Panevėžio apygardos teismo nutartis

A. P. (jo dalyvavimas užtikrintas naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. P. – skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. teismų nutartimi A. P. taikoma medicinos priemonė buvo keičiama į švelnesnę, o paskutine Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą pakeista į priverčiamoji medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Taip pat nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartimi A. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir A. P. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.

6. Teismo posėdyje A. P. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai A. P. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikime, Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros 2020 m. rugsėjo 17 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos išvada) nurodytus duomenis, teismo posėdžio metu duotus (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovės V. N. paaiškinimus pagrįstai ir motyvuotai pratęsė A. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. yra diagnozuota psichikos liga (duomenys neskelbtini). Komisijos išvadoje nurodyta, kad A. P. psichinė būsena stebimuoju laikotarpiu nebuvo stabili, stebėtas psichikos sutrikimo paūmėjimas (su nerimu, adekvatumo stokojančiomis, greitai kintančiomis emocijomis, sujaudinimu), koreguojamas gydymas. Psichikos būsena: sąmoningas, teisingai orientuotas laike, vietoje ir savyje; įsitempęs; bendrauja daugiau klausimų – atsakymų ribose; emocijos greitai kintančios, tai juokiasi, tai verkia, greitai dirgsta, provokuojasi pykčio reakcijos; mąstymas paralogiškas, stokojantis nuoseklumo; dėl pablogėjusios psichikos būsenos buvo apribotas lankymasis užimtumo terapijoje; kritika susirgimo atžvilgiu formali, elgesiui kritika nepakankama; vaistus vartoja pagal paskyrimą; ateities planai neaiškūs. Esant nestabiliai psichikos būsenai, Komisija rekomendavo A. P. pratęsti stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Šią išvadą apylinkės teismo posėdyje palaikė ir (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovė, kuri papildomai nurodė, kad po Komisijos išvados A. P. būklė dar pablogėjo, yra nestabili, svyruoja emocijos, jis neadekvačiai vertina situaciją, dar dėl vienos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė (b. l. 27). Kaip matyti, tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė rekomendavo A. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

11. Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikti duomenys paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, todėl jais nėra pagrindo nesivadovauti. Aptartų aplinkybių visuma šiuo metu patvirtina tai, kad A. P. būklė yra nestabili, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti jam yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo apylinkės teismas. Apelianto dėstomos aplinkybės, jog jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, gydosi, vartoja vaistus, nuo kurių jo sveikatos būklė pagerėjo, yra savikritiškas ir kt. nepaneigia Komisijos bei tuo pačiu ir apylinkės teismo išvados bei sprendimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti A. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.