Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „R“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. būdamas UAB "R" direktoriumi tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - VšĮ (duomenys neskelbtini) J. T. kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už išskirtinį asmeninį palankumą jam, R. B., vykdant 2020-02-14 paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, o būtent:

Jis, būdamas UAB "R" direktoriumi, 2020 metais birželio 16 d., VšĮ (duomenys neskelbtini) J. T. darbo kabinete Nr.3, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitikimo metu su J. T., tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - J. T., o ši priėmė 100 eurų vertės kyšį grynais pinigais už J. T., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini), teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - už išskirtinį asmeninį palankumą jam, R. B. vykdant 2020-02-14 paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB "R" dėl "Medicinos įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų, detalių". Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

R. B. teismo posėdžio metu savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, paaiškino, kad pagal 2020-02-02 pirkimo sutartį Nr. SI-85210 techninė priežiūros ir remonto paslaugos perkamos per CPO paskelbtus sąrašus. Sąrašuose būna apie 600 pozicijų, dalyvauja apie 60 firmų. Laimėtojas pripažįstamas su mažiausia kaina. J. T. surikiuoja firmas pagal eilę ir įteikia informaciją viešiesiems pirkimams. Šioje vietoje J. paveikti, pakeisti nieko negali. Sutartį pasirašo ligoninės direktorius ir R. B. Darbus jie atlieka pagal patvirtintas konkurso sutartyje kainas. Jų keisti negalima. Dėl atsarginių dalių įsigijimo, kad įranga atliktų savo funkciją, nesukeldama pavojaus personalui ir pacientui. Diagnozavę sugedusią detalę, pateikia skyriaus administratoriui defektinį aktą su detalės kaina ir skyriaus vedėjo parašu, patenka pas J. T. Užregistravus ji teikia ligoninės direktoratui svarstymui. Svarstymo metu posėdyje J. niekada nedalyvauja. Gavus teigiamą atsakymą, informuoja apie galimą detalės pirkimą. Atlikus keitimą, jie instaliuoja, patikrina įrangos veiklą, atliktų darbų akte pasirašo skyriaus administratorius. Po to J. T. patikrina kainų atitikimą ir pasirašius teikia buhalterijai. Teigė, kad jis negali sugalvoti, kaip ir kur galima ieškoti J. palankumo. Čia būna atvirkščiai, J. retkarčiais prašo jų pagalbos. Konkursas įvykęs, kainos yra, ji tik tikrina klaidas prieš pateikiant. Prašyti, kad nepateiktų ar pateiktų neįmanoma.

Nurodė, jog jau virš 30 metų J. T. sveikina su (duomenys neskelbtini). Su gimimo diena nesveikina. Tada jis prisiminė, kad už savaitės (duomenys neskelbtini). Paprastai nupirkdavo „(duomenys neskelbtini) lauknešėlį“, kuris labiau tiko jos vyrui negu jai pačiai. Šį kartą jis nutarė, kad nevažiuos į parduotuvę, J. pati nusipirks pagal savo skonį. Kaip matyti vaizdo įraše, ji sureagavo lyg į provokaciją, nors jie pažįstami virš 25 metų. Tik, kai pasakė, kad sveikina su (duomenys neskelbtini), sutiko paimti. Paprastai visi susimeta, tada R. B. arba J. klasiokas M. pasveikina, t. y. pasveikina tas, kas būna pas ją. Šį kartą atsiskaitė po to, t. y. pasidalino visi bendradarbiai, kuriuos prašė kviesti liudytojais. Jeigu kažkas tuo metu atostogaudavo, jų būdavo mažiau. Jeigu pirkdavo maišiuką, jo kaina būdavo apie 50 eurų, o gal daugiau, susidėdavo po 10-15 eurų. Nupirkdavo gerą butelį, lašinių paltį, kavos. Tą dieną pažiūrėjo, kad piniginėje turi vieną kupiūrą, nutarė paduoti.

Tokie pasveikinimai vykdavo, galima sakyti, tiek metų, kiek ją pažįsta. Anksčiau, kai dirbo Lazdynuose sveikindavo ir kitus asmenis. J. T. nešdavo maišelį, tik šį kartą patingėjo eiti į parduotuvę. Paprastai maišelyje nešdavome degtinės butelį. J. geria kitokį gėrimą, „Trejos devynerios“. Pas juos per (duomenys neskelbtini) vykdavo balius. Išeina, kad sveikina J., o dovanos jos vyrui. Jį pažįsta, dirba ligoninėje gal kiemsargiu, pagalbiniu darbuotoju. Jis pasakė darbuotojams, kad pasveikino J., šie 100 eurų jam kompensavo.

