Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti ūkyje, anksčiau teista:

1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme su įpareigojimais, 2021 m. kovo 3 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmenų registro,

2) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme išdirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 55 laisvės apribojimo dienas su įpareigojimais, 2022 m. rugpjūčio 29 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmenų registro,

3) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi probacija nutraukta prieš terminą, 2023 m. vasario 1 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2025 m. lapkričio 8 d. apie 16.25 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, prekybos centre ,,IKI“, (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, pašalinių asmenų akivaizdoje plūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją L. P., sudavė vieną smūgį ranka jai į veidą ir ją apspjovė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Tokiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. J. savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų ir paaiškino, kad nukentėjusiosios L. P. nepažįsta ir asmeniškumų neturi. Dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena, kas įvyko, suprato tik iš gautų dokumentų bei tyrėjos. Atsimena tik tai, kad prabudo areštinėje ir iš ten sužinojo, ką padarė. Gėrė viską – alų, degtinę, šampaną. Viską, ką perskaitė prokuroras, pripažįsta. Nors ir neatsimena, bet yra liudytojai, kameros, todėl su kaltinimu sutinka. Po įvykio grįžusi namo save žalojo, yra linkusi į savižalą. Po įvykio nukentėjusiosios atsiprašė, daugiau su ja (L. P.) nekontaktavo. Nukentėjusioji atsiprašymą priėmė. Nepamena, kur tas įvykis įvyko. Nepamena, kad tai įvyko parduotuvėje. Turi problemą dėl alkoholio vartojimo. Ilgą laiką gydėsi, kodavosi, bet vis paslysta. Kai būna apsvaigusi nuo alkoholio, jai toks elgesys būdingas. Pasikartojantys tokie jos (D. J.) veiksmai priklauso nuo situacijos – gal jai kažką aštriau pasakė, kas iššaukė tokį konfliktą. Su kaimynais nesipyksta. Žino, kad turi problemą dėl alkoholio, mano, kad viskas kyla dėl nenusisekusio gyvenimo, nes augo be tėvų, vyras atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau lankėsi pas psichiatrus, buvo užsikodavusi apie metus laiko, savaitę laiko gulėjo psichiatrinėje ligoninėje Šiauliuose. Būdama 15 metų, vaikystėje, yra gulėjusi Klaipėdoje, Bangų g. 6. Nevartoja jokių psichiatrų paskirtų vaistų, bet laukia dabar apsilankymo pas psichiatrą. Pradėjo dirbti – žada taupyti pinigus, nori vėl užsikoduoti ir pradėti gydymą. Dirba kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val. Nuo gegužės mėnesio ją įdarbins pagal darbo sutartį. Jau antrą sezoną į tą darbą grįžta, pernai buvo įdarbinta gegužės 12 d. Į darbą žmones jie priima per Užimtumo tarnybą, tada, kai prasideda sezonas. Mano, kad netikslinga jai skirti arešto bausmę, nes nori dirbti, pradėti gydytis, nori gyventi. Kalėjime būtų tik blogiau, dar gali ką sau pasidaryti. Ji stengiasi, negeria, įsidarbino ir pradėjo dirbti, užsiregistravo pas gydytoją, jai reikalinga pagalba.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. nurodė, kad kaltinamosios D. J. nepažįsta. Kaltinamoji jos atsiprašė nuoširdžiai, ant jos (kaltinamosios) nebepyksta, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, kaltinamosios gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 9 d. ir 2026 m. sausio 21 d. įtariamoji D. J. parodė, kad jai įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas. Yra turėjusi galvos traumų, bet pasekmių dėl to neturi, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl to maždaug prieš tris metus gydėsi, lankėsi pas psichologus ir pas psichiatrus, todėl gali būti įrašyta įskaitoje. Nuo 2025 m. lapkričio 6 d. kiekvieną dieną vartoja alkoholį, niekaip negali sustoti, nes dėl alkoholio vartojimo turi problemų. 