- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- A-602-1175-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01204-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K., I. S., V. K., G. S., K. G., E. Š., B. S., M. K.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romanas Klišauskas (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., I. S., J. K., G. S., K. G., E. Š., B. S. ir M. K. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K., I. S., J. K., G. S., K. G., E. Š., B. S. ir M. K. 2010 m. gegužės 24 d. patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2010 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (1.11.3)S-1170, kuriuo VĮ Registrų centras, atsakydamas į 2010 m. vasario 22 d. skundą sodininkų bendrijos iniciatyvinei grupei, pranešė, kad išnagrinėjo iniciatyvinės grupės skundo dalį dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo atsisakyti registruoti pakeistus sodininkų bendrijos „J.“ (toliau – ir SB „J.“) duomenis.
Kitus pareiškėjų šiame skunde keltus reikalavimus teismas atsisakė priimti nagrinėti, ką pareiškėjai atskiruoju skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010 m. liepos 10 d. šį pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjai paaiškino, jog SB „J.“ iniciatyvinės grupės nariai kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įregistruoti SB „J.“ naują valdybą. Registrų centrui 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo pateikti dokumentai ir SB „J.“ neeilinio 2009 m. rugsėjo 20 d. susirinkimo protokolas, kurių pagrindu SB „J.“ buvo pakeista valdyba ir bendrijos pirmininkas. Pagal Registrų centro 2009 m. spalio 8 d. raštą Nr. IJ-(5.1.24.)-333 pareiškėjai pašalino visus trūkumus, tačiau Registrų centras neaiškiais motyvais 2009 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. IJ(5.1.24.)-38663 atsisakė Juridinių asmenų registre registruoti SB „J.“ iniciatyvinės grupės pateiktus dokumentus ir pasiūlė pareiškėjams šį atsakymą skųsti teismui. Iniciatyvinė grupė, 2009 m. gruodžio 21 d. susitikusi su Registrų centro direktoriumi, prašė leisti susipažinti su SB „J.“ byla, su 1994 m. gruodžio 30 d. bendro naudojimo žemės sutartimi, norėjo gauti informaciją dėl SB „J.“ bendro naudojimo turto, registruoto Registrų centre, nes šios informacijos neįmanoma gauti iš SB „J.“ pirmininko I. A.. Registrų centro direktorius nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė leisti susipažinti su SB „J.“ byla ir pateikti prašomą informaciją. Dėl to iniciatyvinė grupė į Registrų centro direktorių kreipėsi 2009 m. gruodžio 21 d. raštu, kuriame akcentavo, kad gavo iš Registrų centro ne sprendimą, bet tik informacinio pobūdžio raštą, ir klausė, kodėl 2005 metais išrinktam SB „J.“ pirmininkui I. A. R. centras visiškai nereikalavo dokumentų, kurių reikalauja iš valdybos, kurią SB „J.“ nariai išrinko 2009 metais neeiliniam susirinkime. Teigė, kad SB „J.“ valdyba (I. A., A. J. ir A. Š.) 2005 metais Registrų centre užregistruota su daugybe pažeidimų, apie kuriuos pareiškėjai sužinojo tik pradėję tvarkyti dokumentus Registrų centre. Tačiau Registrų centras apsiribojo 2010 m. sausio 22 d. raštu Nr. IJ(12.5.1.24.), kuriuo pareiškėjai negavo atsakymo į keliamus klausimus. Pagal rašte buvusią nuorodą pareiškėjai 2010 m. vasario 22 d. pateikė skundą Centriniam registratoriui, 2010 m. kovo 8 d. papildomai pateikė prašymą pateikti jiems informaciją dėl registruotų SB „J.“ giluminių vandens gręžinių. Iš Centrinio registratoriaus gavo 2010 m. kovo 17 d. raštą Nr. (1.1.13.)s-1167 ir raštą Nr. (1.11.3.)s-1170. Nurodė, kad tai yra melagingi atsirašinėjimai, proceso vilkinimas, apgaulė pareiškėjų atžvilgiu, nes 2010 m. kovo 17 d. rašte Nr. (1.1.13.)s-1167 parašyta, kad dėl SB „J.“ 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. N01/95-2638 pareiškėjai turi vėl kreiptis į Registrų centro Vilniaus filialą, kur jiems jau buvo nepagrįstai atsakyta. Pridūrė, jog remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų 4 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad prašoma informacija privalėjo būti suteikta.