J. reakcija buvo, kaip provokacija. Pinigus kaltinamasis padėjo tarp tų lapų, nes kabinetas atviromis sienomis, kad nebūtų jai nepatogu. Pasakė, kad trečiadienį bus (duomenys neskelbtini). Vieną 100 eurų kupiūrą padėjo tarp tų aktų, įmonės dokumentacijos. Padėjo pinigus ir pastūmė tuos lapus. Iš pradžių ji nematė pinigų. Tai nebuvo slapta, padėjo, kad galėjo bet kas ateiti. Nežino, kodėl taip darė, kodėl dengė pinigus. Gavosi automatiškai. Pinigai buvo skirti (duomenys neskelbtini). Padėjo taip, kad nesupyktų. Jautė, kad gali liepti eiti į parduotuvę. Į tokią J. reakciją sureagavo neramiai.

Peržiūrint teismo posėdyje vaizdo įrašą kaltinamasis paaiškino, kad dėl klausimo, ką gali praleisti, paaiškino, kad pinigų turi ribotą sumą. Kiekvieną mėnesį žiūri, kaip juda detalės, ar tos sumos užteks. Ji turi kažkokius rėmus. Praleisti tai jau tai, ką patvirtino direktoratas, o dar yra, kurie laukia pagal pinigų trūkumą kitam kartui ir tada pagal svarbą traukia, kas būtiniausia. Sąskaitas praleisti, kad būtų galima įtraukti detales, kurios jau išstatytos su pavėlavimu jau dabar ar vėliau, t. y. popierius praleisti. Nurašyta tai reiškia, kad jau sąskaitoje įtrauktas, tai reiškia, kad jau nurašė. Čia toks jų pasikalbėjimas. Sąskaita tai yra ta pati atliktų darbų sąskaita, kaip ir visos finansinės. Jie visada dirba ligoninėje, techninis aptarnavimas, remontas, priežiūra, eksploatacija. Praleisti tai reiškia, kad turi to mėnesio pinigų ribą, žiūri, kas svarbiau, tą praleidžia. Jie atliko darbus ligoninėje ir išstatė sąskaitas, pateikė ligoninei apmokėjimui. Jeigu jau atneša sąskaitą, reiškia, kad ji bus apmokėta. Pas ją yra defektiniai aktai, kurie dar nepraleisti. Negali rašyti sąskaitos, nes dar neįtraukta į mokėjimo eilę. Ji pasakys, kurias sąskaitas gali pateikti ligoninei, kad būtų apmokėtos, kai patvirtins direktoratas. Ji gauna atsakymus. Turi preliminarius duomenis. Jeigu pateiktų visas sąskaitas, jos ir nebūtų praleistos. Apmoka, kai sąskaitos būna užvizuotos. Praleidžia tik defektinius aktus. Defektiniame akte surašomi duomenys, kokios bus remonto išlaidos, kurias pavizuoja direktoratas, ar pirks, ar nesutiks. Galutinai pasako, ką pirks. Kaltinamasis kalbėjo apie dokumentus, kurie susiję su jo įmone. Jeigu pirks, tai sumokės jo įmonei. J. sudeda visų firmų dokumentus ir teikia direktoratui. J. yra svarbi grandis, kad direktoratas galėtų spręsti ir patvirtinti. J. nežino, ar direktoratas gali praleisti, ar nepraleisti. Ji sėdi savo kambariuke ir laukia, kol jai atneš. Ar praleis, tai čia apie defektinį aktą. Jeigu praleis, tai teiks sąskaitą ir ligoninė apmoka jų sąskaitą. Su ligonine dirba apie 40 metų, žino visus medicinos šviesulius. Dabar jau jų nėra, žino visus direktorius, išskyrus paskutinį. J. pasveikinimas su (duomenys neskelbtini) neturėtų įtakos praleidimui. Sveikindavo ne kasmet. Sveikinimas niekaip nesusijęs su praleidimu. Jo žodžiai, kad nereikėtų važiuoti trečiadienį, reiškė, kad trečiadienį bus (duomenys neskelbtini).

T - (duomenys neskelbtini).., Mh.

G - Ai, mh.

T - Ai, čia tavo du.

G - Taip.

T - Taip. Čia tau, čia man.

G - Nu, va, dabar žiūrėk, ką tu gali praleist man. Mh.

(Pastaba. R. B. pats pasiima prie J. T. ant stalo padėtus lapus, tuos pačius, kuriuos buvo padavęs J. T., tarp lapų įdėjo rankoje laikytą vieną 100 eurų nominalo kupiūrą ir lapus su viena 100 eurų nominalo kupiūra grąžino J. T.)

G - Taigi (duomenys neskelbtini) ateina, tai ku man daba ...

T - Tai nesuk. A... Bet tai e...raminkis.

2024-02-13 Vilniaus apygardos teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog baudžiamuoju įsakymu J. T. buvo pripažinta kalta (be kitų nusikalstamų veikų) padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 1 d., t. y. dėl to, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 16 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitikimo metu su UAB „R“ direktoriumi R. B. savo naudai tiesiogiai iš R. B. priėmė 100 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už išskirtinį asmeninį palankumą R. B. vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „R“ dėl „Medicinos įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų, detalių“.

Motyvuojamoji dalis

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis nors kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, tačiau kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, jas pripažino. Šias aplinkybes taip pat patvirtina J. T. apklausa, byloje esantis vaizdo įrašas ir taip pat 2024-02-13 Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo dėl 100 eurų kyšio paėmimo iš R. B. nuteista J. T.