2025 m. lapkričio 8 d. vakare, tikslaus laiko nežino, bet jau buvo sutemę, ji, būdama visiškai girta, nuėjo į Radviliškio r., Šeduvos miesto centre esantį prekybos centrą ,,IKI“, tikslaus adreso nežino. Kartu su ja ėjo jos brolis S. K.. Ką pirko parduotuvėje, tiksliai nepamena, bet, ko gero, ėjo pirkti alkoholio ir cigarečių. Kas vyko prekybos centre, ji dėl girtumo nepamena, atsimena tik, kad konfliktavo su kažkokia moterimi, kas ta moteris, ji nežino, bet iš to, kad ji vilkėjo pardavėjos megztuką, suprato, kad konfliktas vyko su pardavėja. Dėl ko ji su ja konfliktavo neatsimena dėl girtumo, nežino kas tarp jų įvyko, nepamena, kad jai būtų trenkusi į veidą ir ją apspjovusi. Mano, kad taip galėjo įvykti, nes kai išgeria yra neprognozuojama, jau nebe pirmą kartą viešose vietose kelia konfliktus ir už tai buvo teista. Žino, kad negali vartoti alkoholio, nes jis keičia jos elgesį. Pripažino, kad galėjo parduotuvėje pardavėjai, kurios vardo ir pavardės nežino, suduoti į veidą, ją apspjauti ir išplūsti necenzūriniais žodžiais. L. P. jai negirdėta, asmeniškai jos nepažįsta, bet jeigu tai ta moteris, kurią išplūdo necenzūriniais žodžiais, sudavė jai į veidą ir apspjovė, tikrai ji (D. J.) norėtų jos atsiprašyti. Dėl jos (D. J.) netinkamo poelgio įtakos turėjo jos neblaivumas, kiek pamena į prekybos centrą ,,IKI“ buvo atvykę policijos pareigūnai, jie ją sulaikė, pamena, kad nustatė jai neblaivumą. Dėl sunkaus girtumo ji šio įvykio aplinkybių paaiškinti negali, bet su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir labai gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 120-123, 131-134).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 8 d. nukentėjusioji L. P. parodė, kad ji dirba kasininke-pardavėja prekybos centre ,,IKI“, (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 8 d. ji darbą pradėjo 6.30 val. ir dirba iki 21.30 val. 2025 m lapkričio 8 d. apie 16.20 val. į parduotuvę atėjo du iš matymo pažįstami asmenys – vyras ir moteris. Žino, kad moters vardas yra D., o kartu su ja buvo jos brolis, kurį žino tik iš matymo. Asmenys yra žinomi todėl, kad ne vieną kartą yra pavogę prekių iš parduotuvės. Kai ji pamatė, kad šie asmenys atėjo į parduotuvę, ėmė juos stebėti. Ji (L. P.) stovėjo parduotuvės priekyje, dėliojosi prekes, prie savęs pasikvietė parduotuvės vadovę I., kuriai pasakė, kad matė, jog atėjo D. su broliu. Jos abi stovėjo ir juos stebėjo, kad nieko nepavogtų, tačiau šį kartą D. nuėjo į alkoholio skyrių ir pasiėmė vieną butelį sidro, o jos brolis pasiėmė sulčių. Vėliau abu asmenys priėjo prie savitarnos kasų. Jiems (D. su broliu) būnant prie kasų, D. ėmė rėkti ir ją (L. P.) kviesti, sakydama, kad neatiduoda grąžos. Ji priėjusi prie D. paklausė, kas jai nutiko. D. pasakė, kad savitarnos kasa neatiduoda grąžos. Ji (L. P.) mandagiai nurodė, kad ji (D.) atsiskaitinėjo banko mokėjimo kortele ir todėl grąžos niekas neatiduos. Tada D. ant jos ėmė rėkti, pavadino durne, pasakė, kad grąžos neatidavė jos broliui, o ne jai. Tada ji (L. P.) priėjo prie D. brolio ir pastebėjo, kad jam iš rankos bėga kraujas, paprašė jo nusiraminti, kadangi visur taško kraują. Tada D. pradėjo agresyviai elgtis, pradėjo rėkti ant jos (L. P.), vadino įvairiais žodžiais: kūrva, kale, žertva, padla, žiurke ir kitais žodžiais, kurių šiuo metu ji neatsimena, nes tuo metu labai išsigando. D. taip pat sakė, kad ją (L. P.) užmuš, papjaus, taip pat ėmė sakyti, kad ji (L. P.) čia daugiau nebedirbs. Kol D. šitaip ant jos rėkė, bandė ją nuraminti, tačiau D. nenurimo. Tada prie D. sakomų žodžių prisijungė ir jos brolis, kuris ją (L. P.) taip pat išvadino įvairiais žodžiais. Konflikto metu D. jai (L. P.) vieną kartą ranka trenkė į veidą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Skausmą skausmo skalėje nuo 1 iki 10 balų įvertino 7 balais. Po jai suduoto smūgio, norėjo D. trenkti atgal, tačiau susilaikė, nes parduotuvėje buvo labai daug žmonių. Tada prie jų atėjo parduotuvės vadovė I., kuri ėmė su jais bendrauti, o ji (L. P.) tuo metu skambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kol ji kalbėjo su operatore, prie jos priėjo moteris, kuri norėjo nusipirkti cigarečių, todėl ji (L. P.) nuėjo prie kasos, kad įmušti prekę. Jai priėjus prie kasos, D. spjovė vieną kartą į ją (L. P.), tačiau nepataikė, vėliau, kai aptarnavo moterį, D. spjovė dar kartą ir pataikė jai tiesiai į veidą. Kadangi ji nebenorėjo daugiau jokių konfliktų, atsimena, kad ji jai (D.) sakė išeiti iš parduotuvės, tačiau ji neišėjo ir elgėsi vis agresyviau, kažką rėkė, tačiau ką tiksliai nurodyti negali, nes buvo labai išsigandusi. Iki atvykstant policijos pareigūnams, abu asmenys pasišalino. Po tokių D. veiksmų ji labai išsigando, jai pradėjo drebėti rankos ir kojos, bijojo būti prekybinėje salėje, kad abu asmenys dar kartą neateitų. Dėl įvykio civilinio ieškinio nereikš, pas medicinos ekspertus vykti atsisakė (1 t., b. l. 46-63).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 16 d. liudytojas S. K. parodė 2025 m. lapkričio 8 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo sutemę, būdamas visiškai girtas kartu su sese D. J. atėjo į prekybos centrą IKI, kuris yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Ką pirko parduotuvėje, tiksliai nepamena, bet tikriausiai ėjo pirkti alkoholio ir cigarečių. Kas vyko prekybos centre, dėl girtumo nepamena, atsimenu tik, kad jo sesuo D. J. konfliktavo su pardavėja, kurios nei vardo, nei pavardės nepamena. Dėl ko sesuo sukonfliktavo, pasakyti negali. Pamena, kad įvykio metu D. J. ėmė rėkti ant pardavėjos, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais: kūrva, kale, žertva, padla, ir dar daug kitų. Nematė, kaip sesuo D. J. sudavė smūgį pardavėjai, nes jis tuo metu buvo prie savitarnos kasos. Neprisimena, ar įvykio metu jam iš rankos bėgo kraujas. Matė, kad konflikto metu sesuo D. J. spjovė pardavėjai į veidą, turbūt po to pardavėja iškvietė policijos pareigūnus. Nepamena, ar konflikto metu jis pats pardavėjai sakė kokius nors necenzūrinius žodžius, nes tuo metu buvo labai girtas. Jis neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką (1 t., b. l. 80-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 14 d. liudytoja I. T. parodė, kad dirba pamainos vadove prekybos centre ,,IKI“, (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 8 d. pradėjo dirbti 9.30 val. ir dirbo iki 21.30 val. 2025 m. lapkričio 8 d. apie 16.20 val. į parduotuvę atėjo du iš matymo pažįstami asmenys – vyras ir moteris. Žino, kad moters vardas yra D., pavardės neprisimena, o kartu su ja buvo jos brolis, kurį žino tik iš matymo. Kai minėti asmenys atėjo į parduotuvę, ji dėliojo prekes prekybos salės daržovių skyriuje. Kadangi minėti asmenys ne vieną kartą yra pavogę prekių iš parduotuvės, ji pradėjo juos stebėti. D. nuėjo į alkoholio skyrių ir pasiėmė vieną butelį sidro, o jos brolis pasiėmė sulčių. Vėliau abu asmenys priėjo prie savitarnos kasų. Toliau jai dirbant minėtame