- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- Ik-124-505/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01332-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Transport- Spedycja“, Vilniaus teritorinei muitinei
- Advokatai
- Marius Inta
- Kategorijos
- 10.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ atstovui advokatui Mariui Intai,
nedalyvaujant atsakovui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Transport- Spedycja“ atstovui, Vilniaus teritorinės muitinės atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“, atstovaujamos advokato Mariaus Intos, skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims „Transport- Spedycja“, Vilniaus teritorinei muitinei, dėl mokestinių pretenzijų ir sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Muitinės departamento 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 1A.4.13-286, 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-391, Kauno teritorinės muitinės 2009 m. spalio 5 d. mokestinę pretenziją Nr. 10000134337, 2011 m. rugpjūčio 10 d. mokestinę pretenziją Nr. 10000185482 (I tomas, b.l. 119-134).
Pareiškėjo atstovas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste (LTVK1000) TIR procedūros vykdytojo „Transport - Spedycja" vairuotojas Lenkijos Respublikos pilietis L. S. pradėjo TIR procedūrą su TIR knygele Nr. RX61324555. Užbaigus TIR knygelės Nr. RX61324555 procedūrą, krovinys buvo išleistas. Transporto priemonei išvykus iš posto ir nuo jo nuvažiavus apie 200 m., 1.50 val., ji buvo sulaikyta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir grąžinta į postą muitiniam tikrinimui. Muitinės pareigūnams pakartotinai patikrinus transporto priemonę, puspriekabėje tarp gabenamų medienos pjuvenų briketų buvo rasta 300 900 vienetų cigarečių „Imperial Classic Red", 91 859 vienetų cigarečių „Imperial Classic Blue". Rastos cigaretės ir transporto priemonė muitinės pareigūnų buvo sulaikytos ir konfiskuotos. Muitinės kriminalinės tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-004-09 dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.). Vilniaus teritorinė muitinė priėmė 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo" Nr. 18KP-17-645, kuriuo pripažino įmonę „Transport - Spedycja" ir jos direktorių A. M. skolininku muitinei, skyrė 831 200 Lt baudą už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei už 2009 m. birželio 16 d. konfiskuotas L. S. vairuojamoje transporto priemonėje rastas prekes (cigaretes): 124 426,00 Lt importo muito, 1 237 191,00 Lt akcizo, 300 781,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), 35 879,00 Lt delspinigių. Kauno teritorinė muitinė 2009 m. spalio 5 d. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA" (toliau– asociacija LINAVA) atžvilgiu priėmė mokestinę pretenziją Nr. 10000134337, kuria Kauno teritorinė muitinė pareikalavo, kad asociacija „LINAVA" sumokėtų 124 426,00 litų dydžio sumą muitų ir mokesčių, atsiradusių dėl to, kad muitinio tranzito procedūra su TIR knygele RX61324555 buvo užbaigta apgaulės būdu. Nesutikdama su pareikšta mokestine pretenzija asociacija „LINAVA" Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) 2009 m. lapkričio 9 d. pateikė skundą Nr. 21-1931 bei 2010 m. sausio 11 d. - minėto skundo papildymą Nr. 21-63. Muitinės departamentas 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-286 atmetė asociacijos „LINAVA" skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi nusprendė atmesti „Transport - Spedycja" skundą ir pripažino, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo Nr. 18KP-17-645, kuriuo „Transport - Spedycja" laikytina skolininke, yra teisėtas. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno teritorinė muitinė asociacijos „LINAVA" atžvilgiu priėmė dar vieną mokestinę pretenziją Nr. 10000185482, kuria pareikalavo, kad asociacija „LINAVA" sumokėtų 82 742,00 litų dydžio sumą importo PVM už neteisėtai įvežtas prekes (cigaretes) į Bendrijos muitų teritoriją vykdant TIR procedūrą su TIR knygele RX61324555. Minėta mokestinė pretenzija buvo apskųsta Muitinės departamentui, kuris 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-391 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (toliau - Muitinės kodeksas) 202 str., 1 d. a) p. importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Remiantis Muitinės kodekso 202 str. 2 d., skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Kauno teritorinė muitinė skolą „Transport - Spedycja" įregistravo būtent Muitinės kodekso 202 str. pagrindu. Muitinės kodekso 202 str. kontekste neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant Muitinės kodekso 38-41 str. ir 177 str. antrosios pastraipos nuostatas. Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. numato, jog skola muitinei išnyksta, „ jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“. Europos Sąjungos Komisija laikosi nuomonės, kad muitinės atliktas cigarečių poėmis prilygsta jų konfiskavimui. Tokią išvadą be kita ko patvirtina ir generalinės advokatės pateikti išaiškinimai, kuriais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas rėmėsi byloje Nr. C-230/08. Todėl nepagrįstai muitinės įstaigos netaikė Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p., įtvirtinančio skolos muitinei išnykimo pagrindą, jei prekės sulaikomos neteisėto įvežimo metu.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-459/07 priimto sprendimo 32 p. yra konstatavęs, jog neteisėtai įvežtų prekių buvimas Bendrijos muitų teritorijoje suponuoja riziką, kad šios prekės pateks į valstybių narių rinkas ir kad joms palikus zoną, kurioje yra pirmoji minėtoje teritorijoje esanti muitinės įstaiga, yra labai nedidelė tikimybė, kad muitinė jas atras vykdydama pasirinktinius patikrinimus. Tačiau minėtas itin formalus Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. aiškinimas, neva yra didelė tikimybė, kad atitinkamai muitinės įstaigai jų įvežimo į Bendriją momentu nepateiktos prekės, kirtusios pasienio postą, pateks į ekonominę apyvartą, ir tokiu būdu padarys žalą Bendrijos vidaus rinkoje konkuruojantiems produktams, yra prieštaringas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ankstesnėse savo bylose skolos muitinei išnykimo pagrindus iš esmės ir sieja būtent su tuo, ar prekės buvo panaudotos jų galutiniam tikslui, t.y. išleistos į rinką, nes tik tokio prekių panaudojimo atveju šių prekių apmokestinimas būtų pateisinamas. Nagrinėjamu atveju prekės buvo sulaikytos netrukus po „Transport - Spedycja" valdomos transporto priemonės išleidimo iš Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto (už 200 metrų) ir buvo laikomos muitinės institucijų žinioje, todėl kokios nors žalos rizika Bendrijos rinkai nekilo ir objektyviai kilti negalėjo, prekės į rinką išleistos nebuvo, taigi ir sulaikytų prekių apmokestinimas nėra tikslingas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-459/07 aiškiai nurodė, jog Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. tikslas yra išvengti apmokestinimo muitu tuo atveju, kai prekė, nors ir neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežta, negalėjo būti parduota, ir todėl, remiantis konkurencijos normomis, negalėjo padaryti neigiamo poveikio Bendrijos prekėms. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į itin trumpą laiko tarpą nuo transporto priemonės išleidimo iš muitinės posto iki jos sulaikymo pakartotiniam patikrinimui, manytina, kad į Bendrijos teritoriją įvežtos, o vėliau konfiskuotos prekės objektyviai nebūtų galėjusios patekti į Bendrijos rinką ir taip sukelti grėsmės. Todėl manytina, kad nebūtų proporcinga taikyti papildomos sankcijos - prekių apmokestinimo.
Vien tik formaliai aiškinant Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. nuostatą, šios nuostatos taikymas yra nepagrįstai susiaurinimas bei susiejamas išimtinai tik su atitinkamos muitinės įstaigos pareigūnų tinkamu savo pareigų atlikimu. Tai reiškia, kad jei muitinės pareigūnai dirba tinkamai ir atidžiai vykdo pasienio kontrolę, tuomet neteisėtai į Bendrijos teritoriją patenkančios prekės bus sulaikytos dar muitinės įstaigoje ir, remiantis Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p., tokios prekės bus atleistos nuo muito, bei pridėtinės vertės mokesčių. Tačiau, jei muitinės pareigūnai savo darbą atlieka aplaidžiai ir laiku nesulaiko neteisėtai į Bendrijos teritoriją gabenamų prekių, tuomet prievolė mokėti mokesčius atsiranda. Be to, būtent siauras minėtos normos aiškinimas minėtuose sprendimuose yra gan prieštaringas. Pavyzdžiui Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuomone „neteisėtas įvežimas" įvyksta tik tada, kai asmuo išvyksta iš pasienio muitinės punkto ar bet kuriuo atveju akivaizdžiai pademonstruoja ketinimą nedeklaruoti prekių muitinei. Remiantis teismo išaiškinimais minėtose dvejose bylose skola muitinei išnyksta, jei prekės sulaikomos prieš joms išvykstant iš pirmo pasienio muitinės punkto. Vadinasi skola muitinei Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. pagrindu išnyksta dar iki tol, kol prekių įvežimas į muitinės teritoriją tampa neteisėtu. Kadangi, remiantis Muitinės kodekso 202 str. 2 d. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, todėl taikant siaurą 233 str. aiškinimą skola muitinei išnyksta dar neatsiradusi. Taigi akivaizdu, kad Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. turinys nėra vienareikšmis, todėl nėra ir vieno neginčijamo būdo, kuriuo turėtų būti taikoma minėta Muitinės kodekso norma.
