Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-1268-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-13
Bylos Nr.
T-1268-1189/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Byla Nr. T-1268-1189/2023
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. L. (A. L.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. kovo 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau Komisijos vertinimu nuteistasis stengiasi daryti pažangą koreguodamas nusikalstamą elgesį. Nuteistasis vidaus tvarkos taisykles, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pažeidė eilę kartų, buvo baustas drausmine tvarka, už gerą elgesį, pozityvų užimtumą buvo skatintas. Šiuo metu nuteistojo požiūris į jam taikomą priežiūrą yra pozityvus, nuteistasis yra nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertintinas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, buvo konkursų laureatas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 11 d., pabaiga – 2025 m. sausio 11 d.

Anksčiau teistas tris kartus.

Atsiliepimas

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. R. atsiliepimas dėl 2023 m. kovo 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam A. L.. Savo atsiliepimu minėtojo nutarimo prokurorė prašo netenkinti, nurodydama, jog nutarimas buvo priimtas vadovaujantis negaliojančia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija, be to prokurorė įvertinusi nuteistąjį charakterizuojantį asmenį, sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir negalima tvirtinti, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kadangi ji vis dar išlieka vidutinė.

Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas N. S. pateiktu atsiliepimu prašo netenkinti prokurorės atsiliepimo ir Komisijos nutarimą paleisti lygtinai jo atstovaujamąjį, tenkinti. Atsiliepime visų pirma nurodoma, kad nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija pagal kurią buvo priimtas, teismui tvirtinti pateiktas, nutarimas ir negaliojanti, tačiau iš esmės nesiskiria nuo dabar galiojančios įstatymo redakcijos. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nors A. L. praeityje atlikdamas jam paskirta bausmę ir pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau šiuo metu Komisija jo elgesį vertina kaip pavyzdinį, jis įvykdė visas resocializacijos rekomendacijas, dalyvauja pozityviose veiklose ir šiuo metu jo elgesys yra vertas teismo pasitikėjimo. Kartu atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis serga (duomenys neskelbtini), pataisos įstaigoje jis negali tinkamai gydytis ir tai yra svarbus faktorius sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo tvirtinimo klausimą.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Atsiliepimas

Nors, kaip prokurorė savo atsiliepime tinkamai pastebėjo, Komisija nutarimą priėmė vadovaudamasi sena Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija, nurodant, kad vadovaujasi minėtojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau sutinkant su gynėjo pateiktu atsiliepimu, teismas sprendžia, kad Komisija suklydo vadovaudamasi netinkama įstatymo redakcija, tačiau dabartinė įstatymo redakcija – 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas, niekuo nesiskiria nuo ankstesnės. Tokiu būdu spręstina, kad Komisija priimdama nutarimą padarė rašymo apsirikimą, kuris vertinamuoju atveju, neturi esminės įtakos nutarimo priėmimui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tokiu būdu akivaizdu, kad vertinant ar yra materialus pagrindas taikyti lygtinio paleidimo institutą, reikalinga nustatyti vieną iš alternatyvių, nurodytų aplinkybių.

Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įvertinamas nuteistojo požiūris į jam taikomą priežiūrą, vertinama kaip nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei pasiektus rezultatus. Kartu vertinama ir nuteistojo vertybinės nuostatos, savęs kaip visuomenės nario vertinimas, padarytos nusikalstamos veikos vertinimas, probleminių sričių identifikavimas bei pasirenkami veikimo modeliai, koreguojant savo elgesį. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir negali būti taikoma vien nustačius formalųjį – atliktos bausmės termino pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Būtent materialaus pagrindo – žemos nusikalstamo elgesio rizikos ar pažangos ją mažinant, vertinimas ir teigiamų arba neigiamų rezultatų nustatymas, teismui suteikia diskreciją spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto pagrįstumo. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Juo labiau ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas turi įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tam, kad galėtų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra vertas tokio pasitikėjimo, jog jo atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą ir tai nekels visuomenei grėsmės, dėl pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio, paremto jo neigiama vertybių orientacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsirastų formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per rekomendacijų vykdymo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas. Bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis kartus skatintas. Šiuo metu nuteistasis nedirba, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo įsidarbinęs, tačiau savo noru darbinę veiklą nutraukė, pats nuteistasis yra nurodęs, jog finansinių sunkumų neturi, civilinius ieškinius yra padengęs, stiprių socialinių ryšių laisvėje neturi, gyvenamosios vietos neturi, lygtinio paleidimo atveju laikinai galėtų būti priimtas gyventi (duomenys neskelbtini). Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Įvertinus byloje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadą, teismas sprendžia, jog A. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akcentuotina, jog nors per rekomendacijų vykdymo laikotarpį nuteistasis A. L. ir nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 233 kartus, iš kurių 232 kartus buvo baustas drausmine tvarka, o tai rodo nuteistojo neigiamą nusistatymą į jam taikomus apribojimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuteistasis A. L. savo elgesį koreguoja tinkamai tik pastaruosius dvejus metus, o atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo nuteistas 19 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka nuo 2006 m. sausio 11 d., toks pozityvaus elgesio laikotarpis neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis suprato savo priešingo teisei elgesio neigiamas pasekmes ir toliau bus linkęs laikytis taikomų apribojimų. Juo labiau toks didelis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų skaičius rodo, kad asmens vertybinių nuostatų orientacija yra paremta nihilistiniu požiūriu į galiojančias taisykles ir režimo reikalavimus. Iš teismui pateiktos asmens bylos matyti, kad padaryti vidaus tvarkos pažeidimai buvo pasikartojantys, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis pasirenka priešingą teisei veikimo modelį ir nuosekliai jo laikos. Tokį vertinimą pagrindžia ir tai, kad nuteistasis A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieką už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą – nužudymą, o už analogišką veiką praeityje jau buvo teistas ir taip pat atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir buvo paleistas lygtinai, o naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. sausio 15 d. buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, tačiau negebėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, buvo baustas drausmine tvarka ir grąžintas bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis. Šie duomenys atskleidžia, jog nuteistasis negeba savo elgesį išlaikyti pozityvų ilgesnį laiką. Tai, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, veikė pagal nusistovėjusį, priešingą taikomiems apribojimams, elgesio modelį, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teismui neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija šiuo metu yra tokia pozityvi, jog jau būtų pagrindas taikyti lygtinio paleidimo institutą, teismas taip pat negali daryti išvados, kad nuteistasis laikysis įstatymų, nes jo padaryti vidaus drausmės pažeidimai atskleidžia priešingą moralinį nusistatymą prieš vyraujančias elgesio taisykles.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, o jos pokytis nėra stebimas nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d., kai (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nesikeitė ir atliekant vėlesnius vertinimus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. L. galėtų sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi net trylika kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; nestabili maža darbinė patirtis; turi finansinių įsipareigojimų, smurto panaudojimas artimoje aplinkoje; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; negebėjimas išsikelti tikslų ir kryptingai jų siekti; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas) yra vertintini kaip dinaminiai, kurių korekcija neabejotinai galima. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Kaip jau aukščiau aptarta, nuteistasis anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tai yra vieną kartą yra teistas už nužudymą ir dar kartą yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje – savo gyvenamojoje vietoje smurtavo prieš mažametę dukrą ir buvusią sutuoktinę, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka taip pat už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis jam nepalankiai besiklostančiose situacijose tampa impulsyviu ir nebegeba racionaliai spręsti problemų. Be to, kaip neigiamą savo savybę ir pats nuteistasis identifikuoja impulsyvumą, tačiau savo vaidmenį paskutinėje nusikalstamoje veikoje yra linkęs sumenkinti, jo giliai neanalizuoja, todėl spręstina, kad nuteistasis nėra linkęs mokytis iš savo patyrimų ir daryti pozityvias išvadas siekiant elgesio korekcijos. Grubus elgesys buvo fiksuojamas ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jis ne kartą buvo baustas drausmine tvarka. Todėl spręstina, kad nuteistasis ne visada pasirenka tinkamas problemų sprendimo strategijas ir ne visada tinkamai apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, sąmoningai daro pasikartojančius priešingus teisei veiksmus, kas gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Be kita ko, įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų modelį darytina išvada, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos, o tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurios įvykdymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės ir kitų asmenį charakterizuojančių veiksnių kontekste, sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Kartu pastebėtina, kad nuteistasis laisvėje neturi tvirtų socialinių ryšių – tėvai mirę, su kitais giminaičiais nebendrauja, su buvusia žmona ir dukra ryšiai nutrūkę ir nors nuteistasis teigia, kad ryšį su dukra norėtų atkurti, tačiau byloje nėra duomenų, jog nuteistasis imtųsi kokių nors aktyvių veiksmų, kurie padėtų bendravimo su dukra atkūrime. Priešingai, nors nuteistasis teigia, jog neturi finansinių įsipareigojimų, kadangi žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais, jau yra atlyginęs, tačiau iš teismui pateiktų duomenų vis tik matyti, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurie susiję su priteistų alimentų mokėjimo vengimu. Nuteistasis, kad ir nurodė, jog norėtų atkurti ryšį su dukra, tačiau iš jo elgesio matyti, kad prie dukros išlaikymo nuteistasis nėra linkęs prisidėti, todėl teismui kelia abejonių nuteistojo A. L. išsakomų siekių tikrumas, pozityvumas ir nuoseklumas bei pasiryžimas juos įgyvendinti. Silpni socialiai ryšiai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad Socialinio tyrimo duomenimis nuteistajam yra būdingas socialinis atsiskyrimas, nors nuteistasis geba ir mėgsta bendrauti, tačiau neužmezga gilesnio bendravimo, jis būna labiau formalus, o dažnai nukreiptas į asmeninės naudos siekimą, kas socialioje visuomenėje gali apsunkinti reintegracijos procesą ar net paskatinti nuteistąjį vėl elgtis rizikingai siekiant naudos sau ir neapgalvojant galimų pasekmių.

Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemone bei Komisijos rekomendacija. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, lanko įvairias programas, kurios padeda pasiruošti gyvenimui laisvėje. Itin teigiamai teismas vertina tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis baigė mokslus ir įgijo želdinių tvarkytojo specialybę. Vis tik, kaip neigiama aplinkybė išskiriama tai, kad nuteistasis A. L. neturi tvirto teigiamo požiūrio į darbą, laisvės atėmimo laikotarpiu tik apie du mėnesius dirbo valytoju ir buvo atleistas savo noru, būdamas laisvėje taip pat neturėjo nuolatinio pastovaus darbo, dažnai pragyvenimo šaltinis buvo neoficialios pajamos. Manytina, kad menka darbinė patirtis ir nenuoseklus požiūris į darbo svarbą yra vienas iš veiksnių, turinčių neigiamos įtakos asmens sėkmingai reintegracijai į visuomenę galimo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu nuteistojo pasyvumas siekiant darbinės veiklos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vertintinas kaip priešingas siekiant pozityvaus nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių mažinimo.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau vis tik yra vertinamas nevienareikšmiai, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką kol kas nėra tokia akivaizdi, kad leistų teismui spręsti, jog asmuo yra pasirengęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų ir pakartotinai nenusikalsti. Nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas jau galėtų būti vykdomas nuteistojo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, vertintina, kad šiuo metu nuteistojo teigiama elgesio korekcija galima išskirtinai struktūrizuotoje aplinkoje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nėra ir negali būti apsunkintos galimybės gydytis, siekdamas būtent jam reikalingo gydymo nuteistasis gali kreiptis į pataisos įstaigos direktorių. Be to, asmens sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir netgi nepatenka į vertinamąją sritį dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumo.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. L. (A. L.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė