- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-835-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Lazdynų būstas“
- Atsakovas
- Z. R. G.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
trečiojo asmens daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos atstovui Evaldui Jaruševičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį atsakovei Z. R. G., trečiąjam asmeniui Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, dėl mokesčių už būsto remontą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 797,65 Lt skolą, 51,38 Lt delspinigių, ir 53 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto antras apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 06 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l.64-65). To paties teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje (b.l.101-102) ieškovas prašė, pakartotinai išnagrinėjus bylą, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 121,52 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas iki 2007-12-31 šį namą eksploatavo ir vykdė priežiūros darbus. 2005 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais atsakovei buvo priskaičiuota 719,39 Lt už namo fasadinės dalies (sienutės iš stiklo profilito) remonto darbus, kurie buvo atlikti įgyvendinant statinio naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyris patikrinęs gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad fasadinės namo dalies stiklo blokeliai vietomis sutrūkinėję ir vietomis iškritę, galimas stiklo blokelių kritimo pavojus ir kt., todėl būtina atlikit remonto darbus. Atsakovė už remonto darbus nesumokėjo. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo mokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovė net ir nedavusi sutikimo, privalo sumokėti už namo priežiūros darbus (LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3d.,). Pagal LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 1.1 punktą (LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimą Nr. 1161 red.), laiku nesumokėjus mokesčių už teikiamas paslaugas, skaičiuojami 0,04% delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, todėl atsakovė privalo sumokėti 51,38 Lt. delspinigių.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.31). Nurodė, kad atsakovės butas yra pirmame (cokoliniame) namo aukšte, įėjimas į butą yra iš lauko. Stiklo profilio sienos įrengtos laiptinėje, kuri atsakovei nepriklauso ir kuria atsakovė nesinaudoja, raktų nuo laiptinės neturi, todėl mokėti turėtų tų butų savininkai, kurie naudojasi laiptine, kurių butai funkciniu ryšiu susiję su laiptine. Fasadinė stiklo sienelė negali būti laikoma gyvenamojo namo konstrukciniu elementu, yra skirta tik laiptinės apsaugai nuo išorinio atmosferos poveikio. Be to ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų išsiaiškinti, ar ieškovas pagrįstai ir teisingai apskaičiavo remonto išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 06 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad atsakovės burtas funkciniu ryšiu nėra susijęs su kitų gyventojų butais, laiptinės stiklo blokeliai nėra pagrindinė namo konstrukcija LR CK 4.82 str. prasme, todėl ieškovo reikalavimas apmokėti laiptinės remontą yra nepagrįsti, bei prieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija pareiškimu prašė procesą atnaujinti nurodydamas, kad byla išnagrinėta neįtraukus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos. Nurodė, kad teismo 2007-12-06 sprendimas nepagrįstas, jo motyvai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir teismų praktikai. Nurodė, kad ieškovas atliko namo fasado stiklo sienelės atnaujinimo darbus – permatomo plastiko plokštėmis pakeitė namo fasado stiklinę dalį, kuri buvo suniokota ir neatliko savo funkcijų: saugoti namo bendrą laiptinę nuo neigiamo atmosferos poveikio ir kartu būti namo bendros laiptinės apšvietimo sistemos sudedamąja dalimi. Pakeistoji namo konstrukcija atliko ne tik faktiškai laiptine besinaudojančių gyventojų poreikių tenkinimą, bet ir buvo svarbi viso namo tinkamo funkcionavimo, jo būklės, išvaizdos bei bendros namo vertės požiūriu. Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., stiklo sienelė yra bendro naudojimo objektas, o šio objekto atnaujinimo darbus turi apmokėti visi namo savininkai, taip pat ir atsakovė, todėl ieškinį prašė tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gegužės 06 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės R. G. ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ naudai 849,03 Lt skolos, bei 53 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad atnaujinta stiklo profilito sienelė yra visų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendroji nuosavybė, todėl sutinkamai su LR CK 4.83 str. 3 d., namo butų savininkai įpareigoti tinkamai prižiūrėti bei remontuoti bendrojo naudojimo objektus. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė į savo butą gali patekti nesinaudodama bendrąja laiptine ir, kad jai neskaičiuojami su bendro naudojimo patalpomis susiję mokesčiai, atsakovė privalo apmokėti stiklo sienelės atnaujinimo darbus proporcingai turimai nuosavybės daliai. Buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, tačiau jeigu šios išlaidos susijusios su kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, buto savininkas tokias išlaidas privalo apmokėti. Taip pat privalo apmokėti ir priskaičiuotus 51,38 Lt delspinigius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 06 sprendimą (b.l.128-130). Nurodo, kad atsakovė į savo butą turi atskirą įėjimą iš lauko pusės, laiptine nesinaudoja, sutikimo dėl laiptinės darbų nėra davusi, todėl mokėti už laiptinės stiklo pertvarų remontą neprivalo. Ieškovas reikalauja apmokėti remonto išlaidas už laiptinę, kuri funkciniu ryšiu nėra susijusi su atsakovės butu ir netarnauja butui. Stiklo profilio sienelė tenkina laiptinės butų savininkų poreikius - apsaugos laiptinę nuo išorinio atmosferos poveikio bei užtikrina natūralų dienos apšvietimą, todėl bendro naudojimo objektų išlaidas turi apmokėti patalpų savininkai, kurių poreikius tenkina bendro naudojimo patalpos.
