Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-261-51-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-16
Bylos Nr.: A-261-51-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01685-2010-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Loktusa“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos finansų ministerijai

Kategorijos

33.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A261-51/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01685-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 33.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovams Agnei Stalerūnaitei, Gvidui Dargužui ir Rolandui Mockui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei Linai Lukoševičiūtei ir trečiojo suinteresuoto asmens Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros atstovei Arūnei Andriulionienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Loktusa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Loktusa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Loktusa“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1010223-5K-1010223)-6K-1005009 ir įpareigoti grąžinti paraišką pakartotiniam finansinės atitikties vertinimui.

Skunde (t. I, b. l. 1-9) paaiškino, kad pareiškėjas teikė paraišką Nr. VR3-1.3-ŪM-06-K-02-090 dėl projekto „Užsienio ir vietos turistų pritraukimas, jų viešnagės laiko trukmės ilginimas, vystant inovatyvių, kompleksinių apgyvendinimo paslaugų kartu su sveikatinimo ir ligų prevencijos centrui infrastruktūrą“ finansavimo (toliau – ir paraiška) pagal priemonę „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ (toliau – ir priemonė). Paraiškos administracinės atitikties vertinimas buvo atliktas 2010 m. kovo 10 d. Nustačius, kad paraiška atitinka visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, ji buvo teikiama projekto tinkamumo finansuoti pagal priemonę vertinimo etapui. Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA, ir Agentūra) 2010 m. balandžio 6 d. raštu Nr. R-4-4644(13.2.3) informavo, kad paraiška pripažinta netinkama finansuoti. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo LVPA sprendimu, 2010 m. balandžio 19 d. pateikė skundą Finansų ministerijai, kuri 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (24.16-03)-5K-1010223-5K-5K-1010223-6K-1005009 (toliau – ir sprendimas) informavo pareiškėją apie sprendimą pripažinti pareiškėjo skundą nepagrįstu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Ūkio ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-195, kuriuo patvirtintas VP3-1.3-ŪM-06-K priemonės „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas), nuostatos yra privalomos pareiškėjams ir institucijoms, kurios atliks vertinimą ir atranką. LVPA nustatė pareiškėjui dokumentų pateikimo terminą, kuris yra trumpesnis už minimalų 1 diena. LVPA papildomų dokumentų pateikimui privalėjo suteikti realų terminą, atsižvelgdama į prašomų dokumentų apimtį ir pan. Dėl to pareiškėjas neteko galimybės realiai įgyvendinti savo teisę pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Tai turėjo esminės reikšmės tolimesniam projekto vertinimui. LVPA raštas turėjo esminių trūkumų – jame nenurodyti parengusio raštą asmens kontaktiniai duomenys. Kadangi pareiškėjui kilo neaiškumų dėl prašomų pateikti dokumentų, pareiškėjas kreipėsi į LVPA, o projektų vertinimo skyriaus vedėja atsisakė duoti vertintojo telefono numerį ir rekomendavo parašyti elektroninį laišką su savo kontaktais. Tačiau kontakto nebuvo ir pareiškėjas nežinojo, ar teikia būtent tuos dokumentus, kurie reikalingi.

Dėl paraiškos atitikimo Aprašo 2 priedo 8.1.1. punkto reikalavimams paaiškino, kad pasinaudojo galimybe LVPA vertinimą skųsti Finansų ministerijai. Rėmėsi Aprašo 67 punktu. Pažymėjo, kad detalaus ir baigtinio dokumentų, kurie būtų laikomi pakankamais įrodymais dėl paraiškos pripažinimo tinkama finansuoti, sąrašo nei Apraše, nei Taisyklėse nėra pateikta, todėl vertinant dokumentus turėtų būti remiamasi civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir bendrųjų teisės principų nuostatomis.

