- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-296-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01459-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- K. S. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Lietuvos rytas“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-835/2013 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui K. S. P. dėl garbės ir orumo pažeidimo, trečiasis asmuo UAB „Lietuvos rytas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas E. S. pateiktu ieškiniu atsakovui K. S. P., trečiasis asmuo UAB „Lietuvos rytas“, prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt dėl garbės ir orumo pažeidimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-7)
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ (dienraščio Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 15), kuris tą pačią dieną buvo publikuotas ir naujienų portale www.lrvtas.lt. Staripsnyje buvo paskelbti atsakovo paskleisti tikrovės neatitinkantys bei garbę ir orumą žeminantys duomenys apie ieškovą: 1) „(duomenys neskelbtini)“; 2) „(duomenys neskelbtini)“; 3) „(duomenys neskelbtini)“.
Straipsnyje nurodyta informacija laikytina duomenimis. Atsakovas paskleidė žinias, kurias galima patikrinti pagal tiesos kriterijų. Duomenys paskleisti būtent apie ieškovą. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovo reputacija visuomenėje vertinama teigiamai. Bet kokios asmens garbę ir orumą žeidžiančios informacijos paskleidimas apie geros reputacijos asmenį daro didesnę žalą. Atsakovo viešai paskleista informacija pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Straipsnyje užfiksuota akivaizdžiai moralės požiūriu diskredituojanti informacija apie asmenį. Pelningų verslo sričių neteisėtas perėmimas, siekis nesąžiningai pasinaudojant užimama padėtimi visuomenėje padidinti savo verslo pelningumą yra neabejotinai moralės požiūriu netinkamas elgesys, kuris yra griežtai smerkiamas visuomenės. Kaltinimai nesąžiningais ir neteisėtais būdais padidinti savo verslo pelningumą pažeidžia asmens gerą vardą visuomenėje. Todėl teiginiuose užfiksuota informacija laikytina pažeidžiančia ieškovo garbę ir orumą. Dėl garbės ir orumo pažeidimo ieškovui padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko (t.1, b.l. 75-79). Nurodė, kad straipsnyje buvo išsakyta nuomonė apie ieškovo, kaip viešo asmens veiklą, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) prezidentas, o ieškovas - (duomenys neskelbtini) vadovas (toliau – (duomenys neskelbtini)). Atsakovas kritikavo ieškovo darbinę veiklą - (duomenys neskelbtini) vadovo veiksmus. Duodamas interviu savo nuomonę išsakė etiškai ir sąžiningai, nesiekiant piktybiškai įžeisti ar kitaip pažeminti ieškovo. Nenurodyta aplinkybių, jog atsakovo išsakyta kritika yra žeminančio pobūdžio. Straipsnyje išspausdinti teiginiai yra laikytini kaip jo išreikšta nuomonė, kuriai tiesos kriterijus netaikomas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.2, b.l. 69-72). Valstybei iš ieškovo E. S. priteisė 56,00 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas nustatė, kad atsakovas davė interviu Lietuvos ryto žurnalistui E. S., publikuotame (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ (dienraščio Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 15), kuriame atsakovas kritikavo ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) prezidento veiksmus ir atitinkamus sprendimus, tiesiogiai susijusius jo vadovaujama federacija (1 t., b. l. 10). Ieškovas 2012-03-20 kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ su prašymu dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nurodytą terminą dienraštis paneigimo neišspausdino bei nepranešė apie atsisakymą paskelbti paneigimą.
