Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2191-1114/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-10
Bylos Nr.: eI2-2191-1114/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03564-2024-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: M. Č.
Atsakovas: Mediatorių veiklos vertinimo komisijai
Trečiasis asmuo: A. J., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Advokatai: Algirdas Misevičius

Administracinė byla Nr. eI2-2191-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03564-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei (teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-14), sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei (teismo posėdyje, vykusiame 2025-02-03),

dalyvaujant pareiškėjai M. Č. ir jos atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-14, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, vykusiame 2024-12-09, ir žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, vykusiame 2025-02-03, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Č. skundą atsakovei Mediatorių veiklos vertinimo komisijai, veikiančiai prie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys A. J. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja M. Č. (toliau ir – pareiškėja, mediatorė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Mediatorių veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024-06-05 sprendimą Nr. (8.22) VD-26 „Dėl mediatorės M. Č. veiklos vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Paaiškina, jog Komisija Sprendimu pripažino, kad mediatorė M. Č., t. y. pareiškėja, pažeidė mediaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškė įspėjimą. Pareiškėja mano, kad Komisija priėmė visapusiškai nepagrįstą sprendimą, t. y. Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų tokio pobūdžio individualiam teisės aktui, o taip pat neteisėtas ir savo esme, kadangi iš jo turinio matyti, kad faktinės aplinkybės buvo vertinamos nepagrįstai ir netinkamai, o teisės aktai aiškinti ir taikyti klaidingai.

1.2. Dėl Sprendimo turinio ir formos neatitikimo individuliam teisės aktui. Skundžiamą Sprendimą pasirašė kolegialaus organo (Komisijos) pirmininkas, tačiau Sprendimas įformintas ne ant firminio blanko, be jokių rekvizitų ar kontaktų. Be to, nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasi Komisija veikia, Sprendimą priėmusių narių sudėtis ar pozicijos taip pat nenurodytos. Pareiškėja pažymi, jog skundžiamas Sprendimas iš esmės nemotyvuotas, o iš jo turinio negalima suprasti, kokį konkrečiai etikos pažeidimą pareiškėja padarė, kaip ateityje ji turi elgtis, nuo kokių veiksmų susilaikyti.

1.2.1. Komisija skundžiamo Sprendimo 2 lape vadovaujasi Teisminės mediacijos taisyklių, patvirtintų 2018-11-30 Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-125-(7.1.2) „Dėl teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Teisminės mediacijos taisyklės) 7.3 papunkčiu, tačiau tokio papunkčio galiojančios redakcijos Teisminės mediacijos taisyklėse jau keli metai nėra. Teisėtas sprendimas negali būti motyvuojamas negaliojančiu teisės aktu.

1.2.2. Sprendime tik abstrakčiai pacituota keletas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) ir Europos mediatorių etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) punktų, tačiau Sprendime jokia teisinė pareiškėjos konkrečių individualių veiksmų ar neveikimo kvalifikacija yra neišskirta ir nemotyvuota.

1.2.3. Dėl Sprendimo teiginio, jog „Mediatorė pažeidė Kodekse ir Mediacijos įstatyme įtvirtintus reikalavimus mediatoriaus veiklai“, paaiškina, kad tai akivaizdžiai nesuderinamas su tinkamu teisės į gynybą užtikrinimu abstraktus kaltinimas. Kadangi Mediacijos įstatyme mediatoriaus veiklai reglamentuoti skirta daugybė straipsnių (visas II skyrius), negalima sutikti su tokia Komisijos išvada be jokių argumentų – kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė visus Mediacijos įstatymo straipsnius ir jų punktus savo veikloje (jie Sprendime neaptariami ir nemotyvuojami), o Sprendime visiškai nemotyvuota, kuo pareiškėja pažeidė dar ir Kodekso reikalavimus mediatoriaus veiklai ir kokius.

1.2.4. Dėl Sprendimo teiginio, jog „Ginčo šaliai reikalaujant pateikti pažymą apie mediacijos pabaigą, Mediatorė turėjo priimti jos teisę iš šio proceso pasitraukti“, pažymi, kad ginčo šaliai reikalaujant, tai ir užtikrinama. Nors iš Sprendimo apskritai neaišku, ar tai tik bendro pobūdžio Komisijos pastebėjimas, ar ne, nes Sprendime niekur nenurodoma, kada ar kam pareiškėja neišdavė pažymos ir pan. Pareiškėjos teisės į gynybą įgyvendinimą, kiek tai susiję su Sprendime abstrakčiu teisės aktų pacitavimu, bet teisinės kvalifikacijos taip ir neatlikimu dėl kiekvieno iš jų, ar nemotyvavimu, kuo pasireiškė pareiškėjos netinkami konkretūs veiksmai konkrečiu metu, daro itin apsunkintą.