Paaiškino, kad pagal pateiktą paraišką pareiškėjo nuosavų lėšų indėlis 4 152 012,00 Lt. Paraiškoje buvo nurodyta, kad projektas finansuojamas nuosavomis lėšomis ir banko paskola. LVPA buvo pateiktas AB SEB banko raštas Nr. 04-0964, kuriuo SEB bankas įsipareigojo svarstyti galimybę pareiškėjui suteikti kreditą, kurio suma iki 6 milijonų litų. Pareiškėjas per 4 dienas buvo įpareigotas pateikti dokumentus, įrodančius įmonės pajėgumą skirti konkrečią pinigų sumą, kaip to reikalaujama Aprašo 2 priedo 8.1.1. punkte. Motyvų, kodėl netinka banko raštas, nebuvo nurodyta, su paraiškos vertintoju nebuvo galimybės susisiekti. Pažymėjo, kad jokiuose teisės aktuose nenumatyta, kad paraišką teikiantis asmuo jau paraiškos teikimo dieną savo sąskaitoje turi turėti visą projektui įgyvendinti reikalingą sumą. Pareiškėjas mano, jog privalėjo pateikti tik pajamų gavimo šaltinį patvirtinančius dokumentus, o tokį dokumentą pareiškėjas pateikė. Pareiškėjas buvo priverstas ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Dėl to, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2010 m. vasario 23 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis tarp UAB „Loktusa“ ir UAB „Septyni meškiukai“. Ši paskolos sutartis ir papildoma informacija buvo pateikta LVPA. Tačiau LVPA nusprendė, kad paskolos davėjas nėra finansiškai pajėgus suteikti tokio dydžio paskolą (4 700 000,00 Lt), o dėl to paraiška pripažinta netinkama finansuoti. Tokią išvadą patvirtino ir Finansų ministerija.

Pareiškėjo manymu, Finansų ministerijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nenurodoma, kokių teisės aktų pagrindu pareiškėjas privalėjo pateikti dar ir kitus dokumentus. Dėl to toks reikalavimas laikytinas pertekliniu ir neteisėtu. Nurodė, kad Finansų ministerija neturėjo įgaliojimų vertinti pateiktą paskolos sutartį. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas sutarčių laisvės principas (CK 6.156 str.). Be to, remiasi ir CK 1.189 straipsniu, nustatančiu, kad sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Paskolos davėjas turėjo teisę sudaryti tokią paskolos sutartį, nes paskolos davėjo įstatinis kapitalas 5 745 252,00 Lt. Rėmėsi 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ 1 straipsniu. Finansų ministerija paskolos davėją finansiškai nepajėgiu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pripažino nepagrįstai. Bendrovės direktorius galėjo pasirašyti tokią sutartį (CK 2.83 str. 1 d.). Tiek LVPA, tiek Finansų ministerija netinkamai vertino paraiškos atitikimą finansavimo kriterijams, pažeidė Aprašo 2 priedo 8 punkto nuostatas, nes nėra pateiktas baigtinis dokumentų sąrašas, LVPA ir Finansų ministerija neturėjo jokio teisinio pagrindo savarankiškai susikurti neaiškius reikalavimus. Tuo pažeistas teisėtumo principas, nes viešojo administravimo subjektai savo sprendimus turi pagrįsti teisės normų reikalavimais. Pareiškėjas nurodė, kad būtina atsižvelgti į bendruosius teisės principus. Šiuo atveju ypatingai svarbus yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris reiškia, kad institucija turi veikti savo kompetencijos ribose.

Pareiškėjas, remdamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 60 punktu, nurodė, kad įgyvendinančios institucijos sprendimas atmesti paraišką kaip netinkamą finansavimui yra ultima ratio, pažeidžia proporcingumo principą.

Šalies argumentai

Atsakovas Finansų ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 125-129) nurodė, kad Aprašas, kuriuo remiantis buvo vertinama paraiška Nr. VR3-1.3-ŪM-06-K-02- 090 dėl projekto „Užsienio ir vietos turistų pritraukimas, jų viešnagės laiko trukmės ilginimas, vystant inovatyvių, kompleksinių apgyvendinimo paslaugų kartu su sveikatinimo ir ligų prevencijos centrui infrastruktūrą“ finansavimo, buvo patvirtintas 2009 m. balandžio 30 d., t. y. anksčiau negu buvo prašoma papildomų duomenų ir dokumentų. Vadinasi, pareiškėjas turėjo visas sąlygas ir galimybes susipažinti su Apraše išdėstytais reikalavimais bei prašomais pateikti dokumentais. LVPA rašte dėl projekto patikslinimo buvo prašoma pateikti projektą patikslinančius dokumentus iki 2010 m. kovo 2 d., tačiau pareiškėjas dokumentus pateikė tik 2010 m. kovo 4 d. LVPA dėl to jokių pretenzijų nereiškė ir toliau vertino projektą. Pareiškėjo argumentai dėl per trumpo termino yra nepagrįsti. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais ir dėl to, kad rašte nebuvo nurodyti projektą vertinusio asmens kontaktai. Agentūros rašte buvo nurodytas projektą vertinusio asmens vardas, pavardė, jo elektroninio pašto adresas.

