Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji, 2022 m. lapkričio 16 d., apie 07.05 val., Vilniuje, reguliuojamoje Laisvės prospekto - Viršuliškių gatvės sankryžoje, vairuodama automobilį ,,Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, tai yra, jos judėjimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, ji vairuojamu automobiliu iš Laisvės prospekto kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Rygos gatvės pusės, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Viršuliškių gatve ir pasukusi į dešinę – į Viršuliškių gatvę, nedavė kelio ties iškart už gatvių kelių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja Kelių eismo taisyklių 3 priedo horizontaliuoju kelio ženklinimu Nr. 1.14. pažymėta dviračių pervaža, degant žaliam šviesoforo signalui, jos judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę Viršuliškių gatvės kelią kirtusiam R. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamam dviračiui, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, R. B. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis dviratis. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji D. M. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad ryte važiavo į darželį su vaiku, sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Jai reikėjo sukti į dešinę, todėl užsidegus žaliam šviesoforo signalui apsidairė ir nieko nepastebėjusi pradėjo judėti, pasuko į dešinę bei pajuto smūgį į stiklą. Išlipusi iš mašinos pamatė, kad susidūrė su dviratininku. Išsiėmė telefoną, kad iškviestų greitąją pagalbą. Važiuodama nematė dviratininko. Jis per perėją važiavo, tuo metu degė žalias šviesoforo signalas ir pėstiesiems, todėl ji turėjo pareigą praleisti dviratininką. Paklausė to žmogus, kaip jaučiasi, šis pasakė, kad skauda koją. Atvažiavo policija, paskui atvyko greitoji. Buvo patikrintas jos blaivumas – pūtė į alkotesterį. Automobilyje buvo vaikas, kurį ji nuramino, tada grįžo prie nukentėjusiojo. Žmogus skundėsi kojos skausmu, pasakė, kad jam šalta, todėl ji paklojo miegmaišį ir laukė greitosios pagalbos. Dviratininkas turėjo šalmą ir šviesą atsispindinčią liemenę. Ar dviratyje buvo žibintas, nežino, neatsimena, tuo metu jai buvo stresas. Ji vairavo savo automobilį “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje AB “Lietuvos draudimas”. Tą pačią įvykio dieną bandė susisiekti su draudimu, bet neturėjo nukentėjusiojo duomenų. Nuo (duomenys neskelbtini) metų yra išsilaikiusi vairuotojo teises. Važinėja tuo keliu 4 metus, kai vaikas pradėjo lankyti darželį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, ji atsakingai gyvena, stengiasi dirbti, auginti vaiką, prisiėmė atsakomybę ir sutiko atlyginti žalą. Šis įvykis paveikė ir vaiko sveikatai. Prašo neatimti teisės vairuoti dėl vaiko gerovės, nes jai reikia vežioti vaiką į darželį, dabar važiuoja su autobusu, troleibusu, reikia keltis 5.30 val. Sutinka susitaikyti su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis R. B. bylos nagrinėjime nedalyvavo, atsiuntė prašymus nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų dar gydomas ligoninėje. Jo interesus gina atstovas advokatas Domantas Skebas. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 189; 2 t., b. l. 1).