Nagrinėjamos situacijos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti tuo, ar muitinės pareigūnai, sulaikydami „Transport - Spedycja" priklausančią transporto priemonę nepiktnaudžiavo savo įgalinimais. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad transporto priemonė buvo sulaikyta praėjus vos kelioms minutėms (tik už 200 metrų) po to, kai jai buvo leista išvykti iš Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto. Aptariama aplinkybė suponuoja ir išvadą, kad muitinės pareigūnai turėjo informacijos apie nelegaliai gabenamas prekes, tačiau sąmoningai delsė atlikti patikrinimą iki transporto priemonė paliks muitinės postą, taip siekdami išvengti Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. numatytos išlygos taikymo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutartis byloje Nr. C-459/07, kuria remiasi Muitinės departamentas sprendime Nr. 1A-4.13-286, ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama situacija, todėl teismo išaiškinimais minėtoje byloje nederėtų vadovautis šiuo atveju. Nagrinėjamu atveju, grėsmės, kad cigaretės pateks į Europos Sąjungos rinką nebuvo. Tokią išvadą patvirtina jau vien tai, jog „Transport - Spedycja" transporto priemonė nuo pirmo muitinės posto nuvažiavo vos 200 metrų, laiko tarpas tarp momento, kai transporto priemonė išvažiavo iš pirmo muitinės posto, ir buvo antrą kartą sulaikyta pakartotiniam patikrinimui buvo itin trumpas, TIR transporto priemonės plombos nebuvo pažeistos, nebuvo nustatyta ir tai, jog cigaretes (dalį jų) per minėtą laiko tarpą iki antro sulaikymo būtų bent bandyta iškrauti bei objektyviai būtų buvę neįmanoma jas iškrauti dėl laiko stokos. Nagrinėjama situacija aiškiai skiriasi nuo tos, kurią vertino Europos Teisingumo Teismas. Būtent dėl itin trumpo laiko tarpo nuo transporto priemonės išvykimo iš muitinės posto iki transporto priemonės sulaikymo, nagrinėjama situacija (priešingai nei byloje Nr. C-459/07) ir patenka į Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. taikymo apimtį. Be to, pastebėtina ir tai, kad vėlesnėse bylose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Muitinės kodekso 233 str. 1 d. d) p. nuostatą aiškina plačiau nei Muitinės departamento cituojamoje byloje Nr. C-459/07 (pvz. Europos Teisingumo Teismo byla Nr. C-230/08).
Be to, Kauno teritorinė muitinė pateikdama pareiškėjui 2011 m. rugpjūčio 10 d. mokestinę pretenziją Nr. 10000185482 (dėl neva nesumokėto PVM mokesčio), netinkamai taikė 1977 m. gegužės 17 d. Direktyvos 77/388/EEB (toliau - Šeštoji PVM direktyva) nuostatas. Šeštosios PVM direktyvos sisteminė nuostatų analizė leidžia teigti, jog šiuo teisės aktu siekta PVM mokesčiu apmokestinti tik tas prekes, kurios išleidžiamos į rinką bei, be kita ko, atitinkamai siekė, kad nuo PVM mokesčio būtų atleistos tos prekės, kurios vartojimui neišleidžiamos dėl to, kad buvo sunaikintos ar prarastos. Nagrinėjamu atveju cigaretės buvo konfiskuotos muitinės pareigūnų, todėl šios prekės niekada nepateks į rinką ir niekada nebus išleistos vartojimui. Lietuvos muitinės įstaigos, įgyvendindamos tiek 1975 metų Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau- TIR konvencija) 8 straipsnio 7 dalį, tiek ir Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą, privalėjo imtis visų galiojančiais teisės aktais leistinų priemonių, įskaitant prievartos priemones, kad būtų išieškota skola muitinei, atsiradusi pagal TIR knygelę RX61324555, išduotą Lenkijos įmonei „Transport - Spedycja". Muitinės įstaigos galėjo ir privalėjo kreiptis į Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas ir prašyti, kad Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos suteiktų pagalbą ir išieškotų TIR procedūros skolą Lietuvos muitinei.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b.l. 50-51, 175-177). Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. byloje Nr. C-459/07 konstatavo, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos (38 punktas). Nagrinėjamu ginčo atveju prekės neteisėtai įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą ir buvo sulaikytos Bendrijos muitų teritorijoje. Taigi nėra pagrindo teigti, kad skola muitinei laikoma išnykusia, kadangi prekės buvo sulaikytos jau išvežus jas iš pirmosios muitinės įstaigos į Bendrijos muitų teritoriją. Europos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-230/08, pasisakydamas dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų ir sulaikytų cigarečių apmokestinimo importo PVM, 94 punkte nurodė, kad tuo atveju, kai valstybės narės institucijos prekes sulaiko ir iš karto arba vėliau jas sunaikina joms palikus pirmąją muitinės įstaigą, esančią Bendrijos muitų teritorijoje, pagal Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą apmokestinimo PVM momentas jau yra įvykęs ir dėl to mokestis tapo mokėtinas. Nagrinėjamu ginčo atveju prekės buvo sulaikytos jau išvežus jas iš pirmosios muitinės įstaigos (Lavoriškių kelio posto) į Bendrijos muitų teritoriją, todėl PVM mokestis už neteisėtai įvežtas cigaretes yra mokėtinas ir Kauno teritorinė muitinė pagrįstai reikalauja jį sumokėti. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2362/2011 yra konstatuota, kad nagrinėjamu ginčo atveju Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai dėl neteisėto cigarečių įvežimo įregistravo importo skolą, o tiesioginiu skolininku (asmeniu, neteisėtai įvežusiu prekes) laikytinas TIR procedūros vykdytojas. Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 18KP-17-645/10000131061, kuriuo buvo įregistruota skola valstybei, yra įsiteisėjęs, todėl turėtų būti vykdomas.
Nurodė, jog Kauno teritorinė muitinė, kaip teritorinis mokesčių administratorius (mokesčių išieškotojas) 2009 m. spalio 5 d. priimdama sprendimą (mokestinę pretenziją Nr. 10000134337) ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą (mokestinę pretenziją Nr. 10000185482) bei pateikdama jas garantinei asociacijai ,,LINAVA“ atliko visus teisėtus veiksmus, ką įpareigoja atlikti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 6 punktas bei kiti pretenzijų pateikimą ir mokesčių išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai.
Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 2B-18.8/17-11350 informavo asociaciją ,,LINAVA“ apie galimą TIR operacijos pažeidimą vykdytą TIR knygele Nr. RX61324555, įformintą 2009 m. birželio 16 d. Lavoriškių kelio poste. Be to, nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. liepos 30 d. pranešime apie TIR pažeidimus Nr. 2B-18.8/17-14305, kurį asociacija ,,LINAVA“ gavo 2009 m. rugpjūčio 3 d., yra nurodyta, kad vykdant TIR operaciją su TIR knygele Nr. RX61324555 yra padarytas pažeidimas ir pažymėtas vienas iš galimų trijų pranešimo formoje numatytų pažeidimo būdų - ne visos prekės (vietos), nurodytos TIR knygelės manifeste, pateiktos paskirties muitinės įstaigai: LTVK1000 Lt. Prie pranešimo buvo pridėta prekių patikrinimo akto kopija. Taigi iš gauto pranešimo ir prie jo pateiktų dokumentų (prekių patikrinimo akto ir TIR knygelės lapo kopijų) matyti, kad asociacijai ,,LINAVA“ yra pateikta informacija apie tai, jog vykdant TIR operaciją su TIR knygele Nr. RX61324555 buvo padarytas pažeidimas, t. y. rastos gabentos nedeklaruotos prekės (cigaretės). Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 18KP-17-645 informavo TIR knygelės turėtoją ir tiesioginį skolininką apie TIR procedūros pažeidimą ir pareikalavo apmokėti įregistruotą skolą. Kad vykdant tranzito procedūrą su TIR knygele Nr. RX61324555 yra padarytas pažeidimas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr.18KP-17-645 įregistruota skola valstybei, TIR knygelės turėtoja ir procedūros vykdytoja žinojo, tai patvirtina ir mokestinis ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. I-2172-437/2010. Kauno teritorinė muitinė kaip mokesčių išieškotoja atliko visus administravimo veiksmus, kaip tai numato Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1B-522 patvirtintos Nebaigtos, neteisėtai ir apgaulės būdu įvykdytos TIR operacijos tyrimo atlikimo taisyklių (toliau- Nebaigtos, neteisėtai ir apgaulės būdu įvykdytos TIR operacijos tyrimo atlikimo taisyklės) 10- 12 p. Kauno teritorinė muitinė, negavusi informacijos, kad tiesioginis skolininkas Lenkijos įmonė „Transport - spedycja" sumokėjo skolą (mokėtinų mokesčių) valstybei asociacijai ,,LINAVA“ pateikė 2009 m. spalio 5 d. mokestinę pretenziją Nr. 10000134337 bei 2011 m. lapkričio 10 d. pretenziją Nr. 10000185482. Kauno teritorinė muitinė tiesioginiam skolininkui per nustatytą terminą nesumokėjus skolos muitinei, atliko sekančius administravimo veiksmus, t.y. ėmėsi priemonių ne ginčo tvarka išieškoti skolą iš TIR knygelės turėtojo sąskaitų Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose. Skolos išieškoti nepavyko, nes TIR knygelės turėtojas sąskaitų Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose neturėjo. Tuomet Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikė mokestines pretenzijas asociacijai ,,LINAVA“. Pažymėtina, kad Kauno teritorinė muitinė 2010 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1B-34-22-18881 papildomai kreipėsi į Lietuvos