Nustatė, kad teiginys „(duomenys neskelbtini)“ yra Straipsnio įžanginėje dalyje žurnalisto išsakyta nuomonė. Teiginio „(duomenys neskelbtini)“ tekstas atitinka teisės aktuose įvardytą nuomonės sampratą, nes pokalbio su žurnalistu (interviu) metu išsakyta subjektyvi atsakovo nuomonė apie patvirtintą ėjimo čempionato datą, nuomonė išreikšta sąžiningai ir etiškai, apginant savo nuomonę dėl patvirtintos datos netinkamumo geriausiems sportininkams. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini) m. sportinio ėjimo kalendoriaus aptarimas ir tvirtinimas ((duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107-110)). Atsakovas kreipėsi į kolegas, nurodydamas, jog susirinkime (duomenys neskelbtini) dalyvauti negalės, nes yra treniruočių stovykloje, bet pateikė motyvuotą prašymą dėl Lietuvos 20 km čempionato, numatyto (duomenys neskelbtini) pakeitimo (atsakovo laiškas (1 t., b. l. 114)). Iš (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, protokolo Nr. 2 (1 t., b. l. 115-118), matyti, kad posėdyje patvirtintas Lietuvos lengvosios atletikos (duomenys neskelbtini) m. varžybų kalendorius (1 t., b. l. 127), kuriame numatyta Lietuvos 20 km čempionato data - (duomenys neskelbtini), t. y. neatsižvelgiant į atsakovo išdėstytus motyvus, kad geriausieji ėjikai – olimpinės rinktinės kandidatai (duomenys neskelbtini) nedalyvaus. Dėl teiginio „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo nuomonę suponavo objektyvūs duomenys apie ieškovo dalyvavimą įmonių veikloje. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2006-10-13 iki 2012-04-24 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, o nuo 2006-10-13 yra valdybos narys (2 t., b. l. 2-8). Įmonė teisminių ginčų turėjo nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, o ieškovas 2012-06-01 kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei ir Vilniaus apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia. Ieškovas nuo 1993-11-18 yra Vokietijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės Lietuvoje generalinis direktorius (2 t., b. l. 9-10).
Nurodė, kad atsakovas nuo 2011-03-30 yra išrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininku ir pagal įstatus privalo ginti Lietuvos Respublikos trenerių, sportininkų, teisėjų, sporto aktyvo teises, todėl jo išsakyta kritika (duomenys neskelbtini) prezidento atžvilgiu viešajam asmeniui yra priimtina. Kritikos tikslas buvo nepažeminti (duomenys neskelbtini) prezidentą, o atkreipti šalies sporto visuomenės dėmesį į priimamus (duomenys neskelbtini) sprendimus.
Informacijos paskleidimo metu ieškovas ir atsakovas buvo vieši asmenys pagal einamas pareigas. Tarpusavio santykiuose viešieji asmenys turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu.
Teismas sprendė, jog straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbta ne žinia, o nuomonė apie ieškovo, kaip viešo asmens darbą, jo darbo metodus. Ši atsakovo išreikšta nuomonė nelaikytina neetiška, nepadoria ar žeminančia ieškovo garbę ir orumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą - E. S. ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b. l. 75-84).
Žemesnės instancijos teismas
1) Teismas nustatė, jog teiginio „(duomenys neskelbtini)“ tekstas atitinka teisės aktuose įtvirtintą nuomonės sampratą, nes pokalbio su žurnalistu (interviu) metu išsakyta subjektyvi atsakovo nuomonė apie patvirtintą ėjimo čempionato datą, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl ko paskleista informacija galėtų ar turėtų būti laikoma nuomonė.
2) Atsakovas apkaltino ieškovą neteisėtais tikslais ((duomenys neskelbtini)), neteisėtais veiksmais ((duomenys neskelbtini)), taip pat pateikė informaciją apie ieškovo turimą turtą (bankrutuojančias bendroves), dėl ko paskleista informacija laikytina ne nuomone, bet žinia (duomenimis), nes tokią informaciją galima patikrinti pagal tiesos kriterijų. Aplinkybę, kad atsakovo paskleistų teiginių atitikimą tikrovei galima patikrinti, pripažino ir pirmos instancijos teismas.
3) Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sportinio ėjimo čempionato datą nustatė tikrai ne E. S., o aukščiausiasis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos organas – konferencija.
4) Atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. (duomenys neskelbtini) vienuolikos Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos trenerių išplatintas atviras laiškas Lietuvos lengvosios atletikos federacijai patvirtina, kad: (i) ieškovas priimant sprendimus dėl Lietuvos ėjimo čempionato datos nedalyvavo; (ii) ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos dėl čempionato datos pakeitimo; (iii) ėjikai ne pasipiktino, bet priešingai — palaikė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sprendimą ėjimo čempionatą surengti (duomenys neskelbtini); (iv) ėjikai buvo suplanavę būtent tokį kalendorių, kuris buvo patvirtintas, kadangi ši data buvo pasiūlyta dar pačioje pradžioje, t. y. (duomenys neskelbtini) Lietuvos sportinio ėjimo trenerių tarybos posėdyje; (v) Lietuvos lengvosios atletikos federacija nepriėmė nei vieno savavališko sprendimo sportinio ėjimo atžvilgiu; sporto renginių kalendorių kalendorinį planą , jų vykdymo reglamentą tvirtina konferencija; (duomenys neskelbtini) Lietuvos sportinio ėjimo trenerių tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos sportinio ėjimo čempionato datos nustatymo. E. S. posėdyje nedalyvavo. E. S. nedalyvavo ir kituose Lietuvos sportinio ėjimo trenerių tarybos posėdžiuose, o priimti sprendimai buvo balsų dauguma, todėl ieškovas negalėjo turėti įtakos nustatant čempionato datą.
5) Lietuvos ėjimo čempionato rengimo datą nustatė (duomenys neskelbtini) Lietuvos lengvosios atletikos federacijos eilinė konferencija.
6) Byloje nėra duomenų, jog ieškovui (duomenys neskelbtini) priklausytų bankrutuojančios bendrovės. Atsakovo pateikti išrašai iš Juridinių asmenų registro paneigia faktus, kad E. S. yra kokių nors bendrovių akcininkas ir kad jam priklauso kokios nors bendrovės; taip pat paneigia faktą, kad kuri nors bendrovė (duomenys neskelbtini) (publikacijos paskelbimo metu) būtų turėjusi statusą „bankrutuojanti“.
7) Pirmos instancijos teismas ištyrė surinktus įrodymus, tačiau nevertino ar atsakovo paskleista informacija atitinka tikrovę.
8) Jeigu būtų laikomasi atsakovo pozicijos, jog paskleista informacija yra nuomonė (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), toks nuomonės reiškimas turėjo būti laikomas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribas. Amen garbę ir orumą galima pažeisti ir išsakant nuomonę. Vienintelis atsakovo tikslas buvo sumenkinti ieškovo reputaciją, pažeminti garbę ir orumą. Atsakovas dalyvauja Lietuvos lengvosios atletikos federacijos veikloje, todėl privalo žinot kaip yra priimami sprendimai ir kas kokius klausimus sprendžia.
9) Pirmos instancijos teismas neįvertino, jog nuomonės reiškimo laisvė nėra absoliuti. Paskleidžiant nuomonę taip pat galima pažeisti asmens garbę ir orumą.
10) Nepagrįsta teismo išvada, kad informacijos paskleidimo metu ieškovas ir atsakovas buvo vieši asmenys pagal einamas pareigas. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) prezidentas. Federacija yra skirta vienyti lengvosios atletikos sporto atstovus, koordinuoti jų veiklą bei siekti bendrų tikslų jos nariams. Tam tikros sporto federacijos tikslas nėra dalyvauti visuomeninėje veikloje. Epizodinis dalyvavimas visuomeninėje veikloje negali būti pagrindas pripažinti asmens viešuoju asmeniu.
11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino asmenų teises skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie viešuosius asmenis. Net ir pripažinus ieškovą viešuoju asmeniu nereiškia, kad ieškovas praranda teisę garbę ir orumą. Viešo asmens kritika nėra absoliuti. Teismas nesiaiškino, ar atsakovo paskleista informacija neperžengia leistinos kritikos ribų.
12) Įvertinus atsakovo paskleistos informacijos kontekstą, negalima daryti išvados, kad atsakovas būtų siekęs perduoti objektyvią ir visapusiškai patvirtintą informaciją apie jam rūpimus klausimus bei kad būtų siekęs pozityvių tikslų - siekti pašalinti ieškovo veiklos trūkumus.
13) Teismas nesprendė klausimo dėl ieškovo patirtos žalos, jos dydžio.