Nukentėjusiojo R. B. įgaliotas atstovas advokatas Domantas Skebas teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiajam išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio ir jis nereiškia civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Dėl žalos atlyginimo aiškinsis su draudimo bendrove civiline tvarka, nes gydymas dar tęsiasi ir neaišku dėl žalos dydžio. Laikosi pozicijos, kad baudžiamuosius klausimus spręs baudžiamojoje byloje, o civilinius klausimus - civilinėje byloje. Susitaikymo sutartyje (1 punkte) nurodytas įvykio laikas 07.17 val. buvo perkeltas iš nukentėjusiojo vertinimo, kai buvo skambinta policijai ir šio laiko neatitikimas su kaltinime nurodytu laiku (07.05 val.) yra nereikšmingas, sutartis yra galiojanti. Atsisako savo ankstesnio prašymo priteisti iš kaltinamosios 2000 Eur advokato išlaidas, nes ši suma įeina į susitaikymo sumą. Neturi prieštaravimų dėl kaltinamosios kaltės ir jos veikos kvalifikavimo. Kaltinamoji neginčija padariusi nusikalstamą veiką, pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad vairuodama pasielgė lengvabūdiškai, neatsakingai, kritiškai vertina savo veiksmus. Ji parodė, kad prieš eismo įvykį nepastebėjo dviratininko, tačiau pripažįsta, kad privalėjo būti atidesnė ir įsitikinti ar tikrai nėra kliūčių atlikti posūkio manevrą. Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad ji kaltinama padariusi neatsargų nusikaltimą, yra gana jauno amžiaus, neteista, turi šeimą, augina mažametį vaiką, dirba (duomenys neskelbtini), rūpinasi vaiko ugdymu, siekia užtikrinti jo bendravimą su artimais giminaičiais. Kaltinamoji suvokė padarytos nusikalstamos veikos neigiamą pobūdį, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų. D. M. ne tik prisipažino padariusi nusikaltimą, bet ir aktyviais veiksmais šalina padaryto nusikaltimo pasekmes: susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Nukentėjusysis kaltinamajai atleido, su ja susitaikė ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad tam yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos. Palaiko prokuroro prašymą neuždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti, nes šia teise ji naudojasi vaiko poreikių tenkinimui. Be to, pats eismo įvykio pobūdis rodo, jog kaltinamoji eismo įvykį sukėlė ne dėl piktavališko KET pažeidimo, bet dėl nepakankamo atidumo, o nuo tokių klaidų nesame apsaugoti kiekvienas iš mūsų. Prašo atleisti kaltinamąja nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu (susitaikius su nukentėjusiuoju) ir neuždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji D. M. pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2022-11-16, apie 7.00 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė vaiką į darželį, esantį (duomenys neskelbtini). Tai daro jau ketverius metus, kiekvieną darbo dienos rytą. Kelio danga buvo šlapia. Dėl darganos, prietemos ir blizgumo matomumas buvo prastas. Jos automobilio padangos yra žieminės, naujos, pakeistos. Laisvės prospekto pirma eismo juosta privažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Viršuliškių gatve, kurioje ketino sukti į dešinę, t. y. į Viršuliškių gatvę. Kadangi jos judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, ji automobilį sustabdė prieš kelių sankirtą. Užsidegus žaliam signalui įvažiavo į sankryžą ir pasuko į dešinę – į Viršuliškių gatvę. Tuo pačiu momentu žalias signalas užsidegė ir Viršuliškių gatvę kertantiems pėstiesiems. Prieš pajudėdama automobiliu iš vietos dar apsidairė, pažiūrėjo į dešinę ir kairę. Nematė nei pėsčiųjų, nei dviratininkų ar paspirtukų. Posūkio metu artėdama prie pėsčiųjų ir dviratininkų perėjos važiavo nedideliu apie 20 km/h greičiu. Važiavo įjungusi antrą pavarą. Nestabdė prieš perėją, tačiau dar kartą apsidairė. Kai automobiliu įvažiavo į „dviratininkų perėjos“ ribas, bet dar nepasiekė pėsčiųjų perėjos, staiga pajuto smūgį į priekinio stiklo dešinę pusę. Ji labai išsigando, suriko. Taip pat išsigando ir pradėjo verkti jos vaikas. Išlipusi iš automobilio pamatė ant kelio, arčiau automobilio kairiojo šono sėdintį vyrą. Jis skundėsi dešinės kojos skausmais. Vyras rankomis paėmė savo dešinę koją ir užkėlė ją ant kairės kojos. Matė, kad Viršuliškių gatvės kelio priešpriešinio eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos, gulėjo dviratis. Vyras dar paprašė dviratį patraukti, kad jo nepervažiuotų automobiliai. Ji nedelsdama telefonu apie eismo įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Dar iki specialiųjų tarnybų atvykimo vyrui pasakius, kad jam šalta, ji savo miegmaišį padėjo jam po sėdmenimis. Atsiprašė vyro, aiškino jam, kad jo nematė. Vyras jai pasakė: „nepergyvenk vaikeli, viską apmokės draudimas“. Jie gražiai bendravo, nesiginčijo. Iki medikų atvykimo visą laiką buvo prie nukentėjusiojo. Tik vieną kartą buvo nuėjusi į savo automobilį nuraminti vaiką. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to – greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pareigūnai nustatė, kad ji blaivi. Kadangi ji to paties maršruto keliais į darželį važinėja jau ilgą laiko tarpą, jai atrodo, kad anksčiau, dar iki įvykio, ji matydavo tą patį nukentėjusįjį panašiu laiku važiuojant dviračiu pro įvykio vietą. Labai gailisi ir pergyvena dėl įvykio. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir jam padėti. Nori su juo geranoriškai susitarti ir, jeigu bus galimybė, susitaikyti. Dėjo visas pastangas susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau negalėjo, nes pareigūnai nesuteikė jai jokių jo asmens duomenų. 2022-12-20 siūlydama pagalbą, ji elektroniniu paštu buvo išsiuntusi laišką nukentėjusiojo advokatui, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Po eismo įvykio ji kreipėsi į draudimo įmonę, kad įformintų įvykį, tačiau negalėjo to padaryti, kadangi nežinojo nukentėjusiojo asmens duomenų. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir moralinę žalą, jeigu tokia buvo padaryta. Priklausomybės ligų centro įskaitoje ji neregistruota, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Ji vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Per visą tą laiką buvo patekusi tik į vieną eismo įvykį, tačiau tada sužalotų žmonių nebuvo. Ji vairuoja atsakingai, leistino greičio niekada neviršija, administracinių nusižengimų nebuvo padariusi (1 t., b. l. 143-145).

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-16, apie 7.00 val., Vilniuje, važiavo dviračiu ties Laisvės prospekto šaligatviu įrengtu dviračių taku nuo prekybos centro „Mada“ pusės link „Kardiolitos“ klinikos. Nors dar buvo sutemę, tačiau buvo įjungtas gatvės apšvietimas, rūko nebuvo. Jis buvo užsidėjęs šalmą, vilkėjo drabužius su šviesą atspindinčiais elementais. Buvo įjungtas ir švietė priekinis dviračio žibintas. Dviračių taku privažiavęs šviesoforu reguliuojamą Laisvės prospekto ir Viršuliškių gatvės sankryžą, sustojo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis, nenulipdamas nuo dviračio, pradėjo važiuoti dviračio taku į kitą Viršuliškių gatvės kelio važiuojamosios dalies pusę. Važiavo neskubėdamas. Būdamas kelio viduryje pastebėjo Laisvės prospektu nuo „Kardiolitos“ klinikos pusės į sankryžą įvažiavusį automobilį, kuris sankryžoje buvo pasuktas į dešinę, į Viršuliškių gatvę. Tuo metu šio automobilio judėjimo kryptimi taip pat degė žalias šviesoforo signalas. Iš pradžių tikėjosi, kad bus praleistas, bet šio automobilio vairuotojui nestojant ir toliau tęsiant dešinio posūkio manevrą, suprato, kad vairuotojas jo nepraleidžia. Tačiau tuo momentu jis neturėjo kur dėtis. Galimai jeigu būtų važiavęs greitesniu greičiu, būtų spėjęs pravažiuoti, tačiau važiavo neskubant. Staiga pajuto stiprų smūgį į kūno dešinę pusę, po ko užvirto ant jį partrenkusio automobilio variklio dangčio. Pats nulipo nuo variklio dangčio ir atsisėdo ant kelio ties sustabdyto automobilio priekiniu kairiu kampu. Jautė stiprų skausmą dešinėje kojoje, matė, kad koja deformuota. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipusi moteris pradėjo klausti, kodėl jis nesivedė dviračio. Jis atsakė galėjęs per kelią važiuoti, nes šioje vietoje yra įrengtas dviračių judėjimui skirtas takas. Po to, vairuotoja telefonu iškvietė pagalbos tarnybas. Į įvykio vietą atvykę medikai jį pristatė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės kojos blauzdos atviras lūžis ir buvo atlikta operacija. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau jis nepageidauja ikiteisminio tyrimo metu reikšti civilinio ieškinio (1 t., b. l. 95-97).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2022-11-16 07.07 val. D. M. pranešė, jog važiuodama automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė dviratininką. Vyras skundžasi kojos skausmu (1 t., b. l. 18-21).