Respublikoje veikiančias kredito įstaigas, tačiau buvo nustatyta, kad TIR knygelės turėtojas sąskaitų Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose neturėjo. Kauno teritorinėje muitinėje gavus įsiteisėjusį Lietuvo vyriausiojo administracinio teismo nutartį (administracinėje byloje Nr. A143-2362/2011) vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 34 ir 89 straipsniais tiesioginiam skolininkui Lenkijos įmonei „Transport spedycja" (A. M. ) buvo išsiųstas 2011 m. liepos 7 d. raginimas Nr. 10000182962 mokestinę nepriemoką įvykdyti geruoju, tačiau ji geruoju nebuvo įvykdyta. Tuomet, 2011 m. birželio 28 d. Kauno teritorinė muitinė 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 10000185446 atnaujino Kauno teritorinės muitinės 2009 m. spalio 5 d. mokestinės pretenzijos Nr. 10000134337 vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad muitinės veiksmai informuojant, pareikalaujant sumokėti ir išieškant skolą iš TIR knygelės turėtojo, atitinka TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio nuostatas ir muitinė atliko visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti prieš pateikdama pretenziją asociacijai ,,LINAVA“.
Atsiliepimas
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- Muitinės departamentas) atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b.l. 47-48, 186-187). Atsiliepime į skundą nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. byloje Nr. C-459/07 konstatavo, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos (38 punktas). Nagrinėjamu ginčo atveju prekės neteisėtai įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą ir buvo sulaikytos Bendrijos muitų teritorijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad skola muitinei laikoma išnykusia, kadangi prekės buvo sulaikytos jau išvežus jas iš pirmosios muitinės įstaigos į Bendrijos muitų teritoriją. Be to, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2362/2011 yra konstatuota, kad nagrinėjamu ginčo atveju Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai dėl neteisėto cigarečių įvežimo įregistravo importo skolą. Taip pat nurodė, jog muitinės veiksmai informuojant, pareikalaujant ir išieškant skolą iš TIR knygelės turėtojo, atitinka TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio nuostatas.
Atsakovui Muitinės departamentui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims „Transport- Spedycja“ ir Vilniaus teritorinei muitinei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (II tomas, b.l. 7-8, 15) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovas prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (II tomas, b.l. 16). Atsakovo Muitinės departamento atstovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste 2009 m. birželio 16 d. buvo pradėta TIR procedūra su TIR knygele Nr.RX61324555. Muitinei buvo deklaruota, jog vykdant TIR procedūrą automobiliu Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe– šaldytuvu Schmitz SK024, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), yra gabenami medienos pjuvenų briketai (33 vietos, 21056 kg) į paskirties įstaigą Lenkijos muitinės Pruszkow postą. Šios procedūros vykdytojas ir TIR knygelės turėtojas– Lenkijos įmonė „Transport-Spedycja“, o jos vardu veikė vairuotojas – L. S. . Automobilis po prekių deklaravimo ir muitinio įforminimo išvyko iš Lavoriškių kelio posto. Išvykus transporto priemonei iš posto, ji buvo sulaikyta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir grąžinta į postą muitiniam patikrinimui. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp deklaruotų prekių yra paslėptos cigaretės: 300900 vnt. pakelių „Imperial Class Red“ bei 91859 vnt. pakelių „Imperial Classic Blue“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92 (1992 m. spalio 12 d.), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 202 straipsnio 1 dalies a punktu atsirado skola muitinei, o remiantis 202 straipsnio 3 dalies 1 įtrauka, skola už neteisėtai įvežtas cigaretes buvo įregistruota TIR procedūros vykdytojui, t. y. Lenkijos įmonei „Transport-Spedycja“ (Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 18KP-17-645). 2011 m. birželio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A143-2362/2011 atmetė „Transport - Spedycja" skundą ir pripažino, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo Nr. 18KP-17-645, kuriuo „Transport - Spedycja" laikytina skolininke, yra teisėtas (prijungta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2172-437/2010 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01332-2010-5)).