Tretysis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b.l.135-137). Nurodo, kad atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o jos pateiktas aiškinimas prieštarauja galiojančiai teisei bei teismų praktikai. Namo bendros konstrukcijos nulemia bendrąją namo būklę, kuri tiesiogiai įtakoja atsakovės buto kaip daikto būklę ir kokybę, atitinkamai vertę, kainą, komercinį patrauklumą. Taigi atsakovė turi tiesioginę naudą iš namo bendrų konstrukcijų priežiūros. Atsakovei kaip namo bendraturtei įstatymas numato ne tik teises, tačiau ir pareigas, ir atsakovė negalė atsisakyti savo pareigų bendrojoje nuosavybėje kol lieka namo buto bendrasavininkė ir namo bendrųjų patalpų bendrosios nuosavybės dalyvė. Įstatymas draudžia dalies teisių pareigų bendrojoje nuosavybėje pasibaigimą vien tokių teisių ir pareigų, ar tik pareigų perdavimą sandoriu ar kitu pagrindu, atskirai nuo asmeninės nuosavybės teisių objekto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, visi namo patalpų savininkai, nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi liftais ar kėlimosi paslauga, vadovaujantis LR CK 4.82 str., 3 d., 4.76 str., privalo liftus išlaikyti, iš to seka, kad patalpų savininkas nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi bendrąją nuosavybe, nepraranda teisių į namo bendrąsias patalpas, todėl negali atsisakyti ir savininkui tenkančių pareigų – išlaikyti namo bendrąsias konstrukcijas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b.l.139-140). Ieškovas pripažįsta, kad tam tikrais atvejais įstatymai numato išimtis iš bendrųjų teisės normomis įtvirtintų taisyklių, numatančių pareigą kiekvienam butų ar kitų patalpų savininkui proporcingai jo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti bei mokesčiams ir rinkliavoms apmokėti, tačiau nagrinėjamu atveju buvo atlikti tokie remonto darbai, dėl kurių apmokėjimo teisės aktai nenumato jokių išimčių bendraturčiams. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai savo pareigas perkelė kitų butų ir patalpų savininkams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovei Z. R. G. nuosavybės teise priklauso 121,52 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas UAB „Lazdynų bustas“ iki 2007-12-31 šį namą eksploatavo ir vykdė priežiūros darbus. Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyris, patikrinęs gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad fasadinės namo dalies stiklo blokeliai vietomis sutrūkinėję ir vietomis iškritę, galimas stiklo blokelių kritimo pavojus, todėl įpareigojo atlikti namo konstrukcijos remonto darbus. Atsakovė atsisakė ieškovui mokėti už atliktus namo fasadinės dalies (sienutės iš stiklo profilito) remonto darbus motyvuodama, kad ji nesinaudoja laiptine, nes turi atskirą įėjimą į butą iš lauko.
LR CK 4.82 str. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (LR CK 4.86 str.). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (LR CK 4.83 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyris atrankos būdu apžiūrėjęs gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) 2005-08-24 aktu nustatė, kad gyvenamojo namo dalies išorinė apdaila – sienelė iš stiklo profilio – stiklo blokeliai vietomis sutrūkinėję ir vietomis iškritę. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų - stiklo blokelių kritimo, įpareigojo ieškovą aptverti gyvenamojo namo fasadinę dalį, ir įvykdyti visus reikalavimus numatytus LR CK 4.83 str., t. y., įpareigojo namo bendraturčius tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendro naudojimo objektus. LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įst. 2 str. 5 d. apibrėžia bendrojo naudojimo objektus - tai daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovė yra namo (konstrukcijų, stogo, mechaninės, sanitarinės techninės, elektros, taip pat ir namo sienelės iš stiklo blokelių ir kitos namo įrangos) bendraturtė, atsakovei pareiga remontuoti, išlaikyti, išsaugoti bei atnaujinti, bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, kyla iš įstatymo. Atsakovės įsirengtas atskiras įėjimas į butą iš lauko, neatleidžia atsakovės nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo patalpų, konstrukcijų bei įrenginių, nes atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui atitinkanti bendro naudojimo patalpų dalis. Bendraturtis nepraranda nuosavybės teisių į bendro naudojimo patalpas (laiptinę, liftą, konstrukcijas) tik todėl, kad nesinaudoja šiomis patalpomis, ar įsirengė atskirą įėjimą į butą iš lauko, taigi neatleidžiamas ir nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir remontuoti šiuos objektus. Pakeistoji namo konstrukcija atliko ne tik faktiškai laiptine besinaudojančių gyventojų poreikių tenkinimą, bet ir buvo svarbi viso namo tinkamo funkcionavimo, jo būklės, išvaizdos bei bendros namo vertės požiūriu. Atsakovė nepagrįstai namo konstrukcijų remonto išlaidas tapatina su kitais namo laiptinės, lifto eksploatacijos mokesčiais, nes šiuo atveju priskaičiuota skola yra ne už teikiamas paslaugas, laiptinės valymą ar lifto sunaudotą elektros energiją ir kt., o už pavojų keliančios namo konstrukcijos remontą, kuri atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gegužės 06 d. sprendimą palikti nepakeistą.