Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. Č. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria nuteistajam laivės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Saulius Č. P. miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Skundžiama nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai tenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnybos) teikimą: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų arešto bausme.Skundu nuteistasis S. Č. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir laisvės apribojimo bausmę palikti nepakeistą.Nurodo, jog teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo skirta laisvės apribojimo bausmė negavo, todėl nežinojo, jog jam buvo skirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nesuprato, kodėl net kelis kartus buvo tikrinamas jo blaivumas. Apie šį įpareigojimą sužinojo tik nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą apylinkės teisme.Pasižada tinkamai vykdyti skirtą laisvės apribojimo bausmę bei nurodytus įpareigojimus. Teigia, jog šiuo metu alkoholio visai nevartoja, be to, po stuburo disko išvaržos operacijos bei reabilitacijos vis dar yra gydosi ambulatoriškai.Atsiliepime į nuteistojo S. Č. skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė nurodo, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis būtų negalėjęs vykdyti jam skirtų įpareigojimų. Bausmės atlikimo metu jis vartojo alkoholį ir tokio įpareigojimo pažeidimui iš esmės nėra objektyvių pateisinamų priežasčių. S. Č. 2017-12-20 asmeniškai buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, o duomenys apie nuteistojo sveikatą nepagrindžia BK 48 str. 9 d. ar BK 76 str. numatytų galimybių atleisti jį nuo bausmės dėl ligos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis skunde akcentuoja jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės netinkamą vykdymą pateisinančias priežastis, tvirtina, jog bausmės atlikti nevengia. Skundą nagrinėjantis teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas S. Č. 2017 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į griežtesnę – areštą, nustatęs psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) piktybinį vartojimą bei administracinio nusižengimo padarymo faktą. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad nuteistasis nevykdo teismo skirtų įpareigojimų be jokios pateisinamos priežasties bei piktybiškai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas susidariusią situaciją įvertino visapusiškai, įsigilino tiek į Probacijos tarnybos pateiktą informaciją, tiek į nuteistojo paaiškinimus, jo asmens byloje esančius duomenis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės tikslai yra šie: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas. Teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys, priešingai nei tikėtasi, nesikeitė teigiama linkme, jis ne tik kaskart būdamas įspėtas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme nesiliovė vartoti alkoholio, tačiau dar ir būdamas neblaivus padarė administracinį nusižengimą.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog nuteistajam 2017 m. gruodžio 20 d. buvo išaiškintos skirtos bausmės vykdymo sąlygos ir nevykdymo teisinės pasekmės, jis pasirašytinai supažindintas su sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo priežiūros planu, kuriame jam nustatyta viena iš bausmės įgyvendinimo priemonių – viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 21-22). Taigi, nuteistojo skundo argumentai, jog jis nežinojo, kad jam yra skirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra visiškai nepagrįstas. Net ir tuo atveju, jie jis iš tiesų ir negavo, kas yra neįtikima, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. baudžiamojo įsakymo, kadangi iš teismų sistemos LITEKO duomenų nematyti, jog paštu siųsti procesiniai dokumentai būtų grįžę neįteikti, minėti teismo skirti įpareigojimai jam vis vien buvo žinomi, kadangi neparėjus 2 mėnesiams po baudžiamojo įsakymo priėmimo, kaip minėta, jis savo parašu patvirtino, jog susipažino su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis.Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties bei teismui pateiktos asmens bylos duomenų, pirmasis įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimas fiksuotas 2018 m. sausio 19 d. (nustatytas 1,04 promilės girtumas) - nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo supažindintas su bausmės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 36). Nuteistasis pripažino alkoholio vartojimo faktą ir žadėjo ateityje teismo nustatytą įpareigojimą vykdyti tinkamai, kadangi pasekmės už teismo įpareigojimo nevykdymą jam yra žinomos. Tačiau jau 2018 m. sausio 31 d., vėl buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas - nustatytas 0,12 promilių girtumas. Nuteistasis vėl pasižadėjo nebevartoti alkoholio. Tuo kartu jam pakartotinai išaiškinta bausmės atlikimo tvarka bei įspėtas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme, jei ir toliau vartos alkoholį. Visgi, ir po to nuteistasis toliau pažeidinėjo teismo jam paskirtą įpareigojimą – 2018 m. kovo 24 d. būdamas neblaivus griuvinėjo viešoje vietoje – padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje (b. l. 49). Be to, negana to, patikrinus nuteistąjį dar kartą - 2018 m. balandžio 12 d. ir vėl nustatytas 0,90 promilių girtumas. Paaiškinime nuteistasis vėl išreiškė apgailestavimą dėl savo tokio elgesio, teigė ateityje įpareigojimą vykdysiąs. Probacijos tarnyba jį informavo, jog kreipsis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu (b. l. 47). Taigi, iš to, kas aptarta abejonių, jog nuteistajam nebuvo žinoma apie skirto įpareigojimo - laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nekyla. Skundo argumentai, kad apie įpareigojimą nevartoti alkoholio sužinojo tik Probacijos tarnybos teikimo apylinkės teisme nagrinėjimo metu, jog jis nesuprato, kodėl yra nuolat tikrinamas jo blaivumas yra vienareikšmiškai paneigti bylos duomenimis. Reiškia, laisvės apribojimo laikotarpiu nuteistasis teismo jam paskirtus įpareigojimus pažeidė net 5 kartus, t. y. 4 kartus namuose rastas neblaivus bei ir vėl būdamas neblaivus padarė administracinį nusižengimą, kas rodo, jog laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju nesulaiko nuteistojo net ir nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys neabejotinai yra susijęs su alkoholio vartojimu, todėl itin svarbu, kad asmuo spręstų piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Nors nuteistasis teigia, jog šiuo metu alkoholio visai nebevartoja, tačiau iš jo skundo turinio galima suprasti, jog šis laikinumas labiau siejamas ne su sąmoningu jo atsisakymu, tačiau su pakitusia sveikatos būkle, kas šiuo atveju visiškai negarantuoja, kad jis toliau iš tiesų laikysis teismo nustatyto įpareigojimo nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Juo labiau, jog iš jo paaiškinimų matyti, kad jis kaskart vis apgailestaudavo dėl savo elgesio ir žadėdavo nebevartoti alkoholio ateityje, tačiau, kaip matyti, vis vien duoto pažado netesėjo.Pažymėtina, jog kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, kad bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, kad nuteistasis turėjo ne vieną galimybę pasitaisyti, aktyviai koreguoti savo elgesį, juolab žinodamas, jog turi sveikatos problemų, tačiau ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinas elgesio taisykles. Būdamas laisvėje jis neįrodė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti netaikant jam griežtesnio laisvės suvaržymo. Naujų aplinkybių, pateisinamų objektyvių priežasčių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, nuteistasis savo skunde apygardos teismui nepateikė. Švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl yra tikslinga jam taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą. Taigi apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio probacijos skyrius teisėtai kreipėsi į teismą dėl sprendimo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę kita bausme – areštu, nes nuteistojo elgesys nėra akivaizdžiai ir įtikinamai koreguojamas teigiama linkme, jis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, dėl ko apylinkės teismas šį klausimą išnagrinėjo tinkamai ir pagrįstai tenkino Probacijos skyriaus teikimą, todėl pripažinti skundžiamą teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta bei ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Č. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.