1.2.5. Sprendime tinkamai neišaiškintas Sprendimo apskundimo terminas, tvarka, institucija, kuriai gali būti pateikiamas skundas, nes tiesiog parašyta, kad gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) nustatyta tvarka.

1.3. Dėl neva nepakankamai pagarbaus pareiškėjos bendravimo. Pareiškėja paaiškino, kad atitinkamų įstatymų, etikos ir kitų nuostatų ji visados laikėsi, o Komisijos Sprendimas dėl tokių nuostatų pažeidimo yra visiškai nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Teigia, kad Sprendimas grindžiamas išimtinai A. J. paaiškinimu bei remiantis tik šia jos pozicija „<...>Mediatorė nepakankamai pagarbiai ir pernelyg globėjiškai kreipėsi į pareiškėją“.

1.3.1. Pareiškėja neigia kada nors nepagarbiai pasikreipusi į A. J., su tokia jos pozicija nesutinka, o iš rašytinės medžiagos tokios išvados daryti nėra jokio pagrindo. Iš Komisijai pateiktos medžiagos ir žodinių paaiškinimų matyti, kad nė viename pareiškėjos veiksme ar išsireiškime nebuvo rodoma kokia nors nepagarba A. J. ar kam nors kitam, ar kad pareiškėja elgtųsi nemandagiai. Pareiškėjos įsitikinimu, jos elgesys buvo pagarbus ir mandagus, vienodai objektyvus ir geranoriškas abiejų proceso šalių atžvilgiu – kaip reikalauja mediacijos principai. Jokių įžeidinėjimų ar šalies menkinimo, kitokių nepagarbių veiksmų nėra nei atlikusi, nei asmeniškai išgyvenusi/jautusi kokią nors negatyvų jausmą ar nepagarbą proceso šalių atžvilgiu. Etikos normų dėl nepagarbos rodymo A. J. nėra pažeidusi.

1.3.2. Priešingai, kiek įmanoma jautrioje situacijoje, kuomet kilęs ginčas/gilus konfliktas tarp tėvo ir dukros, pareiškėja stengėsi su abiem šalimis vienodai bendrauti mandagiai, tolerantiškai, žmogiškai, bet tuo pačiu ir profesionaliai, vienodai palaikyti bei paskatinti susitaikyti abi puses, paaiškino abiem šalims mediacijos proceso esmę, tvarką, mediatoriaus vaidmenį, paaiškino procedūras, konfidencialumo principą. Jokio asmeninio suinteresuotumo ar kurios nors pusės palaikymo iš pareiškėjos pusės nebuvo ir negalėjo būti – nes abiejų asmenų (nei A. J., nei jos tėvo A. J.) nepažinojo, jokių reikalų nei su vienu iš jų anksčiau nėra turėjusi. Taikus ginčo situacijos išsprendimas ir šalių sumotyvavimas taikiam bendravimui, profesionali specialisto pagalba šalims - buvo esminis pareiškėjos noras ir tikslas.

1.3.3. Komisijos motyvas, kad mediatorė elgėsi lyg ir pagarbiai, bet kita vertus nepakankamai pagarbiai yra prieštaringas, neaiškus ir nekonkretus, juolab tokio elgesio fakto nebuvo ir nenustatyta ir pačiame sprendime jis nekonkretizuotas.

1.4. Dėl mediacijos būdo ir mediatoriaus vaidmens. Pareiškėja pažymi, kad Komisija kaip pareiškėjos veiklos trūkumą nurodo: „<...> mediacijos procesas vyko pusiau nuotoliniu būdu - Pareiškėja, mediacijos procese dalyvavo naudojantis vaizdo ryšio priemonėmis, kita ginčo šalis A. J. - būdamas vienoje patalpoje su mediatore“. Pareiškėja pažymi, jog, kaip mediatorė, buvo su abiem šalimis aptarusi ir suderinusi mediacijos proceso galimybes, aptarta galima mediacijos vieta, kur būtų galimas gyvas susitikimas posėdyje, aptarta ir suderinta mediacijos proceso forma, kuri būtų priimtina proceso šalims ir mediatoriui. Kaip viena iš alternatyvų, kaip ir numato teisės aktai, aptarta ir nuotolinio dalyvavimo galimybė, jei šalis to pageidautų ir šaliai tai priimtiniau. Paaiškina, kad A. J. išreiškė pageidavimą ne atvykti į gyvą susitikimą, o jungtis į posėdį nuotoliu. A. J. – du kartus buvo pasiūlyta atvykti ir šalims susitikti gyvai – tačiau ji nesutiko, o A. J. - A. J. tėvas, būdamas vyresnio amžiaus, nurodė, kad atvyks pas mediatorių ir dalyvaus posėdyje gyvai, jam tai buvo priimtinesnis būdas. Taigi, šalys su mediatoriumi sutarė mišrų mediacijos procesą.

