Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 1994 m. vasario 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) 1997 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu;

3) 2004 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 235 straipsnio 1 dalį – 8 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) (1 000 Lt) (289,62 Eur) bauda;

4) 2006 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 MGL (1 000 Lt) (289,62 Eur) bauda;

5) 2008 m. gegužės 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 000 Lt (289,62 Eur) bauda;

6) 2010 m. kovo 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis pridėjus dalį Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 mėnesiui 3 dienoms ir 474,01 Lt (137,28 Eur) bauda;

7) 2012 m. balandžio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms;

8) 2013 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

9) 2014 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

10) 2018 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;

11) 2020 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalį – 56 parų areštu;

12) 2020 m. gruodžio 7 d. Alytaus apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, 2021 m. sausio 27 d. pasiųstas atlikti šios bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2021 m. sausio 25 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, asmenį, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerę), – D. A., kuriai sudavė du smūgius kumščiu į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, veido dešinės pusės sumušimo.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2020 m. pabaigoje apsigyveno Kauno m., tačiau dažnai atvykdavo ir į Lazdijų r. sav. Tūriškių k., kur gyvena jo partnerė, su kuria nėra įregistravęs santuokos – D. A., su kuria gyvendavo arba Kaune arba Lazdijų r. 2021 m. sausio 25 d. jis kartu su D. A. visą dieną buvo namuose, o vakare kartu su D. A. mama pradėjo vartoti alkoholį. Po kiek laiko prie jų prisijungė ir D. A., tačiau ji alkoholio vartojo mažiau. Apie 22 val., vartojant alkoholį, D. A. nei iš šio, nei iš to, be eilės išgėrė stikliuką degtinės ir jis ant jos užpyko. Dėl šio jos veiksmo, jis tyčia sudavė jai du smūgius kumščiu į veido sritį. Supranta, kad dėl jo suduotų dviejų tyčinių smūgių D. A. jautė fizinį skausmą bei supranta, kad suduodamas du smūgius kumščiu į veido sritį, ją sužalojo. Dėl šio savo poelgio labai gailisi, su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka (b. l. 179).

Nukentėjusioji D. A. patvirtino, kad G. K. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena pas jos mamą Tūriškių k. arba jo draugo bute Kauno m. 2021 m. sausio 25 d. G. K. turėjo degtinės ir alaus, todėl jie vartojo alkoholį, ji gėrė tik šiek tiek gurkšteldama. Apie 22 val., ji, nieko nesakiusi G. K., paėmė nuo stalo buvusį stikliuką su degtine ir ją išgėrė. G. K. dėl to ant jos labai supyko, pasakydamas, kad ji degtinę išgėrė be eilės ir stipriai sudavė jai kumščiu du smūgius į veidą. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą ir buvo sužalota, kadangi jai po dešine akimi atsirado kraujosruva, buvo prakirstos lūpos, iš kurių tekėjo kraujas. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, tačiau kas juos kvietė ji nežino. Pareigūnai ieškojo G. K., o pamatę ant jos veido kraujosruvą, pradėjo klausinėti, kas ją sumušė. Ji pasakė, kad ją sumušė G. K., kuris tuo metu buvo iš namų pabėgęs, tačiau pareigūnai jį rado ir sulaikė. Ji buvo pristatyta į Lazdijų ligoninę, kur jai nustatytas dešinės veido pusės sumušimas (b. l. 1–3, 58–60, 71–72).

Liudytoja M. I. A. patvirtino, kad pastaruoju metu kartu su ja gyvena ir D. A. draugas G. K. 2021 m. sausio 25 d. ji kartu su savo dukra D. A. ir jos sugyventiniu G. K. buvo namuose. Vakare, po visų darbų, G. K. pasiūlė išgerti alkoholio. Ji sutiko su šiuo pasiūlymu, G. K. nuėjo į Krosnos miestelyje esančią parduotuvę, iš kurios parsinešė degtinės. Namuose buvo alaus. Ji kartu su G. K. pradėjo gerti degtinę, po kurio laiko prie jų prisijungė ir jos dukra D. A., kuri gėrė nedaug. Kiek tiksliai buvo valandų ji nežino, tačiau dar vartojant alkoholį ji išėjo į virtuvę, kur būdama išgirdo iš kambario sklindantį triukšmą. Nuėjusi į kambarį pamatė, kaip G. K. kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą D. A. Ar buvo suduota daugiau smūgių, ji nematė, gali būti, kad tai buvo ne pirmasis smūgis. Po suduoto smūgio D. A. buvo prakirsta lūpa, dešinėje veido pusėje atsirado patinimas. Po kurio laiko į jų namus atvyko policijos pareigūnai, tačiau kas juos iškvietė ji nežino, jie ieškojo G. K. Pareigūnai sakė, kad jis reikalingas jiems, kadangi yra paieškomas. G. K. tuo metu iš namų pabėgo, tačiau po kurio laiko buvo surastas ir sulaikytas. Pareigūnai pradėjo klausinėti D. A., kodėl ši yra sumušta, kodėl ant jos veido yra sužalojimai ir ji jiems papasakojo, kad ją, prieš atvykstant pareigūnams, sumušė G. K. (b. l. 79–80).

