Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-366/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
1A-188-366/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40633-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
Č. V., ir A
Advokatai
Saulius Kučys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-366/2019Proceso Nr. 1-01-1-40633-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Donato Jatužio, Dainos Vaidachavičienės,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,nuteistajam Č. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. V. gynėjo advokato Sauliaus Kučio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-05-20 nuosprendžio, kuriuo Č. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 35 MGL (1318,10 eurų) dydžio bauda;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir Č. V. paskirta subendrinta bausmė - 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir Č. V. paskirta subendrinta bausmė - 55 MGL (2 071,30 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Č. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto ir 50 MGL (1883,00 eurų) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir A. Z., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Č. V. nuteistas už tai, kad jis A. Z. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 16 val. Pasvalio m., Biržų g. 5, neteisėtai perdavus jam svetimą - S. S. išduotą AB DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai perdavus ir šios banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. anksčiau tą dieną iš S. S. sužinotą PIN kodą, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei įgijo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

2. Č. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 8 d. į AB DNB banko bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo svetimą, S. S. išduotą, banko mokėjimo kortelę, ir, surinkęs šios kortelės PIN kodą, 16.53 val. išgrynino 260 eurų, o 16.55 val. išgrynino 500 eurų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, banko mokėjimo kortelę įdėjo į AB DNB banko bankomatą esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir, surinkęs šios kortelės PIN kodą, 17.00 val. išgrynino 500 eurų, tokiu būdu jis neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir save pristatydamas bankui kaip teisėtą minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, apgaulės būdu įgijo svetimą, S. S. priklausantį, turtą – 1260 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Č. V. gynėjas advokatas Saulius Kučys prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-05-20 nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų vertindamas įrodymus, todėl padarė išvadą, nepagrįstą bylos duomenimis. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų. Liudytojas V. P. parodė, kad susitiko su A. Z. G. V. aludėje ir ten su ja vartojo alkoholį. Matė, kad A. Z. padavė Č. V. banko kortelę ir pasakė, kad reikia išgryninti. Liudytoja D. G. parodė, kad pas juos kieme iš kažkur atsirado moteriškė, kaip dabar žino, A. Z., kuri prašė Č. V. parvežti namo ir sakė už tai duos kortelę, duos pinigų. Nei vienas iš šių liudytojų, girdėjusių Č. V. ir A. Z. pokalbį, nenurodė kad A. Z. minėjo kam priklauso banko kortelė. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2017-09-19 AB DNB banko pateiktos skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apžiūrėtos ir padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas pinigus iš bankomato nuimantis Č. V.. Dvejuose nuotraukose aiškiai matyti kaip Č. V. žiūri į savo kairės rankos delną ir spaudo bankomato mygtukus ir tai visiškai patvirtina Č. V. parodymus. Iš bylos medžiagos bei A. Z. paaiškinimų akivaizdu, kad jos parodymais nėra pagrindo tikėti, nes ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir ne viską prisimena. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, išnaudojęs visas įrodinėjimo priemones ir galimybes bei nesurinkus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinime pateiktų Č. V. nusikalstamų veikų, privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

6.1. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6.2. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas Č. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl Č. V. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis.

6.3. Nuteistasis pripažino, kad būtent jis, gavęs iš A. Z. banko kortelę ir pin kodą, išgrynino S. S. banko sąskaitos pinigus per tris kartus, tačiau neigia, jog žinojo kam priklauso ši banko kortelė. Šis nuteistojo argumentas apeliaciniame skunde grindžiamas liudytojo V. P. parodymais, kuris matė kaip A. Z. padavė Č. V. banko kortelę ir pasakė, kad reikia išgryninti, liudytojos D. G. parodymais, kuri kieme girdėjo kaip A. Z. prašė Č. V. parvežti namo ir sakė už tai duos kortelę, duos pinigų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad abu liudytojai nenurodė kad A. Z. minėjo kam priklauso banko kortelė. Tokios pačios pozicijos, kad nežinojo kam priklausė banko kortelė, nuteistasis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo versiją paneigė atlikęs išsamią įrodymų analizę: teismas išstudijavo kaip kito jo parodymai viso proceso eigoje ir nustatė kuriuos jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu dėl S. S. pinigų dingimo iš sąskaitos Č. V. buvo apklaustas praėjus trims savaitėms po įvykio (2 t., b. l. 92-94), todėl teismas laikė, kad įvykį atsiminė geriausiai. Tuo metu Č. V. prisipažino padaręs nusikaltimus ir parodė, kad matė, jog A. Z. jam davė S. S. banko kortelę. Č. V. nurodė – „ aš mačiau, kad kortelė yra S. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini) tačiau nežinau, kaip ji atsirado pas A. Z. ....“. Toliau Č. V. teigia, kad Latvijoje pirko alkoholio bei maisto ir už jį sumokėjo apie 260 Eur grynaisiais pinigais, nuimtais nuo S. S. banko kortelės, o iš likusių 1000 eurų 500 eurų atidavė A. Z., kitus 500 eurų pasiliko sau. A. Z. davė Latvijoje nupirkto alkoholio, kai ją ir V. P. parvežė į Pasvalį, likusį alkoholį pasiliko sau, pinigus – 500 Eur išleido savo reikmėms. Kitos apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-11 (2 t., b. l. 102-103), Č. V. jau teigė, jog nematė kas buvo užrašyta ant banko kortelės, nes jo prastas regėjimas, o akinių neturėjo. Visų vėlesnių Č. V. parodymų metu nuolat keitėsi ir pinigų sumos, ir jų panaudojimas, šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas taip pat palygino tarpusavyje, atkreipė dėmesį į visus nesutapimus ir pateikė motyvus kodėl jais nesivadovauja. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