Pareiškėjai taip pat nurodė, jog dėl neeilinio susirinkimo sušaukimo iniciatyvinė grupė savo veikloje vadovavosi 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. IX-1934 – Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 16 straipsnio 1, 3, 10, 12, 15 dalimis. Paaiškino, kad SB „J.“ iniciatyvinės grupės sudėtyje buvo 34 dalyviai, t. y. 1/3 visų narių dalis, apie neeilinio susirinkimo sušaukimą ir siūlomą sprendimą valdymo organas 2009 m. rugpjūčio 26 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. pranešė SB nariams, taip pat buvo pranešta sodininkų bendrijoje skelbimų lentose, į 2009 m. rugsėjo 6 d. susirinkimą atvyko 34 SB nariai, dėl to nebuvo kvorumo, 2009 m. rugsėjo 6 d. susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu, jame buvo paskelbta, kad pakartotinis neeilinis SB susirinkimas su ta pačia darbotvarke ir sprendimo variantu įvyks 2009 m. rugsėjo 20 d., 13 val. toje pačioje vietoje. 2009 m. rugsėjo 20 d. susirinkime už naują valdybą balsavo ne 2/3 susirinkimo dalyvių, o visi 39 dalyviai, balsavimas buvo atviras, iš naujų valdybos narių susirinkime buvo išrinktas pirmininkas. 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo parengtas 2009 m. rugsėjo 20 d. SB „J.“ neeilinio susirinkimo protokolas, prie protokolo pridėtas susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimas, neeilinio susirinkimo skelbimas ir visi dokumentai buvo pateikti Registrų centro Vilniaus filialui su 130 Lt apmokėjimo kvitu ir prašymu įregistruoti. Tuo tarpu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. spalio 8 d. raštu nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2009 m. spalio 23 d., šis terminas dar buvo pratęstas. Pagal Vilniaus filialo nurodymą dėl neeilinio susirinkimo sušaukimo buvo pranešta kiekvienam SB „J.“ nariui pasirašytinai ir papildomai pranešta per skelbimą Lietuvos laikraštyje „Respublika“. Neeilinis susirinkimas su ta pačia dienotvarke įvyko 2009 m. lapkričio 10 d. Tačiau Vilniaus filialas 2009 m. lapkričio 24 d. raštu ir 2010 m. sausio 22 d. raštu vėl atsisakė registruoti SB „J.“ duomenis Juridinių asmenų registre. 2010 m. sausio 22 d. rašte buvo nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš Centrinio registratoriaus gavo du raštus: 2010 m. kovo 17 raštą Nr. (1.1.13.)s-1167 ir Nr. (1.11.3.)s-1170. Pakartoja, kad visi nurodyti raštai yra tik atsirašinėjimas, proceso vilkinimas ir pareiškėjų apgaudinėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą su pareiškėjų reikalavimais nesutiko.