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad R. B. 2022-11-30 pranešė, jog 2022-11-16 apie 07.09 val. jam važiuojant dviračių taku nuo prekybos centro „Mada“ link „Kardiolitos“ klinikos, artėjant prie Laisvės pr. ir Viršulišlių g. sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui kirto pesčiųjų perėją (važiavo dviračių taku) ir jį kliudė automobilis sukantis į dešinę iš Laisvės pr. į Viršuliškių g. Dėl jaučiamo skausmo dešinės kojos blauzdoje buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam diagnozuotas dešinės kojos blauzdos atviras lūžis (1 t., b. l. 1-2).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022-12-27 buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl D. M. pranešimo apie 2022-11-16 eismo įvykį, kad važiuodama automobiliu ji kliudė dviratininką ir šis skundžiasi kojos skausmu, atrodo, kad jam lūžo koja (1 t., b. l. 30-31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022-11-29 buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno turėtos Body vaizdo kameros, kuriame užfiksuota kaip atvykę policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą aiškinasi įvykio aplinkybes su eismo įvykyje dalyvavusiais asmenimis – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojęs ant pėsčiųjų perėjos, vairuotoja ir nukentėjusiu dviratininku. Moteris aiškina, kad nepastebėjo artėjančio dviračio, ji pradėjo judėti ir judėjo įjungusi pirmą bėgį. Nukentėjęs dviratininkas skundžiasi dešinės kojos skausmais, kojos nejudina. Ant vyro kelnių matosi šviesą atspindintys elementai. Abu eismo dalyviai aiškina, kad jiems degė žalias šviesoforo signalas (1 t., b. l. 34-36).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausios patrulės E. M. 2022-11-16 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio patvirtina, kad alkotesteriu patikrinus vairuotojos D. M. ir dviratininko R. B. blaivumą, nustatyta, kad jie yra blaivūs (0,00 promilių) (1 t., b. l. 22, 23).

