Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-19333-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-19333-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), L. L. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 171 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 18 d. 21.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje zonoje sąmoningai sukėlė variklio apsukas, taip padidindamas variklio galią, automobiliui stovint vietoje, privertė prasisukti galinius automobilio ratus, nemažindamas variklio apsukų ir galios tęsė galinių ratų prasisukimą ant kelio dangos, gadindamas kelio dangą, taip prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės, bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, kitiems asmenims, bei aplink esantiems objektams. Taip pat transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei būdamas laikinų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskelbtini) savininku, paženklino šiais numerio ženklais transporto priemonę „BMW“, kurią vairavo jis pats ir neįvykdė laikinųjų numerių išdavimo ir naudojimo apskaitos AB „Regitra“ programinėmis priemonėmis centralizuotoje informacinėje sistemoje. Šiais veiksmais L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 226, 1 priedo 552 punktų reikalavimus.

2025 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2025 m. lapkričio 3 d. L. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-19333-2025, ROIK (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinės atsakomybės taikymo arba perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Pateiktame skunde nurodoma, kad nutarimą priėmusi institucija nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinio nusižengimo bylą, nutarimo nepagrindė jokia objektyvia bylos medžiaga ir įrodymais, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo iš chuliganiškų paskatų, visiškai neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo Pareiškėjo duotus paaiškinimus, dėl ko pažeidė nekaltumo prezumpciją, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir teisingo proceso principus bei nesivadovavo suformuota teismų praktika.

Chuliganiško vairavimo kvalifikacijai būtina, kad būtų padarytas bent vienas KET pažeidimas, tai yra pažeidimas susijęs su eismo saugumo taisyklių pažeidimu, kuris kelia pavojų ar grėsmę žmonių saugumui arba viešajam eismo saugumui. ANK nustatyti pažeidimai, tokie kaip transporto priemonės registracijos pareigų nevykdymas ar privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimas, nors ir yra administraciniai pažeidimai, tačiau jie nesusiję su tiesioginiu KET pažeidimų rizikos veiksniu. Transporto priemonės registracijos pareigos ir civilinės atsakomybės draudimas yra numatyti ANK kaip savarankiški administraciniai pažeidimai, o ne KET reglamentuojami saugumo reikalavimai. Šie ANK pažeidimai pirmiausia taikomi siekiant užtikrinti teisėtą transporto priemonės dalyvavimą eisme ir finansinį atsakomybės lygį, bet ne tiesioginį eismo saugumo pažeidimą. Taigi nėra teisinio pagrindo šiuos ANK pažeidimus traktuoti kaip KET pažeidimus, kurie yra būtini chuliganiško vairavimo nustatymui.

Nutarime nėra užfiksuota, kad būtų buvęs realus pavojus aplinkai, eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Nėra užfiksuotų aplinkybių, kad asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Pareiškėjas trukdė kitiems pašaliniams asmenims, nes šių įvykio metu tiesiog nebuvo. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Kauno prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės pabaigoje apsisuko ir važiuojant jam skirta kelio juosta pastebėjo, jog priešais jį kitas automobilis taip pat apsisukinėja. Siekdamas laikytis KET, pristabdė savo automobilį kaire koja norėdamas praleisti priešais jį apsisukinėjantį automobilį, ko pasėkoje dešinės kojos visiškai nepatraukė nuo greičio pedalo. Jo vairuojamas sportinis automobilis yra be galo jautrus į greičio bei stabdžio pedalų paspaudimus. Įvykus visoms šios įvardintoms aplinkybėms įvyko minimalus galinių ratų prasisukimas vietoje. Didelį poveikį ratų prasisukimui tuo metu turėjo susidariusios oro sąlygos (lietus), dėl kurių kelio danga buvo drėgna ir slidi.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Institucija nutarime nenurodė, kokie duomenys byloje sudaro pagrindą daryti išvadą apie chuliganiškų paskatų buvimą Pareiškėjo veiksmuose, priimto nutarimo nemotyvavo ir nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Iš karto po to, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo, prie jo priėjęs specialistas nieko neaiškindamas surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kokiais duomenimis remiantis Institucija darė išvadą, jog Pareiškėjo vairuojamo automobilio galiniai ratai prasisuko iš chuliganiškų paskatų ar norint save parodyti, apskritai nėra žinoma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užfiksavus galimai padarytą teisės pažeidimą, policijos pareigūnai privalo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto nusižengimo duomenys. Taip pat Institucija, priimdama nutarimą, visiškai neatsižvelgė į įvykio dieną buvusias klimato sąlygas bei tai, kad kelio danga buvo slidi, kas taip pat turėjo įtakos automobilio ratų prasisukimui. Akivaizdu, jog Institucija visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų įvykio aplinkybių, dėl to neteisingai nustatė administracinio nusižengimo požymius.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje L. L. vairuodamas automobilį sąmoningai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo realiai sukeltas pavojus sau pačiam, bei kitiems eismo dalyviams. Vairuodamas transporto priemonę Pareiškėjas sąmoningai kelis kartus akseleruodamas vertė transporto priemonę slysti. Nusižengimo padarymo metu eismas automobilių stovėjimo aikštelėje buvo gana intensyvus, iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu aikštelėje buvo ir daug pėsčiųjų, tačiau Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę kėlė pavojų eismo saugumui. Šį faktą iliustruoja ir patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio vaizdo kameros. Vaizdo įrašas patvirtina Pareiškėjo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas suvokė, kad kelio sąlygos sudėtingos, kelio danga šlapia, kas reikalauja ypatingo vairuotojo dėmesio ir susikaupimo, tačiau nesiėmė visų būtinų veiksmų važiuoti saugiai, sąmoningai ir tyčia atliko manevrus sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir aplink esantiems objektams bei asmenims.

Institucija pažymi, kad byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, juos gretinant tarpusavyje. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, siekio prieš ką nors pasirodyti. Tačiau akivaizdu, jog bylos aplinkybės įrodo kitaip. Pareiškėjas važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje tarp kitų eismo dalyvių elgėsi išskirtinai. Tiek priekyje važiavęs automobilis, tiek ir pareigūnų vairuojama tarnybinė transporto priemonė judėjo lėtai, atsižvelgdami į kelio būklę ir eismo sąlygas, ir nei vienas iš tų automobilių neslydo šonu. Šlapias kelias tuo metu buvo slidus vienodai visiems eismo dalyviams, tačiau tik Pareiškėjo automobilis kelyje slydo šonu, palikdamas ryškias slydimo žymes ant važiuojamosios kelio dangos. Pareiškėjas savo siekį veikti tyčia ir rodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Pareiškėjo vairavimo maniera šioje byloje vertinama kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Institucija pažymi, kad tokie Pareiškėjo veiksmai, tai yra tyčia padidinant automobilio variklio apsukas, tyčia priverčiant automobilį slysti šonu yra akivaizdus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas ir tai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Institucijos nuomone, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Pareiškėjas L. L. ir jo atstovė K. L. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-19333-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), L. L. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 171 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą buvo paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad L. L. 2025 m. rugsėjo 18 d. 21.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje zonoje sąmoningai sukėlė variklio apsukas, taip padidindamas variklio galią, automobiliui stovint vietoje, privertė prasisukti galinius automobilio ratus, nemažindamas variklio apsukų ir galios tęsė galinių ratų prasisukimą ant kelio dangos, gadindamas kelio dangą, taip prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės, bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, kitiems asmenims, bei aplink esantiems objektams. Taip pat transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei būdamas laikinų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskelbtini) savininku, paženklino šiais numerio ženklais transporto priemonę „BMW“, kurią vairavo jis pats ir neįvykdė laikinųjų numerių išdavimo ir naudojimo apskaitos AB „Regitra“ programinėmis priemonėmis centralizuotoje informacinėje sistemoje. Šiais veiksmais L. L. pažeidė KET 4, 5, 9, 226, 1 priedo 552 punktų reikalavimus.

ANK 171 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais tvarkos arba transporto priemonių laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimą.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo, padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 450 Eur iki 550 Eur. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vadovaujantis tuo, kad Pareiškėjo skunde nurodytas prašymas ir argumentai yra susiję išskirtinai tik su chuliganišku vairavimu, L. L. kitų administracinių teisės nusižengimų neginčija, juos pripažįsta bei su jais sutinka, byla toliau nagrinėtina tik ANK 420 straipsnio 2 dalies apimtyje.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas, ištyręs įrodymus, konstatuoja, kad institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių L. L. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nes protokole suformuluotas administracinis kaltinimas, skundžiamas nutarimas ir atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės grindžiamos išimtinai policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje pateikta minėta vaizdo medžiaga, tai yra Institucijos pateiktas vaizdo įrašas, nepatvirtina nutarime nurodyto administracinio nusižengimo fakto. Įraše matomos tik automobilio padangų paliktos žymės ant asfalto. Koks automobilis ir kokiomis aplinkybėmis jas paliko ( skirtingai nei teigiama Institucijos atsiliepime) neužfiksuota.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl L. L. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad Pareiškėjas savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais būtų demonstravęs visuomenės negerbimą, ar siekė būtent tokių tikslų. Atsižvelgtina į tai, kad nors Institucija nurodo, jog nusižengimo padarymo metu eismas automobilių stovėjimo aikštelėje buvo gana intensyvus, aikštelėje buvo ir daug pėsčiųjų, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo nustatyti asmenys, kuriems galimai pademonstruotas iššaukiantis chuliganiškas viešas elgesys ar sukeltas pavojus eismo ir žmonių saugumui. Taip pat nepaisant to, kad policijos pareigūnai nuotraukose užfiksavo ant kelio dangos paliktas automobilio padangų žymes, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti ar minėtos žymės atsirado būtent dėl Pareiškėjo veiksmų vairuojant automobilį. Pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to L. L. nėra baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, kurie leistų manyti, kad jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių ir jas tyčia pažeisti.

Remiantis paminėtu bei atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad L. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl panaikintina nutarimo dalis dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei Pareiškėjo atžvilgiu administracinė teisena nutrauktina. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. L. skundą patenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19333-2025, ROIK (duomenys neskelbtini). Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-19333-2025, ROIK (duomenys neskelbtini), dalį dėl nuobaudos L. L. skyrimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.