- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- II-4-876/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- M. Ž.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. Ž., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui G. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. Ž. pateikė skundą, kuriuo prašo 2014 m. kovo 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodoma, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 ² str. 2 d. būtina nustatyti objektyvias pažeidimo pusės požymį, konkrečiai pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminė reikšmę tinkamai administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Atsakomybė už chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad jis neva padarė tik pavienį pažeidimą, tai yra išvažiavo į priešpriešinę eismo juosta. Daugiau jokių kitų pažeidimų pareigūnai nenurodė, todėl akivaizdu, jog jo veiksmuose nebuvo jokio tęstinumo, kuris galėtų patvirtinti chuliganiškas paskatas ar jo netinkamo elgesio pakartotinumą ir ne vieno pažeidimo atlikimą.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad jis savo paaiškinime nurodė, jog nebuvo jokių chuliganiškų paskatų jo veiksmuose, o tiesio nesąmoningai, netyčia nuslydus kojai nuo stabdžio pedalo ir netyčia palaikius ant greičio per stipriai spustelėjo greičio pedalą, ko pasekoje jo automobilis slystelėjo į šoną. Nurodo, jog tą dieną vairavo automobilį BMW, kurio galinė apkaba yra varoma, todėl esant bent menkiausiam slydimui ar šiek tiek neproporcingai spustelėjus greičio pedalą, šis automobilis slysta. Pats policijos pareigūnas savo tarnybiniams pranešime nurodė, jog tą dieną kelio danga buvo drėgna, todėl atsižvelgiantį tamsų paros metą tikėtina, jog buvo slidus, kas vėlgi galėjo iššaukti neproporcingą automobilio slydimą. Skunde nurodoma, kad nėra žinoma, kokiu pagrindu jo toks netyčinis veiksmas buvo įvertintas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų, nes patys policijos p[pareigūnai nurodė, jog tuo metu nebuvo daugiau jokių kitų automobilių bei aplinkinių prieš kuriuos aš neva tai galėjo norėti save priešpastatyti. Kadangi buvo vėlus paros metas, praktiškai nebuvo jokių žmonių bei transporto priemonių, todėl nėra tenkinama ir kita šiam pažeidimui nustatyti būtina sąlyga – kilusi grėsmė eismo ar žmonių saugumui.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. nurodė, kad dirbo pagal nustatytą maršrutą Vasario 16-osios gatvėje ir pamatė, kad iš Bažnyčios gatvės šonu slysdamas automobilis įsuko į Vasario 16-osios gatvę. Jie automobilį sustabdė. Buvo surašytas protokolas. Buvo nuspręsta, kad tai chuliganiškas vairavimas dėl to, kad sankryžoje automobilis slydo šonu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą porą kartų, tuo sukeldamas pavojų kelio elementams, pačiam sau ir kitiems eismo dalyviams. Netyčia tai padaryti, kai kelio danga nėra apledėjusi ir variklio darbinis tūris nėra didelis, sudėtinga. Kitų automobilių ir asmenų nebuvo, bet M. Ž. pats sau sukėlė pavojų taip elgdamasis, jie nuo sustabdyto automobilio buvo apie 100-150 metrų atstumu. Jis kartu buvo su patruliu A. M.. Mokykla gal apie 300 metrų nuo sankryžos. Jie buvo gal apie 150 m. nuo Ž. automobilio, kelio danga buvo šlapia. Buvo tamsus paros metas, gatvės nebuvo apšviestos. Ant kelio dangos matėsi slydimo žymės, buvo du slydimai ir gal apie 15 metrų slydimas. Automobilis važiavo su įjungtais žibintais, jie gerai matė slydimą. Ž. suko posūkį ir tada automobilis slydo šonu. Mano, kad taip atsitiko dėl chuliganiškų paskatų, dėl netinkamo vairavimo. Realios grėsmės nebuvo, tačiau jie važiavo ir jeigu būtų arčiau, tai būtų ir avarija sukelta. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, bet buvo tamsu, kelio danga šlapia, tai jie neturėjo tokių techninių priemonių nufotografuoti eismo įvykio vietą.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad jie dirbo kovo 6 d. Šakių mieste, važiavo Vasario 16-osios gatve, pastebėjo automobilį įvažiuojantį iš Bažnyčios gatvės, kuris pradėjo slysti šonu iš vienos eismo juostos į kitą. Automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui buvo paaiškinta, kad bus surašytas protokolas už chuliganišką vairavimą. Automobilis slydo šonu, kad tai buvo netyčia, tai negali būti. Kad tai chuliganiškas poelgis, jie nustatė, nes sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, turto saugumui. Kitų automobilių šalia tuo metu nebuvo. Realus pavojus buvo, nes jie važiavo priekyje, daugiau automobilių nebuvo. Jie buvo gal apie 150 m. nuo M. Ž. vairuojamo automobilio. Kur Ž. važiavo, ten parkas, mokykla yra, bet ji daug toliau gal 200 metrų. Pažeidėjas paaiškino, kad akseleratorių paspaudė šiek tiek per daug. Buvo tamsus paros metas. Automobilis iš sankryžos sukant, galas į dešinę slydo, slysdamas persimetė į kairę ir vėl į dešinę, automobilis važiavo su įjungtais žibintais. Kelio danga buvo šlapia. Ant tokios dangos nepasirinkus saugaus greičio galėjo slysti pačiam posūkyje, čia visas veiksmas buvo pačioje sankryžoje ir tiesiojoje gatvėje. Automobilis priverstinai buvo statomas į tokią padėtį, kad slystų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.
