Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Č. Š., jos atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­­­jo civilinę bylą pagal ieškovės Č. Š. ieškinį atsakovui D. D. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų pakeitimo, institucija teikianti išvada byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendras gyvenimas nesusiklostė, ieškovė su atsakovu išsiskyrė, dukra liko gyventi su ieškove. Nustoję kartu gyventi, šalys taikiai išsprendė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos klausimus, ir jų bendras prašymas patvirtinti taikos sutartį buvo išspręstas 2020-09-11, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9082- 239/2020 patvirtinus taikos sutartį.

Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lėmusioms būtinybę pakeisti nurodyta teismo nutartimi patvirtintas sutarties sąlygas, ieškovė su atsakovu sudarė naują taikos sutartį, kuria buvo pakeistos kai kurios sutarties sąlygos ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9389-920/2022 buvo patvirtinta nauja šalių taikos sutartis, kuria buvo pakeistos ankstesnės taikos sutarties sąlygos.

Pagal pakeistos 2022 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarties 6.1 d. buvo numatyta, kad vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku kas antrą kalendorinių metų savaitgalį, paimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamą šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamosios vietos adresą sekmadienį laiko tarpe nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

2023 m. lapkričio 4 d., D. D. buvo pasiėmęs dukrą E. D. ir išsivežęs ją į būtą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovo motina A. D. su sugyventiniu. Nurodytu adresu neblaivus D. D. smurtavo prieš savo motiną A. D., taip pat buvusią neblaivia. Smurto veiksmai buvo atliekami mažametės E. D. akivaizdoje, kas mergaitę išgąsdino. Šis įvykis buvo užfiksuotas policijoje, žinia perduota vaiko teises ginančioms institucijoms, o apie tai sužinojusi ieškovė Č. Š. nuvyko į Vilnių ir pasiėmė vaiką iš nesaugios aplinkos. Šeimos atžvilgiu buvo pradėtas atvejo vadybos procesas. Č. Š. priėmė siūlomą pagalbą, tuo tarpu D. D. siūlomos pagalbos nepriėmė, vartoja alkoholį, gydytis nemotyvuotas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nesiima priemonių, kad užtikrintų dukrai E. D. saugią aplinką dukrai svečiuotis pas tėvą.

Be to, atsakovas 2023 m. lapkričio 26 d. siuntė ieškovei grasinančio pobūdžio žinutes, kad jis padarys viską, kad ji nematys savo vaiko, mokės kažkokias baudas, siunčia keiksmažodžius. Ieškovė rašė pareiškimą policijai, prašydama įspėti atsakovą dėl jo netinkamo elgesio. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Dėl D. D. netinkamo elgesio Č. Š. turi pagrįstų abejonių, kad jos dukrai E. D. nebus užtikrinta saugi aplinka, jeigu atsakovas norės su dukra bendrauti pagal jau nustatytą tvarką, t.y. išsivežti dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos. Atsakovas nuosavo būsto neturi, atsakovei nežinoma, kur ir kokiose sąlygose atsakovas gyvena šiuo metu. Anksčiau jis išsiveždavo dukrą į savo motinos A. D. gyvenamąją vietą, tačiau tiek atsakovas, tiek jo motina vartoja alkoholį, dėl to dukrai E. ten gali būti nesaugu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Ieškovė papildomai parodė, kad po 2023 m. lapkričio 4 d. įvykių, kai buvo užfiksuoti vaiko teisių pažeidimai vaikui būnant pas tėvą, tėvas gyvo kontakto su vaiku neturėjo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas taip pat nė karto nesusitiko su dukra, iniciatyvos nerodė. Keletą kartų yra bendravęs su dukra telefonu. Tačiau pokalbio metu atsakovas kėlė įtarimą, kad yra neblaivus. Dukra pasiilgsta tėvo, prašo jam paskambinti, tačiau tėvas dažniausiai neturi laiko bendrauti su dukra. Pažadėjęs perskambinti, pažado nevykdo. Dukra nori gyvai bendrauti su tėvu. Ieškovės žiniomis atsakovas turi priklausomybę alkoholiui. Alkoholio vartojimas ir buvo jų skyrybų priežastis. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, šeimos nariui močiutei I. M.(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis). Teismui nėra žinoma atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas ieškovės Č. Š. reikalavimo atsakovui D. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo (ne)pagrįstumas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis, 375–380 straipsniai).