Liudytojas G. S. patvirtino, kad 2021 m. sausio 25 d., tarnybos metu, gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes paskambinęs pranešėjas nurodė, kad ten yra policijos paieškomas G. K. Šis pranešimas buvo gautas 22.12 val. Atvykus į nurodytą vietą, gyvenamajame name buvo rasti trys asmenys: D. A., J. A. bei D. A. mama M. I. A. Minėtiems asmenims pasakė, kad ieško G. K. ir pasiteiravo, ar jo nėra, M. I. A. nurodė, kad nėra. Apieškoję namus G. K. nerado. Išėjęs į lauką pastebėjo sniege pėdas link laukų pusės. Minėtomis pėdomis nusekė nemažą atstumą, galimai apie 300 m iki kitos sodybos, ir krūmuose pamatė pasislėpusį asmenį, kuris pats išlindo, priėjo prie jų ir prisistatė esąs G. K. Išgirdę šią informaciją, jis su kolega jį sulaikė ir nusivedė į gyvenamąjį namą susirinkti daiktų. Parvedus namo G. K. ir bendraujant su namuose buvusiais asmenimis, pastebėjo ant D. A. veido nesenus sužalojimus, matėsi, kad jos lūpa šiek tiek kraujavo, ant veido dešinės pusės matėsi sumušimas, patinimas. Pradėjus su ja bendrauti, ji iš pradžių bendravo nenoriai, tačiau vėliau nurodė, kad ją neseniai, prieš jiems atvykstant, tai galėjo būti apie 22 val., sumušė G. K., suduodamas jai du smūgius kumščiu į veidą. Moteris nurodė, kad dėl G. K. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. D. A. nurodė, kad G. K. gyvena kartu su ja jau kurį laiką, jie veda bendrą ūkį, yra partneriai, neįregistravę santuokos. Išklausęs D. A. pasakojimo nusprendė iškviesti operatyvinės grupės ekipažą, dėl smurto artimoje aplinkoje, apie tai informavo ir budėtoją, taip pat iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą, kad šie apžiūrėtų D. A. D. A. buvo pristatyta į VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ detalesnei apžiūrai, o G. K. sulaikė. Patikrinus blaivumą G. K. nustatytas 2,27 promilių girtumas, o D. A. 0,64 promilių girtumas (b. l. 75–77).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys; kambaryje, dešinėje pusėje yra rudos spalvos kokliais mūryta krosnies sienelė, prie šios krosnies sienelės, ant kambario grindų yra matoma raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmė; dėmė susikoncentravusi 30x30 cm plote (b. l. 20–28).

Specialisto išvada D. A. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, veido dešinės pusės sumušimas, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje; sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34–35).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad G. K. 2021 m. sausio 26 d. 00.21 val. nustatytas 2,27 promilių girtumas, D. A. 2021 m. sausio 26 d. 00.29 val. nustatytas 0,64 promilių girtumas (b. l. 51–55).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis kumščiu du kartus smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, iš karto po įvykio ant jos matėsi sužalojimo žymės, nukentėjusioji dėl to juto fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo namuose, jis kartu su nukentėjusiąja buvo neblaivūs. Tai, kad D. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą, patvirtina specialisto išvada. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad G. K. tyčia du kartus smūgiuodamas D. A., ją nežymiai sužalojo ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra asmuo, su kuria kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas asmens, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu, ir jis yra šeimos narys, G. K. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

II. Dėl bausmės paskyrimo

G. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). G. K. anksčiau teistas, turi dvylika neišnykusių teistumų (b. l. 110–118), už analogišką nusikalstamą veiką taip pat, jam paskirtos su laisvės atėmimus susijusios bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, po jų atlikimo jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, jis baustas ir už įvairius administracinės teisės pažeidimus (b. l. 115–117), todėl spręstina, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir ši jo padaryta veika nėra atsitiktinė. Įvertinus tai, pripažintina, kad švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas nebus pakankamos tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas šias aplinkybes, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis linkęs pažeidinėti teisės normas, ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei. Tačiau įvertintina ir tai, kad kaltinamasis pripažino atlikęs nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nusikaltimas padarytas spontaniškai, smurtas nebuvo intensyvus, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusioji neprašo griežtos bausmės. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jam už šią nusikalstamą veiką skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek didesnė nei nustatytas vidurkis, kuri bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, G. K. išbūtas laikinajame sulaikyme.

Nustatyta, kad G. K. 2020 m. gruodžio 7 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikęs padarė naują nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. gruodžio 7 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalimi BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu iš dalies sudedant.

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 157–158), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu, patvirtinančiu gydymo paslaugų suteikimu sužalotai D. A. (b. l. 161). Turtinė žala susidarė dėl D. A. teiktų chirurgo paslaugų.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 18,80 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų G. K. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas visiškai ir iš G. K. priteistina 18,80 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

IV. Dėl kardomosios priemonės ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

G. K. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina, kadangi jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl papildomos priemonės nuosprendžio įvykdymui užtikrinti nereikalingos (BPK 11, 119 straipsniai).

Byloje pateikta pažyma dėl 120,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą G. K. (b. l. 176–177). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis turto neturi, nedirba, atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę (b. l. 128–131). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pagal kaltinamojo turtinę padėtį – turtą, gaunamas pajamas, jam galima valstybės parama teikiant antrinę teisinę pagalbą, dėl to, kad jo laisvė apribota kitu nuosprendžiu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo turtinės padėties iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 7 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės bei nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, G. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš G. K. 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 centų) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.