Paaiškino, kad skundžiamu 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. (1.11.3)s-1170 Registrų centro Juridinių asmenų registro departamentas, išnagrinėjęs sodininkų bendrijos „J.“ iniciatyvinės grupės 2010 m. vasario 22 d. skundo dalį dėl Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo atsisakyti registruoti pakeistus SB „J.“ duomenis, informavo pareiškėjus, kad pagal Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1R-503 „Dėl juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 8.1. punktą sprendimus registruoti juridinius asmenis, duomenis, informaciją ir dokumentus bei jų pakeitimus priima VĮ Registrų centro filialai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnio 3 dalį, sprendimas atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų ar dokumentų pakeitimus skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Informavo pareiškėjus, kad galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta išankstinė neteisminė ginčų dėl Juridinių asmenų registro objektų registravimo nagrinėjimo tvarka bei Registrų centro centrinės įmonės teisė nagrinėti skundus dėl filialų priimtų sprendimų, taip pat keisti juos, todėl vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, išdėstė savo nuomonę skunde nurodytais klausimais. Pažymėjo ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje duomenų apie vandens gręžinius, priklausančius SB „J.“, nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. A. atsiliepimu į pareiškėjų skundą su šiuo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, jog buvo išrinktas SB „J.“ valdybos pirmininku, nepažeidžiant įstatymų. Po skundžiamo sprendimo jis buvo vėl perrinktas valdybos pirmininku. Teigė, jog rinkimai, kurių duomenis prašo įregistruoti pareiškėjai, vyko pažeidžiant įstatymų nuostatas. Tvirtino, kad dėl to VĮ Registrų centras ir atsisakė registruoti naują valdybą. Dėl sodininkų bendrijos dokumentų dėl vandens gręžinio paaiškino, kad patys pareiškėjai inicijavo daugybę teisminių procesų, kuriuose tie dokumentai buvo išreikalauti. Teismuose pasitvirtino vandens gręžinių teisėtumas, o pareiškėjų skundai buvo atmesti. Nurodė, kad tolimesniu dokumentų reikalavimu siekiama pakenkti sodininkų bendrijai ir jos nariams ir tai panašu į piktnaudžiavimą teise.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjų V. K., I. S., J. K., G. S., K. G., E. Š., B. S. ir M. K. skundą atmetė.
Teismas akcentavo, kad reikšmės šioje byloje turi tik tie pareiškėjų argumentai, kurie gali būti siejami su VĮ Registrų centro veiksmais nagrinėjant pareiškėjų 2010 m. vasario 22 d. skundą, nes skundžiamu raštu atsakoma būtent į šį pareiškėjų skundą. Dėl pareiškėjų reikalavimo, susijusio su Vilniaus filialo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. IJ((5.1.24.)-38663 pakeitimu teismas nurodė, jog skundžiamame rašte pakankamai aiškiai atsakoma, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojai yra Registrų centro filialai, nurodomi teisės aktai, kurie šį klausimą reglamentuoja, konkrečios tų teisės aktų normos, kuriose numatyta, kad filialo sprendimas dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo gali būti skundžiamas tik Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš skundžiamo rašto matyti, kad Registrų centras patikrino Vilniaus filialo darbuotojų veiksmus ir pateikė savo nuomonę, kad veiksmai buvo teisėti. Pagal ginčijamame rašte nurodytus teisės aktus, VĮ Registrų centras neturi įgalinimų panaikinti Vilniaus filialo sprendimą atsisakyti įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro steigėja yra Vyriausybė, kad Registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – VĮ Registrų centras. Pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8 punktą Teisingumo ministerija tvirtina Registro tvarkymo taisykles, o pagal Nuostatų 99 punktą registro tvarkytojo vardu sprendimus priima Registro tvarkytojo filialų darbuotojai. Nuostatų 175 punkte numatyta, kad Registro tvarkytojo ir Teisingumo ministerijos veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka (šiuo atveju tai reiškia, kad laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų). Taigi Teisingumo ministerija yra kompetentinga priimti taisykles, kuriose reglamentuojamas registro tvarkymas. Teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1R-503 patvirtintos Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklės. Šiose taisyklėse Registrų centro (centrinės įmonės) ir jo filialų funkcijos yra atskirtos. Pagal Taisyklių 7 punktą Centrinė įmonė nepriima sprendimų registruoti duomenis Registre. Taisyklių 8.1. punkte nurodyta, kad filialai registruoja ar Nuostatuose nurodytais atvejais įtraukia į R. R. objektus, jų duomenis, pagal 8.4. punktą filialai tvarko Registro duomenis ir informaciją. Taisyklės reglamentuoja ir sprendimų priėmimą, o sprendimų rūšys nurodytos Taisyklių 22 punkte. 22.8. punkte nustatyta, kad registravimo skyriaus darbuotojai priima sprendimus įregistruoti Registro objekto duomenis ar jų pakeitimus arba atsisakyti tai atlikti. Taigi nei minėtame įstatyme, nei Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Nuostatuose, nei teisingumo ministro įsakymu patvirtintose taisyklėse Registrų centro centrinei įmonei nesuteikta teisė panaikinti ar pakeisti filialo sprendimą. Šiuos santykius reglamentuoja administracinės teisės normos, o administracinėje teisėje veikia principas, nustatantis, kad viešojo administravimo institucija gali atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos leidžia teisės aktai. Pareiškėjai neginčija, kad Registrų centras yra viešojo administravimo institucijos funkcijas atliekanti įstaiga.
