Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui K. L. (K. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 1 dalį, tačiau atsiliepimo per nustatytą terminą atsakovas teismui nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad dėl karantino bei dėl ieškovės gauto elektroninio laiško turinio, skyrius negalėjo apsilankyti šeimos gyvenamoje vietoje bei įvertinti šeimos aplinkos sąlygas užpildant nustatytos formos aktą. Skyrius taip pat negalėjo išklausyti vaiko nuomonės dėl tiesiogiai jo interesus liečiančių klausimų. Nurodoma, kad skyriui šeima nėra žinoma. Patikrinus Socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS) duomenų bazę nustatyta, kad šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, vaiko teisių pažeidimai šeimoje nenustatyti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos išvadoje nurodoma, kad nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. L. atitiktų tokio amžiaus (7 m.) vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos nurodoma, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nėra, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas šiuo metu nepažeistų nepilnamečio vaiko geriausių interesų. Skyrius neprieštarauja, kad nebūtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad kiekvienas gyvena atskirus gyvenimus. Išlaikymą vaikui atsakovas moka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, prašo pasinaudoti CPK 140 straipsniu ir spęsti byla supaprastintu įrodymų tyrimu.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad gyvena su kita moterimi, myli ją, turi kitą šeimą. Išlaiko dukrą, kai gali ir kartais bendrauja. Patvirtino, kad ieškovė leidžia bendrauti su dukra.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadoje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas K. L. sutinka su ieškiniu, teismas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje neprivalo išsamiai argumentuoti padarytų išvadų; juolab, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų ar kitų duomenų, paneigiančių ieškovės argumentus ar įrodymus ir pilna apimtimi sutinka su ieškiniu (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog R. L. ir K. L. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo teismo nutraukiant santuoką sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.63 straipsnis).

CK 6.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Minėto straipsnio taikymui yra būtinas abiejų sutuoktinių prašymas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas posėdžio metu su ieškiniu visiškai sutiko, prašė nutraukti santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pilna apimtimi sutiko dėl santuokos nutraukimo, į tai, kad sprendimas priimtinas taikant sutrumpintus motyvus, nenurodant argumentų, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti CK 3.63 straipsnį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas sutinka.

Teismas vertina, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos santuokines pavardės, ieškovei – „L.“, atsakovui – „L.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove R. L. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys neprašo nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, nurodo, jog ginčo dėl to nėra, todėl įvertinus šias aplinkybes, institucijos poziciją, atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka nenustatytina (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-16892-676/2017 iš K. L. priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį nepilnamečiam vaikui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina R. L..

Atsižvelgiant į tai, kad teismo įsakymu yra priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teismas dėl to daugiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia į atsakovo procesinį elgesį byloje. Kaip matyti, atsakovas nebuvo aktyvus mediacijos procese, nors ir visiškai sutiko su ieškiniu atsiliepimo į ieškinį neteikė, nesiekė sudaryti taikos sutarties. Taigi tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 319,50 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų bei 75 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. L. (K. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. L. palikti santuokinę pavardę – L., atsakovui K. L. (K. L.) palikti pavardę – L.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. L. (K. L.) 75 Eur žyminio mokesčio bei 319,50 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.