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių įrodymų – 2018 m. liepos 9 d. gimimo įrašo Nr. 170 nustatyta, kad Č. Š. ir D. D. yra nepilnametės E. D., (duomenys neskelbtini)., tėvai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-9389-920/2022, rezoliucinės dalies, 6.1 punkte šalys nusistatė nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu: vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku kas antrą kalendorinių metų savaitgalį, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamą šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamosios vietos adresą sekmadienį laiko tarpe nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis šeimoje 2023 m. lapkričio 5 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Č. Š. šeimai atvejo vadybos procesas buvo taikomas nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. balandžio 3 d., o D. D. šeimai nuo 2023 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. balandžio 3 d.

Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) gavo pranešimą iš policijos 1VTP-5414, kad 2023 m. lapkričio 4 d. apie 16.34 val. adresu (duomenys neskelbtini), visi girti, vaikas be tinkamos priežiūros. Močiutei A.D., nustatytas lengvas girtumas – 1.49 prom., vaiko tėčiui D.D. nustatytas sunkus girtumas – 2.97 prom. Vaiką E. D., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko pasiimti motina Č. Š..

Dėl bendravimo tvarkos (ne)pakeitimo

Ieškovė siekia užtikrinti nepilnametei dukrai saugią aplinką bendravimo su tėvu laiku (tėvas vartoja alkoholį, neturi nuosavo būsto, nėra žinoma kokiose sąlygose šiuo metu gyvena atsakovas), dėl šios priežasties yra pagrindas pakeisti jau nustatytą bendravimo tvarką.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos būtina vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais, vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-823/2022).

Tačiau teismas pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiko tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitinka vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Vertinant vaiko situaciją, Skyriaus specialistai lankėsi nepilnametės E. D. gyvenamojoje vietoje. Bendraujant su vaiku, nedalyvaujant mamai, vaikas nurodė, kad myli tiek tėvą, tiek motiną. Mergaitė nurodė, kad pirmas kartas buvo, kai tėvas buvo negeras.

Vaiko tėvas vengė bendrauti su Vaiko teisių skyriaus specialistais, tačiau susisiekus nurodė, kad alkoholį vartoja ne dažnai, tačiau pripažino, kad reikėtų atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Nurodė mylintis dukrą.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ji nesudaro kliūčių vaiko tėvui bendrauti su vaiku (dukrai paprašius, skambina tėvui). Teismas sutinka su ieškovės reikalavimu, kad tėvas su vaiku bendrautu blaivus. Akivaizdu, kad tėvo bendravimas su vaiku esant neblaiviam, neužtikrina geriausių vaiko interesų, neigiamai veikia tėvo įvaizdį vaiko akimis ir neužtikrina saugumo jausmo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriose buvo nustatytas laikinas vaiko ir tėvo bendravimas dalyvaujant vaiko motinai, atsakovas nei karto nesusitiko su vaiku. Ieškovei tokio atsakovo elgesio priežastys nėra žinomos. Atsakovas vaiko teisių apsaugos specialistams pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

Teismo vertinimu, atsakovas nekeičia savo elgesio, nesiekia atsikratyti priklausomybės alkoholiui (skambina vaikui būdamas neblaivus), todėl vaiko geriausius interesus užtikrins ieškovės prašoma sustatyti vaiko bendravimo tvarka su atsakovu ir nustačius tokia bendravimo tvarką nebus prarastas ryšys su vaiku. Todėl teismas tenkina ieškovės prašymą ir nustato naują vaiko ir tėvo bendravimo tvarką: atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, dalyvaujant vaiko motinai Č. Š., kas antrą savaitgalį, šalių pasirinktoje viešoje vietoje Vilniaus, Trakų mieste ar kitoje sutartoje vietoje, atsakovui esant blaiviam, laike nuo 12.00 val. iki 17.00 val.

Teismas pažymi, jog abi šalys turi tiek bendradarbiavimo, tiek kooperavimosi pareigas, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies Ieškovei 2024 m. balandžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-01942 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimai tenkinti pilnai, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 109 Eur žyminis mokestis.

Iš Tarnybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. pažymos Nr. APD-2024-08269 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, jog už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 366,67 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir tai patvirtina kartu su prašymu pateikti įrodymai, iš atsakovo valstybei priteistina 366,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2022 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi nustatytą tėvo D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, numatytą sutarties 6.1 punkte, nustatyti naują bendravimo tvarką ir išdėstyti ją sekančiai:

atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, dalyvaujant vaiko motinai Č. Š., kas antrą savaitgalį, šalių pasirinktoje viešoje vietoje Vilniaus, Trakų mieste ar kitoje sutartoje vietoje, atsakovui esant blaiviam, laike nuo 12.00 val. iki 17.00 val.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,67 Eur išlaidas už Č. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.