- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- eI-2841-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00802-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. K., G. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei, „Trakų vandenys“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir G. K. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. K. ir G. K. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 16–20) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. cspr1-24 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-31350 bei įpareigoti atsakovą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjai nurodė, kad 2006 m. lapkričio 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jų nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 18 d. tuo pačiu adresu taip pat buvo įregistruotos UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, minėtame žemės plote faktiškai yra tik vieni vandentiekio tinklai, kurie teisėtai priklauso tik pareiškėjams, tačiau Nekilnojamojo turte registre jie yra įregistruoti du kartus, nors savo nuosavybės teisių į vandentiekio tinklus pareiškėjai niekada jokia teisine forma nėra perdavę ar perleidę. Kadangi pareiškėjų nuosavybės teisė į vandentiekio tinklus, kurie Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti dar 2006 m. lapkričio 29 d., nėra pakeista ar nuginčyta, todėl, pareiškėjų nuomone, vėlesni įrašai dėl to paties nekilnojamojo daikto turi būti panaikinti.
Paaiškino, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos kontrolės geodezinę nuotrauką, kurioje aiškiai atsispindi pareiškėjams priklausančių vandentiekio tinklų šulinių koordinatės. Kadastro tvarkytojui palyginus pareiškėjų inžinerinių tinklų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje su UAB „Trakų vandenys“ įregistruotų inžinirinių tinklų šulinių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, paaiškėja, kad šios koordinatės yra labai panašios, skiriasi itin neženkliai išimtinai dėl UAB „Trakų vandenys“ samdytų matininkų klaidos. Pabrėžė, kad vandentiekio tinklų šulinių koordinatės gali atspindėti tik vieno vandentiekio tinklo kaip daikto priklausomumą ir minėtos koordinatės identifikuoja būtent pareiškėjų vandentiekio tinklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys šuliniai koordinačių sistemoje pažymėti kaip daiktai priklausantys ir UAB „Trakų vandenys“, nors yra visiškai neįmanoma situacija, kad tie patys šuliniai galėtų būti panaudoti dviem atskiriems inžineriniams tinklams.
Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad UAB „Trakų vandenys“ 2009 m. rugsėjo 21 d. parengė technines sąlygas, kurių pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti pastatą. Techninėse sąlygose buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) esantį vandentiekio tinklą P E, PN, DN-UO perkloti P E, DN-315 vamzdžiais iki (duomenys neskelbtini). Kad būtų galima atlikti minėtą perklojimą, UAB „Trakų vandenys“ toje vietoje turėjo turėti vandentiekio tinklus ar kitokius panašius inžinerinius tinklus, tačiau Nekilnojamojo turto registre tokių duomenų nėra. Taigi UAB „Trakų vandenys“ galėjo perkloti tik pareiškėjams nuosavybės tiese priklausančius vandentiekio tinklus, tačiau vien dėl tokio veiksmo šie inžineriniai tinklai netapo UAB „Trakų vandenys“ nuosavybe ir šių inžinerinių tinklų turtinę teisę atspindintys Nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi.
Pareiškėjų nuomone, atsakovas jų skundą vertino formaliai, nepatikrino visų prieinamų duomenų koordinačių sistemoje. Atsakovas privalo vadovautis ne vien dokumentais, kurių pagrindų siekiama įregistruoti daiktines teises, bet ir faktinių aplinkybių visuma.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–41).
Nurodė, kad UAB „Trakų vandenys“ teritoriniam registratoriui pateikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 12 straipsnyje įvardintus dokumentus (prašymą, UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtą vandentiekio tinklo kadastro duomenų bylą bei 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktą), kurių pagrindu siekė įregistruoti ginčo statinį ir jos, kaip statytojos, nuosavybės teises į šį statinį. Teritorinis registratorius neturėjo jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas inžinerinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys, nurodytas UAB „Kiprėgelis“ parengtoje statinio kadastro duomenų byloje, yra tas pats inžinerinis statinys. Teritorinis registratorius neturėjo jokių duomenų, kad statybos užbaigimo aktas ar UAB „Kiprėgelis“ parengta vandentiekio tinklo kadastro duomenų byla yra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Paaiškino, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas vandentiekio vamzdynas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. rugpjūčio 8 d. parengtoje inžinerinio statinio kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, t. y. inžinerinio statinio pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pareiškėjų skunde minima inžinerinio statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka nėra dokumentas, teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui bei saugomas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtame ginčo statinio išdėstymo plane nurodyta, kad greta 2013–2014 m. nutiesto 315 mm diametro vandentiekio tinklo yra kitas vandentiekio tinklas, todėl šie išdėstymo plane nurodyti duomenys paneigia pareiškėjų teiginius, neva atsakovas turėjo vertinti ir nustatyti faktą, kad pareiškėjų nurodytoje konkrečioje vietovėje yra tik vienas, o ne keli vandentiekio vamzdynai. Be to, UAB „Kiprėgelis“ parengtoje ginčo statinio kadastro duomenų byloje nurodytos vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. rugpjūčio 8 d. parengtoje pareiškėjų nuosavybės teise valdomo inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje nurodytomis statinio pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatėmis. Be to, UAB „Kiprėgelis“ parengtoje kadastro duomenų byloje nurodyti ginčo statinio šulinių nomenklatūriniai numeriai yra kitokie nei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtoje inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje nurodyti šio statinio šulinių (kamerų) nomenklatūriniai numeriai. Atsakovo teigimu, priimdamas sprendimą įrašyti vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jis neturėjo jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad skirtingu metu nutiesti, skirtingų diametrų, atskirose kadastro duomenų bylose užfiksuoti inžineriniai statiniai, kurių duomenys apie šių statinių pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei šulinių nomenklatūrinius numerius yra skirtingi, gali būti vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas. Tai, kad abiejų inžinerinių statinių statinio pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės yra panašios, neleidžia daryti išvados, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo pagrindą nustatyti, kad tai yra vienas ir tas pats statinys, juolab, kad nė viename teisės akte nėra nurodyta, kad vienas šalia kito negali būti tiesiami keli tos pačios kategorijos (šiuo atveju skirtingo diametro) inžineriniai statiniai (vamzdynai), todėl atsakovas pateiktų dokumentų pagrindu, nenustatęs jokių NTKĮ 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėtai ir pagrįstai įrašė ginčo statinio kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismine tvarka Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos Nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta kompetencija pačiam rinkti duomenis ar įrodymus, patvirtinančius tam tikro fakto, duomenų, aplinkybių buvimą (ar nebuvimą), jei pateiktame dokumente tokių duomenų nepakanka ar nėra pateikti kartu su prašymu visi dokumentai ir įrodymai. Pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas netikrina faktinių aplinkybių vietoje, o už konkretaus nekilnojamojo turto objekto nustatytų kadastro duomenų teisingumą atsakomybė tenka kadastro duomenis nustačiusiam asmeniui – matininkui. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas vertina jam pateiktus dokumentus tiek, kiek tą daryti jį įpareigoja įstatymas.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal NTRĮ 16 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisė į ginčo statinį pasibaigė arba pasikeitė šios teisės turėtojas. Dokumentai, kurių pagrindu buvo įrašyti ginčo statinio kadastro ir registro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais, todėl, atsakovo nuomone, jis pagrįstai atsisakė išregistruoti UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises į ginčo statinį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų vandenys“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagristą ir priteisti iš pareiškėjų bendrovei bylinėjimosi išlaidas.
UAB „Trakų vandenys“ teigimu, argumentas, kad inžinerinių tinklų koordinatės yra arba labai panašios, arba skiriasi itin neženkliai, nereiškia, kad jos yra tapačios su pareiškėjų įregistruotomis inžinerinių tinklų šulinių koordinatėmis, ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo prašyti panaikinti UAB ,,Trakų vandenys“ teisėtai įregistruotą inžinerinių tinklų nuosavybę. Be to, jokių įrodymų, kad ginčo objekto koordinatės ir pareiškėjų įregistruoto nekilnojamojo daikto (inžinerinių tinklų šulinių) koordinatės sutaptų, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių faktinių įrodymų, kad ginčo objekto koordinatės neženkliai skiriasi dėl UAB ,,Trakų vandenys“ samdytų matininkų klaidos.
Paaiškino, kad pareiškėjų įregistruotas ginčo vandentiekio vamzdynas buvo demontuotas 2009 m. rugsėjo 21 d. techninių sąlygų pagrindu, taigi pareiškėjams nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio buvo žinoma, kad jų vandentiekio tinklas bus demontuotas. Demontavę pareiškėjų vandentiekio tinklus ir pakloję naujus inžinerinius tinklus bei rekonstravę pareiškėjų šulinius, UAB ,,Trakų vandenys” teisėtai įregistravo savo nuosavybę Nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį, jog UAB ,,Trakų vandenys“ rangovas UAB „Meyer&John“ demontavo vandentiekio tinklus ir demontuotą armatūrą sugrąžino pareiškėjams. Be to, pareiškėjams buvo grąžinta dalis demontuotų vandentiekio vamzdžių. Pareiškėjai sugrąžintą turtą priėmė ir jokių pretenzijų dėl demontuojamo tinklo ilgą laiką nereiškė. Taip pat pažymėjo, kad 8 pareiškėjams priklausantys ir VĮ Registrų centro įregistruoti šuliniai, rangovo buvo rekonstruoti, t. y. pagilinti, sumontuojant papildomus šulinių gelžbetonio elementus. Išimta uždaromoji armatūra sugrąžinta pareiškėjams. Šuliniuose buvo naujai sumontuota žymiai brangesnė, trigubai didesnio skerspjūvio armatūra ir fasoninės dalys. Taigi pareiškėjams šiuo metu priklauso tik dalis gelžbetonio rekonstruotuose šuliniuose. Atkreipė dėmesį, jog demontuojant pareiškėjų inžinerinius tinklus bei ketinant rekonstruoti šulinius, pareiškėjams buvo pasiūlyta išmontuoti ir sugrąžinti likusią gelžbetonio dalį, tačiau pareiškėjai atsisakė likusios gelžbetonio dalies, motyvuodami tuo, kad ji yra bevertė, todėl jiems nereikalinga.
UAB „Trakų vandenys“ pabrėžė, jog pareiškėjai laisva valia sutiko, jog būtų demontuotas jiems nuosavybės teise priklausantis ginčo vamzdynas ir žodiniu pareiškimu UAB ,,Trakų vandenys” įsipareigojo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro savo nuosavybės teises į ginčo objektą, kai tik jis bus demontuotas, tačiau dėl bendrovei nežinomų priežasčių, to nepadarė iki šiol. Šiuo metu yra susiklosčiusi tokia faktinė ir teisinė situacija, jog pareiškėjams šiuo metu priklauso tik dalis gelžbetonio rekonstruotuose šuliniuose, o nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre iki šiol įregistruotos į visą ginčo objektą. UAB „Trakų vandenys“ mano, jog būtent pareiškėjai elgiasi nesąžiningai bei neteisėtai, nors patys 2009 metais savo noru sutiko, kad jų tinklai būtų demontuoti ir įsipareigojo demontuotą nekilnojamąjį turtą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. cspr1-24 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13)-31350 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre 2016 m. lapkričio 22 d. buvo įrašyti nekilnojamojo daikto – 1 850,50 m ilgio šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, o 2006 m. lapkričio 29 d. į šį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. K. ir G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisės (b. l. 88–89). Minėtas inžinerinis statinys pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. rugpjūčio 8 d. parengtoje inžinerinio statinio kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis (b. l. 46).
2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Trakų vandenys“ VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – 2 923,94 m ilgio vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre į šį statinį įregistruoti UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises (b. l. 48). Kartu su prašymu UAB „Trakų vandenys“ teritoriniam registratoriui pateikė UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtą vandentiekio tinklo kadastro duomenų bylą (b. l. 54–67) bei 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-150701-00314 (b. l. 50–52). Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs UAB „Trakų vandenys“ prašymą ir pateiktus dokumentus į Nekilnojamojo turto kadastrą 2015 m. gruodžio 10 d. įrašė vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, o 2015 m. gruodžio 18 d. į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravo UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises (b. l. 90–91).