Teismų praktika laikosi nuostatos, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik formalią einamų pareigų atitiktį BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

Viešuoju interesu laikomas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektoriaus darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Taigi, būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016). Papirkimo nusikalstamos veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to, kad kyšiu siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Pažymėtina, kad, pagal BK 227 straipsnį, kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

Be to, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439-788/2016, 2K-140-788/2017, 2K-81-895/2020 ir kt.). Byloje turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-78-976/2017).

Be to, teismų praktika laikosi nuostatos, jog BK 230 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį. Aiškinant šią nuostatą, pažymima, jog aplinkybė, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi tiesioginių įgaliojimų pagal jam priskirtą kompetenciją priimti kyšį duodančio asmens pageidaujamą sprendimą (atlikti pageidaujamus veiksmus), savaime neužkerta kelio nustatyti BK 227 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius tokio asmens veiksmuose. Pagal BK 230 straipsnio 5 dalies prasmę, kaip papirkimas vertinami ne tik tie atvejai, kai kyšį duodantis asmuo siekia paveikti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis pasinaudotų jam suteiktais įgaliojimais, bet ir tie atvejai, kai siekiama, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pasinaudotų savo padėtimi tokiu būdu, kuris tiesiogiai nepatenka į apibrėžtą jo įgaliojimų sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-594/2024).

Nors kaltinamasis R. B. teigia, kad 100 eurų J. T. perdavė kaip sveikinimą Artėjančių (duomenys neskelbtini) proga, tačiau atsižvelgtina į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo paduoti pinigai. R. B. 100 eurų kupiūrą išsiėmė iš savo piniginės kai darbo metu darbo reikalais buvo J. T. kabinete ir sprendė darbinius reikalus, susijusius su R. B. įmonės paslaugų teikimu ligoninei pagal 2020-02-14 paslaugų pirkimo sutartį. Teikiant dovaną ar pasveikinimą jie yra įteikiami žmogui atvirai, siekiant jį nudžiuginti, parodyti jam dėmesį, įvertinti jį, atvirai įvardijant, jog sveikinama su gimtadieniu, vardo diena ar kokia kita proga. Šiuo atveju pinigai buvo įdėti tarp dokumentų lapų, ir perduoti juos paslėpus, niekaip nepasakant, kad tai dovana ar sveikinimas (duomenys neskelbtini) proga. Iš J. T. reakcijos matyti, jog ji nenorėjo imti pinigų, bandė prieštarauti, ir tik tada R. B. pasako jai, kad čia kad kitą trečiadienį nereiktų važiuoti. Taigi, paduodant pinigus jis nepasakė, kad juos duoda kaip asmeninį sveikinimą artėjančių (duomenys neskelbtini) proga, o įdėjo tarp darbinių dokumentų ir nieko nesakydamas perdavė jai. Tik J. T. bandant prieštarauti, siekdamas sušvelninti situaciją, R. B. nurodė, jog duoda juos, kad kitą trečiadienį nereikėtų važiuoti. Taigi, iš šios situacijos akivaizdu, jog pinigai buvo perduoti ne kaip sveikinimas (duomenys neskelbtini) proga ir tai buvo suprantama ir akivaizdu ir pačiam R. B. Pinigai buvo perduoti siekiant bet kokio J. T., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), palankumo R. B. vykdant 2020-02-14 paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB "R" dėl "Medicinos įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų, detalių". Ginčo dėl to, kad J. T. toje situacijoje veikė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo nėra ginčo, be to ši aplinkybė nustatyta ir 2024-02-13 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, jog R. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. B., būdamas UAB "R" direktoriumi, 2020 metais birželio 16 d., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės J. T. darbo kabinete Nr.3, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitikimo metu su J. T., tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - J. T., o ši priėmė 100 eurų vertės kyšį grynais pinigais už J. T., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - už išskirtinį asmeninį palankumą jam, R. B. vykdant 2020-02-14 paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB " R" dėl "Medicinos įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų, detalių". Šie R. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

K. K. T. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikyta nebuvo, kardomoji priemonė jam paskirta nebuvo.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi R. B. yra neteistas, todėl turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Taigi, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, apysunkis nusikaltimas. Administracine tvarka kaltinamasis yra nebaustas, susituokęs, dirbantis UAB „R“ direktoriumi, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančių atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra apysunkis tyčinis nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, t. y. į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, yra neteistas, nusikaltimas padarytas prieš daugiau nei ketverius metus. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į kitas aplinkybes apibūdinančias kaltinamąjį – kaltinamasis yra dirbantis, įmonės vadovas, vyresnio amžiaus, įvertintina, kad papirkimo dalyko vertė – 100 eurų, nedidelė. Įvertinus visa tai manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus paskirti kaltinamajam baudos bausmę artimą minimaliam jos dydžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (7 500 Eur) dydžio baudą.

1 kompaktinį diską su vaido įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.