Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės „Diulas“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės „Diulas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB lizingas, dėl žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutarties 4 dalį išdėstyti taip: „Pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis: kita (Komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti).“Sutarties 10 dalį išdėstyti taip: „Nuomininkas be sutikimo neturi teisės perleisti šioje Sutartyje numatytas savo teise ir pareigas tretiesiems asmenims, įsigijusiems nuosavybės teises į ant Žemės sklypo esančius statinius (ar jų dalį) su Nuomininku sudarytų sutarčių pagrindu“.Sutarties 11 dalį išdėstyti taip: „Nuomininkas be atskiro raštiško Nuomotojo sutikimo ir su Nuomotoju suderinto projekto, neturi teisės atlikti Žemės sklype esančių statinių rekonstrukcijos ar naujų objektų statybos, tiesti kelius, įrengti vandens telkinius.“Sutarties 12 dalį išdėstyti taip: „Šalių susitarimu nustatomas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio mėnesinis žemės nuomos mokestis“.Sutarties 13 dalį išdėstyti taip: „Šalys susitarė, kad Nuomininkas žemės nuomos mokestį Nuomotojui mokės kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 5 (penktos) kalendorinės dienos, pervedant pinigus į Nuomotojo nurodytą sąskaitą“.Sutarties 16 dalį išdėstyti taip: „Šalys susitaria, kad visus su Žemės sklypo nuosavybe, valdymu ir naudojimu susijusius mokesčius apmoka Nuomininkas.“Panaikinti Sutarties 5, 8, 15 dalis.Sutartį papildyti 1.1 punktu ir jį išdėstyti taip: „Sutinkamai su šia sutartimi Nuomotojas perduoda Nuomininkui Žemės sklypą valdyti ir naudoti šiems tikslams: Žemės sklype esančio statinio - pjautinės medienos mechaninio apdirbimo gamyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėto plane 4Pl/p, bendras plotas 4306,51 m², eksploatavimui, privažiavimui. Tuo atveju, jeigu Žemės sklypas bus naudojamas kitiems tikslams, nei apibrėžta, tai bus laikoma šios Sutarties nesilaikymu, Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį ir esminiu šios Sutarties pažeidimu“. Sutartį papildyti 4.1 punktu ir jį išdėstyti taip: „Žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos: Ryšių linijų apsaugos zonos, Kelių apsaugos zonos, Elektros linijų apsaugos zonos, Vandens telkinių apsaugos zonos ir zonos Specialių naudojimų, sąlygų įregistravimo pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas 2003-10-14 Nr. 5106-41“.Sutartį papildyti 7.1 punktu ir jį išdėstyti taip: „Nuomininkas privalo Žemės sklype ir jame esančiame Nuomininkui priklausančiame statinyje griežtai laikytis sandėliavimo, priešgaisrinės saugos, darbo saugos, sanitarijos, ekologinio, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos, telefonų tinklų ir įrenginių eksploatacijos ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų, palaikyti švarą ir tvarką sklype ir prie jo priskirtoje teritorijoje, prisiimant su tuo susijusią pilną atsakomybę“.Sutartį papildyti l2.1 punktu ir jį išdėstyti taip: „Pasikeitus, įskaitant, tačiau neapsiribojant, žemės nuomos, valstybės nustatyto mokesčio už ilgalaikį turtą įskaitant nekilnojamojo turto mokesčio dydžiui, vietinės rinkliavos ir (ar) kitiems mokesčiams, atitinkamai Nuomotojo vienašališkai perskaičiuojamas (didinamas) ir Žemės nuomos mokestis. Taip pat Nuomotojo vienašališkai perskaičiuojamas Žemės nuomos mokestis atsižvelgiant į statistinius infliacijos indeksų pokyčius“.Sutartį papildyti 12.2 punktu ir jį išdėstyti taip: „Visos Nuomininko mokėtinos sumos ir mokėjimai, numatyti Sutartyje, yra apskaičiuojami ir mokami Lietuvos litais, atsižvelgiant į oficialų banko nustatytą Lietuvos lito ir bazinės valiutos ES Euro keitimo kursą (santykį), kuris šios Sutarties sudarymo dieną yra lygus 3,4528 litai už 1ES Eurą. Jeigu oficialus ES Euro ir Lietuvos lito santykis ateityje dėl Lietuvos lito devalvavimo arba dėl kitos priežasties sumažėjus Lietuvos lito vertei ES Euro atžvilgiu, tai visos Nuomininko Sutartyje numatytos sumos ir mokėjimai, kurie nėra sumokėti oficialaus kurso (santykio) pasikeitimo dieną turi būti perskaičiuojami taip, kad perskaičiuota suma atitiktų tą pačią ES Eurų sumą kuri būtų gauta prieš pasikeičiant oficialiam kursui (santykiui). Padidėjus Lietuvos lito vertei ES Euro atžvilgiu, visos Nuomininko sutartyje numatytos sumos ir mokėjimai atliekami pagal sutarties pasirašymo dieną galiojusį Lietuvos lito ir ES Euro oficialų kursą (santykį)“.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą byloje dėl Žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo pagal ieškovo S. K. ieškinį AB SEB Lizingas apskundė Vilniaus apygardos teismui. Atgavus žemės sklypą BUAB „Diulas“ bankroto administratorius prašė teismo pakeisti byloje ieškovą, tačiau teismas 2011 m. vasario 21 d. nutarė netenkinti šio prašymo ir išaiškino, kad BUAB „Diulas“ neužkirstas kelias iškelti kitą civilinę bylą. 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą ir S. K., kaip praradusio turtinę teisę, ieškinį atmetė. Visi ieškovo prašomi Žemės nuomos sutarties pakeitimai buvo patvirtinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu byloje pagal S. K. ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad pagrindu teismui keisti sutarties sąlygas be kita ko yra ypatingas ieškovo teisinis statusas. Šalys galėjo laisvai susitarti dėl žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų jos sudarymo metu, tačiau šiuo metu ieškovas yra bankrutavusi bendrovė. Žemės sklypo nuomos sutartis yra sudaryta taip, kad ji yra palanki tik atsakovui ir pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Nuomoti žemės sklypą už mažiau nei 6% jo vertės ekonomiškai netikslinga. Žemės sklypo vertė nustatyta civilinėje byloje, nagrinėtoje pagal S. K. ieškinį, naujų vertinimų atlikti bankrutavęs ieškovas neturi lėšų. Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį ieškovui yra nustatytas žemės mokestis - 356,40 Lt per metus. Taigi iš gaunamo šiuo metu pagal sutartį žemės nuomos mokesčio - 50 Lt per mėnesį, ieškovui per metus lieka tik 243,60 Lt. Visi kiti ieškovo pasiūlymai dėl sutarties pakeitimo yra patenkinti Vilniaus 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimu, kiekvienas punktas yra išsamiai pagrįstas sprendime. Vilniaus apygardos teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovo reikalavimo pagrįstumu. Į atsakovą dėl šių pakeitimų kreiptasi nebuvo, tačiau ši aplinkybė nėra esminė, kadangi atsakovui žinomas ieškovo nesutikimas su sutarties sąlygomis. Ieškovas žemės sklypą ketina parduoti, tačiau tokio turinio nuomos sutartis mažina sklypo pardavimo kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilęs dėl sutarties sąlygų pakeitimo teismine tvarka. Sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad įstatymas nenustato baigtinio sutarties pakeitimo atvejų sąrašo. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006). Sutarties pakeitimas teismine tvarka yra prievartinis įsikišimas į šalių sutartinius santykius ir vieno esminių sutarčių teisės principų pacta sunt servanda (lot. sutarčių privaloma laikytis) išimtis, todėl sutartis teismine tvarka gali būti keičiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir tik ieškovui laikiusis ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo teisinis statusas (bankrutavusi bendrovė) nėra reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo teismine tvarka. ĮBĮ bankrutuojančiai bendrovei numato galimybę atsisakyti vykdyti sutartis, kurių vykdymas nepasibaigęs, apie tai pranešant suinteresuotiems asmenims (ĮBĮ 17 straipsnis), taip pat numato bankroto administratoriui teisę ir pareigą teisme ginčyti sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). ĮBĮ nėra atskirai reglamentuotos sutarčių, kurias bankrutuojanti įmonė vykdo po bankroto bylos iškėlimo, pakeitimo tvarkos. Kadangi bankroto administratoriaus nenutraukta sutartis vykdoma pagal bendrąsias sutarčių vykdymą reglamentuojančias taisykles, tai gali būti taikomos bendrosios taisyklės, leidžiančios atkurti dėl pakitusių aplinkybių pažeistą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškinys byloje yra pareikštas bankrutavusios bendrovės, ieškovas turi tokią pat procesinę pareigą įrodyti esant sutarties pakeitimo teismine tvarka sąlygas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bankrutavusios Lietuvos ir Rusijos UAB „Diulas“ 2011 m. liepos 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime ieškovo bankroto administratoriui buvo pavesta siekti žemės sklypo nuomos kainos pakeitimo, prireikus – teismine tvarka (b.l. 55). 2011 m. liepos 18 d. ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą padidinti žemės sklypo nuomos kainą iki 1500 Lt per mėnesį (b.l. 40). 2011 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas raštu informavo ieškovą, kad su pateiktu pasiūlymu nesutinka (b.l. 47). Taigi, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nurodyta ikiteisminio bylos nagrinėjimo tvarkos laikymosi sąlyga yra tinkamai įvykdyta tik dėl vieno iš ieškovo prašomų žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pakeitimų. Atsakovas pagrįstai pažymi, kad ieškovas nėra kreipęsis į jį dėl kitų ieškiniu prašomų žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimų, ir jau vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas keisti nuomos sutarties sąlygas (išskyrus nuomos sutarties kainą numatančią sąlygą) teismo negali būti tenkinamas.

Reikalaudamas teismo tvarka pakeisti žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas, ieškovas remiasi CK 6.228 ir CK 6.204 straipsniais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga – esminė šalių nelygybė sutarties sudarymo metu, nebuvo ieškovo iš esmės įrodinėjama nagrinėjamoje byloje, apsiribojant nuoroda į atitinkamą įstatymo nuostatą. Ši aplinkybė taip pat nebuvo konstatuota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimu, kuriuo savo ieškinyje remiasi ieškovas. Priešingai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimu konstatuotas sutarties vykdymo aplinkybių pasikeitimas (CK 6.204 straipsnis), kartu nurodant, kad sutarties sudarymo metu sutartis atitiko ekonominę logiką dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių (žemės sklypo ir pastatų priklausomybės, lizingo teisinių santykių tarp šalių egzistavimo). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad sutarties sudarymo metu šalys buvo laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, tačiau situacija tapo kitokia ieškovui tapus bankrutavusia bendrove. Taigi, pats ieškovas neteigė ir neįrodinėjo esminės sutarties šalių nelygybės sutarties sudarymo metu, todėl ieškovo reikalavimas keisti nuomos sutartį CK 6.228 straipsnio pagrindu teismo atmetamas kaip neįrodytas.

Teismas taip pat pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje iš esmės neįrodinėjo reikalaujamų žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pakeitimo teismine tvarka pagal CK 6.204 straipsnį būtinybės, apsiribodamas nuoroda į civilinėje byloje Nr. 2-783-611/2007 priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad, nors Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-783-611/2007 yra panaikintas apeliacinės instancijos teismo ir dėl šios priežasties, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, jis neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, ieškovui nedraudžiama remtis šio sprendimo turiniu kaip vienu iš įrodymų byloje. Visgi, vien šio sprendimo turinys negali būti laikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu būtinybę keisti nuomos sutarties sąlygas jau vien dėl to, kad civilinės bylos Nr. 2-783-611/2007 ir nagrinėjamos bylos situacija nėra identiškos. Civilinėje byloje Nr. 2-783-611/2007 buvo nagrinėjamas sutarties sąlygų keitimo klausimas pagal nedalyvavusio nuomos sutarties sudaryme ir negalėjusio įtakoti sutarties turinio fizinio asmens ieškinį, ir ši aplinkybė bylą nagrinėjusio teismo buvo tiesiogiai įvertinta sprendime (b.l. 43). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas bendrovės, betarpiškai dalyvavusios sutarties sudarymo procese, ir į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, kadangi sutarties pakeitimas teismo tvarka CK 6.204 straipsnyje numatytu pagrindu yra galimas tik nustačius aplinkybes, atitinkančias visas šiame straipsnyje numatytas sąlygas, tarp jų ir tai, kad aplinkybės, dėl kurių arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo kontroliuoti. Tai, kad šias sąlygas galėjo tenkinti asmuo, betarpiškai nedalyvavęs sutarties sudarymo procese, savaime nereiškia, jog jas tenkina ir ieškovas. Apie būtinybę keisti sutarties sąlygas teismine tvarka turi būti sprendžiama individualiai, o procesinė pareiga pateikti įrodymus, kad egzistuoja CK 6.204 straipsnyje numatytos aplinkybės, tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ir kontroliuoti aplinkybių, dėl kurių po sutarties sudarymo iš esmės padidėjo įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas, teismui nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-783-611/2007, kurioje priimtu sprendimu remiasi ieškovas, paties ieškovo procesinės pozicija buvo priešinga – ieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo buvo prašoma netenkinti (civilinės bylos Nr. 2-783-611/2007 b.l. 201, 203, t. I).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutarties kaina ir kitos šalių nurodomos aplinkybės, net ir atsižvelgiant į tai, kad jos nėra vienai šaliai labai palankios, savaime nereiškia, kad pažeidžiama šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Toks pažeidimas būtų nustačius, jog prievolių vykdymo pagal sutartį pasikeitimas yra esminis: arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas neįrodė, jog po sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių būtina padidinti žemės sklypo nuomos mokestį iki ieškovo reikalaujamos sumos. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad tokio aplinkybių pasikeitimo jis negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu. Abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, kuriems keliamas aukštesnis rūpestingumo standartas. Kaip jau minėta, ieškovas neįrodinėjo, kad žemės sklypo nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ar esant ekonominiam spaudimui, be to, sprendimo šioje byloje priėmimas niekaip neįtakoja ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nurodytais pagrindais. Ieškovo teiginiai, kad nuomoti žemės sklypą už mažiau nei 6% jo vertės ekonomiškai netikslinga, yra tik jo subjektyvi pozicija, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, ieškovas buvo laisvas nuspręsti dėl sutarties ekonominio tikslingumo jos sudarymo metu. Vėlesnis ieškovo teisinio statuso pasikeitimas negali būti pripažintas CK 6.204 straipsnyje nurodytu aplinkybių pasikeitimu, kadangi, kaip jau minėta, jokių specialių sąlygų bankrutavusiais bendrovei keičiant sudarytų sutarčių sąlygas nėra numatyta. Jei, ieškovo nuomone, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis pažeidžia kreditorių interesus, jis turėtų siekti tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teismine tvarka, o ne kreiptis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, juolab, kad, kaip nurodė ieškovo atstovas, žemės sklypą ketinama parduoti. Vienintelis ieškovo nurodytas aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po sutarties sudarymo, yra pareiga mokėti žemės mokestį, tačiau, viena vertus, ieškovas neįrodinėjo, kodėl pareiga mokėti 356,40 Lt per metus žemės mokestį iš esmės keičia šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir reikalauja šalių sulygtą nuomos mokestį padidinti 30 kartų, kita vertus, ieškovas neįrodinėjo, kad šios aplinkybės atsiradimo rizikos jis nebuvo prisiėmęs sutarties sudarymo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina kad būtinybė teismine tvarka keisti žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas ieškovo nebuvo įrodyta, ir todėl jo pareikštas ieškinys teismo negali būti tenkinamas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteisiami 22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (pagal byloje esančią pažymą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Ieškovo bankrutavusios bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės „Diulas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės „Diulas“ 22 Lt (dvidešimt du litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.