Dėl informacijos, kurios pareiškėjai prašė 2009 m. gruodžio 18 d. prašymu ir kurią atsisakyta teikti Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. sausio 22 d. raštu (žemės nuomos sutartis) teismas nurodė, jog pareiškėjai pakartotinai ir atskirai 2010 m. kovo 8 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir vėl prašė pateikti informaciją apie vandens gręžinius ir išduoti sodininkų bendrijos „J.“ valstybinės žemės nuomos sutarties patvirtintą kopiją. Prašė atsakymą sujungti su atsakymu į pareiškėjų 2010 m. vasario 22 d. skundą. Šiuo klausimu VĮ Registrų centras tos pačios dienos kaip ir skundžiamas raštas data – 2010 m. kovo 17 d. – pateikė pareiškėjams kitą raštą Nr. (1.1.13.)s-1167 (t. I, b. l. 6, 135). Dėl žemės nuomos sutarties atsakyta, kad tokia nėra įregistruota. Dėl šio rašto teisėtumo nagrinėjimo teismas skundą atsisakė priimti. Tačiau šis raštas patvirtina, kad atsakovas atsakė tinkamai ir į pareiškėjų argumentus dėl informacijos jiems teikimo, nors atsakymą pateikė kitu raštu. Tai paaiškinama tuo, kad pareiškėjų keliami klausimai buvo susiję su dviem skirtingais registrais – Nekilnojamojo turto registru ir Juridinių asmenų registru. Šių registrų veiklą reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centras atsakė į minėtus du pareiškėjų 2010 m. vasario 22 d. skundo klausimus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjų skundas išnagrinėtas ir dėl Vilniaus filialo 2010 m. sausio 22 d. rašto Nr. IJ(12.5.24.)-2275, kuris ir buvo skundžiamas Registrų centrui, o šiuo raštu ir buvo sprendžiama dėl pareiškėjų 2009 m. gruodžio 18 d. pareiškimo, kur buvo keliami tie patys du klausimai: 1) dėl atsisakymo registruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre; 2) prašoma pateikti žemės nuomos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą tuo pagrindu, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje nustatytų principų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjų keliamas reikalavimas dėl 2005 m. atlikto registravimo, kuris, jų teigimu, buvo atliktas su daugybe pažeidimų, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes juo siekiama tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų konstatavimo, todėl nurodytas reikalavimas gali būti laikomas tik skundo teismui motyvų dalimi. Kadangi priimtas nagrinėti skundas tik dėl 2010 m. kovo 17 d. rašto Nr. (1.11.3)s-1170, kuriuo nebuvo sprendžiamas skundas dėl 2005 metais atlikto registravimo teisėtumo, nurodyta motyvacija nėra šioje byloje reikšminga. Pridūrė, jog pareiškėjai turėjo galimybę ginčyti 2005 m. atliktą registravimą kaip bendrijos nariai, o jų reikalavimas dėl bendro naudojimo turto iš viso net kaip motyvacija negali būti siejamas su nagrinėjamu ginču, nes ginčai dėl turtinių santykių administraciniuose teismuose nenagrinėjami. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų keltą reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. sausio 22 d. bei 2010 m. kovo 17 d. norminių aktų teisėtumo nustatymo, motyvuodamas tuo, jog šis reikalavimas yra visiškai nesuprantamas. Pažymėjo, jog pagal visų teiktų skundų turinį nėra galimybės nustatyti, kokių norminių teisės aktų teisėtumą prašo ištirti pareiškėjai, kokiems įstatymams ar Konstitucijos straipsniams tie aktai jų manymu prieštarauja, todėl nėra galimybės pasakyti, ar jie gali būti taikomi šioje byloje ir ar teismas pritaria pareiškėjų keliamoms abejonėms dėl tų norminių aktų teisėtumo.
III.
Pareiškėjai I. S. ir J. K. (toliau – ir pareiškėjai), nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 42 – 43), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti sprendimą pagal jų skundo reikalavimus.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalį administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, privalo vadovautis civilinio proceso normomis ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 14 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad SB „J.“ iniciatyvinė grupė sušaukė neeilinius SB „J.“ susirinkimus, vadovaudamasi 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX – 1934 Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 10 dalimi, 12 dalimi, 13 dalimi, 14 dalimi bei 15 dalimi ir nieko nepažeidė. Mano, kad teismas taip pat pažeidė ABTĮ 7 straipsnio 1 dalį ir CPK 3 straipsnį, nes neatkreipė dėmesio į faktą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pristatyti visi pagal Sodininkų bendrijų įstatymą dokumentai ir iki 2010 m. lapkričio 23 d. buvo pašalinti visi trūkumai, kuriuos VĮ Registrų centro Vilniaus filialas rado jų pateiktuose dokumentuose, bet VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. lapkričio 24 d. raštu atsisakė registruoti SB „J.“ duomenis juridinių asmenų registre. Teigia, kad teismas taip pat pažeidė CPK 6 straipsnį, nes neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. kovo 17 d. pradėjo vilkinti procesą, t. y. oficialiai pranešė jiems, tačiau neteisingai nurodė, kur ir kaip jie gali apskųsti jo sprendimą. Pažymi, jog teismas pažeidė CPK 17 straipsnį (šalių procesinės teisės yra lygios), nes per 2011 m. birželio 20 d. vykusį teismo posėdį jie pristatė visus dokumentus, kuriuos šaukdama neeilinius susirinkimus, panaudojo SB „J.“ iniciatyvinė grupė ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad jie viską padarė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Priduria ir tai, jog teismas pažeidė CPK 12 straipsnį, nes teismui buvo pristatyti visi dokumentai, tačiau jis nekreipė dėmesio į faktą, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas registruoti jų dokumentus atsisakė be faktinių priežasčių pagal CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus, kas neatitinka tikrovės. Teigia, jog pagal CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktą galima atsisakyti registruoti, jeigu pateikti ne visi dokumentai, nurodyti CK 2.63 ir 2.64 straipsniuose. Taip pat nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tą faktą, jog pagal CK 2.69 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų klaidos taisomos pagal registro tvarkytojo iniciatyvą, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad pastebėjęs klaidą registre, registro tvarkytojas gali pranešti juridiniam asmeniui, arba pats ištaisyti registro duomenis. Be to, teismas pažeidė CPK 8 straipsnį (teismas privalo imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta) ir ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį (teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 56 – 57) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog apeliantai savo skunde peržengė apeliacinio skundo ribas ir iš esmės ginčija Vilniaus filialo sprendimą atsisakyti registruoti pakeistus duomenis apie bendrijos valdybos pirmininką ir valdybos narius. Pažymi, jog skunde pateikiami abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso kooperacijos, rungimosi, betarpiškumo, procesinio lygiateisiškumo principus, taip pat – kad teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau apeliantai nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė šie pažeidimai. Mano, kad teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėmesingai išklausė šalių paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nustatyta, kad juridinių asmenų registre nuo 1992 metų yra įregistruotas juridinis asmuo – Sodininkų bendrija „J.“, kodas (duomenys neskelbtini).
2009 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui I. S. pateikė prašymą pakeisti Sodininkų bendrijos „J.“ įregistravimo duomenis juridinių asmenų registre. Kartu su prašymu buvo pateiktas visuotinio narių 2009 m. rugsėjo 6 d. susirinkimo protokolas, kuriame konstatuota, jog yra išrinkta nauja valdyba (I. S., J. K., B. S., I. M. ir A. N.) ir išrinkta bendrijos pirmininkė I. S..
Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. lapkričio 24 d. raštu „Dėl atsisakymo registruoti duomenis Juridinių asmenų registre“, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti ne visi teisės aktais nustatyti dokumentai, taip pat dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neaiškūs ir klaidinantys, atsisakė registruoti registre pakeistus duomenis. Vilniaus filialo 2009 m. lapkričio 24 d. rašte yra paaiškinta, jog sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
2010 m. vasario 22 d. Sodininkų bendrijos „J.“ iniciatyvinė grupė (I. S., J. K., B. S.) kreipėsi į Valstybinę įmonę Registrų centrą dėl Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų.
VĮ Registrų centras 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (1.11.3)S-1170, atsakydamas į 2010 m. vasario 22 d. skundą sodininkų bendrijos iniciatyvinei grupei, pranešė, kad išnagrinėjo iniciatyvinės grupės skundo dalį dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo atsisakyti registruoti pakeistus sodininkų bendrijos „J.“ (toliau – ir SB „J.“) duomenis. Atsakovas pareiškėjų skundo netenkino, nes galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta išankstinė neteisminė ginčų dėl Juridinių asmenų registro objekto registravimo nagrinėjimo tvarka, todėl atsakovas peržiūrėti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo skundžiamus veiksmus atsisakė.
Pareiškėjai skundžia šioje byloje ir teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (1.11.3)S-1170. Dėl to nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar atsakovas – VĮ Registrų centras galėjo nagrinėti klausimą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo atsisakyti registruoti pakeistus SB „J.“ duomenis juridinių asmenų registre, ar teisėtas yra atsakovo atsisakymas nagrinėti skundą ikiteismine tvarka.
LVAT administracinėje byloje Nr. A556-229/2009 pasisakė dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos juridinių asmenų registro teisinių santykių srityje. Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar centrinis juridinių asmenų registro tvarkytojas privalėjo priimti pareiškėjo skundą dėl teritorinių registratoriaus veiksmų ir jį išnagrinėti. LVAT konstatavo, kad tiek centrinio registratoriaus, tiek jo filialų sprendimai priimti dėl atsisakymo įregistruoti juridinį asmenį, registruoti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus, taip pat padaryti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus gali būti skundžiami tiesiogiai teismui.
Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai.
Juridinių asmenų registro įstatyme nenumatyta centrinio registratoriaus ir jo filialų apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų, reglamentuojančių juridinių asmenų registro <...> paskirtį, objektus, Registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, Registro objektų registravimą, Registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, 175 punkte pasisakyta, jog Registro tvarkytojo ir Teisingumo ministerijos veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas teisės normas, darytina išvada, kad tiek centrinio registratoriaus, tiek jo filialų sprendimai priimti dėl atsisakymo įregistruoti juridinį asmenį, registruoti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus, o taip pat padaryti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus (CK 2.68 str.), gali būti skundžiami tiesiogiai teismui, nenagrinėjant ginčo ikiteismine tvarka.
Minėtos teisės normos nenustato dėl VĮ Registrų centro filialo sprendimų atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) nei privalomos, nei neprivalomos ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos. Išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka nustatoma įstatyme (ABTĮ 25 straipsnis), tuomet ji tampa viena iš procesinių prielaidų kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka nenustatyta. Pažymėtina, kad materialiniai teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjai kreipėsi VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pakeisti SB „J.“ įregistravimo duomenis juridinių asmenų registre, atsiranda iš privatinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinis kodeksas. Administraciniam teismui gali būti skundžiami teritorinio registratoriaus veiksmai. Kiti ginčai, atsirandantys dėl dokumentų, kurių pagrindu prašoma daryti įrašus, galiojimo, yra privatūs ginčai, nagrinėtini Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Bylų, kuriose skundžiami teritorinio registratoriaus veiksmai, ikiteisminės tvarkos nebuvimas, nedaro pernelyg sudėtingu ginčų, galinčių atsirasti tiek iš viešosios teisės, tiek iš privatinės teisės, sprendimo.
Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu dėl sodininkų bendrijos duomenų pakeitimo, turėjo teisę kreiptis dėl tokio sprendimo panaikinimo į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Centrinis registratorius, aptariamoje srityje, neturėjo kompetencijos tikrinti filialų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs skundo dėl Centrinio registratoriaus veiksmų, kuriais atsisakyta skundą nagrinėti ikiteismine tvarka, iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Nepagrįsti yra apeliantų motyvai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo.
Apeliantų tvirtinimas dėl teismo, nagrinėjančio administracines bylas, pareigos taikyti Civilinio proceso kodeksą teisiniams santykiams, kurių jis nereglamentuoja, ir teismo pareigos taikyti Civilinio proceso kodeksą, kuomet tai nėra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, neatitinka minėto reglamentavimo bei teisės doktrinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Pareiškėjų I. S. ir J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.