14) Neturtinės žalos dydį nustato teismas. Dėl išplatintos informacijos ieškovas patyrė pažeminimą, iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, jam tapo sudėtingiau vykdyti savo veiklą, užmegzti ir palaikyti ryšius su trečiaisiais asmenimis, sumažėjo galimybė aktyviai veikti visuomenėje bei užmegzti naujas pažintis. Dėl sukeltų neigiamų pasekmių ieškovas negalėjo būti (duomenys neskelbtini) m. rudenį perrinktas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomąjį komitetą, kurio nariu buvo nuo (duomenys neskelbtini) metų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b. l. 89-95).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Teiginys “ (duomenys neskelbtini)” yra šio straipsnio įžanginėje dalyje žurnalisto išsakyta nuomonė.
2) (duomenys neskelbtini) sprendimas surengti Lietuvos 20 km ėjimo čempionatą ne vasaros pradžioje, o (duomenys neskelbtini) , įvyko pirmą kartą per visą Lietuvos sportinio ėjimo čempionatų istoriją ir dabar ši ėjimo čempionato data vėl sugražinta į vasaros sezoną.
3) Straipsnyje atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini) prezidentas bei Lietuvos trenerių profsąjungos pirmininkas išsakė savo nuomonę apie ieškovo, kaip viešo asmens - Lietuvos lengvosios atletikos federacijos bei jos vadovo veiklą. Atsakovas kritikavo ieškovo darbinę veiklą, t.y. tik ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo veiksmus.
4) Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl laikomas viešu asmeniu.
5) Duodamas interviu atsakovas savo nuomonę išsakė etiškai.
6) Nepateikta priežasčių, kodėl atsakovo išsakyta kritika ieškovui žemina jo garbę ir orumą. Vien aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nepatvirtina, jog pažeista asmens garbė ir orumas.
7) Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra išrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininku ir pagal įstatus privalo ginti Lietuvos Respublikos trenerių, sportininkų, teisėjų, sporto aktyvo teises. Išsakyta kritika (duomenys neskelbtini) prezidento atžvilgiu viešajam asmeniui yra priimtina, juo labiau, kad išreikštos nuomonės tikslas buvo nepažeminti (duomenys neskelbtini) prezidentą, o atkreipti šalies sporto visuomenės dėmesį į priimamus (duomenys neskelbtini) sprendimus.
8) Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas skleisdamas informaciją ir reikšdamas nuomonę, elgėsi nesąžiningai, peržengė teisės skleisti informaciją ribas.
9) Ieškiniu ieškovas siekia finansinės naudos, nes neprašo, jog būtų paneigta informacija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, vertinant paskleistus ginčo teiginius
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo K. P. interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui E. S. buvo publikuotas (duomenys neskelbtini) minėtame dienraščio straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas K. P. kritikavo ieškovo E. S., kaip (duomenys neskelbtini) prezidento veiksmus ir atitinkamus sprendimus, tiesiogiai susijusius su jo vadovaujama federacija. Atsakovo E. S. teigimu, straipsnyje buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys bei garbę ir orumą žeminantys duomenys apie jį. Tai: 1) „(duomenys neskelbtini)“; 2) „(duomenys neskelbtini)“; 3) „(duomenys neskelbtini)“.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad informacijos paskleidimo metu buvo viešieji asmenys. Ieškovas E. S. – (duomenys neskelbtini) prezidentas. Atsakovas K. P. – (duomenys neskelbtini) pirmininkas (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 punktas). Tarpusavio santykiuose viešieji asmenys turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu, o ypač tai taikytina vadovams, kuriems keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai.
Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje, t.y. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Žodis „žeminti“ bendrine prasme reiškia menkinti, niekinti, peikti, kaltinti kitą kuo nors. Žeminti garbę ir orumą reiškia menkinti asmens gerą vardą visuomenėje bei mažinti jo paties savęs vertinimą.
Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 84 punktais ir sprendė, kad vertinant, ar paskleista informacija yra duomenys (žinia) ar nuomonė, turi būti vadovaujamasi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusi su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiam sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbimas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.
Teismas teisingai vadovavosi teismų praktika dėl žinios atribojimo nuo nuomonės, jog nustatant ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvių faktų ir duomenų vertinimas.