Iš kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolų nustatyta, kad 2022-11-16 eismo įvykis kilo Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Laisvės prospekto - Viršuliškių gatvės sankryžoje. Žiūrint Laisvės prospekto kelio eismo kryptimi nuo Rygos gatvės pusės (t. y. nustatyta D. M. pirminė važiavimo kryptis prieš įvykį), kelias su Viršuliškių gatvės keliu kertasi dešiniuoju kraštu. Viršuliškių gatvės kelio važiuojamąją dalį ties sankirta sudaro trys eismo juostos, t. y. dvi apie 3 metrų pločio eismo juostos, skirtos važiuoti link sankryžos pusės ir viena apie 5,3 m pločio priešingos eismo krypties (nuo sankryžos pusės) juosta. Sankryžoje, Viršuliškių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, iškart už kelių važiuojamųjų dalių sankirtos, yra įrengtos Kelių eismo taisyklių 3 priedo horizontaliuoju kelio ženklinimu Nr. 1.14. pažymėta apie 2,5 m pločio dviračių pervaža (dviračių tako tęsinys kelyje) ir už jos – reguliuojama apie 3,5 m pločio pėsčiųjų perėja. Leistinas maksimalus greitis Viršuliškių gatvės kelyje – 40 km/h. Eismo įvykio metu D. M. vairuotas automobilis ,,Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo Viršuliškių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, jos eismo pusėje (juostoje), skirtoje važiuoti nuo sankryžos, kelio ilgio atžvilgiu – iškart už kelių sankirtos pažymėtos dviračių pervažos ribose (korpusu užėmęs visą pervažą). Automobilis buvo priekine dalimi nukreiptas eismo pusės kryptimi (galine – link sankryžos). Automobilis buvo apgadintas, t. y. buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis (dešinė pusė), taip pat išdaužtas/įskeltas priekinis stiklas (dešinėje pusėje). Automobilio valytuvai veikiantys, padangos yra su protektoriumi, padangų būklė atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus. R. B. eismo įvykio metu vairuotas dviratis „Giant“ po įvykio gulėjo už Viršuliškių gatvės kelio važiuojamosios dalies ribų, prie pat jos dešiniojo krašto, kelio ilgio atžvilgiu – ties pėsčiųjų perėjos tolimesniąja riba (žiūrint nuo sankryžos pusės). Dviratis buvo apgadintas, t. y. buvo nulaužti priekinio rato purvasargis, šoninis kairės pusės veidrodėlis ir priekinis dviračio žibintas, kuris apžiūros metu buvo įjungtas, t. y. švietė. Po eismo įvykio transporto priemonės nejudintos (1 t., b. l. 38-58, 60-62, 68-70).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas -valdytojas yra D. M. (1 t., b. l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2022-11-16 D. M. vairuota transporto priemonė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. 2023-01-25 gauta informacija, kad nei nukentėjusysis, nei jo atstovas dėl galimai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo į draudimo bendrovę dar nesikreipė, nes negali apsispręsti dėl patirtos žalos dydžio (1 t., b. l. 86, 88).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto J. M. P. 2022-12-16 išvadoje nurodyta, kad R. B. eismo įvykio metu patyrė atvirą abiejų dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) kūnų apatinių trečdalių lūžimą. Sužalojimas padarytas dešinės blauzdos apatinę dalį sumušant kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktas) (1 t., b. l. 109, 110).

Sutartis dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje patvirtina, kad 2023-05-04 tarp kaltinamosios D. M. ir nukentėjusio R. B. buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį šalys susitaikė ir išsprendė advokato išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat sutarė, kad žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas per draudimo bendrovę civilinio proceso tvarka (2 t., b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamoji D. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2022-11-16 apie 07.05 val., Vilniuje, reguliuojamoje Laisvės pr. - Viršuliškių g. sankryžoje, vairuodama automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą, t. y. važiuodama iš Laisvės pr. ir pasukdama į dešinę – į Viršuliškių gatvę, nedavė kelio R. B. važiuojančiam dviračiu, kertančiam važiuojamosios dalies, į kurią ji suko, eismo juostą, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, R. B. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata bei apgadintas jo dviratis.

Kaltinamosios D. M. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei duoti paaiškinimai, kaip buvo padaryta nusikalstama veika, jos rašytinis paaiškinimas, nukentėjusio R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo protokolas- pareiškimas, įvykio registracijos duomenys, specialisto išvada dėl nukentėjusiam R. B. padarytų sužalojimų, kurie atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, policijos pareigūnės E. M. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio ir asmenų blaivumo, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl pranešimo apie eismo įvykį ir policijos pareigūno turėta Body vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, šių garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūros protokolai, VĮ „Regitra“ informacija apie D. M. vairuotą automobilį ir jo savininką. Kaltinamosios D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes ji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Sutartis patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. susitaikė su kaltinamąja D. M. ir prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius (2 t., b. l. 2).

BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Kaltinamoji D. M. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargią nusikalstamą veiką, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusio, sutiko atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, susitarė, kad žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka per draudimo bendrovę, kurioje buvo drausta jos vairuota transporto priemonė. D. M. dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, rūpinasi mažamečiu vaiku ((duomenys neskelbtini) metų) ir artimaisiais, anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, kuris buvo atsitiktinio pobūdžio, nėra bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 120, 122), naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju asmeniu, teigia, kad stengiasi atsakingai gyventi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad D. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos būtinos sąlygos taikyti jai BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajai D. M. baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktai) neskirtinos, nes buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamoji vairavo automobilį būdama blaivi, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir atitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo apdrausta privalomuoju draudimu, anksčiau ji nėra šiurkščiai pažeidusi Kelių eismo taisyklių, vairavimo teisė D. M. reikalinga rūpinantis mažamečiu vaiku ir tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone (2 t., b. l. 3-7). Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas taip pat prašė netaikyti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonių.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 147-149), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bylą pateikta nukentėjusiojo R. B. ir kaltinamosios D. M. 2023-05-04 sudaryta sutartis dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai, buvo sudaryta laisva šalių valia ir yra jų suprantama, nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl gali būti patvirtinta.

Daiktinis įrodymas – DVD laikmena su garso ir vaizdo įrašais (prie 1-ojo tomo galinio viršelio) paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiam R. B. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę D. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – DVD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Patvirtinti 2023 m. gegužės 4 d. sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, pagal kurią D. M. (toliau sutartyje vadinama Kaltininke) ir R. B. (toliau sutartyje vadinamas Nukentėjusiuoju) susitarė:

1. 2022-11-16, apie 07.17 val. Laisvės - Viršuliškių g. sankryžoje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu Kaltininkė, vairuodama automobilį „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini), sukdama sankryžoje į dešinę, pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, nedavė kelio eismo dviračiu važiuojančiam Nukentėjusiajam, kertančiam važiuojamosios dalies, į kurią ji suko, eismo juostas, partrenkė Nukentėjusįjį ir sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą (blauzdos kaulų atvirą lūžį ir kitus sužalojimus, aprašytus byloje teismo medicinos specialisto.

2. Šalys sutarė, kad Kaltininkė sumoka Nukentėjusiajam 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Į šią sumą įeina Nukentėjusiojo jau patirtos išlaidos baudžiamajame procese ir Nukentėjusiojo apskaičiuotos būtinosios išlaidos civiliniame procese dėl draudimo išmokos.

3. Šios sutarties 2 punkte nurodytą 4000 Eur sumą Kaltininkė sumoka Nukentėjusiajam tokiu grafiku:

3.1. 2000 Eur Kaltininkė sumoka Nukentėjusiajam iki 2023-06-01.

3.2. 2000 Eur Kaltininkė sumoka Nukentėjusiajam iki 2023-07-01.

4. Šalys sutarė, kad žala dėl sveikatos sutrikdymo Nukentėjusiajam bus atlyginta tokia tvarka: visus savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (kokius beturėtų) Nukentėjusysis pareikš civilinio proceso tvarka draudimo bendrovei, apdraudusiai Kaltininkės civilinę atsakomybę (AB „Lietuvas draudimas“). Pačiai Kaltininkei Nukentėjusysis nereiškia ir nereikš jokių papildomų reikalavimų, išskyrus aptartus šioje sutartyje.

5. Nukentėjusysis atsiima teismui į šią bylą pateiktą prašymą dėl jo išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, nes tame prašyme nurodyta suma įtraukta į šios sutarties 2 punkte nurodytą 4000 Eur sumą.

6. Nukentėjusysis ir Kaltininkė pareiškia, kad jie susitaiko ir sutinka, kad, Šalims pasirašius šią sutartį, baudžiamoji byla būtų nutraukta Kaltininkei ir Nukentėjusiajam susitaikius.

7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomas LR BK 38 straipsnio turinys apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.

Išaiškinti D. M., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.