Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailė Žalimienė (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Telšių šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Telšių šilumos tinklai“ skundą dėl Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos ir audito išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi teismas neteisingai nusprendė, kad skundžiama Ataskaita ir audito išvada pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Priešingai, mano, kad skundžiamuose aktuose įtvirtinti konkretūs įpareigojimai pareiškėjui per nustatytą terminą pašalinti nustatytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos (toliau – ir Vietos savivaldos) įstatymo (2011 m. birželio 30 d. redakcija Nr. I-533) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 8 punkte numatyta, kad Savivaldybės kontrolierius priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius, audituotų subjektų vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą (bet ne trumpesnį kaip 30 dienų) privalo ištaisyti audito metu nustatytus jų veiklos trūkumus ir pažeidimus ir apie jų pašalinimą raštu pranešti savivaldybės kontrolieriui. Pagal 27 straipsnio 9 dalies 9 punktą, Savivaldybės kontrolierius teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 10 dalis numato, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos teikia nagrinėti savivaldybės tarybos Administracinei komisijai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (2011 m. birželio 28 d. redakcija) (toliau – ATPK) 188(12) straipsnis numato atsakomybę už trukdymą savivaldybės kontrolieriui, jo pavaduotojui ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos kontrolieriui atlikti kontrolės funkcijas. Remiantis nurodyto straipsnio nuostatomis, savivaldybės kontrolieriaus, jo pavaduotojo ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos kontrolieriaus teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalies, ATPK 188(12) straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, yra pagrindas išvadai, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl savivaldybių kontrolę ir auditą vykdančios institucijos pareigūnų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2011 m. liepos 25 d. UAB „Telšių šilumos tinklai“ finansinio audito išvados Nr. KT8-43 10 dalyje nurodoma, kad vadovaujantis surinktais įrodymais galima daryti išvadą, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ lėšos naudojamos neekonomiškai. Todėl laikytina, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šia Išvada yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto užfiksuotos Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nustatytos lėšų naudojimo faktinės aplinkybės. Tuo tarpu, ginčijama Išvada pareiškėjui jokių teisių nesuteikė, kaip ir nenustatė jokių pareigų (įpareigojimų), kurie būtų skirti pareiškėjui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Išvada pati savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pažymėtina, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje Išvadoje Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pareiškia savo nuomonę ir formuluoja atitinkamas išvadas, remdamasi audito metu surinktais duomenimis, todėl audito išvada negali būti laikoma viešojo administravimo subjekto patvarkymu. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju konkrečias materialines teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti tik Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pagal Vietos savivaldos 27 straipsnio 9 straipsnio 9 dalį priimtas sprendimas dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų ir toks aktas galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog Išvada negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).

Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pareiškėjo skundžiamos 2011 m. liepos 25 d. UAB „Telšių šilumos tinklai“ finansinio audito ataskaitos Nr. KT10-14, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad joje yra užfiksuoti atliktos procedūros, t.y. atlikto audito veiksmai bei pateiktos rekomendacijos. Tik nepašalinus nustatytų pažeidimų, t.y. neįvykdžius Rekomendacijos įgyvendinimo plane išdėstytų rekomendacijų, pareiškėjui galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 188(12) straipsnio nuostatas, paskiriant administracinę nuobaudą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijama Ataskaita taip pat nėra nagrinėtina administracinių teismų.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti skundą iš esmės. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja proceso administraciniame teisme eigą ir nenumato galimybės, nepriėmus skundo ir jo neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, bylą (skundą) iš esmės nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl audito išvados ir Ataskaitos panaikinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB Telšių šilumos tinklai“ atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą Nutartis neskundžiama.