daržovių skyriuje, išgirdo triukšmą prie kasų. Ją tada pašaukė pardavėja L. P., kuri buvo prie kasų ir ji priėjo prie pardavėjos L. P.. Jai priėjus, D. ėmė rėkti ant L. P. įvairius necenzūrinius žodžius, vadino ją kūrva, kale, žertva, padla, žiurke ir dar daug kitų. Konflikto metu D. sudavė vieną smūgį rankos delnu L. P. į veidą. Tada ji (I. T.) iš karto atsistojo į tarpą tarp L. P. ir D., ir laikė D. ranką, kad ji daugiau nieko nedarytų. Jai kilo jausmas, kad D. jos (I. T.) visai nematė, nes ji pasilenkusi pro ją (I. T.) toliau plūdo necenzūriniais žodžiais L. P.. L. P. nieko nebesakė D., ir nuėjo prie kitos kasos aptarnauti kitos pirkėjos. Ji (I. T.) tuo metu bandė sugrąžinti D. broliui pinigus savitarnos kasoje, dėl to ir buvo kilęs konfliktas. Nematė, kaip D. apspjovė L. P. jai būnant prie kasos. L. P. iškvietė policijos pareigūnus, paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą. Kol atvyko policijos pareigūnai, D. su broliu iš parduotuvės pasišalino. Įvykio metu parduotuvės patalpose buvo ir daugiau pirkėjų, kurie matė minėtą įvykį. Kai D. sudavė smūgį rankos delnu L. P. į veidą, ją (I. T.) toks D. elgesys papiktino, buvo netikėtas, ji dėl to buvo šokiruota, pasijuto nemaloniai. Smūgis jai atrodė tyčinis. Dėl minėto įvykio ji moralinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš, savęs nukentėjusiąja nelaiko (1 t., b. l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 19 d. liudytoja A. B. parodė, kad 2025 m. lapkričio 8 d. dukra ją atvežė į prekybos centrą „IKI“, (duomenys neskelbtini). Jai (A. B.) įėjus į prekybos centrą ir vaikštant po prekybos centro salę, išgirdo triukšmą prie savitarnos kasų. Tada ėjo link vykstančio triukšmo. Pamatė, kad prie savitarnos kasos stovi pažįstama D. J. su broliu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. D. J. pažįsta iš anksčiau, nes su ja yra dirbusi (duomenys neskelbtini). Priėjus pasižiūrėti, kas vyksta prie savitarnos kasos, suprato, kad savitarnos kasos aparatas D. J. neatidavė grąžos. Matė, kad D. J. buvo labai neblaivi. Tai matėsi iš D. J. veido, ji garsiai šūkavo, matėsi ir iš jos elgesio, nes įvairiais necenzūriniais žodžiais keikė prekybos centro pardavėją L. P.. Sakė pardavėjai, kad ji (pardavėja) daugiau čia nedirbs, ir garsiai koliojo necenzūriniais žodžiais, kurių dabar nebeprisimena. D. J. brolis stovėjo šalia ir taškėsi krauju ant parduotuvės grindų, jam buvo sužalota ranka. Ji (A. B.) savitarnos kasoje pirko cigaretes, todėl priėjo prie prekybos centro kitos kasos. Priėjusi prie kasos matė, kad D. J. toliau garsiai šaukė įvairius necenzūrinius žodžius pardavėjos L. P. atžvilgiu ir po to apspjovė L. P.. Kaip sudavė D. J. L. P. smūgį ranka į veidą, nematė. Įvykio metu parduotuvės patalpose buvo ir daugiau pirkėjų, kurie matė minėtą įvykį. Ją papiktino toks D. J. elgesys, elgesys buvo netikėtas, dėl to ji pasijuto šokiruota, nemaloniai. Dėl minėto įvykio moralinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš, savęs nukentėjusiąja nelaiko (1 t., b. l. 92-95).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 8 d. apie 16.25 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prekybos centre ,,IKI“, kitų parduotuvės darbuotojų ir klientų akivaizdoje neblaivi (nustatytas 4,18 promilių neblaivumas) D. J., demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sumušė blaivią L. P., vieną kartą ranka jai trenkdama į veidą ir taip sukeldama L. P. fizinį skausmą. L. P. medikų apžiūros atsisakė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. D. J. sulaikyta ir uždaryta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (1 t., b. l. 1-17, 96).

2025 m. lapkričio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra prekybos centre ,,IKI“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-32).

Iš 2025 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio nustatyta, jog pranešėja operatorei sako, kad reikalinga policija į (duomenys neskelbtini) „IKI“, Laisvės aikštėje, nes atėjusi neblaivi pirkėja tranko jai (pranešėjai) per veidą. Pranešėja yra darbuotoja, pardavėja. Greitosios nereikia, bet ji nori rašyti pareiškimą, nes pirkėja pastoviai ateina, konfliktiška, prie pirkėjų jai per veidą tikrai netrankys. Pranešėja prisistatė L. P. (1 t., b. l. 18-20).

Iš 2025 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, iš kurių nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 8 d. 16.45 val. policijos pareigūnai atvažiuoja tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini), ir sustoja prie prekybos centro „IKI“. Policijos pareigūnai išlipa iš automobilio ir įeina į prekybos centro „IKI“ patalpas, kur susitinka nukentėjusiąją L. P.. Kartu su ja nueina į tarnybines patalpas. Nukentėjusioji L. P. sako policijos pareigūnams, kad atėjo D. su broliu, jie buvo neblaivūs, apsipirkinėjo. D. broliui kraujavo iš rankos ir jis ne ten įdėjo pinigėlius. L. P. sako, kad ji gražiai pasakė D. broliui, kad jis kraujuoja, taško kraują, kad jis nesisklaidytų. Tada D. puolė ant L. P. sakydama, kad ji žiurkė, šalava, padla, ji tokia ir anokia, kodėl ji, kurva, ant jos brolio puola. Tada D. sudavė L. P. per veidą, ji nesitikėjo smūgio per veidą, D. prie visų žmonių pradėjo spjaudyti ant jos. Nukentėjusioji L. P. sako, kad ji labai išsigando, išsikvietė savo vyrą, kad pabūtų kartu iki darbo pabaigos. L. P. sako, kad ji patyrė fizinį skausmą, jį vertina 7 balais, pareiškimą nori rašyti, nes D. pastoviai ateina neblaivi, koliojasi, nepatenkinta, pastoviai stumdosi. Policijos pareigūnas atlieka jos asmens apžiūrą ir nufotografuoja L. P.. Prie nukentėjusios ateina kita pardavėja, kuri sako, kad matė įvykį, kaip D. sudavė L., ji buvo šokiruota, įvykio metu buvo įlindusi į vidurį ir pasakė D. eiti lauk, taip pasakė ramiu tonu (1 t., b. l. 21-23).

Iš 2025 m. gruodžio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad prekybos centras ,,IKI“, (duomenys neskelbtini), pardavėja pateikė parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros įrašus USB laikmenoje (1 t., b. l. 33-36).

Iš 2025 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti vaizdo įrašai iš prekybos centro ,,IKI“ vaizdo stebėjimo kamerų, iš kurių nustatyta, kad prie savitarnos kasų prieina prekybos centro pirkėjai, kurie atsiskaitinėja už įgytas prekes. Prie vienos iš savitarnos kasų prieina vaikinas, kuris grynaisiais bando atsiskaityti už įgytą prekę, tuo metu prie pirmos savitarnos kasos prieina moteris, kuri ikiteisminiame tyrime yra nustatyta ir žinoma kaip D. J., kuri rankoje laikytą prekę nusiskanuoja ir bando už ją susimokėti. Tuo pat metu prie jos prieina parduotuvės darbuotoja, kuri ikiteisminiame tyrime yra nustatyta kaip L. P., ir kuri savitarnos kasoje patvirtina J. pirkinį ir nueina. Tuo metu dėl iškilusios problemos su apmokėjimu į parduotuvės darbuotoją kreipiasi prieš D. J. prie savitarnos kasos stovėjęs vyras. Prie šio vyro kasos prieina parduotuvės darbuotoja L. P., kuri su klientu aiškinasi iškilusią problemą, po to trumpam nueina nuo savitarnos kasos. Jai sugrįžus ir stovint prie pirmos kasos prie L. P. prieina D. J. ir ant jos šaukia, tuo metu prie šios kasos prieina dar viena parduotuvės darbuotoja. L. P. atsitraukia nuo kasos ir prie jos lendančios D. J., bet ši dešine ranka pastumia L. P.. Į L. P. ir D. J. tarpą įsiterpia vyras, kuris stengiasi atitraukti D. J., kad ji nelįstų prie L. P.. D. J. iš vyro ištrūksta ir dešinės rankos plaštaka suduoda L. P. per veidą. L. P. taip pat užsimoja suduoti D. J., bet ją pastumia šalia buvęs vyras, D. J. neišlaikiusi pusiausvyros griūna ir nugara atsitrenkia į savitarnos kasos aparatą. Tas pats vyras jai padeda atsikelti nuo žemės, atsikėlusi nuo žemės D. J. vėl šaukdama eina link L. P., dėl to tas pats vyras ją sugriebia už pečių ir nukreipia ją išėjimo link. Kol L. P. kolegė sprendžia iškilusią problemą su pirkėju, pati L. P. skambina mobiliuoju telefonu, po to sugrįžta prie veikiančios kasos ir ten aptarnauja klientę. Tuo pat metu L. P. kolegė išsprendžia iškilusią apmokėjimo problemą vyrui, šis pasiima prekes ir eina išėjimo link, su juo kartu eina ir D. J.. Pamačiusi prie kasos dirbančią L. P., D. J. prie jos sustoja ir jai kažką pradeda sakyti, tai pamatęs vyras su kuriuo išeidinėjo iš parduotuvės D. J., sugrįžta ir atsistoja šalia D. J.. Ji du kartus spjauna į L. P. ir tik tada D. J. apsisuka ir kartu su šalia jos buvusiu vyru išeina iš parduotuvės. L. P. nusivalo veidą ir nueina nuo klientų aptarnavimo kasos. Visą D. J. sukeltą konfliktą matė parduotuvės darbuotojai ir parduotuvėje buvę pirkėjai (1 t., b. l. 37-39).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios veiksmai – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai L. P., tyčia vieną kartą ranka suduodant jai į veidą bei apspjaunant ją, išvadinant nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, vertinami kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji jai inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – prekybos centre „IKI“, matant pašaliniams asmenims, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. J. 2025 m. lapkričio 8 d. apie 16.25 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, prekybos centre ,,IKI“, (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, pašalinių asmenų akivaizdoje plūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją L. P., sudavė vieną smūgį ranka jai į veidą ir ją apspjovė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamoji D. J. teisiamojo posėdžio metu nors ir nurodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad kas įvyko, suprato iš gautų dokumentų bei tyrėjos, jos elgesį patvirtina ir vaizdo kamerų įrašai. Ji taip pat paaiškino, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio tampa agresyvi ir toks elgesys jai būnant neblaiviai būdingas. Išvadą dėl neteisėtų D. J. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios L. P., liudytojų I. T., S. K. ir A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato kitų objektų apžiūros protokolai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. J. savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, savo poelgį vertino blogai, nukentėjusioji jai atleido. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji dirba ūkyje ir gauna atlygį pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, anksčiau tris kartus teista už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis), taip pat už nusikaltimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 straipsnis), teistumas išnykęs (1 t., b. l. 139-200), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 1-14). Duomenų byloje apie jos psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Skiriant bausmę ir sprendžiant dėl jos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji nors ir laikoma neteista, nes teistumas išnykęs, tačiau praeityje jau yra teista už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, taip pat valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ankstesniais teismo sprendimais jai buvo paskirtos viešųjų darbų, laisvės apribojimo bei arešto, jo vykdymą atidedant, bausmės. Visa tai rodo, kad kaltinamoji dar iki galo nepadarė išvadų dėl savo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. J. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad D. J. skirtina 51 paros arešto bausmė, kuri atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajai skirtina 34 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788/2021). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan.

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamosios amžių, galimybes dirbti ir užsidirbti, tai, kad ji dėjo pastangas susirasti darbą ir jį susirado, taip pat dirbo ir praeityje, prieš tai buvusius teistumus – anksčiau teista tris kartus, teistumas išnykęs, savo elgesį vertino blogai, nukentėjusiosios atsiprašė bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, nukentėjusioji jai atleido. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog turi priklausomybės alkoholiui problemą, nori gydytis, susirado darbą, dirba, stengiasi pakeisti gyvenimą. Be to, paskutiniu baudžiamuoju įsakymu paskyrus arešto bausmę ir atidėjus jos vykdymą, dėl tinkamo teismo skirtų įpareigojimų vykdymo bei elgesio probacijos laikotarpiu jai priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, po bausmės už paskutinę nusikalstamą veiką atlikimo praėjo apie 2,5 metų, ir šios aplinkybės sudaro sąlygas kaltinamosios elgesį vertinti teigiamai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios pasiryžimas keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu. Iš byloje esančios medžiagos, kaltinamosios paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad kaltinamoji yra išskirtinai neigiama asmenybė ar visuomenei itin pavojinga ir nekoreguotina asmenybė, ji deda tam tikras pastangas spręsti problemas, neigiamai įtakojančias jos elgesį (pripažįsta priklausomybės problemą, užsiregistravo pas psichiatrą), rodo pastangas gyventi pagal visuomenėje priimtas normas, tam tikram laikotarpiui jai skirtos bausmės tam tikrą poveikį padarė, nes 2,5 metų kaltinamoji panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų nedarė. Teismas pažymi, kad akivaizdu, jog turimas priklausomybės problemas galima išgydyti tik ilgu ir sunkiu darbu bei pastangomis. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti D. J. galimybę dar kartą apgalvoti savo elgesį, keisti jį, neizoliuotai nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamai probacijos pareigūnų, kurie ir yra tam, kad padėtų probuojamajam savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas, nenuvertindamas kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jos nuo visuomenės, tačiau prižiūrimai probacijos, ji turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su priklausomybėmis ir smurtiniu elgesiu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo ir neabejotino pagrindo teigti, jog D. J. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, taip pat dalyvavimas šviečiamosiose elgsenos keitimo programose, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios arešto bausmės. Pažymėtina ir tai, kad šios priemonės yra vienas iš būdų formuoti nuteistojo asmenybę teigiama linkme, parodyti tinkamus elgsenos gyvenime pavyzdžius.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamosios elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą įstatyme nustatytam maksimaliam terminui – 1 metų terminui su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistoji sutinka, dirbti arba būti registruotai/registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 5, 8, 10 punktai).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo manymu, šių įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma yra būtent šios priemonės, kurios dar gali padėti nuteistajai apmastyti savo elgesį, padaryti išvadas ir paveikti nuteistąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų.

Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. lapkričio 8 d. 17.10 val. iki 2025 m. lapkričio 9 d. 13.07 val. (1 t., 102-110), todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į D. J. paskirtos arešto bausmės laiką.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmės atidėjimą, ją panaikinti (1 t., b. l. 135-138).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, USB laikmena su vaizdo įrašais (saugoma šioje byloje prie antro bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke), paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 66 straipsniu, į D. J. paskirtą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. lapkričio 8 d. 17.10 val. iki 2025 m. lapkričio 9 d. 13.07 val.(vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 3, 5, 8, 10 punktais, atidėti D. J. paskirtos 34 parų arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, dirbti arba būti registruotai/registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmės atidėjimą, ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, USB laikmeną su vaizdo įrašais (saugomą šioje byloje prie antro bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

5) probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai; draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.