Dėl AB SEB banko rašto paaiškino, kad 2009 m. spalio 15 d. banko rašte Nr. 04-0964 nurodyta, kad bankas svarstys galimybę suteikti pareiškėjui 6 mln. Lt kreditą projekto finansavimui. Nurodyta, kad finansavimas projektui galės būti suteiktas patvirtinus ES paramą pareiškėjui, pateikus banko reikalaujamą informaciją ir dokumentaciją, banko kredito komitetui priėmus galutinį sprendimą dėl kredito suteikimo ir jo sąlygų ir sudarius kredito sutartį bei pareiškėjui užtikrinus kredito grąžinimą bankui priimtino turto įkeitimu. Bankas realiai nebuvo svarstęs pareiškėjo projekto finansavimo galimybių. Raštu tik informuojama, kad bus svarstoma projekto kreditavimo galimybė. Toks banko raštas pagal Aprašo 2 priedo 8.1.1. punktą negalėjo būti pripažintas pareiškėjo nuosavą indėlį į projekto finansavimą užtikrinančiu dokumentu. Kadangi pareiškėjas paraiškoje buvo nurodęs, kad projektas bus finansuojamas ir iš nuosavų lėšų, LVPA raštu dėl projekto patikslinimo paprašė pateikti dokumentus, įrodančius įmonės pajėgumą prisidėti nuosavu įnašu prie projekto įgyvendinimo, kad galėtų atlikti tinkamą paraiškos vertinimą.

Pareiškėjas su 2010 m. kovo 4 d. raštu Nr. 100304 pateikė projektą patikslinančius dokumentus, tarp jų ir savo bei UAB „Septyni meškiukai“ finansinės atskaitomybės dokumentus bei 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartį, kuria UAB „Septyni meškiukai“ pareiškėjui įsipareigojo paskolinti 4,7 mln. Lt (toliau – ir paskolos sutartis).

Pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad tiek pareiškėjas, tiek UAB „Septyni meškiukai“ neturi finansinių galimybių finansuoti 10 102 370 Lt vertės projekto (t. y. prisidėti 5 950 358 Lt nuosavu įnašu į projekto tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų finansavimą).

Pažymėjo, kad nei LVPA, nei ministerija neginčijo UAB „Septyni meškiukai“ teisės suteikti pareiškėjui paskolą. LVPA, vadovaudamasi Aprašo 2 priedo 8.1.1. punkto reikalavimais, tik vertino projekto finansavimo šaltinių pagrįstumą ir nustatė, kad pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai patvirtina, jog projekto finansavimo šaltiniai neatitinka Aprašo 2 priedo 8.1.1. punkto reikalavimų. LVPA padarė išvadą, kad projektas neturi aiškaus finansavimo paketo, nurodyti finansavimo šaltiniai nėra apibrėžti, aiškūs ir užtikrinti, kaip reikalaujama Aprašo 2 priedo 8 punkte. Finansų ministerija patvirtino LVPA išvadą ir konstatavo, kad projekto vertinimas buvo atliktas laikantis ES struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų ir vertinimo procedūrų reikalavimų.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad teisės aktai nenustato baigtinio dokumentų sąrašo, paaiškino, kad vadovaujantis Aprašo 2 priedo 8.1.1. punktu, vertinant pareiškėjo įnašo atitikimą nustatytiems reikalavimams, vertinama, ar pareiškėjas turi stabilius ir pakankamus finansų išteklius, gali užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie projekto finansavimo nuosavomis lėšomis.

Nurodė, kad Aprašo 2 priedo 8.1.1. punkte pateikta reikalaujama informacija yra pakankamai aiški ir suprantamai pateikta. Aprašas LVPA nustatė pareigą įvertinti projektų finansavimo šaltinių apibrėžtumą, aiškumą ir užtikrintumą. LVPA argumentai buvo išdėstyti 2010 m. balandžio 6 d. rašte Nr. R4-4644(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VR3-1.3-ŪM-06-K-02- 090 atmetimo“, paminėti 2010 m. gegužės 27 d. Finansų ministerijos sprendime.