Pažymėtina, jog pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Iš pažeidėjo skundo matyti, kad jis nesutinka su tuo, kad yra nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., t. y. dėl chuliganiško vairavimo ir tuo pagrindu prašo panaikinti nutarimą. Tačiau tenkinti M. Ž. skundą pagrindo nėra, nes jo skunde nurodyti argumentai, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo, yra paneigti byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, kurie teismui abejonių jų patikimumu nekelia.
Teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad Marijampolės AVPK Šakių raj. PK nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad M. Ž. vairavo 2014 m. kovo 6 d., 22 val. 20 min., Šakiuose Bažnyčios / Vasario 16-osios sankryžoje, demonstruodamas nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, automobiliu BMW sankryžoje tyčia stipriai akseleruodamas privertė automobilį slysti šonu ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko transporto priemonė tapo nevaldoma ir tokiais veiksmais kėlė pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams. Nors posėdžio metu buvo nurodoma, kad aplink nebuvo žmonių, ar automobilių, kuriems galėjo kilti akivaizdus pavojus, tačiau šios aplinkybės neatitinka buvusios situacijos. Iš posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog jų automobilis buvo visiškai netoli įvykio vietos, o pats asmuo chuliganiškai vairuodamas negalėjo matyti, ar aplink yra kitų automobilių. Be to, grėsmė kilo ne tik aplinkiniams, tačiau ir pačiam vairuotojui, nes nesuvaldžius automobilio būtų galėjęs įvykti eismo įvykis, kurio pasekmes sunku prognozuoti.
Pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad tai įvyko jų akivaizdoje apie 100 metrų atstumu. Teismo posėdžio metu pareigūnai patvirtino, jog M. Ž. vairavimas traktuotinas kaip chuliganiškas, nes netyčia taip vairuoti automobilį yra praktiškai neįmanoma. Netikėti šių liudytojų – policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra, nes jų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad šie pareigūnai siekia pakenkti M. Ž., duodami tokius parodymus, byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas savo skunde. Tuo tarpu pats M. Ž. tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, jis tik aiškino, kad jo koja netyčia nuslydo nuo pedalo, ko pasėkoje automobilį sumėtė. Teismas laiko, jog šie parodymai negali būti objektyvūs, nes asmuo juos duoda norėdamas išvengti atsakomybės. Be to, šie asmens parodymai neatitinka jo duotiems pirminiams paaiškinimams, kuriuose jis nurodė, kad sukant ir paspaudus šiek tiek per daug greičio pedalą buvo sumėtytas mašinos galas. Savo skunde M. Ž. nurodo, jog dėl automobilio BMW specifikos, jo automobilis buvo sumėtytas, tačiau teismas laiko, jog asmuo gerai išmanydamas automobilio konstrukciją, turi ypatinga atsargiai vairuoti, nekeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams, o ne bandyti pateisinti savo vairavimą automobilio specifika.
LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl bet koks pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų – yra KET 9 punkto pažeidimas. Tai, kad realiai pavojaus nekils automobilių ar pėsčiųjų eismui pažeidėjas negalėjo žinoti. Todėl daroma išvada, kad M. Ž. automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 9, bet ir 28, 133 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas
nutaria:
M. Ž. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.