Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-452-582-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
1A-452-582-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
E. T.
Civilinis ieškovas
G. K., I. E., B. V., J. Š.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-452-582-2014Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00657-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. (2013-05-25 plėšimas J. Š. atžvilgiu) 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 str. 1 d. (2013-08-18 sukčiavimas G. K. atžvilgiu) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 str. 1 d. (2013-08-18 sukčiavimas I. E. atžvilgiu) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 str. 1 d. (2013-08-21 sukčiavimas B. V. atžvilgiu) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirtas 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo G. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. T. priteista 800 Lt (aštuoni šimtai litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės G. K. naudai.

Civilinio ieškovo I. E. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. T. priteista 1100 Lt (vienas tūkstantis šimtas litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės I. E. naudai.

Civilinio ieškovo B. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. T. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės B. V. naudai.

Civilinio ieškovo J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. T. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės J. Š. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013-05-25, apie 20.50 val., viešojo transporto sustojime, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – dešine ranka apkabindamas už kaklo ir lenkdamas nukentėjusiosios J. Š. galvą žemyn, pagriebė dešinėje jos rankoje dėkle laikomą mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, ėmė bėgti, nukentėjusiajai jį pasivijus ir bandant atimti pavogtą telefoną, sudavė jai dešinės rankos kumščiu į skruostikaulį, padarydamas vieną poodinę kraujosruvą veide ir pagrobė 548 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-B5510“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su neturinčia turtinės vertės SIM kortele „Pildyk“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), 10 litų vertės juodame odiniame dėkle, tokiais veiksmais E. T. pagrobė svetimą 558 litų vertės turtą ir nukentėjusiajai J. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. T. pagal BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2013-08-18, apie 16.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, paskambinus į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pranešus, kad giminaitė padarė neteisėtą veiką bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, pinigus perduodant pas ją į namus atvykstančiam pareigūnui, po ko E. T. nuvykus pas G. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu, iš G. K. paėmus 800 litų, apgaule savo naudai įgijo G. K. priklausančius 800 litų,

be to, E. T., bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2013-08-18, apie 15.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) I. E. ir melagingai prisistačius jos anūke bei pranešus, kad anūkė padarė neteisėtą veiką bei nurodžius, kad reikalingi pinigai atlyginti tariamai padarytą žalą, pinigus perduodant pas ją į namus atvykstančiam vyriškiui, po ko E. T. nuvykus pas I. E. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš I. E. paėmus 1100 litų, apgaule savo naudai įgijo I. E. priklausančius 1100 litų,

be to, E. T., bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2013-08-21, apie 12.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) B. V. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pranešus, kad giminaitė padarė neteisėtą veiką bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, pinigus perduodant pas ją į namus atvykstančiam pareigūnui, po ko E. T. nuvykus pas B. V. į namus (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu iš B. V. paėmus 2000 litų, apgaule savo naudai įgijo B. V. priklausančius 2000 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį – jo padarytos veikos nekvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d., panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant bendrininkų grupėje, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d., neatsižvelgiant į tai, kad jo veiksmuose nebuvo apgaulės, kad iš nukentėjusiųjų paimtais pinigais jis disponuoti negalėjo, kadangi savo dalį gaudavo tik kitą dieną. Nors jis yra nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai darė nusikaltimus, tačiau nukentėjusiųjų parodymuose nėra nurodyta, kad nuteistasis jas apgaudinėjo dėl artimųjų nelaimių ar kitaip bandė jas suklaidinti, nes su moterimis jis nesikalbėjo ir jos pačios su juo nekalbėjo. Vaikinas, prašęs nuvažiuoti nukentėjusiųjų adresu, E. T. taip pat nieko apie nusikaltimą nepasakojo, nesakė, už ką bus paduodami pinigai, jis taip pat nežinojo, kas buvo parašyta ant popieriaus, nes jis neskaitydavo, tik pasirašydavo tai, ką pačios moterys jam nurodydavo. Taip pat nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad nuteistasis, atvykęs pas moteris, prisistatinėjo pareigūnu, nes iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad pareigūnu jis neprisistatinėjo, jeigu jo pirminiuose parodymuose yra nurodyta kitaip, tai tyrėjos klaida, kaip ir jo pirminiuose parodymuose užfiksuotas faktas, jog jis žinojo, kad jam buvo skambinta iš įkalinimo įstaigos. Skunde taip pat ginčijama nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, nors nuteistasis nebuvo susitaręs su niekuo daryti jokių nusikaltimų.

Atsikirtimuose į E. T. apeliacinį skundą nukentėjusioji B. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsikirtime nesutinkama su skundo argumentais, kad nuteistasis nežinojo, dėl ko važiuoja pas aukas, kad nebuvo su niekuo susitaręs dėl nusikaltimo darymo, kadangi iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra akivaizdu, jog nusikaltimo bendrininkai veikė labai organizuotai, viską apgalvoję ir aptarę – vienas asmuo telefonu įtikinėjo nukentėjusiąją dėl anūkę ištikusios nelaimės, stengdamasis, kad pokalbis nebūtų baigtas, kol pas nukentėjusiąją neatvyko nuteistasis, kuris per du kartus iš jos išviliojo 2000 Lt ir pasišalino.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jame nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl E. T. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo J. Š. atžvilgiu), tačiau apeliantas nesutinka su jo veikų kvalifikacija pagal BK 182 str. 1 d., taip pat prašo sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

BK 182 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip sukčiavimo padarymo būdas, naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi nurodytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–191/2014).

E. T. pagal BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, kaltiniame nurodytu laiku ir aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiosioms G. K., I. E. ir B. V., ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pranešus, kad jų giminaitė padarė neteisėtą veiką, už kurią reikalinga atlyginti žalą, pinigus perduodant pas jas atvyksiančiam pareigūnui, po ko E. T., nuvykęs nukentėjusiųjų nurodytu adresu, iš jų apgaule savo naudai įgijo pinigus.

Nors apeliaciniame skunde E. T. ginčija būtiną sukčiavimo sudėties požymį – apgaulę, nurodydamas, kad nieko apie daromus nusikaltimus nežinojo, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje BPK 273 str. numatyta tvarka ištirtų įrodymų visetas patvirtina esant E. T. veiksmuose BK 182 str. 1 d. numatyto sukčiavimo sudėties požymius.

Tai, kad E. T. apgaule įgijo pinigus iš nukentėjusiųjų, patvirtina viso proceso metu nuoseklūs jo paties parodymai, kuomet jis dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino ir parodė, kad užsidirbti jam pasiūlė telefonu paskambinęs T., jis jam pasakė nukentėjusiųjų adresus, kur jis turėjo nuvykti ir paimti iš jų pinigus. Pas nukentėjusiąsias vyko taksi, ar ką nors bendravo su nukentėjusiom, nepamena, jos tik pasirašydavo ant lapo, o jis pasirašydavo D. vardu, dalį paimtų pinigų (25 procentus) pasiliko sau, kitą dalį atiduodavo kitam vaikinui su „golfu“, (t. 2, b. l. 87, t. 4, b. l. 19). Nuteistojo parodymus dėl pinigų perdavimo aplinkybių patvirtino nukentėjusiosios – G. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po pokalbio su policijos pareigūnu prisistačiusiu vyru į jos namus atvažiavo kitas vyriškis, pasirašė ant jos surašyto rašto, paėmė pinigus ir išvažiavo (t. 1, b. l. 26), B. V. parodė, kad po telefoninio pokalbio su asmeniu, prisistačiusiu policijos pareigūnu, netrukus į namus atvyko kitas nepažįstamas asmuo, kuriam ji padavė 1000 Lt, tuomet jis trumpai pasikalbėjo telefonu su tariamu pareigūnu ir išėjo, bet netrukus grįžo ir pasakė, kad reikia dar vieno tūkstančio litų, kurį ji jam padavė (t. 1, b. l. 31-32, 87-88). Nors apeliantas skunde nurodo, kad nieko apie daromus nusikaltimus ir apgaule išviliotus pinigus nežinojo, atvykęs pas nukentėjusiąsias policijos pareigūnu neprisistatinėjo, tačiau jo teisme duoti parodymai, kad nukentėjusiosioms jis prisistatydavo ne savo tikruoju vardu, o D., kad jam buvo žinoma, jog nukentėjusiosioms jis yra pristatomas kaip policijos pareigūnas, kad jis pasirašydavo ant nukentėjusiųjų surašytų sutikimų duoti pinigus žalos atlyginimui (t. 4, b. l. 20), tik patvirtina aplinkybę, kad E. T. suprato, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu yra naudojama apgaulė, be to, jis pats turėjo turtinės naudos iš tokių savo veiksmų. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei E. T. nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų G. K., I. E. ir B. V. atžvilgiu teisingai kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d., apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas teisingai konstatavo, jog E. T. nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia.

Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, bendrininkų grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 25 str. 1 d., pagal kurią, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų sutaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skambinusiu nukentėjusiosioms, veikė bendrais aktyviais veiksmais, jų veikos bendrumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis atsirado iki nusikaltimų vykdymo, iš anksto susitarus, pasidalinus vaidmenimis. Jie dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę, suvokdami savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydami pasekmes, jų tyčia buvo tiesioginė, konkretizuota. Būtent veiksmų intensyvumas, pakartotinumas, pasiskirstymas konkrečių vaidmenų rodo, jog nuteistasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė bendrininkų grupėje – betarpiškai bendraudami telefonu įvykdė šias nusikalstamas veikas. Apelianto teiginiai, kad susitarimo daryti nusikalstamas veikas nebuvo, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti E. T. paskirtą bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. T. bausmes už BK 180 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (trys veikos) numatytų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė.

Šiuo atveju tinkamai įvertinta, kad E. T. prisipažino dėl nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, kaip jau minėta, nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – jis niekur nedirba, anksčiau keturis kartus teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei), baustas administracinėmis nuobaudomis, kas rodo, kad nuteistasis yra linkusi nusikalti, iš teistumų išvadų nedaranti asmenybė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už BK 180 str. 1 d., 182 str. 1 d. (trys veikos) numatytų apysunkio ir nesunkių nusikaltimų padarymą tinkamai parinko skirtinų bausmių rūšį ir teisingai nustatė jų dydį – E. T. paskyrė mažesnes nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose nustatytam šios bausmės vidurkiui, bausmes, kurias subendrino tarpusavyje, nepažeisdamas BK 63-65 str. nuostatų. Paskirta subendrinta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Taip pat visiškai pagrįstai nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir jų pagrindu jam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl paskirtąją bausmę dar labiau švelninti apygardos teismas nemato jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 4, b. l. 51), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. T., išlaidas iki 2014 m. gegužės 20 d. sudaro 50 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Svetlana JurgaitienėAlgirdas Remeika