- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1406-1025/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00864-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., P. L.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., P. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė savo vyro K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą. Nurodo, jog jis yra mirusios E. L., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Po mamos mirties pareiškėjas drauge su kitais įpėdiniais laiku kreipėsi į notaro biurą ir priėmė palikimą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad kai kuriam mirusiosios vardu registruotam turtui įstatymas numato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą. Mirusioji E. L. nuo 1957-04-25 gyveno santuokoje su K. L., gim. (duomenys neskelbtini). K. L. mirė (duomenys neskelbtini). E. L. po sutuoktinio K. L. mirties turėjo teisę paveldėti jo turtą kartu su pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais. Paveldimą turtą sudarė pusė E. L. vardu registruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusė viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusė tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusė daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo sukurtas tuo metu, kai galiojo senasis LTSR Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 21 str. numatė, jog turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Atsižvelgiant į tai, gyvenamasis namas su kitais statiniais yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinio mirties E. L. mirusiojo turto dalį priėmė faktiniu valdymu ir laikydama save teisėta savininke valdė ir naudojosi statiniais iki savo mirties, tai yra už namą mokėjo elektros mokesčius, vietines rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą ir kt. Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti mirusiosios E. L. vardu, nes kitokia tvarka nėra galimybės gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, sutiko su pareiškėjo pateiktu pareiškimu ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog motina E. L. po tėvo K. L. mirties turėjo teisę paveldėti jo turtą kartu su vaikais. Motina po tėvo mirties valdė ir naudojo mirusiojo sutuoktinio turto dalį, t. y. pusę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). ir laikė save teisėta to turto savininke iki savo mirties. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo L. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su juo sutiko. Nurodo, jog visas santuokoje įgytas tėvų turtas buvo registruotas mamos E. L. vardu. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui K. L. mama E. L. faktiniu valdymu priėmė mirusiojo turto dalį, t. y. pusę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). ir ją naudojo ir tvarkė iki savo mirties. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra E. L., mirusios (duomenys neskelbtini) ir K. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. E. L. ir K. L. gyveno santuokoje nuo 1957-04-25. Abu deklaravo gyvenamąsias vietas adresu (duomenys neskelbtini). K. L. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esanti Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, jog po K. L. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo minėtam notaro biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta. E. L. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esanti Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad po E. L. mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo sūnūs P. L. ir V. L. bei dukra L. K., tačiau paveldėjimo bylos nebaigtos, liudijimai neišduoti. VĮ Registrų centro duomenimis E. L. vardu nuosavybės teise įregistruoti pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). E. L. po K. L. mirties toliau gyveno (duomenys neskelbtini), naudojosi bei priėmė po savo vyro K. L. mirties likusius visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktais, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (kvitai, pažymos). Pareiškėjas, suinteresuoti asmenys būdami pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą, patvirtino, jog motina toliau gyveno (duomenys neskelbtini), tvarkė, rūpinosi, prižiūrėjo po tėvo mirties likusį turtą ir laikė save teisėta to turto savininke.
Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Bylos duomenys patvirtina, jog E. L., būdama paveldėtoja pagal įstatymą, po sutuoktinio K. L. mirties įstatymo nustatytu terminu, t. y. per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog po sutuoktinio mirties E. L. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, nes ji toliau liko gyventi jiems priklausančiame name su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo turtu tiek kilnojamuoju tiek nekilnojamuoju toliau rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Taigi E. L. tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinio mirties likusį ir jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininke, todėl pripažintina, kad ji per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai palikimą priėmė (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė savo sutuoktinio K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.