Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Ruslan Mazurov,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 str. 1 d. (5 epizodai), 180 str. 1 d. (5 epizodai), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-04-08 iki 2006-04-10, nuo 2006-11-03 iki 2006-12-04 ir nuo 2007-10-12 iki 2008-02-29.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. pagal LR BK 215 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 rugsėjo 03 d., 13,05 val., Kovo 11-osios g. 22, Kaune, V. D. į AB bankas "Hansabankas" bankomatą įdėjus savo vardu išduotą mokėjimo priemonę - debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei įvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent, jėga nustumdamas šalia AB bankas „Hansabankas" bankomato stovėjusią V. D., neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima, V. D. išduota elektronine mokėjimo priemone - AB bankas „Hanasabankas" debetine mokėjimo kortele ir pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą- bankomato išduotus pinigus - 100 Lt.

Be to, K. D. pagal LR BK 215 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 22 d., apie 11,27 val., Laisvės al. 79, Kaune, R.U. Š. į AB bankas „Hansabankas" bankomatą įdėjus savo vardu išduotą mokėjimo priemonę - AB bankas „Hansabankas" debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent, jėga nustumdamas šalia AB bankas „Hansabankas" bankomato stovėjusią R.U. Š., neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima, R.U. Š. išduota elektronine mokėjimo priemone - AB bankas „Hansabankas" debetine mokėjimo kortele ir pagrobė svetimą, R.U. Š. priklausantį turtą - bankomato išduotus pinigus - 100 Lt.

Be to, K. D. pagal LR BK 215 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 3 d., 11,29 val., Maironio g. 28, Kaune, E. U. į AB bankas „Hansabankas" bankomatą įdėjus savo vardu išduotą mokėjimo priemonę - AB bankas „Hansabankas" debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent, jėga nustumdamas šalia AB bankas „Hansabankas" bankomato stovėjusią E. U., neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima, E. U. išduota elektronine mokėjimo priemone - AB bankas „Hansabankas" debetine mokėjimo kortele ir pagrobė svetimą, E. U. priklausantį turtą - bankomato išduotus pinigus - 200 Lt.

Be to, K. D. pagal LR BK 215 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 7 d., apie 12,26 val., Laisvės al. 79, Kaune, J. V. į AB bankas „Hansabankas" bankomatą įdėjus savo vardu išduotą mokėjimo priemonę - AB bankas „Hansabankas" debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent, jėga nustumdamas šalia AB bankas „Hansabankas" bankomato stovėjusią J. V., neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima, J. V. išduota elektronine mokėjimo priemone - AB bankas „Hansabankas" debetine mokėjimo kortele ir pagrobė svetimą, J. V. priklausantį turtą- bankomato išduotus pinigus - 200 Lt.

Be to, K. D. pagal LR BK 215 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 8 d., apie 11,25 val., Maironio g. 28, Kaune, V. S. į AB bankas „Hansabankas" bankomatą įdėjus savo vardu išduotą mokėjimo priemonę - AB bankas „Hansabankas" debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent, jėga nustumdamas šalia AB bankas „Hansabankas" bankomato stovėjusią V. S., neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima, V. S. išduota elektronine mokėjimo priemone - AB bankas „Hansabankas" debetine mokėjimo kortele ir pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą - bankomato išduotus pinigus - 100 Lt.

Nuteistasis K. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-29 d. nuosprendį, pripažinti jį kaltu pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., bei paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu ir mano, kad nuosprendis yra neteisėtas, teismas skirdamas bausmę nesivadovavo LR BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintu principu, jog bausmės paskirtis-užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nurodo, kad yra antros grupės invalidas, bedarbis, serga priklausomybės liga azartiniams lošimams. Nusikalstami veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių ir buvo susiję tik su priklausomybe nuo azartinių lošimų. Dėl viso kas išvardinta, mano, kad teismas turėjo taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir jam skirti švelnesnę bausmę.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų apeliantas neneigia, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad K. D. padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), už kurių padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. D., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Apeliantas buvo teisiamas penktą kartą už nusikaltimus nuosavybei, iš jų trečią kartą už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 str. 1 d., 180 str. 1 d., nusikalto neišnykus teistumams, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad K. D. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, į ją atsižvelgė ir skirdamas bausmes. Kolegija pažymi, kad nuteistasis K. D. šiuos naujus analogiškus nusikaltimus padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė be realaus jos atlikimo nepakeitė K. D. elgsenos teigiama linkme, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis ir toliau darė analogiškus nusikaltimus. Taipogi teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas už padarytus sistemingus nusikaltimus pagal LR BK 215 str. 1 d. skyrė vienerių metų, o pagal LR BK 180 str. 1 d. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurios yra žymiai mažesnės nei nurodytų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į tą pačią lengvinančią aplinkybę, kitus apelianto skunde nurodytus motyvus: tai kad jis yra 2 grupės invalidas, jo veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių ir tuo remiantis mažinti paskirtas bausmes, nes juos įvertino ir atsižvelgė pirmos instancijos teismas, tai nurodydamas nuosprendyje, ko pasėkoje ir paskyrė švelnias, žymiai mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Paskirtos bausmės buvo subendrintos laikantis baudžiamojo įstatymo reikalavimų-apėmimo būdu.

Skiriant bausmę teismas nepažeidė bausmės skyrimo principų, vadovavosi LR BK 41 str. 2 d. nuostatomis, nustatančiomis bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas reikalavimas paskirta bausme įgyvendinti teisingumo principą nebuvo pažeistas, todėl atmestinas šis nepagrįstas apelianto teiginys. Paskirta bausme yra siekiama atkurti pažeistą teisę, atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubausti ir paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisingumo principo įgyvendinimą, skiriant bausmę įstatymų leidėjas sieja su visuomenės interesu, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad K. D. nusikaltimus darė sistemingai.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad padaryti nusikaltimai yra susiję su jo priklausomybe azartiniams lošimams, negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia ar kitokia bausmės dydžiui reikšmę turinčia aplinkybe. Asmens pomėgis azartiniams lošimams negali pateisinti sistemingo nusikaltimų darymo ir nerodo mažesnio padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis sirgtų psichine liga ir negalėtų valdyti savo veiksmų. Iš teismo paskirtos teismo psichiatrinės ekspertizės išvados Nr. 5/2008 nustatyta, kad K. D. lėtiniu psichikos sutrikimu ar laikinu psichikos sutrikimu nusikaltimų padarymo metu nesirgo, jo socialinis supratingumas pakankamas, jis gali įvertinti savo nusikalstamo elgesio reikšmę ir pasekmes (t. 2, b. l. 49-50).

Nuteistajam K. D. galutinės, subendrintos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį apsprendė tai, kad vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, buvo subendrinta iš dalies pridedant prie 2007-10-23 d. nuosprendžiu jam paskirtos griežčiausios bausmės.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.