Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko) G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13407-451/2015 pagal pareiškėjos UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos dujos“, G. V., antstolei N. B. dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolės N. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/12/01551 pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2948-358/2012 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. V. išieškotojo AB „Lietuvos dujos“ naudai. AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. spalio 15 d. sudarė Įmonės dalies pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.402 straipsniu, perleido, o UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Lietuvos dujos“ turtinį kompleksą, įgydama įmonės dalį, t. y. perimdama materialines subjektines teises ir pareigas, pareiškėja kartu perėmė ir teises bei pareigas, susijusias su išieškojimo vykdymu vykdomojoje byloje Nr. 0176/12/01551 tarp AB „Lietuvos dujos“ ir skolininko G. V.. Pareiškėja UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pateikė prašymą pakeisti išieškotoją AB „Lietuvos dujos“ jos teisių perėmėja UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias išieškotojo pakeitimą vykdymo procese.

Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Sprendžiant, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad antstolei N. B. 2012 m. lapkričio 12 d. yra pateiktas vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-2948-358/2012 išieškoti iš skolininko G. V. 2 184,12 Eur (7 541,34 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 16,51 Eur (57,00 Lt) žyminį mokestį. AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. spalio 15 d. sudarė Įmonės dalies pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, pagal kurią UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ perėmė visas AB „Lietuvos dujos“, kaip išieškotojo teises ir pareigas, susijusias su teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-2948-358/2012 vykdymu vykdomojoje byloje Nr. 0176/12/01551. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Lietuvos dujos“ turtinį kompleksą, įgydama įmonės dalį, t. y. perimdama materialines subjektines teises ir pareigas, pareiškėja kartu perėmė ir teises bei pareigas, susijusias su išieškojimo vykdymu vykdomojoje byloje Nr. 0176/12/01551 tarp AB „Lietuvos dujos“ ir skolininko G. V., o vykdomoji byla neužbaigta, pagrįstai pakeitė išieškotoją vykdymo procese CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino faktinės aplinkybės dėl dalies skolos sumokėjimo pirminiam išieškotojui AB „Lietuvos dujos“, ir teismui nutartimi nenustačius mokėtinos skolos likučio sumos, naujasis išieškotojas pakartotinai gali reikalauti iš skolininko mokėti jau sumokėtą skolos dalį. Pažymėtina, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau dalyvavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas vykdomojoje byloje Nr. 0176/12/01551 išieškotoją AB „Lietuvos dujos“ nauju išieškotoju UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, vertinti faktines aplinkybės dėl dalies skolos sumokėjimo pirminiam išieškotojui AB „Lietuvos dujos“ neprivalėjo, kadangi išieškomos skolos likučio paskaičiavimą vykdymo procese atlieka antstolis, o antstolio veiksmai skundžiami ir nagrinėjami CPK 512 straipsnyje, o ne CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas pareiškėjos UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, nei procesinės, nei materialinės teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.