2016 m. spalio 18 d. A. K. ir G. K. atsakovui pateikė prašymą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog pareiškėjams ir UAB „Trakų vandenys“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės į vieną ir tą patį vandentiekio tinklą (b. l. 74–76).
Atsakovas 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13)-28445 „Dėl įrašų Nekilnojamojo turto registre“ kreipėsi į UAB „Trakų vandenys“, kad ši pareikštų nuomonę dėl pareiškėjų prašomų atlikti veiksmų (b. l. 77).
UAB „Trakų vandenys“ 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. SR-511 informavo atsakovą, jog nesutinka su ginčo statinio kadastro ir registro duomenų keitimu bei paaiškino, jog pareiškėjų nuosavybės teise valdomas vandentiekio tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gavus pareiškėjų sutikimą, buvo demontuotas, o jo vietoje yra naujas vandentiekio tinklas, į kurį Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisės (b. l. 79–80).
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-31350 atsisakyti Nekilnojamojo turto registre išregistruoti į vandentiekio tinklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotas UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises (b. l. 83–84).
Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo 2016 m. gruodžio 8 d. priimtu sprendimu, apskundė jį VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2017 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. csprl-24 paliko galioti atsakovo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą (b. l. 85–86).
Taigi, kaip matyti iš teismui pateikto skundo, pareiškėjai siekia panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimą reglamentuoja NTRĮ 16 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. NTRĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pareiškėjai, teikdami prašymą atsakovui, nepateikė jokių dokumentų, įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Trakų vandenys“ nebeturi nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra jokių duomenų, jog 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-150701-00314, kurio pagrindu įregistruoti UAB „Trakų vandenys“ priklausantys vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas, o UAB „Trakų vandenys“ paneigė jos nuosavybės teisių į minėtus vandentiekio tinklus išnykimo faktą. Pareiškėjų prašymas atsakovui grindžiamas tik jų prielaidomis apie galimai netinkamų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruotus duomenis, tačiau tokie pareiškėjų teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjų argumentai apie netikslius kadastrinius matavimus ar nuosavybės teisių netinkamą nustatymą nėra vertintini administracinių teismų, nes yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, todėl galėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, sprendžiant atitinkamą ginčą dėl nuosavybės teisinių santykių.
Taigi, teismo vertinimu, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė teisėtus ir pagristus sprendimus neišregistruoti UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisių iš Nekilnojamojo turto registro, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų vandenys“ prašo priteisti iš pareiškėjų 540 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. UAB „Trakų vandenys“ nesutiko su pareiškėjų skundu, todėl atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagristą, minėta bendrovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
UAB „Trakų vandenys“ prašo atlyginti išlaidas už advokato padėjėjos A. R., atstovavusios bendrovę pagal 2017 m. balandžio 18 d. atstovavimo sutartį (b. l. 35), suteiktas teisines paslaugas – susipažinimą su byla (144 Eur) ir atsiliepimo parengimą (396 Eur).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Teismo vertinimu, susipažinimas su byla laikytinas atsiliepimo rengimo sudėtine dalimi, todėl darytina išvada, kad UAB „Trakų vandenys“ už atsiliepimo parengimą iš viso patyrė 540 Eur išlaidų. Minėtos teisinės paslaugos trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos 2017 m. balandžio mėn. 2016 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 822,80 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.2 punktais, maksimalus užmokestis, priteistinas už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą tokiu atveju sudaro 1 645,60 Eur (822,80 Eur x 2,5 x 80 proc.). Taigi darytina išvada, kad UAB „Trakų vandenys“ prašoma priteisti 540 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija nustatyto maksimumo, be to, teismo vertinimo, atsižvelgiant į skundo turinį, bylos pobūdį, atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina iš pareiškėjų, t. y. po 270 Eur iš kiekvieno pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjų A. K. ir G. K. skundą kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“ iš pareiškėjų A. K. ir G. K. po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.