Kauno teritorinė muitinė 2009 m. spalio 5 d. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA" (toliau– asociacija „LINAVA“) atžvilgiu priėmė mokestinę pretenziją Nr. 10000134337, kuria Kauno teritorinė muitinė pareikalavo, kad asociacija „LINAVA" sumokėtų 124 426,00 Lt dydžio sumą muitų ir mokesčių, atsiradusių dėl to, kad muitinio tranzito procedūra su TIR knygele RX61324555 buvo užbaigta apgaulės būdu. Minėta pretenzija buvo apskųsta Muitinės departamentui, tačiau 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-286 atmetė asociacijos „LINAVA" skundą. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno teritorinė muitinė asociacijos „LINAVA" atžvilgiu priėmė dar vieną mokestinę pretenziją Nr. 10000185482, kuria pareikalavo, kad asociacija „LINAVA" sumokėtų 82 742,00 Lt dydžio sumą importo PVM už neteisėtai įvežtas prekes (cigaretes) į Bendrijos muitų teritoriją vykdant TIR procedūrą su TIR knygele RX61324555. Minėta mokestinė pretenzija buvo apskųsta Muitinės departamentui, kuris 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-391 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Muitinės departamento 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 1A.4.13-286, 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-391, Kauno teritorinės muitinės 2009 m. spalio 5 d. mokestinės pretenzijos Nr. 10000134337, 2011 m. rugpjūčio 10 d. mokestinės pretenzijos Nr. 10000185482 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė skolą Lenkijos įmonei „Transport-Spedycja“ įregistravo Muitinės kodekso 202 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalis numato, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Pagal Muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o pagal to paties straipsnio 3 dalį skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes, bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Muitinės kodekso 202 straipsnyje nurodyta, kad taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios pastraipos nuostatas.
Pagal Muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punktą, nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei, yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, t.y. sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuoj pat arba vėliau konfiskuojamos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punktas yra taikomas situacijai, kai importo skola muitinei dėl neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją jau buvo atsiradusi. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnį, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o, kaip pažymėta aukščiau, nagrinėjamu atveju ši paminėtų prekių (tuo pačiu ir cigarečių) gabenimo stadija jau buvo pasibaigusi. Todėl konstatuotina, kad vežėjo skola muitinei buvo užfiksuota pagrįstai. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta, kad skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Iš šios teisės normos matyti, kad lemiamą reikšmę jos taikymui turi aplinkybė, kad neteisėtai įvežtos prekės buvo (yra) sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu. Šioje teisės normoje pateikta samprata „neteisėto įvežimo metu“ turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad prekių sulaikymas turi įvykti pirmosios Bendrijos muitų teritorijos patikros posto teritorijoje (šiuo atveju Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto teritorijoje) ir tai turi būti padaryta prekes įvežant į šią teritoriją, o ne jas grąžinant į ją po to, kai jos buvo įleistos į Bendrijos muitų teritoriją tolimesniems muitinės procedūros veiksmams atlikti. Nagrinėjamoje situacijoje pastarosios sąlygos nebuvo, nes paminėtos prekės (cigaretės) buvo įvežtos į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelių posto teritoriją pakartotiniam patikrinimui ne iš trečiųjų šalių teritorijos, o iš Bendrijos muitų teritorijos vidaus. Todėl aukščiau nurodytas pakartotinis trečiojo suinteresuoto asmens vežamų prekių patikrinimas, nors jis ir buvo atliktas tame pačiame muitinės patikros poste, kur prekės buvo tikrinamos jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją metu, Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo prasme negali būti pripažintas ir laikomas pirmojo muitinio patikrinimo dalimi arba jo tąsa. Europos teisingumo teismas ne kartą savo sprendimuose yra pabrėžęs, jog Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatoje numatyta skolos muitinei išnykimo priežastis turi būti aiškinama siaurai (pvz., žr. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje D. T. Logistik, C-230/08, 51 p.; 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo byloje SPKR, C‑112/01, 31 p.; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Elshani, C‑459/07, 31 p.), t. y. plečiamasis aiškinimas, kokiu šiuo atveju laikytini pareiškėjo pateikiami argumentai dėl aptariamos nuostatos taikymo ginčo faktinei situacijai, yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2362/2011 yra konstatuota, kad nagrinėjamu ginčo atveju Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai dėl neteisėto cigarečių įvežimo įregistravo importo skolą TIR procedūros vykdytojui (Lenkijos įmonei „Transport- Spedycja“). Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. rugpjūčio12 d. sprendimas Nr. 18KP-17-645/10000131061, kuriuo buvo įregistruota skola, valstybei yra įsiteisėjęs.