Pažymėjo, kad projekto finansavimo šaltinių apibrėžtumas, aiškumas ir užtikrintumas yra vienas pagrindinių projekto vertinimo kriterijų. Esant neužtikrintiems projekto finansavimo šaltiniams, kyla grėsmė dėl projekto tęstinumo užtikrinimo, projekto tikslų, uždavinių pasiekimo ir ES struktūrinės paramos lėšų praradimo.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 39-44) nurodė iš esmės tuo pačius argumentus kaip ir atsakovas Finansų ministerija. Papildomai rėmėsi Agentūros ir pačios projektų vertinimo sistemos tikslu – užtikrinti efektyvų ES struktūrinės paramos projektų administravimą. Paaiškino, kad Agentūrai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 13 punkte, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787, ir kituose Europos Sąjungos striktūrinės paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta funkcija ne tik vertinti ES struktūrinę paramą pretenduojančius gauti projektus, bet ir užtikrinti tinkamą jų administravimą ir priežiūrą, todėl atidus ir atsakingas projektų vertinimas yra Agentūros pareiga.

Atkreipė dėmesį į faktą, kad pagal priemonę „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ paskelbtame konkurse teikti paraiškas buvo gautos 102 paraiškos ES struktūrinei paramai gauti, o prašoma finansavimo suma buvo 471,7 mln. Lt, kai numatyta pagal kvietimą paskirstyti suma tesiekė 144 mln. Lt. Pareiškėjai turėjo pateikti tinkamas paraiškas, užtikrinti projektų finansavimo šaltinius ir vykdyti kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 79 punktu buvo priimtas pagrįstas sprendimas projektą atmesti – buvo atsižvelgta į tai, kad Agentūra kreipėsi į pareiškėją dėl projekto patikslinimo, sudarė galimybę koreguoti nustatytus trūkumus, po patikslinimo projektas neatitiko Aprašo nustatytų reikalavimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Loktusa“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, rėmėsi byloje esančiais įrodymais (t. I, b. l. 97, 13-15, 46-56, 70-72, 82, 84, 85, 182-183, 190, 123, 16-17).

Teismui pareiškėjas pateikė 2009 m. spalio 15 d. AB SEB banko raštą Nr. 04-0964 (t. I, b. l. 12) „Dėl kredito suteikimo įmonės UAB „Loktusa“ projekto „90 dviviečių kambarių ekonominės klasės, 2200 kv. m viešbučio/jaunimo nakvynės namų, adresu Mėnulio g. 4, Vilnius statyba“ įgyvendinimui“. Šiame rašte nurodyta, kad bankas svarstys galimybę suteikti klientui iki 6 000 000 Lt kreditą laikotarpiui iki 7 metų būtent pavadinime nurodyto projekto finansavimui. Kreditas, numatytas viešbučio/jaunimo nakvynės namų statybai gali būti suteiktas patvirtinus ES paramą klientui, pateikus bankui reikalaujamą informaciją ir dokumentaciją kreditui gauti, banko kredito komitetui priėmus galutinį sprendimą dėl kredito suteikimo ir jo sąlygų, bankui ir klientui sudarius kredito sutartį bei klientui užtikrinus kredito grąžinimą bankui priimtino turto įkeitimu.

Teismas nurodė, kad ginčo atveju šis banko raštas jau neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vėliau pareiškėjas nurodė kitą tos pačios sumos finansavimo šaltinį, kurį ir turėjo vertinti LVPA bei finansų ministerija. Dėl to teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su šio rašto reikšme įrodinėjant finansavimo šaltinį.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimai, kad LVPA ir Finansų ministerija neturėjo jokios teisės vertinti paskolos sutarties realumą, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ginčo santykius reglamentuoja teisės normos, priskiriamos administracinės teisės sričiai, todėl šiuo atveju nei LVPA, nei Finansų ministerija neprivalo remtis privatinės teisės normomis, kurios reglamentuoja sandorius. Pats pareiškėjas nurodė CK 1.189 straipsnio nuostatą, kad sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. To niekas neginčija, tačiau nei LVPA, nei Finansų ministerija nėra šios sutarties šalimis, todėl turi teisę vertinti sutarties suteikti paskolą realumą taip, kaip tai numato teisės normos, reglamentuojančios paramos teikimą.

Teismas nurodė, kad Taisyklių 79 punktas numato, kad, jeigu projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo, įgyvendinančioji institucija turi teisę atmesti paraišką. Paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaita Nr. 090 (t. I, b. l. 179-193) patvirtina, kad visos paramos teikimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, ataskaitoje neigiamai įvertinta pareiškėjo galimybė finansuoti projektą. Aprašo 64 punkte numatyta, kad pateikęs paraišką pareiškėjas negali keisti informacijos, nurodytos paraiškos (A) dalyje, paraiškos (B) dalyje, verslo plane. Tačiau šiuo atveju informacijos pakeitimas įvyko LVPA iniciatyva ir LVPA įvertino ir naujai pateiktą informaciją.