6.4. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimo klaida gynėjas apeliaciniame skunde laiko tai, kad nebuvo atsižvelgta į liudytojų V. P. ir D. G. parodymus, kad jie negirdėjo jog A. Z. būtų minėjusi kam priklauso banko kortelė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tikrąsias įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė iš pirminių Č. V. parodymų ir kitų įrodymų, pagal kuriuos jis matė, jog banko kortelė priklauso S. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nuteistoji A. Z. 2018-04-11 apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad „Č. V. neklausė kieno yra banko kortelė, tačiau mačiau, kad į rankas pasiėmęs kortelę, perskaitė ant jos užrašytą S. S. vardą ir pavardę“. Tą patį A. Z. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 140). Tai kad banko kortelė priklausė S. S. matė net tuo metu drauge buvęs apsvaigęs nuo alkoholio V. P., jis 2017-08-31 vykusios liudytojo apklausos metu parodė: „aš mačiau, kad banko kortelė buvo ne A., ant jos buvo užrašyta pavardė ir vardas – S. S., aš tą žmogų pažįstu, nes jis yra gyvenęs (duomenys neskelbtini), ir supratau, kad kortelė yra jo, o A. prašo Č. V. paimti svetimus pinigus“. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Č. V. įvykio metu buvo visiškai blaivus, alkoholio nevartojo, nes gydėsi nuo priklausomybės, byloje taip pat nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs kokių nors psichikos ar intelekto sutrikimų, todėl atmestina jo gynybos versija, kad nežinojo ir nesidomėjo kam priklauso banko kortelė, nuo kurios išgrynino didelę pinigų sumą - 1260 eurų ir panaudojo savo reikmėms – tai patvirtino paties Č. V. dalinis prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti apsipirkimo kvitai. Vėlesnių akistatų, apklausų metu (2 t., b. l. 102-103, 135-137) bei teisiamajame posėdyje jo pateikti įvairūs argumentai - nematė kam priklauso banko kortelė, nes neturėjo su savimi akinių, atmetami kaip nelogiški ir prieštaraujantys aptartiems įrodymams. Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Č. V. veikė tyčia ir sąmoningai, puikiai suprasdamas iš kieno sąskaitos nuėmė pinigus, todėl skunde pateiktais argumentais įrodinėjama aplinkybė, kad A. Z. neminėjo kam priklauso banko kortelė, šiuo atveju neturi jokios reikšmės nuteistojo veiksmų teisiniam įvertinimui. Skundo argumentais išteisinti Č. V. iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra jokio teisminio pagrindo.

6.5. Nors apeliaciniame skunde švelninti bausmę nebuvo prašoma, tačiau nagrinėjant jį teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas pateikė kolegijai medicininių dokumentų išrašus, pagal kuriuos nuteistajam bus atliekama operacija, reikalingi bus pinigai, todėl prašė skirtą baudą mažinti. Šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas. Nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus paskirta švelniausia bausmės rūšis - bauda, kurios dydis artimas minimaliam įstatymu numatytam baudos dydžiu pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau už analogiškus veiksmus nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, baustas administracine tvarka, dirbantis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta) pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės negali būti laikomos per griežtomis ir jas dar labiau švelninti dėl nuteistojo sveikatos būklės nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Č. V. gynėjo advokato Sauliaus Kučio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Donatas JatužisDaina Vaidachavičienė