Teismas konstatuoja, kad už neteisėtai įvežtas cigaretes įregistruota TIR procedūros vykdytojui Lenkijos įmonei „Transport-Spedycja“ importo skola ir tuo pagrindu pagrįstai atsirado importo skola muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme. Prekės buvo sulaikytos Bendrijos muitų teritorijoje ne įvežimo metu, kada jos turėjo būti apmokestintos atitinkamais importo mokesčiais, o jau už pirmos muitinės įstaigos (Lavoriškių kelio posto), t. y. joms jau esant Bendrijos muitų teritorijoje, todėl nagrinėjamu atveju atsakovai pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindų, nustatytų Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkte, skolai išnykti.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog 1977 m. gegužės 17 d. Direktyvos 77/388/EEB (toliau-Šeštosios direktyvos) 10 straipsnio 3 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad apmokestinimo PVM momentas ir jo apskaičiavimas už sulaikytas ir iš karto arba vėliau konfiskuotas kontrabandines prekes gali įvykti tik tada, kai prekės palieka zoną, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga, esanti Bendrijos muitų teritorijoje. Apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu momentas įvyksta ir tas mokestis tampa mokėtinas, kai muitinės įstaigos prekes sulaiko jas neteisėtai įvežus į Bendrijos teritoriją, t. y. nuo to momento, kai jos palieka zoną, kur yra pirmoji muitinės įstaiga, esanti minėtoje teritorijoje, ir tuo pat metu arba vėliau jas sunaikina neišleidusios iš savo žinios, net jei vėliau joms taikoma muitinės sandėliavimo procedūra. (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje D. T. Logistik, C-230/08). Nagrinėjamo ginčo atveju prekės buvo sulaikytos jau išvežus jas iš pirmosios muitinės įstaigos (Lavoriškių kelio posto) į Bendrijos muitų teritoriją, todėl PVM mokestis už neteisėtai įvežtas cigaretes yra mokėtinas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Kauno teritorinė muitinė pagrįstai priėmė 2011 m. rugpjūčio 10 d. mokestinę pretenziją Nr. 10000185482.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl to, kad, prieš pateikiant jai pretenziją, privalėjo reikalauti, kad skolą apmokėtų tiesioginis skolininkas, t. y. Lenkijos įmonė „Transport-Spedycja“.
TIR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad garantinė asociacija – tai asociacija, kurią Susitariančiosios Šalies muitinės tarnybos pripažino asmenų, taikančių TIR procedūras, garantu. Teismas nustatė, kad pagal bendrosios garantijos 2004 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. 11B-82, sudarytą tarp pareiškėjos ir Muitinės departamento (I tomas, b. l. 82-84), muitinė, vadovaudamasi TIR konvencija, pripažįsta asociacijos „LINAVA“ teikiamą garantiją, užtikrinančią, kad asociacija „LINAVA“sutartyje nustatyta tvarka sumokės muitinei muitų ir mokesčių sumas, atsiradusias TIR knygelės turėtojui tinkamai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų muitinei, susijusių su TIR procedūra. TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos garantinės asociacijos prisiimamų įsipareigojimų ribos: garantinė asociacija įsipareigoja sumokėti visus importo ir eksporto muitus ir mokesčius, taip pat delspinigius, kurie gali būti priskaičiuoti pagal muitinės įstatymus ir taisykles tos šalies, kurioje buvo nustatytas TIR procedūros pažeidimas. Garantinė asociacija nurodytas sumas įsipareigoja sumokėti kartu su tiesioginiais skolininkais.
TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei TIR knygelė nebuvo įforminta arba įforminta su išlygomis, kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti, kad garantinė asociacija sumokėtų sumas, nurodytas 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu per metus nuo TIR knygelės įforminimo šioje muitinėje dienos jos raštu nepranešė garantinei asociacijai, kad TIR knygelė neįforminta arba įforminta su išlyga. Ši nuostata taikoma ir tada, kai buvo įforminta neteisėtai arba apgaulės būdu, tik tokiu atveju numatytas dvejų metų terminas.