Aiškindamas Aprašo 67 punkto, 72 punkto, Aprašo 2 priedo 8.1. punkto, 8.1.1 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad paraiškos vertintojams suteikta kompetencija vertinti, ar pareiškėjo nurodyti finansiniai ištekliai yra patikimi, stabilūs, o įnašas aiškiai apibrėžtas, patikimas ir t. t.

Skundžiamame Finansų ministerijos sprendime įvertinta, kad pareiškėjo pateikta paskolos sutartis neatitinka Aprašo 8.1.1. punkto reikalavimų. Be to, iš argumentų, kuriuos savo sprendime nurodė ir LVPA, dar nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pagal paskolos sutartį joje nurodyta suma pareiškėjui buvo pervesta, rėmėsi CK 6.870 straipsnio 2 dalimi ir aiškino, kad nesant pinigų pervedimo, negalima teigti, kad paskolos sutartis sudaryta. Todėl pareiškėjo argumentai, kad paskolos davėjas turi galimybę surinkti nurodytą sumą ateityje, yra nepagrįsti. Paramą skiriančios institucijos negali vadovautis prielaidomis ir spėjimais, o turi būti įsitikinusios, kad pareiškėjas realiai turi sukaupęs tiek lėšų, kiek jam reikės projektui finansuoti nuosavomis lėšomis. Finansų ministerija argumentavo atsikirtimus į pareiškėjo skundą ir dėl to, kad UAB „Septyni meškiukai“ neturi lėšų paskolai suteikti, nes jos turima lėšų suma yra 316 997 Lt. Taip pat įvertino ir trumpalaikio šios bendrovės turto sumą - 5 726 933 Lt. Nurodė, kad šis turtas netinkamas skolinti ir finansuoti projektą.

Teismas nurodė, kad dėl AB SEB banko rašto Finansų ministerijos sprendime pagrįstai nėra pasisakyta, nes pareiškėjas, pateikdamas naujus dokumentus, kurie patvirtina pareiškėjo galimybes finansuoti savo lėšomis projektą, pakeitė pirmiau nurodytą finansavimo šaltinį – banko kreditą – paskolos sutartimi. Pareiškėjas galėjo nekeisti finansavimo šaltinio, o gauti iš banko papildomas garantijas, tačiau apsisprendė nurodyti kitą finansavimo šaltinį. Todėl pagrįstai Finansų ministerija (o iš esmės ir LVPA) vertino tik naujai pateiktą informaciją.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Taisyklių 60 punkte nurodytų principų laikymusi teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, kad kokiam nors kitam paraišką padavusiam asmeniui analogiškomis aplinkybėmis buvo suteikta parama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad šiuo atveju nustatytas tik vienas formalus LVPA padarytas pažeidimas – papildomiems dokumentams pateikti buvo suteiktas tik 4 darbo dienų terminas. Tačiau teismas padarė išvadą, kad šis formalus pažeidimas neturėjo įtakos sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiškėjas prašomus dokumentus pateikė vėliau nustatyto termino, bet tie dokumentai buvo priimti ir įvertinti, o Taisyklės ir Aprašas leidžia terminus nustatyti ir bendru susitarimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo teikiama jokia informacija. Teismas pažymėjo, kad visi reikalavimai paramai gauti yra detaliai aprašyti Taisyklėse ir Apraše. Tai yra norminiai teisės aktai, kurie yra prieinami visiems. Antra, pareiškėjas turėjo galimybę jau teikdamas paraišką paduoti LVPA ar Finansų ministerijai paklausimus, prašyti papildomos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad LVPA įstatai įpareigoja teikti konsultacijas, tačiau šiuo atveju jau buvo tokia paraiškos svarstymo stadija (kai buvo prašyta papildomų dokumentų), kai konkrečios informacijos teikimas galėtų pažeisti kitų pareiškėjų interesus. Trečia, LVPA 2010 m. vasario 24 d. raštas, kuriuo buvo prašoma papildomos informacijos, yra pakankamai informatyvus. Rašte nurodyta labai konkrečiai dėl A dalies 10 ir 11 lentelių – prašoma pateikti dokumentus (įmonės banko sąskaitos išrašą, banko pažymą apie turimus pinigus), įrodančius įmonės pajėgumą skirti konkrečią pinigų sumą. Iš šios rašto dalies pareiškėjui turėjo būti aišku, kad LVPA reikalauja įrodyti nuosavų lėšų realumą, jų turėjimą sąskaitoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. ((24.16-03)-5K-1010223-5K-5K-1010223)-6K-1005009 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. Antrasis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis, todėl jis negali būti tenkinamas.

III.

Pareiškėjas UAB „Loktusa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 117-127) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad:

1. Siekiant įrodyti paskolos davėjo finansinį pajėgumą, buvo kreiptasi į nepriklausomą audito kompaniją UAB „Audata“. Šiai audito įmonei buvo pateikti tie patys dokumentai kaip ir LVPA ir paprašyta pateikti auditoriaus ataskaitą apie tai, ar yra kokių nors teorinių aplinkybių, dėl kurių UAB „Septyni meškiukai“ negalėtų būti finansiškai pajėgi suteikti 4,7 mln. Lt paskolą per vienerius finansinius metus. UAB „Audata“ nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių UAB „Septyni meškiukai“ būtų finansiškai nepajėgi suteikti 4,7 mln. Lt paskolą.

2. Teismas neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė finansinius rodiklius ir jų įtaką įmonės finansiniams pajėgumams, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Septyni meškiukai“ yra finansiškai nepajėgi suteikti paskolos sumą.

3. Vertinimo tvarką ir terminus reglamentuoja normos, priskiriamos administracinės teisės sričiai, tačiau pats tam tikrų aplinkybių vertinimas yra neatsiejamai susijęs su privatinės teisės normomis. Konkrečiu atveju, tiek LVPA, tiek Finansų ministerija turėjo patikrinti, ar paskolos sutartis sudaryta nepažeidžiant imperatyvių teisės normų dėl maksimalios skolinimo sumos, sutarties formos, o ne vien niekuo nepagrįstomis prielaidomis konstatuoti finansinį nepajėgumą.

4. Teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė ne dėl visų įrodymų, kurie turi esminės reikšmės tinkamam ginčo išsprendimui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatas.

5. Pareiškėjui LVPA rašte dėl papildomos informacijos pateikimo nebuvo nurodyta, jog SEB banko pažyma Nr. 04-0964 LVPA nepriimtina, tiesiog buvo nurodyta pateikti nuosavą lėšų indėlį patvirtinančius dokumentus. LVPA teiktame 2010 m. kovo 3 d. atsakyme pareiškėjas papildomai nurodė, jog neatsisako savo ketinimų dėl paskolos gavimo iš banko („tęsia derybas su Lietuvoje veikiančiais bankais“). Paskolos sutartis buvo pateikta kaip papildomas garantas dėl pajėgumo finansuoti projektą kurio pateikimas per se nereiškia, jog pats pareiškėjas atsisakė ketinimų dėl paskolos iš banko gavimo. SEB banko pažyma Nr. 04-0964 ir jos teisinis vertinimas yra neatsiejamai susiję ir su kitų tinkamam bylos išsprendimui esminių aplinkybių nustatymu, inter alia lygiateisiškumo principo laikymusi ir kt.

6. 2010 m. birželio 19 d. sprendimu buvo nagrinėtas UAB „Technikos muziejus“ skundas, kurio faktinės aplinkybės dalyje dėl neatitikimo Aprašo 2 priedo 8 punktui yra identiškos UAB „Loktusa“. Tačiau priešingai nei pareiškėjo atveju, UAB „Technikos muziejaus“ paraišką buvo nuspręsta grąžinti pakartotiniam tinkamumo finansuoti vertinimui ir nurodyta jog pareiškėjui turėtų būti suteiktas teisės aktais numatytas terminas pateiktų dokumentų trūkumams pašalinti. Taigi esant toms pačioms aplinkybėm, yra priimami skirtingi sprendimai, o tai nesuderinama su ES paramos skyrimo principais, numatytais inter alia Taisyklių 60 punkte.

7. Teismas nepasinaudojo ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies teise savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus dėl banko raštų turinio ir jų pripažinimo tinkamais vertinimo procese, nors pareiškėjas pats šių įrodymų neturėjo objektyvios galimybės pateikti.

