- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- N-62-902-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S
2007 m. gegužės 4d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 6 nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2006 m. spalio 23 d. nutarimu L. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51¹³ straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 700 litų bauda, nes kaip nurodyta surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, 2006 m. spalio 16 d., 17 val. 30 min., tikrinant Jūros ichtiologinį draustinį Tauragės rajono Gaurės kaime, Šešuvės upės pakrantės apsaugos juostoje nustatytas įrengtas medinis įtvaras naminiams gyvuliams girdyti ir upės pakrantės buvo pažeistos gyvulių, kurie eidavo atsigerti. Tokiais veiksmais L. G. pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 ir 126.4 punktų reikalavimus.
L. G. po jos nubaudimo kaip pareiškėja kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad ji sunkiai vaikšto, skauda kojas, todėl karvę su prieaugiu visą vasarą ganė jos vyras. Ji negalinti nurodyti tikslios vietos, kur buvo ganomi galvijai.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo konstatavo, kad skundas netenkintinas. ATPK 51¹³ straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
L. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji, kaip privačios ganyklos savininkė, neužtikrino, kad būtų laikomasi visų nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų, nes Šešuvės upės pakrantės apsaugos juostoje įrengtas medinis įtvaras galvijams girdyti, upės pakrantėje buvo ganomi galvijai dėl ko išardyta pakrantės velėna. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 ir 126.4 punktų reikalavimai numato, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras, ardyti velėnas, ganyti gyvulius.
L. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. J. paaiškinimu, fotolentelėje užfiksuotais duomenimis. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Šešuvės upės pakrantės apsaugos juostoje buvo įrengtas medinis įtvaras galvijams girdyti bei sujungtas kartu su ganyklos tvora. T. G. (pažeidėjos sutuoktinis) galvijus girdė Šešuvės upėje, dėl ko atsirado upės šlaito pažeidimai.
Teismas priėjo prie išvados, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo - specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimo - įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas. Administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. L. G. paskirta mažesnė bauda nei sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkis. Paskirtoji bauda atitinka jos padarytą pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje. Panaikinti ar pakeisti institucijos nutarimą nėra įstatyme numatytųjų pagrindų.
II.
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti dokumentus dėl jos nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Manoma, kad apygardos administracinio teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jai inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas neįrodytas. Teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas.
Padaryta neteisinga išvada dėl įtvaro galvijams girdyti pastatymo. Neatitinka tikrovės tai, kad neva ji pastatė įtvarus į Šešuvės upę. Tai netiesa. Galimas daiktas, kad upės vanduo atnešė rastų, kurie, atrodė kaip įtvaras. Jai mestas kaltinimas dėl gyvulių ganymo upės pakrantėje išvis absurdiškas, nes gyvulių ji neganė ne tik prie upės kranto, bet ir prie Šešupės esančioje ganykloje, kadangi nuo 2006 m. spalio l d. gyvuliai buvo perkelti į arčiau jos namų esančią ganyklą, tuo labiau, kad ji turi tik vieną karvę ir vieną prieauglį Jos du galvijai net jei būtų buvę ganykloje, kuri yra prie Šešuvės upės kranto, negalėjo tiek išardyti velėnų, kad būtų reikėję už tai bausti. Tuo labiau, kad tarp ganyklos ribos ir Šešuvės upės kranto yra 10 metrų ruožas, iš ganyklos pusės yra tvora, kurios jos gyvuliai negali praeiti.
Teismas nenustatė, kad būtų užfiksuotas gyvulių ganymo upės pakrantėje faktas. Kadangi ji griežtai laikėsi gamtosaugos reikalavimų ir gyvulius prie upės pakrantės neganė, nėra pagrindo teigti, kad jos du galvijai nutrypė upės pakrantę. Teismas vadovavosi pareigūnų padarytomis prielaidomis, kurios neįrodytos. Nori pastebėti, kad Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos pareigūnai 2006 m. spalio 16 d. surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, besiganančių upės pakrantėje gyvulių nerado, o tiktai iš kito upės kranto vizualiai fiksavo kažkokių gyvūnų pėdsakus. Toks gyvūnų pėdsakų ir "įtvaro" fiksavimas negali būti vertinamas kaip jos kaltės įrodymas. Mano, kad jos veiksmai nesudaro pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliantės L. G. teiginiais ir tvirtinama, kad patikrinime dalyvavę pareigūnai yra pakankamai kvalifikuoti, kad atskirtų vandens atneštus rastus nuo iš medinių karčių sukalto įtvaro (fotolentelė Nr. l). Fotonuotraukoje puikiai matosi medinis įtvaras bei einančių atsigerti gyvulių numintas upės šlaitas ir išardytos velėnos. Nors gyvulių ganykloje nebuvo, tačiau iš to kaip numintas upės krantas ir iš išlikusių galvijų pėdsakų matėsi, kad gyvuliai buvo aktyviai ganomi ir kad šlaito pažeidimai yra būtent ganymo pasekmė. L. G. tvoromis atitverta ganykla prasideda nuo pat Šešuvio upės šlaito kartu su šios upės pakrantės apsaugos juosta, todėl apeliaciniame skunde paminėtas faktas, kad jos ganykla prasideda l0 metrų nuo upės kranto yra melagingas. Ganykla buvo aptverta tvora kartu su įtvaru Šešuvio upėje, todėl kitų gyventojų gyvuliai ten negalėjo ganytis. Privačios ganyklos savininkas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų šiai žemei nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantė L. G. nesutinka su apygardos administracinio teismo nutartyje padaryta išvada, kad ji nubausta pagrįstai. Negalima sutikti, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaryta po surinktų įrodymų išanalizavimo, kada būna išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai ir padarė įrodymų analizę. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
L. G. pateikti paskiri jai naudingi teiginiai neparodo teismo padarytųjų išvadų prieštaringumo ar jų nepagrįstumo. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde pateiktojo prašymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 6 nutartį palikti nepakeistą, L. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.