Reikalavimas sumokėti mokesčius, nurodytus TIR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, garantinei asociacijai pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai asociacijai buvo pranešta, kad TIR knygelė neįforminta, įforminta su išlyga arba neteisėtai ar apgaulės būdu (TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2B-18.8/17-14305 (pareiškėjo gautas 2009 m. rugpjūčio 3 d.) informavo asociaciją „LINAVA“ apie galimą TIR operacijos pažeidimą vykdytą TIR knygele Nr. RX61324555 įformintą 2009 m. birželio 16 d. Lavoriškių kelio poste (I tomas, b. l. 21). Todėl konstatuotina, kad pareiškėja žinojo, jog jai gali būti pateikta mokestinė pretenzija, jei nepateiks įrodymų, kad TIR operacija buvo baigta arba kad šio gabenimo metu jokių pažeidimų nepadaryta.
Pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį, kompetentingos tarnybos, prieš pateikdamos pretenziją garantinei asociacijai, turi pirmiausia kiek galėdamos reikalauti, kad jas apmokėtų tiesioginis skolininkas. Taigi, nagrinėjamoje byloje muitinė pirmiausia privalėjo iš tiesioginio skolininko, t. y. Lenkijos įmonės „Transport- Spedycja“ pareikalauti sumokėti skolą muitinei.
Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnis numato būdus, kuriais priverstinai gali būti išieškoma mokestinė nepriemoka. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Iš bylos dokumentų matyti, kad Kauno teritorinė muitinė vykdė skolos muitinei išieškojimą iš Lenkijos įmonės „Transport- Spedycja“ (tiesioginio skolininko). Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 18KP-17-645 informavo TIR knygelės turėtoją ir tiesioginį skolininką apie TIR procedūros pažeidimą ir pareikalavo apmokėti įregistruotą skolą. Apie šį priimtą sprendimą jie žinojo, nes tai patvirtina ir ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2172-437/2010. Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas dėl informacijos pateikimo apie Lenkijos įmonės „Transport- Spedycja“ vadovo A. M. turimas sąskaitas Lietuvoje (tai patvirtina Kauno teritorinės muitinės 2009 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. 1B-34.7-13460, 2009 m. spalio 5 d. raštas Nr. 1B-34.7-15608), tačiau buvo nurodyta, kad minėtos įmonės direktorius Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose sąskaitų neturi. Tuomet Kauno teritorinė muitinė 2009 m. spalio 5 d. pateikė pretenziją asociacijai „LINAVA“ (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškota pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija)). Kauno teritorinė muitinė 2010 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1B-34-22-18881 pakartotinai kreipėsi į Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas dėl informacijos pateikimo, tačiau buvo nurodyta, jog TIR knygelės turėtojas sąskaitų neturi. Kauno teritorinėje muitinėje gavus įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį (administracinėje byloje Nr. A143-2362/2011) vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 34 ir 89 straipsniais tiesioginiam skolininkui Lenkijos įmonei „Transport spedycja" (A. M. ) buvo išsiųstas 2011 m. liepos 7 d. raginimas Nr. 10000182962 mokestinę nepriemoką įvykdyti geruoju, tačiau ji geruoju nebuvo įvykdyta. Tuomet, 2011 m. birželio 28 d. Kauno teritorinė muitinė 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 10000185446 atnaujino Kauno teritorinės muitinės 2009 m. spalio 5 d. mokestinės pretenzijos Nr. 10000134337 vykdymą bei minėtą sprendimą pateikė pareiškėjai asociacijai „LINAVA“ (I tomas, b.l. 52-65, 67-81).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį, laikosi praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-107/2005, 2004 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-835/2004, 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525 – 173/2008, 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1102/2009 ir kt.), kad būtina vadovautis oficialiu TIR konvencijos aiškinimu ir atsižvelgti į TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias garantinė asociacija, šiuo atveju pareiškėja, įsipareigojo muitinės reikalaujamas sumas sumokėti kartu su tiesioginiais skolininkais, taigi TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos normos įvykdymui užtenka to, jog muitinė muitinio tranzito procedūros vykdytojui, raštu buvo pateikusi reikalavimą sumokėti muitinės skolą.
Be to, paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse teismas nurodo, kad pareiškėjos siūlymai realiai išieškoti muitinės skolą iš Lenkijos įmonės „Transport spedycja" galėtų privesti prie to, kad būtų praleisti TIR konvencijos 11 straipsnyje nustatyti mokestinių pretenzijų pateikimo garantinei asociacijai terminai, o tokiais atvejais muitinės skola iš garantinės asociacijos negalėtų būti išieškota, o tai visiškai neatitiktų TIR konvencijos tikslų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Muitinės departamento 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 1A.4.13-286, 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-391, Kauno teritorinės muitinės 2009 m. spalio 5 d. mokestinė pretenzija Nr. 10000134337, 2011 m. rugpjūčio 10 d. mokestinė pretenzija Nr. 10000185482 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.