8. Teismas, vertindamas nustatyto termino pažeidimą, esmine aplinkybe laikė vien patį faktą, jog nepaisant nustatyto 4 darbo dienų termino, dokumentai buvo pateikti 5 darbo dieną, LVPA juos priėmė, vadinasi pažeidimas tebuvo formalus. Šis 4 darbo dienų terminas turėtų būti vertinamas visų aplinkybių kontekste. Pareiškėjo direktorius buvo komandiruotėje (2010 m. vasario 25 d. buvo teiktas prašymas pratęsti terminą iki 2010 m. kovo 8 d., tačiau iš LVPA nebuvo gauta jokio atsakymo), per 4 darbo dienas nebuvo objektyviai įmanoma gauti papildomų raštų (garantijų) iš banko, terminas dokumentams pateikti nebuvo pratęstas, su vertintoja susisiekti nepavyko, todėl pareiškėjas pateikė tuos dokumentus (Paskolos sutartį), kuriuos tuo momentu turėjo ir kuriuos pagrįstai laikė tinkamais papildomais dokumentais finansiniam pajėgumui pagrįsti.

9. Neteisėtai nustatytas terminas sąlygojo tai, jog UAB „Loktusa“ ne tik neteko galimybės pateikti papildomus banko dokumentus, tačiau toks UAB „Loktusa“ teisių pažeidimas turėjo esminės įtakos tolesniam paraiškos vertinimui (sprendžiant iš argumentų, LVPA nebūtų kėlusi banko finansinio pajėgumo klausimo).

10. Teismas netyrė, ar ES paramos skyrimo procese pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrintas proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų laikymasis.

11. Pareiškėjams, kuriems rekomenduojamas skirti finansavimas, yra suteikiamas 60 dienų terminas dokumentams, patvirtinantiems pareiškėjų nuosavą indėlį, pateikti (žr. pavyzdžiui, 2010 m. birželio 4 d. Turizmo projektų atrankos komiteto posėdžio nutariamosios dalies protokolas). Ši aplinkybė lemia tai, jog galutinis finansavimo šaltinių turėjimas yra patikrinamas, priėmus sprendimą dėl paramos skyrimo (iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo).

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendime administracinėje byloje Nr. A662-171/2010 pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Konkrečiu atveju teismas besąlygiškai priėmė atsakovų ir trečiojo asmens poziciją ir ypatingai kritiškai vertino pareiškėjo argumentus (eilės pareiškėjo įrodymų teismas išvis nevertino).

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-66/2009 nurodė, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, tačiau net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes paprastai galima nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 140-141) nurodė, kad palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 142-143) nurodė, kad vadovaujančios institucijos (Finansų ministerijos) bei ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos kompetenciją dėl skundų nagrinėjimo nustato Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682), kurių 211 punkte įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams vadovaujančiajai institucijai, t. y. Finansų ministerijai. UAB „Loktusa“ skundą dėl viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra priimto sprendimo atmesti UAB „Loktusa“ paraišką nagrinėjo Finansų ministerija. Ūkio ministerija nebuvo kompetentinga nagrinėti UAB „Loktusa“ skundą dėl paraiškos atmetimo ir skundo nenagrinėjo.

Šalies argumentai

Atsakovas Finansų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 144-146) nurodė, kad:

1. UAB „Technikos muziejus“ atveju buvo pateiktas AB Danskebankas 2010 m. kovo 10 d. raštas Nr. dnk1003147 „Dėl UAB „Technikos muziejus“ kreditavimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra pateikęs bankui prašymą suteikti kreditą pateikto projekto įgyvendinimui ir bankas svarsto galimybę suteikti prašomą kreditą. Kadangi UAB „Technikos muziejus“ atveju finansavimo šaltiniai nebuvo pagrįsti, vertinimo metu pripažinta, kad paraiška neatitinka Aprašo 2 priedo 8.1.1. ir 8.1.2. punktuose nurodytų tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (ar) informacija projekto tinkamumo finansuoti vertinimui atlikti, Finansų ministerija 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. ((24.16-03)-5K-1010550)-6K-1005858 pavedė LVPA atlikti pakartotinį UAB „Technikos muziejus“ paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimą. UAB „Loktusa“ atveju pareiškėjas pateikė 2009 m. spalio 15 d. AB SEB banko raštą Nr. 04-0964 „Dėl kredito suteikimo įmonės UAB „Loktusa“ projekto „90 dviviečių kambarių ekonominės klasės, 2200 kvadratinių metrų viešbučio/jaunimo nakvynės namų, adresu Mėnulio g. 4, Vilnius statyba“ įgyvendinimui“, kuriuo bankas įsipareigojo svarstyti galimybę pareiškėjui suteikti 6 mln. Lt kreditą ir buvo nuspręsta, kad minėtas dokumentas taip pat nėra laikomas tinkamu projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančiu dokumentu, todėl LVPA 2010 m. vasario 24 d. rašte Nr. R4-2529 (1.10) „Dėl paraiškos patikslinimo ir papildomų dokumentų pateikimo“ paprašė, kaip ir UAB „Technikos muziejus“ atveju, patikslinti paraišką, pateikiant papildomus dokumentus. Pareiškėjas pateikė 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartį tarp UAB „Loktusa“ ir UAB „Septyni meškiukai“, pagal kurią UAB „Septyni meškiukai“ įsipareigojo suteikti pareiškėjui 4,7 mln. Lt paskolą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti visi tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimus atitinkantys dokumentai, UAB „Loktusa“ paraiška buvo vertinama toliau ir papildomų dokumentų prašoma nebuvo. Taigi tiek pareiškėjo UAB „Loktusa“ atveju, tiek UAB „Technikos muziejus“ atveju buvo prašoma patikslinti paraišką, pateikiant papildomus dokumentus, ir tik gavus dokumentus buvo sprendžiama dėl paramos skyrimo.