1.4.1. Pareiškėja mano, jog yra kur kas geriau siekti, kad šalys sutiktų apskritai bent jau susitikti (kad ir mišriu būdu) ir pabandytų išspręsti ginčą taikiai, kalbėtųsi, išsiaiškintų, nei iš viso taikaus ginčo sprendimo nesiekti. Šiuo atveju, ginčo šalys jautrios, situacija jautri, todėl, galimai, pernelyg padidintu įtarumu reaguoja į bet kokį viena kitos veiksmą, įskaitant ir įtarumus dėl mediatoriaus veiksmo, kiekvieno žodžio perdėtai įtarų vertinimą. Kas galbūt ir sąlygojo netinkamą ir nepagrįstą ir A. J. klaidingą įsivaizdavimą, kad mediatoriaus noras sutaikyti ginčo šalis, yra lyg jos nepalaikymas ar palaikymas jos tėvo (kitos ginčo pusės), nors faktiškai nieko panašaus nebuvo.

1.4.2. A. J. tiesiog subjektyviai įžvelgė rizikas/pažeidimus ten, kur jų tiesiog nėra. Pareiškėjai, kaip mediatorei, abi mediacijos proceso šalys buvo vienodai gerbtinos, ir vienodai objektyvus požiūris į jas. Abi šalys turėjo vienodas teises ir galimybes teikti ginčo išsprendimui reikšmingą informaciją (dokumentus, duomenis). Komisija, motyvuodama skundžiamą Sprendimą, apskritai nenurodė, kokį norminį teisės aktą pareiškėja, kaip mediatorius, pažeidė, organizuodama mediacijos posėdį mišriu būdu. Teigia, jog abstraktus Komisijos pasisakymas dėl mišraus mediacijos būdo – yra tik nuomonė, o ne padarytas koks nors kokio nors teisės akto pažeidimas.

1.4.3. Dėl pačios A. J. pažymi, kad ji pati paaiškino, jog jaučiasi psichologiškai blogai, ketina kreiptis į psichologą, todėl, atsižvelgiant į jos pačios interesus, buvo pasiūlyta padaryti pertrauka mediacijos procese, kol ji pasikonsultuos su psichologu. Pareiškėja nesupranta, kad toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip pernelyg globėjiškas ar galimai sukeliantis negatyvias pasekmes, užtraukiantis mediatorei drausminę atsakomybę.

1.5. Dėl įrodymų vertinimo. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija vadovavosi išimtinai tik A. J. skundu, kuris neatitiko realybės; Komisija turėjo tirti visus įrodymus, vertinti visa medžiagą, tačiau to neatliko, buvo šališka.

2. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio, vykusio 2024-10-14, metu palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad iš vykusio pareiškėjos ir A. J. susirašinėjimo ir įvertinus jo turinį, atstovo vertinimu, jame nėra jokio etikos, bendrųjų kultūros nuostatų pažeidimų, kad būtent mediatorė būtų pažeidusi konkrečias nuostatas ar bendro civilizuoto gyvenimo etiką.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja teismo posėdžio, vykusio 2024-10-14, metu dėl Komisijos teiginių, jog yra negerai, kad buvo pasirinktas mišrus mediacijos būdas, paaiškino, kad bent tris kartus A. J. siūlė atvykti, bet ji pareiškė, jog neprieštarauja, kad tėtis atvyktų gyvai, o ji pati jungsis nuotoliu. Taip pat dėl A. J. skundo teiginių pažymėjo, kad nieko panašaus nebuvo ir paaiškino, jog matė, kad A. J. buvo psichologiškai palaužta ir tiesiog buvo pateiktas pasiūlymas padaryti pertrauką, kad būtų suteikta laiko pagalvoti ir pasvarstyti; A. J. tam pritarė. Dėl laiško, kurį Komisija įvertino kaip per daug globėjišką, pareiškėja pažymėjo, jog nevertina, kad jis toks yra, ir paaiškino, jog mediatorius, matydamas, kad šalis yra psichologiškai palaužta, turi žmogui pasiūlyti pagalbą kreiptis į specialistus ir tą laikyti konfidencialia informacija, išlaukti tiek, kiek reikės. Dėl pažymos neišdavimo pareiškėja paaiškino, kad A. J. paprašius išduoti pažymą, paaiškino, jog mediacijos procesas dar nesibaigė ir kad galima bet kada pasitraukti iš mediacijos, tačiau yra reikalavimas apie tai pranešti mediatoriui ir kitai ginčo šaliai, tačiau A. J. to nepadarė.