Iš bylos rašytinės medžiagos analizės darytina išvada, kad atsakovas K. P. interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ išdėstė savo nuomonę apie ieškovą E. S. ir jo vadovaujamą (duomenys neskelbtini) federaciją, po to, kai (duomenys neskelbtini) nutarė Lietuvos 20 km ėjimo čempionatą surengti ne vasaros pradžioje Alytuje, o (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, t.1). Atsakovas K. P., kuris yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, buvo išsakęs savo nuomonę, kad Lietuvos 20 km čempionatą tikslinga surengti birželio 1d. Alytuje, kur bus galima vykdyti olimpinius normatyvus. O Lietuvos 20 km čempionatas, kuris numatytas (duomenys neskelbtini), kertasi su bet kokia sveika nuomone. Tai atsakovo nuomonė, išdėstyta jo rašte, kuris buvo skirtas Lietuvos sportinio ėjimo trenerių tarybai, kuri (duomenys neskelbtini) posėdyje aptarė ir tvirtino (duomenys neskelbtini) m. sportinio ėjimo varžybų kalendorių (b. l. 107114, t.1). Atsakovo pareiškimas buvo svarstomas ir (duomenys neskelbtini) tarybos posėdyje, įvykusiam (duomenys neskelbtini). Atsakovo K. P. siūlymai buvo apsvarstyti ir atmesti, paliekant sportinio ėjimo trenerių tarybos nustatytas čempionatų datas.
Ir ieškovas pripažįsta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos, kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Bet ieškovas nurodo tik atskirus straipsnio sakinius, kurie, jo nuomone, pažeidė jo garbę ir orumą.
Ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą tik dėl paskleistų žinių pripažinimo žeminančiomis jo garbę ir orumą ir neatitinkančiomis tikrovės, nepareikšdamas reikalavimo dėl jų paneigimo. Toks asmens pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimas yra galimas, atsižvelgiant į asmens valią dėl apžeistų teisių.
Ieškovą liečianti atsakovo nuomonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra ieškovą žeminančios ieškovo garbę ir orumą, nes ja nebuvo siekiama pažeminti ieškovą kaip visuomeninės organizacijos vadovą, kurio įmonės bankrutuoja. Ši nuomonė kildinama iš kitos atsakovo nuomonės apie ieškovo pareikštą kritiką Lietuvos tautinio olimpinio komitetui pasirengiant olimpinėms žaidynėms. Dėl ko sporto visuomenė E. S. turi ir daugiau priekaištų (atsakovo nuomonė straipsnyje). O ši kritika susijusi su atsakovo nuomone „(duomenys neskelbtini)“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku (valdymo organu) nuo 2006 m. spalio 14 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. Ieškovas nebuvo šios įmonės akcininku, bet jis buvo Vokietijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, atstovybės Lietuvoje generaliniu direktoriumi. Tai reiškia, kad ieškovui E. S. minėtos įmonės nepriklausė, jis buvo vienas šių įmonių valdymo organas. Bet atsakovas supranta, kad tai ieškovo įmonės, bet tokia subjektyvi atsakovo nuomonė nereiškia, kad atsakovas siekė žeminti ieškovo garbę ir orumą. Nuomonė išreikšta sąžiningai ir etiškai.
Neturtine žala laikomi: asmens dvasinis skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, gero vardo praradimas ir pan., padaryti veiksmais, kuriais pažeista asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas. Ieškovas E. S., reikalaudamas priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlygint, privalėjo įrodyti, jog dėl tikro vės neatitinkančių, jo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo, jis patyrė moralinę žalą. Neturtinė žala priteisima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir moralinės (neturtinės) žalos. Ieškovas E. S. neįrodė, jog jam padaryta neturtinė žala.
Pirmosios instancijos teisme ieškovo E. S. atstovas nurodė, jog dėl sukeltų neigiamų pasekmių ieškovas negalėjo būti (duomenys neskelbtini) m. rudenį perrinktas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomąjį komitetą, kurio nariu buvo nuo (duomenys neskelbtini) m. Tai ieškovo neįrodyta aplinkybė. Straipsnis dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini). Byla pagal ieškovo ieškinį užvesta (duomenys neskelbtini). Rinkimai į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą įvyko (duomenys neskelbtini) m. rudenį. Ieškovui kreipiantis į teismą jam dar nebuvo žinoma, jog jis nebus perrinktas į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Vadovaudamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo E. S. apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1d. sprendimą palikti nepakeistą........................