2. Vertinimo metu vertinamas pareiškėjų finansavimo šaltinių pagrįstumas (pvz., pakankamai pagrįstu būtų laikomas banko sprendimas suteikti paskolą), o praėjusiems vertinimo etapą pareiškėjams prieš sutarčių pasirašymą, yra suteikiamas terminas praktiškai įgyvendinti finansinius veiksmus (pvz., pasirašyti paskolos sutartį su banku ar padidinti ir apmokėti įstatinį kapitalą). Kadangi pareiškėjas UAB „Loktusa“ pateikė konkrečius dokumentus ir pagal juos buvo nustatyta, kad tai nėra užtikrintas finansavimo šaltinis nuosavų lėšų daliai finansuoti, todėl ir 60 dienų terminas dokumentams, patvirtinantiems pareiškėjų nuosavą indėlį, pateikti nebuvo suteiktas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. ((24.16-03)-5K-1010223-5K-5K-1010223)-6K-1005009, kuriuo Finansų ministerija patvirtino LVPA išvadą ir konstatavo, kad projekto vertinimas buvo atliktas laikantis ES struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų ir vertinimo procedūrų reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. Teismas pripažino, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis, todėl jis negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skunda grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir vertino faktines ginčo aplinkybes, tai yra neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė finansinius rodiklius ir jų įtaką įmonės finansiniams pajėgumams, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog projektas nėra užtikrintas nuosavų lėšų finansavimo šaltiniu. Taip pat, apelianto nuomone, teismas neteisingai taikė ir aiškino ginčo santykiams taikytinus teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija, remdamasi ABTĮ 132 straipsniu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjo pateiktos paraiškos netenkinimo pagrindas yra tas, kad pareiškėjo nurodytos nuosavos piniginės lėšos buvo pripažintos nepakankamomis projekto įgyvendinimui.

Remdamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintos VP3-1.3-ŪM-06-K priemonės „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 8 punktu atsakovas privalėjo remdamasis vertinimo kriterijais bei vertinimo duomenų šaltiniais patikrinti ar pareiškėjo nurodomas finansinis įnašas projekto vykdymui atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo paskolos šalies UAB „Septyni meškiukai“ finansines galimybes suteikti pareiškėjui 4 700 000 Lt paskolą, įvertino paskolos davėjo ūkinės veiklos apimtį bei piniginių srautų dydžius, pripažino, kad pareiškėjo nurodomas finansavimo šaltinis yra nepatikimas, nes jie yra ženkliai mažesni nei projekto apimtis. Atliktas vertinimas atitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 8 punkto nuostatas, todėl jis yra pagrįstas.

Pareiškėjo pateikta UAB „Audata“ auditoriaus ataskaita apie UAB „Septyni meškiukai“ finansines galimybes suteikti 4,7 mln. Lt paskolą nepaneigia atsakovo vertinimo. Auditoriaus ataskaitoje nėra aptarta UAB „Septyni meškiukai“ pajamų dinamika, veiklos kryptis. Todėl vien tik UAB „Septyni meškiukai“ teorinės finansinės galimybės suteikti paskolą, nepaneigia atsakovo padarytų išvadų apie projekto finansavimo patikimumą.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog realiai turi patikimus lėšų šaltinius, pakankamus projekto finansavimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Apelianto argumentai nėra pakankami pripažinti, kad vertinant paraišką buvo pažeisti paraiškos vertinimo objektyvumo ir nešališkumo principai.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Loktusa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas