- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-779-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- UAB „Intermaks sistemos“
- Atsakovas
- UAB „Metalo amžius“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks sistemos“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-107-451/2007 pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės “Intermaks sistemos” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Metalo amžius” dėl skolos ir nuostolių priteisimo, ir atsakovės priešieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l. 19-20, t.1) prašė priteisti iš atsakovės 2247,90 Lt skolos, 469,06 Lt delspinigių, 118 Lt išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, viso 2834,96 Lt, priteisti iš atsakovės 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2003-09-19 UAB "Metalo amžius" pirko iš ieškovės nešiojamą kompiuterį. Kompiuterio naudojimo eigoje keletą kartų buvo aptikti gedimai. Paskutinis gedimas buvo nustatytas 2005 m. sausio mėn., garantinio aptarnavimo laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs, tačiau atsakovės vadybininkas primygtinai reikalavo išsaugoti informaciją, esančią kietajame diske. Ieškovė supažindino atsakovę su galimomis pasekmėmis (kad išardžius kietąjį diską, kas yra būtina atstatant informaciją, gamintojas gali atsisakyti jį priimti) bei suderino su atsakove kainas už suteiktas informacijos atstatymo ir atgaminimo paslaugas, atsakovė su visomis sąlygomis sutiko. Pardavus atsakovei kietąjį diską ir suteikus technines paslaugas, atsakovė neįvykdė prievolės sumokėti kainą ir liko skolinga ieškovei 2247,90 Lt. Skolininkei nevykdant savo prievolės, ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio skolos išieškojimo į UAB "Skolų valdymo centras" ir patyrė papildomų išlaidų.
Atsakovė priešieškiniu (b.l. 41-42, t.1) prašė nutraukti 2003-09-19 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Metalo amžius“ įsigijo iš UAB „Intermaks sistemos“ nešiojamą kompiuterį SD410, priteisti iš ieškovės 4200 Lt sumokėtos kainos, priteisti 414,18 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog įsigytas kompiuterius nuolat gesdavo. 2005-01-28 kompiuteris sugedo ketvirtą kartą ir buvo perduotas remontuoti ieškovei, suremontuotas 2005-03-02. 2005 m. gegužės mėnesio pradžioje kompiuteris vėl sugedo. Šį kartą tapo nebetinkamu naudoti maitinimo blokas. Kompiuteris buvo pateiktas ieškovei, tačiau garantiniam remontui jį priimti atsisakyta. 2005-05-09 ieškovei pateikta garantinė pretenzija su prašymu pakeisti kompiuterį analogišku. Ieškovė 2005-05-12 nurodė, kad jų nuomone garantinis laikotarpis šiam kompiuteriui yra pasibaigęs ir paprašė pateikti jį patikrinimui. Ieškovei pradėjus neigti savo pareigą atlikti garantinį remontą, maitinimo blokas buvo pateiktas patikrinimui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, patikrinusi nešiojamą kompiuterį SD410, nustatė, kad jis neatitinka gamintojo deklaruojamų parametrų ir netinka naudoti pagal paskirtį. Vartotojo kaltės dėl to nustatyta nebuvo. Ekspertizės atlikimui atsakovė buvo priversta išleisti 414,18 Lt, kuriuos taip pat prašo priteisti iš ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-04-05 sprendimu (b.l. 41-45, t.2) ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė 2003-09-19 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB “Metalo amžius” įsigijo iš UAB “Intermaks sistemos” nešiojamą kompiuterį SD410, priteisė iš ieškovės UAB “Intermaks sistemos” atsakovei UAB “Metalo amžius” 4200 Lt sumokėtos kainos, priteisė iš ieškovės UAB “Intermaks sistemos” atsakovės UAB “Metalo amžius” naudai 126 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, jog šalys nebuvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutarties, kompiuteris buvo įsigytas pagal PVM sąskaitą-faktūrą, taip pat, jog parduodant kompiuterį atsakovei vartojimo instrukcija pateikta nebuvo. Todėl nesant sudarytai pirkimo-pradavimo sutarčiai, ir nesant aptartai daiktų kokybei, pardavėjas privalo parduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 str. 4d.). Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas. Byloje esantis ieškovės raštas atsakovei (b.l. 31, t.1), teismo nuomone, vienareikšmiškai patvirtina, jog kompiuterio garantinis laikotarpis buvo ne 12 mėnesių, o 24 mėnesiai. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog sutarties šalys prisiėmė įsipareigojimus atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį. Nors ieškovė nurodė, jog toks susitarimas tarp šalių buvo žodinis, tačiau teismo nuomone, susitarimo nebuvimą byloje patvirtino UAB “Metalo amžius” 2005-04-29 raštas. Ieškovė byloje taip pat nepateikė įrodymo, jog ji pirko paslaugą dėl informacijos atstatymo iš trečiojo asmens ir turėjo išlaidų. Teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir daikto grąžinimo, nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – garantiniai gedimai, šalių paaiškinimai, patvirtina, jog atsakovė (pirkėja) įsigijo netinkamos kokybės prekę, todėl įgijo teises reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės jos turėtas 414,18 Lt išlaidas už Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atliktą ekspertizę, kadangi laikė, jog atsakovė savo iniciatyva atliko maitinimo bloko ekspertizę, todėl ieškovei nekyla pareiga atlyginti atsakovei minėtas išlaidas. Ekspertizės išvados byloje buvo pateiktos kaip įrodymas. Teismas šios ekspertizės išvadų nevertino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 51-54, t.2) ieškovė UAB “Intermaks sistemos“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės 211,05 Lt žyminio mokesčio, 2,00 Lt banko mokestį už žyminio mokesčio pavedimą, 3000 Lt ieškovės išlaidas už ekspertizės apmokėjimą, išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Apeliantės nuomone, teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio ir 263 straipsnio nuostatas, sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie susitarimą apmokėti už suteiktas papildomas paslaugas (informacijos atstatymo) ir apie tai, kad sutarties šalys prisiėmė įsipareigojimus atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį. Su atsakovės atstovu importo vadybininku S. L. žodžiu buvo sutarta, kad dėl būsimo paslaugų pobūdžio, už kietojo disko informacijos atkūrimą ir disko pakeitimą nauju, atsakovė privalės ieškovei sumokėti, t.y. tai nebus garantinis nemokamas kompiuterio remontas. Atsakovės atstovas S. L. paslaugas priėmė, sąskaitas pasirašė, tuo patvirtindamas gautos paslaugos turinį, apimtį, tinkamumą, kokybiškumą, kainą. Jo atliktas sąskaitų pasirašymas patvirtino sudarytą sandorį - vienos šalies įsipareigojimą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o tuo pačiu ir užsakovo įsipareigojimą atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Apeliantės nuomone, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, akivaizdu, kad bent jau atsakovės atstovui S. L. apie tokį susitarimą buvo žinoma. S. L. yra ne tik atsakovės darbuotojas, bet ir vienintelis akcininkas (b. 1. 15, 1 t.), taigi veikia kaip vienasmenis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises bei prisiima civilines pareigas (CK 2.81 str. 1 d.). Ieškovės atstovų parodymai, kad susitarimas su atsakovės atstovu buvo sudarytas žodžiu, atsakovės atstovo parašai sąskaitose, jokių pretenzijų iš atsakovės pusės nebuvimas iki 2005-04-29, t.y. per beveik du mėnesius po paslaugos suteikimo ir sąskaitų išrašymo, neginčijamai patvirtina, kad susitarimas apmokėti už suteiktas papildomas paslaugas (informacijos atstatymo) tarp šalių buvo sudarytas. Aplinkybė, kad susitarimas apmokėti už suteiktas papildomas paslaugas ir tų paslaugų suteikimas buvo atlikti galiojant garantinio remonto terminui, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Šalys turi teisę susitarti, kad tam tikros, vienos šalies pageidaujamos gauti, papildomos paslaugos, bus apmokamos ir nebus laikomos garantiniu remontu. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad CK 6.646 straipsnis numato, jog tam tikrų rūšių darbai gali būti atliekami tik turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą, o ieškovės atstovas patvirtino, kad jie tokio leidimo neturi ir perka šią paslaugą iš trečiojo asmens. CK 6.646 straipsnis pagal turinį yra blanketinė teisės norma, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, nenurodė teisės akto, į kurį nukreipta ši norma ir detaliau nepaaiškino, kokiuose teisės aktuose nustatyta, kad kompiuterinių laikmenų (kietojo disko) informacijos atkūrimo darbus gali vykdyti tik specialų leidimą turintys asmenys. Apeliantės nuomone, tai, kad šią paslaugą ieškovė pirko iš trečiojo asmens, neturi jokios įtakos ieškovės ir atsakovės tarpusavio susitarimui. Ieškovė įsipareigojo atkurti kietojo disko informaciją atsakovo naudai, o atsakovė įsipareigojo už tai ieškovei sumokėti, ir nedraudė ieškovei šiai paslaugai atlikti samdyti subrangovą. Apeliantė skunde teigia, jog teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį ir 263 straipsnį, bei CK 6.333 straipsnio 6 dalies ir 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendime nepagrįstai nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai - garantiniai gedimai ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, neginčijamai patvirtina, kad pirkėjas įsigijo netinkamos kokybės prekę ir įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino dviejų atliktų ir civilinėje byloje esančių kompiuterio ekspertizių, dėl jų nepasisakė. Spręsdamas apie kompiuterio netinkamumą, teismas sprendimą grindė tik atliktais keturiais garantiniais remontais, t.y. pačiu jų buvimo faktu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po atliktų garantinių remontų kompiuteris būdavo grąžinamas atsakovei toliau jį naudoti, dėl atliktų remontų atsakovė pretenzijų nereiškė. Teismas, nevertindamas šių ekspertizių išvadų, pažeidė taip pat CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nes nepateikė jokių įrodymų, kodėl atmetė šiuos įrodymus. Byloje nėra jokio įrodymo, kuriuo būtų neginčijamai įrodyta, kad atsakovės įsigytas kompiuteris šiai dienai yra netinkamos kokybės ir, kad atsakovė dėl to pagrįstai turi teises, numatytas CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje A D. Č. v. UAB „ Vytaras", Nr. 3K-3-239/2006, kad „pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą turi teisę pasirinkti įstatymo sąlygas ir jo interesus atitinkantį pažeistos teisės gynimo būdą; alternatyvių pirkėjo teisių gynimo priemonių įstatyme nustatymas reiškia, kad pirkėjo reikalavimu tinkamai pašalinus jo teisių pažeidimą vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl parduoto daikto kokybės trūkumų reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikro kokybės trūkumo ar trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 str.)“. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo nutraukti 2003-09-19 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį bei priteisti iš ieškovės 4200,00 Lt už kompiuterį sumokėtos kainos. Atsakovė jau buvo pasirinkęs ir įgyvendinęs savo teisių gynimo būdą, nurodytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte - ieškovė atsakovės prašymu neatlygintinai pašalino kompiuterio gedimus (išskyrus, kai atskirai buvo susitarta dėl informacijos atkūrimo) ir teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (garantiniais remontais), taikyti ir kitą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą. Apeliantės nuomone, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto sudėčiai būtinas ir esminis sutarties pažeidimas. Teismas sprendime nepasisakė dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, nustatant, ar šiuo atveju sutarties pažeidimas buvo esminis, ar ne. LAT civilinėje byloje J. Z. v. UAB "Baldras", Nr. 3K-P-346/2004, pasisakydamas dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalies taikymo, pažymėjo, kad sutarties „nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia, daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo (...)." Teismas šios ir kitų sąlygų, būtinų konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, nenagrinėjo, todėl neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 57-60, t.2) atsakovė UAB “Metalo amžius” prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-05 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, sąskaitos priėmimas ir pasirašymas negali būti traktuojamas, kaip darbų priėmimas ir kokybės patvirtinimas, be to, sąskaita - faktūra neįrodo, kad daiktas ar paslauga yra gauta, kad šalys dėl jos buvo susitarę. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei, kad atsakovės importo vadybininkas buvo supažindintas su galimomis pasekmėmis bei suderino su atsakove kainas už suteiktas informacijos atstatymo ir atgaminimo paslaugas, pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovės nuomone, teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio, nes nurodė visas teisės normas, kuriomis rėmėsi priimdamas 2007-04-05 sprendimą, taip pat teismas pasisakė dėl kompiuterio atliktų ekspertizių ir nurodė, kodėl jų nevertino, kaip įrodymų. Neginčytinai byloje įrodyta, kad atsakovė negali kompiuteriu naudotis, kadangi jis pastoviai genda ir yra sugedęs, o tuo tarpu ieškovė, pardavusi nekokybišką prekę, prašo pinigų už garantinį remontą. Šiuo atveju atsakovė turi visas teises, numatytas LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. Ieškovės pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą atsakovė laiko visiškai netinkamu šiam ginčui, kadangi išaiškinime nurodytas automobilis buvo sutaisytas, šiuo atveju kompiuteris nėra sutaisytas, nepaisant to, kad jau ieškovės buvo taisomas prieš tai keturis kartus. Pastoviai gendantis daiktas neatitinka atsakovės teisėtų lūkesčių įsigijus naują daiktą ir negali būti lyginamas su vieną kartą sugedusiu ir pataisytu daiktu. Tokio kompiuterio eksploatavimas atsakovei sukelia didelius praradimus, nes ji turi atiduoti jį remontui, tuo tarpu atsakovė, negalėdama naudotis savo daiktu, negali normaliai vykdyti savo veiklos, neturi šalia savęs informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad 2005 metais garantinis laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs ir todėl ieškovė atliko garantinį kompiuterio remontą.
Su šiais argumentais kolegija nesutinka. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė 2003 09 19 pirko nešiojamą kompiuterį iš ieškovės. Ieškovė nurodo, kad šio kompiuterio garantinis laikotarpis buvo vieneri metai ir jis baigėsi 2004 09 19. Tačiau tai yra tik ieškovės nuomonė. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos garantijų direktyva (2) nustato, kad jeigu sutartyje nebuvo aptarta kitaip, tai daiktui taikoma 24 mėnesių garantija. Kompiuterio pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl garantinis terminas yra 24 mėnesiai. Šalys pripažino, kad 2005 01 28 kompiuteris ieškovei buvo perduotas remontuoti ketvirtą kartą. Jo remontas yra garantinis dėl aukščiau paminėtos Direktyvos nuostatų ir baigiasi ne 2004 09 19, bet 2005 09 19.
Ieškovė nesutinka, kad informacijos išsaugojimas kietajame diske įeina į garantinio aptarnavimo paslaugą. Apeliantė nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl paslaugos – informacijos kietajame diske išsaugojimo ir kad tai įrodo PVM sąskaitos – faktūros, kurias pasirašė atsakovės vadybininkas ir vienintelis akcininkas S. L.. Be to, paminėtos PVM sąskaitos - faktūros patvirtina gautos paslaugos turinį, apimtį, tinkamumą, kokybiškumą, kainą. Jo atliktas sąskaitų pasirašymas patvirtino sudarytą sandorį - vienos šalies įsipareigojimą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o tuo pačiu ir užsakovo įsipareigojimą atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.) ir tai patvirtina, jog tai nebuvo garantinio remonto dalis, o buvo susitarimas dėl papildomos paslaugos.
Kolegijos vertinimu paminėti apeliantės argumentai ir rašytiniai įrodymai: PVM sąskaitos – faktūros, nepatvirtina nurodomų aplinkybių. CK 6.327 str. nustato reikalavimus daiktui, t.y. parduodamo daikto kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, tai parduodamas daiktas turi tikti normaliai naudoti pagal tikslinę paskirtį, t.y. atitikti įprastus reikalavimus. Sutarties tarp šalių nebuvo, vadinasi ginčo kompiuteris turėjo atitikti įprastus reikalavimus. Šalys pripažino, kad kompiuteris gedo, buvo eilę kartų taisomas. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis dėl informacijos kietajame diske atstatymo. Atstatyti informaciją kietajame diske iškilo būtinybė dėl to, kad reikėjo remontuoti kietąjį diską. Kompiuteris ir reikalingas būtent tam, kad jame būtų kaupiama informacija. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovės atstovas patvirtino, kad informaciją kietajame diske atstatė ne ieškovė. Tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad su atsakove būtų sudariusi žodinę rangos sutartį, kad būtų susitaręs dėl subrangovo, kad informacijos atstatymo paslauga buvo nupirkta iš trečiojo asmens. Todėl kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir 2005 01 28 - 2005 03 02 (laikotarpis, kai ieškovė ketvirtą kartą remontavo atsakovės kompiuterį) buvo atliekamas garantinis kompiuterio remontas ir tuo pačiu, kad yra neįrodytas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės už suteiktas paslaugas.
Apeliantė nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas priešieškinys ir nurodo, kad teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį ir 263 straipsnį, bei CK 6.333 straipsnio 6 dalies ir 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendime nepagrįstai nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai - garantiniai gedimai ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, neginčijamai patvirtina, kad pirkėjas įsigijo netinkamos kokybės prekę ir įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
Su šiais motyvais kolegija nesutinka. Aplinkybę, kad atsakovė įsigijo netinkamą prekę patvirtina tai, jog kompiuteris nuolat buvo remontuojamas. Ieškovė nepaneigė to, kad 2005 03 02 atsakovei buvo perduotas ketvirtą kartą suremontuotas kompiuteris. Tačiau kompiuteris 2005 metų gegužės mėnesį vėl sugedo. Kompiuteriui sugedus penktą kartą, atsakovė kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri atliko ginčo kompiuterio maitinimo adapterio atitikimą kokybės rodikliams ir nustatė, kad jis neatitinka gamintojo deklaruojamus parametrus, vartotojo kaltės dėl atsiradusio defekto nenustatyta (t.1, b.l. 45-52). Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2006 02 15 nutartimi buvo paskyręs ekspertizę šioje byloje tikslu nustatyti ginčo kompiuterio kokybę (t.1, b.l. 97-98). Ekspertizė buvo atlikta ir buvo nustatyta, kad kompiuteris yra nekokybiškas (t.1, b.l. 142-125). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino šių kompiuterio ekspertizių ir dėl jų nepasisakė. Vienok, yra atvirkščiai. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės užsakymu atliktos ekspertizės nevertina dėl to, kad ją atsakovė atliko savo iniciatyva, o teismo paskirtos ekspertizės nevertino dėl to, kad pakako byloje ir kitų įrodymų, kurie patvirtina, jog kompiuteris yra nekokybiškas. Apeliantė skunde nenurodo, kokios išvados, esančios paminėtų ekspertizių aktuose paneigia teismo nustatytas aplinkybes. Be to, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsakovės užsakymu atlikta ekspertizė nevertintina, nes ekspertizė buvo atlikta ne teismo pavedimu, bet atsakovės užsakymu, todėl šis aktas negali būti vertinamas kaip ekspertizės išvada. Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t.y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Antra, paminėti ekspertizės aktai neprieštarauja skundžiamam sprendimui. Trečia, akivaizdu, kad ekspertizės išvados nepagrindžia nei vieno apeliacinio skundo argumento. Kolegija todėl daro išvadą, kad šis motyvas yra nepagrįstas ir tuo pačiu apylinkės teismas nepažeidė CPK 263 str. reikalavimų, apylinkės teismas tuo pačiu nepažeidė ir civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.
Kolegija taip pat sprendžia, kad apylinkės teismas nepažeidė nei CK 6.333 str. 6 d., nei 6.334 str. 1d. nuostatų. CK 6.333 str. 6 d. nustato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Kompiuterio remontas keturis kartus ir jo gedimas penktą kartą garantinio aptarnavimo metu patvirtina tą aplinkybę, kad jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. pirkėjas tikėjosi, kad kompiuteris bus kokybiškas, kad jis juo galės naudotis kiekvieną dieną, galės jame kaupti informaciją ir t.t. . Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės byloje ką kita, t.y. kompiuteris yra nuolat remontuojamas, net ir po keturių remontų atliktos ekspertizės išvados patvirtina, kad neveikia lanksčiųjų diskelių skaitymo / rašymo įrenginys (t.1, b.l. 142). CK 6.334 str. 1 d. nustato pirkėjo teises. Pirkėjas, t.y. atsakovė, nustačius, kad ir po keturių remontų, kompiuteris vis tiek genda, pagrįstai atsisakė sutarties ir pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą. Pažymėtina ta aplinkybė, kad pati ieškovė sutiko penktą kartą sugedus kompiuteriui, jį pakeisti kitu (t.1, b.l. 31).
Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje A D. Č. v. UAB „ Vytaras", Nr. 3K-3-239/2006, kadangi paminėtame išaiškinime nurodytas automobilis buvo sutaisytas, šiuo atveju kompiuteris nėra sutaisytas, nepaisant to, kad jau ieškovės buvo taisomas prieš tai keturis kartus. Pastoviai gendantis daiktas neatitinka atsakovės teisėtų lūkesčių įsigijus naują daiktą ir negali būti lyginamas su vieną kartą sugedusiu ir pataisytu daiktu. Pažymėtina ta aplinkybė, kad pati ieškovė atsakovei buvo nurodžiusi, kad sugedus kompiuteriui dar kartą, įsipareigoja pagal garantiją pakeisti visą kompiuterį nauju analogišku (ne blogesniu) kompiuteriu (t.1, b.l. 31).
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis taikyti ir kitą CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą, nes jau buvo taikytas CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatytas būdas, t.y. ieškovė neatlygintinai šalino kompiuterio gedimus. Su tokia argumentacija kolegija nesutinka, nes kompiuteris, pasinaudojus CK 6.334 str. 1 d. 3 p. nustatytu teisių gynimo būdu ir vėl sugedo. Ir tai jau buvo penktas kartas.
Kolegija nesutinka su motyvu, kad teismas nepasisakė dėl CK 6.217 str. 2 d. nurodytų kriterijų, ar sutarties pažeidimas buvo esminis. Apeliantės nuomone, turi būti nustatyta, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus, kas nustatyta LR Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004. Tuo tarpu teismas sprendime nurodė, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, byloje sutrinktais įrodymais konstatavo, jog atsakovė įsigijo netinkamos kokybės prekę, o tai yra esminis pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas. Akivaizdu, kad tokio kompiuterio eksploatavimas atsakovei sukelia didelius praradimus, nes ji turi atiduoti jį remontui ir jo remonto metu, kuris paskutinį katą tęsėsi pusantro mėnesio, ji juo naudotis negali. Atsakovė, negalėdama naudotis savo daiktu, kuriuo įprastai naudojamasi kasdien, turi didelius praradimus.
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 800 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme CPK 93 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Metalo amžius“ ( įmonės kodas 135886151 ) iš ieškovės UAB „Intermaks sistemos“ ( įmonės kodas 134345431 ) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.