4. Tiek pareiškėjos atstovas, tiek pareiškėja baigiamosiose kalbose, pasakytose teismo posėdžių, vykusių 2024-10-14 ir 2025-02-03 metu, palaikė skundo ir teismo posėdžio metu išsakytą poziciją ir prašė skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos (mediatorės) atstovas advokatas teismo posėdyje, vykusiame 2025-02-03, baigiamojoje kalboje papildomai paaiškino, kad liudytojas pateikė tą informaciją, kurią pareiškėja (mediatorė) buvo nuosekliai nurodžiusi ir paneigė pačios A. J. paaiškinimus, kad neva mediatorė ir A. J. tėvas A. J. buvo galimai pažįstami, kad pareiškėja (mediatorė) galimai buvo pažįstama su A. J. artimais asmenimis, dėl neetiško bendravimo ir bendros tvarkos patvirtino, kad tokių dalykų liudytojas nepastebėjo, patvirtino aplinkybes, kad A. J. nurodė apie savo tam tikras psichologines problemas ar sunkumus, kas turėjo įtaką dėl pertraukos mediacijoje padarymo. A. J. išdėstyta pozicija nepagrįsta, neatitinkanti tikrovės.

5. Teisme 2024-11-20 gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji paaiškino:

5.1. Mediacijos metu ginčas kilo dėl išlaikymo sumos. Būtent dėl to mediacijos metu buvo aptariami faktiniai A. J. poreikiai. Proceso metu paaiškėjo, kad lyginant su ankstesniu laikotarpiu jokios esminės aplinkybės nebuvo pakitusios, išskyrus tai, kad ji įvardijo, jog nori pabaigti kirpėjos kursus. Padrąsindama A. J., prašė plačiau papasakoti apie tokius kursus – tačiau ji negalėjo nieko paaiškinti, išskyrus, kad tuos mokymus organizuoja Užimtumo tarnyba, jie vyksta Šiaulių mieste ir jų kaina yra apytikslė triženklė pinigų suma - ji neįvardino tikslios datos, kada ji žada pradėti kursus, minėjo tik, kad domisi kirpėjos veikla – būtent dėl tų priežasčių pareiškėjai buvo pasiūlyta supažindinti tiek mediatorę, tiek kitą ginčo šalį apie tikslią mokymų kainą (kadangi dažnu atveju mokymų sumą kompensuoja valstybė, o asmuo, gavęs kompensaciją, turi tam tikram laikui sukurti sau darbo vietą ir verstis atitinkama veikla), taip pat sužinoti, ar Užimtumo tarnyba suteiks bendrabutį studentams, ar jai reikės nuomotis butą pačiai, kur tie mokymai vyks (lokacija) ir kt. Tačiau tiek skunde, tiek Mediatorių veiklos komisijos posėdžio metu ji tikino, kad visa informacija buvo pateikta, nors jokiais faktiniais duomenimis tokio teiginio pagrįsti negalėjo. Taip pat A. J. paaiškino, kad kaip mediatorė siūlė jai mokytis Zarasų žemės ūkio mokykloje ir dėl to mediatorė atsakė, kad ji net iš loginės pusės negalėtų to pasiūlyti, kadangi jai, kaip Zarasų gyventojai, buvusiais šios mokyklos mokinei ir darbuotojai, yra žinoma, kad šioje mokykloje kirpėjų kursų nėra. Visgi posėdyje į šiuos faktais grįstus argumentus atsižvelgta nebuvo. Be to, A. J. teigė, kad mediatorė sakė, jog Rokiškyje esantys A. draugai padės jai įkurti darbo vietą, nes turi patalpas – turi pasiūlyti jai mažesnę patalpų nuomos kainą. Mediatorė paaiškino, kad tai visiškai faktiškai nepagrįsta ir tiesiog A. J. išgalvota, jokiais faktais nepagrįsta informacija, tačiau to komisiją iš esmės nenagrinėjo.

5.2. Skunde A. J. teigė, kad neva jai nebuvo mokamas išlaikymas nuo vasario mėnesio, tačiau mediacijos metu kita ginčo šalis (niekieno neprašoma, savo noru ir iniciatyva) pateikė banko išrašus, iš kurių buvo matyti, kad A. J. motinai bei į A. J. banko sąskaitą pervestos lėšos buvo didesnės nei tuo metu priteistas išlaikymo dydis – buvo pirktas kompiuteris, baldai į kambarį, kas savaitę pervedami pinigai už psichologo konsultacijas ir pan. Taigi, A. J. teiginiai, kad neva mediatorė nurodė, kad: „sugebėjai gyventi nuo vasario mėnesio be išlaikymo, sugebėsi ir dabar“ yra nepagrįsti. O pati A. J. yra manipuliatyvi ir nesąžininga asmenybė.

5.3. Nors pareiškėja savo skunde nenurodė, tačiau Komisijos posėdžio metu A. J. pasakė, kad ji nebuvo supažindinta su galimybe pasitraukti iš mediacijos. Visų pirma, apie tokią galimybę A. J. žinojo iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) priimto sprendimo paskirti pareiškėją, M. Č., jos ir tėvo ginčo byloje mediatore (ten nurodyta galimybė apie pasitraukimą iš mediacijos), bei mediatorės pirminiame informaciniame elektroniniame laiške visi bendrieji mediacijos principai, tuo tarpu ir savanoriškumo principas buvo išdėstyti, be to, mediatorius savo įvadinėje kalboje tuos principus dar kartą pristato ir lygiai taip pat, kaip paminėdama apie tai, kad neturi jokio suinteresuotumo jų ginče, nepažįsta nei A. J., nei A. J., paminėjo apie galimybę bet kurioje mediacijos stadijoje pasitraukti iš mediacijos proceso. Vėlgi, faktinė medžiaga prieštarauja A. J. teiginiams.

5.4. Kadangi pirmas mišrus mediacijos susitikimas (dėl kurių nė viena ginčo šalis neturėjo nusiskundimų ir sutiko su mišriu mediacijos būdu) pasibaigė tuo, kad ginčo šalys išsakė, jog jaučiasi psichologiškai nestabiliai. Pati A. J. paaiškino, kad jaučiasi fiziškai ir psichologiškai nestabiliai ir norėtų pabendrauti su kažkuo apie savo problemas (minėtos buvo ne tik šeimos problemos ir pasakyta, kad viskas yra daroma „mamos paliepimu“, bet ir jos kaip mokinės problemos, dėl situacijos susiklosčiusios neseniai dėl vienuoliktokų žinių patikrinimo Lietuvoje) – pasiūliau procesą pristabdyti kuriam laikui, o per tą laiką pasidaryti „namų darbus“, surasti psichologinę pagalbą ir žinant kiekvienai šaliai svarbius klausimus, pasistengti į juos kito susitikimo metu atsakyti (apie visą tai ir išsakiau laiškuose siųstuose kiekvienai iš šalių atskirai po mediacijos proceso). Tačiau gyvas bendravimas su pareiškėja (telefonu, ar per mediacijos procesą) ir bendravimas elektroniniais laiškais – tai tarytum bendravimas su skirtingais asmenimis. Nes „raštu“ mediatorės prašė pateikti pažymą apie nerezultatyvią mediaciją, pasibaigus pirmam mediacijos susitikimui, kai procesas buvo atidėtas dėl pačios pareiškėjos psichologinės būklės ir įvardintų bėdų. Visgi, net ir tuo metu atsakant į laišką, kad mediacijos procesas dar nepasibaigė ir negalima teigti apie jos rezultatyvumą „pavyks susitarti, nepavyks“, o buvo sutarta tik dėl pertraukos, kai nė viena šalis taip ir neišsakė pozicijos iš mediacijos pasitraukti ar ją baigti. Vietoj kelių alternatyvių racionalių veiksmų, t. y. pertraukos arba aiškaus išreiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos - A. J. pateikė skundą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją.

5.5. Posėdžio metu vienas iš Komisijos narių paklausė, ar visada mediatorė bendrauja tokiu tonu su klientais? Mediatorė mano, kad tai visiškai nesusijęs klausimas, kadangi tokio Komisijos posėdžio metu mediacija nebuvo vykdoma, o mediatorė buvo kaltinama melagingais ir išgalvotais dalykais. Tuo tarpu Komisija iš esmės nesprendė fakto klausimų. Taigi, tokio posėdžio metu mediatorė galėjo būti susijaudinusi ir suirzusi, tačiau, kaip minėta, tai nebuvo mediacijos procesas. Tai buvo procesas, kuriame buvo sprendžiamas mediatorės atsakomybės klausimas dėl pateiktų melagingų kaltinimų. Tik iškėlus bylą teisme mediatorė buvo supažindinta su A. J. elektroniniu laišku, kurį jį parašė po mediatorės atsiliepimo į skundą (prieš paskiriant posėdžio datą), kuriame ji nurodo, kad jos tėvas turi draugę Zarasų mieste ir dėl to mediatorė galimai kažkokiu būdu yra susijusi. Šis laiškas mediatorei persiųstas nebuvo ir su juo susipažinti galimybės neturėjo. Paaiškino, kad jokio šališkumo nė vienai iš šalių nejaučia. Nėra pažįstama su A. J. ar kokia nors tikra ar tariama jo gyvenimo drauge.

Šalies argumentai

6. Komisija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.1. Komisija, atsižvelgdama į skundą padavusio asmens ir A. J. nurodytas aplinkybes, surinktus duomenis, nusprendė, kad turimų duomenų pakanka mediatorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimui konstatuoti ir esant užtektinai duomenų, kad mediatorės nepakankamai pagarbus, korektiškas, dalykiškas ir mandagus elgesys mediacijos proceso metu, darytos mediatoriaus veiklos ribas peržengiančios išvados, nerekomenduotinas mediacijos proceso organizavimas neatitinka Mediacijos įstatymo ir Kodekso reikalavimų. Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė, jog mediatorė, vykdydama privalomą ikiteisminę mediaciją, pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus

6.2. Akcentuoja, kad Komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-12- 31 įsakymu Nr. 1R-289 (toliau – ir Nuostatai), Komisijos sprendimą pasirašo tik Komisijos pirmininkas (Nuostatų 7.4 p.), sprendimo turinio reikalavimų nei Nuostatai, nei Mediacijos įstatymas nenustato. Kadangi Komisijos sprendimą pasirašo tik Komisijos pirmininkas, todėl Sprendime nėra įvardijama visa Komisijos sudėtis, tačiau Komisijos posėdyje ir priimant sprendimą dalyvavę Komisijos nariai yra nurodomi Komisijos posėdžio protokole. Posėdžio metu yra daromas garso įrašas.

6.3. Komisijos narius, vadovaudamasis Mediacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, skiria teisingumo ministras, o techniškai aptarnauja VGTPT (Nuostatų 22 p.).

6.4. Nuostatų 25 punkte nustatyta, jog Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teigia, kad ši informacija buvo pateikta ir Sprendime, kuria pareiškėja ir pasinaudojo, nustatyta tvarka pateikdama teismui skundą, bei taip įgyvendino savo teisę į gynybą. Komisijos posėdis buvo organizuotas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintos tvarkos, priimtas Sprendimas yra teisėtas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

6.5. Pareiškėja skundą grindžia argumentais, kad Komisijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. įtvirtintų reikalavimų. Komisijos vertinimu, Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis, Sprendimą pagrindžiantys motyvai nurodyti pačiame Sprendime, jame nurodyta, koks pareiškėjos elgesys, veiksmai neatitiko Mediacijos įstatymo, Kodekso reikalavimų, aptartos visos reikšmingos aplinkybės, juo atsakyta į esminius A. J. Komisijai pateikto skundo argumentus, todėl jis atitinka VAĮ nuostatas. Pagal pareiškėjos pateikto skundo argumentus yra akivaizdu, kad pareiškėja suprato, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais priimtas Komisijos Sprendimas dėl įspėjimo skyrimo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Atsiliepimas

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. pateikė 2024-12-30 atsiliepimą į pareiškėjos skundą; atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino:

8.1. Susipažinus su pareiškėjos skundu, akivaizdu, kad tai yra siekis išvengti atsakomybės, nepripažįstant savo neteisėto, neetiško ir neteisingo elgesio A. J. atžvilgiu mediacijos proceso metu.

8.2. Pacituoja pareiškėjos (mediatorės) 2024-04-22 el. laišką, išsiųstą A. J. tėvui A. J., ir paaiškina, kad pareiškėja (mediatorė) jame A. J. vertina kaip ligonį, kad į ją reikia žiūrėti kaip į ligonį, nurodo, kad procese dalyvauja A. J. motina (o tai, A. J. teigimu, yra netiesa).

8.3. Pareiškėjos (mediatorės) šališkumas buvo akivaizdus A. J. tėvo A. J. atžvilgiu, palankumas tėvo atžvilgiu buvo tokio lygio, kad A. J. kilo įvairiausių minčių, kokie bendri reikalai sieja mediatorę ir tėvą. A. J. yra adekvatus žmogus ir jos dabar nereikia siekti „padaryti" ligone, ne pilno proto, nesveika ir pan. Tokį požiūrį A. J. juto iš pareiškėjos (mediatorės) visos mediacijos metu, kas A. J. labai gniuždė ir žemino. A. J. viena turėjau „atlaikyti" psichologinį spaudimą, žeminimą mediacijos metu tiek iš pareiškėjos (mediatorės), tiek iš tėvo

8.4. Pareiškėja (mediatorė) pažeidė mediatorių etikos principus, savo vertinimais ir elgesiu peržengė visas profesinės etikos ribas.

8.5. Mediacijos proceso metu A. J. buvo priblokšta ir šokiruota pareiškėjos (mediatorės) elgesiu, šališkumu kitai šaliai, neobjektyvumu, nuolatiniu A. J. petraukinėjimu, tildymu, šaipymosi ir pan. Po balandžio 22 d. mediacijos buvo akivaizdu, kad nei A. J., nei jos tėvas A. J. savo pozicijų nekeis, ir mediacija nedavė rezultato-taikaus susitarimo.

8.6. Praėjus savaitei, 2024-04-29 A. J. parašė elektroniniu paštu pareiškėjai (mediatorei) primindama, kad nesulaukia pažymos dėl nerezultatyvios mediacijos ir ta pažyma reikalinga teismui. Pareiškėja (mediatorė) A. J. atrašė kaip ne teisininkė, o kaip medikė, konstatavusi psichologinę būklę, neva, A. J. šiuo metu yra su sutrikusia emocine būsena, negali priimti sprendimų, turi lankytis pas psichologus, psichiatrus ir pan. A. J. jautėsi labai įžeista ir pažeminta.

8.7. Paaiškino, kaip pasireiškė nepakankamai pagarbus pareiškėjos (mediatorės) elgesys mediacijos proceso metu: pareiškėja (mediatorė) A. J. nuolat pertraukinėjo sakinio viduryje, neleido pasisakyti, stengėsi visaip išmušti iš „vėžių", stengėsi sukurti kuo sunkesnę psichologinė atmosferą pasišaipant pasisakytų ateities planų, pasirinktos mokymosi įstaigos (beje, A. J. tą planą puikiai įgyvendino ir puikiai baigė „Takoskyra" plaukų kirpimo kursus Šiauliuose), menkino A. J. kaip žmogų, kad ji ko nesupranta, neteisingai elgiasi, kad privalo bendrauti su tėvu.

Šalies argumentai

9. Pareiškėja (mediatorė) pateikė 2025-01-21 papildomus paaiškinimus dėl A. J. 2024-12-30 atsiliepimo, kuriuos, be kita ko, paaiškino, kad:

9.1. Iš pareiškėjos (mediatorės) pusės agresyvių veiksmų, pertraukimų viduryje sakinio, šaipymosi iš ateities planų ar kitokio neetiško elgesio nebuvo. Tai atsispindi ir rašytame laiške A. J.

9.2. Apie „privalomumą“ bendrauti su tėvu – taip pat nebuvo sakoma, juk nei vieno žmogaus nepriversi bendrauti, jeigu jis to nenori.

9.3. Praėjus kuriam laikui, mediatorė mano, kad A. interesas nuo pat pradžių buvo „peršokti“ mediaciją, kaip biurokratinę stotelę ir kreiptis iš kart į teismą, tačiau įstatymų nustatyta tvarka – tas būtų įmanoma tik pačiai (ar kitai ginčo šaliai) atsisakius dalyvauti mediacijoje. Kadangi mediacijos pažymoje yra nurodoma, dėl ko mediacijos procesas yra nutrauktas – A. nenorėjo būti to priežastimi, tam, kad galimai teismui nepasirodyti „nusistačiusią priešiškai“. Visi jos tolimesni žingsniai iš esmės tai ir rodo.

Atsiliepimas

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. pateikė 2025-01-22 atsikirtimus į pareiškėjos (mediatorės) 2025-01-21 rašytinius paaiškinimus. A. J. 2025-01-22 atsikirtimuose paaiškino, kad pareiškėja (mediatorė) 2025-01-21 paaiškinimuose pateikė daug klaidinančios informacijos ir nurodė, kuri informacija klaidinanti. A. J. paaiškino, kad jos interesas buvo kuo greičiau ir efektyviau išspręsti klausimą, ji dėjo labai dideles viltis į mediacijos procesą, tikėjosi, kad profesionalus teisininkas padės rasti su A. J. bendrus taškus, įvertins situaciją ir procesas nepersikels į teismą. A. J. suprato, kad mediacijoje kompromisai privalomi, buvo pasiruošusi geranoriškai tartis dėl išlaikymo sumos, ją kažkiek pamažinti ir pan. Tačiau mediacijos procesas buvo „turgaus“ lygio, neprofesionalus, neetiškas, nepagarbaus elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusia mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir už tai pareiškėjai pareikštas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo teismo: 1) Sprendimą panaikinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

12.1. Tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius priėmė 2024-03-19 sprendimą Nr. (11.14 Mr)(M-P-24-1608)-MSP „Dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti“, kuriuo nusprendė paskirti pareiškėja mediatore teikti mediacijos paslaugas vykdyti mediaciją civiliniame ginče tarp A. J. ir jos tėvo A. J. dėl išlaikymo iš tėvo priteisimo pilnamečiam asmeniui ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

12.2. Pareiškėja A. J. 2024-04-02 elektroniniu paštu išsiuntė tokio turinio laišką „Labas vakaras, Gavau iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Jūsų prašymą vykdyti privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Trumpai pristatau mediacijos esmę - mediacija tai procesas, kurio metu trečias neutralus asmuo (mediatorius) dalyvauja sprendžiant šalių ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai. Mediacija yra savanoriška, šalys turi teisę iš jos pasitraukti bet kurioje stadijoje, mediacija yra konfidenciali, mediatorė ir šalys privalo išlaikyti konfidencialią informaciją apie šalių pasisakymus bei jų elgesį mediacijos metu, mediatorė (Aš) esu nešališka ir neutrali šalių atžvilgiu. Jūs kaip ginčo šalis turite dėti visas pastangas išspręsti tarpusavio ginčą mediacijos būdu sąžiningai ir bendradarbiaudami, bei siekti, kad mediacijos būdu pasiektos taikos sutarties sąlygos neprieštarautų galiojančioms imperatyvioms teisės normoms bei bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Pridedu konfidencialumo pasižadėjimą, prašau jį pasirašyti ir persiųsti man. Prašau Jūsų nurodyti, kurią dieną galėčiau susisiekti su Jumis, kelintą valandą, bei savo telefono numerį. Taip pat nurodyti ar turite atstovą (advokatą) ir jei taip, prašau nurodyti jo vardą, pavardę, bei kontaktus.“.

12.3. Taip pat mediatorė 2024-04-22 elektroniniu paštu išsiuntė A. J. tokio turinio laišką: „Po šiandienos mūsų pokalbio: supratau, kad mediacijos procesą turime pristabdyti, nes pastebėjau pati ir Jūs man paantrinote, kad šiuo metu Jūsų psichologinė ir fizinė būklė kelia man abejonių, dėl racionaliai priimamų sprendimų, o nesivadovaujantis emocijomis.

Mediacijos metu visad pabrėžiu, kad mediacija yra apie tai, kaip yra svarbu prieš pasiekiant vienokį ar kitokį susitarimą - atkurti santykius. Suprantu, kad Jūsų gyvenime įvyko daug įvykių, kuriuos vargu ar galima būtų pataisyti, bet gyventi visą likusį gyvenimą su nuoskaudomis, pykčiu savo artimiausiam žmogui, kuris nenori nusigręžti nuo Jūsų, o nori palaikyti bendravimą - manau svarbu Jums pačiai.

Siūlau neišbraukti savo tėvo iš gyvenimo, nepalaidoti jo gyvo, nes tai atsilieps Jums ateityje - kuriant darbo santykius, kuriant asmeninį santykį su žmonėmis, su gyvenimo partneriu, ar kuriant šeimą. Tai pamatas, kuris šlubuoja šiuo metu, tačiau turi didžiulę reikšmę Jums pačiai. Girdėjau jus kalbant apie tai, kad turite svajonių, norite siekti jų, norite išmokti dirbti su klientais, su verslo partneriais, tačiau prieš pradedant darbą su kitais, visada reikta mokėti dirbti su savimi.

Mano pasiūlymas Jums būtų, kurį laiką atsiriboti nuo mediacijos proceso, ir padirbti su psichologu, pakalbėti su juo. Paaiškinti situaciją, kad tam, kad bendravimas nekeltų Jums įtampos, tam, kad Jums nereikėtų po pokalbio su tėvu psichologinės pagalbos, Jums reikalingas darbas su savimi pačia, atsiriboti nuo to, kad tai, ką kalba Jūsų tėvas, kas Jus skaudina ar kitu būdu žeidžia - yra Jūsų reakcija, Jums reikia pakeisti ją, reikia turėti tam tikras ribas ir aiškiai jas parodyti tėvui. Jums reikalingas išsikalbėjimas dėl to, kas įvyko, dėl to, kur galbūt kaltinate save.

Be viso to, noriu pabrėžti, kad jūs esate jau pilnametis asmuo ir turite suvokti tai, kad esate priklausoma nuo tėvų (abiejų tėvų) tik dėl to, kad šiuo metu mokotės mokykloje ir gyvenate išlaikoma jų. Visi kiti aspektai, ar galbūt baimės - įskaudinti mamą pasakius jai savo poziciją, ar skaudinti tėvą vien dėl to, kad kažkurioje situacijoje buvote įskaudinta pati ir kitaip „gintis“ nebemokate, suponuoja tik vieną, kad turite suaugti ir suprasti, kad esate atskiras žmogus, kad jūsų tėvai turėjo santykį tarpusavyje, tačiau tai jokiu būdu neliečia Jūsų, jų konfliktai - yra jų, o Jūs turite kurti savo santykį atskirai su mama, atskirai su broliu, atskirai su tėvu, ir tėvų gimine.

Prašau Jūsų užsirašyti konsultacijai su psichologu, ir jeigu būtų būtinybė - galite psichologui duoti mano kontaktą, aš pridėsiu kažką nuo savęs, tačiau manau, kad tai nebus reikalinga, jei būsite atvira tiek, kiek galite, tiek kiek tai svarbu Jums. Joks save gerbiantis specialistas niekada nepasakys Jums, kad problema išsprendžiama pinigų klausimu ir visišku nebendravimu tarpusavyje.

Taip pat manau, kad Jums pačiai reiktų vienai nuvykti pas teisininką (manau, kad savivaldybė suteiktų Jums nemokamą teisinę pagalbą) ir pasikonsultuotumėte, koks „blogiausias“ scenarijus gali įvykti ateityje (juolab, kad geriausią laikome tuo, kad tėtis sutiks su Jūsų prašoma išlaikymui suma), bet tiesiog, kad būtumėte tvirta dėl savo apsisprendimo, turite žinoti apie tai, kad kaip tėtis ir minėjo, kad jis gali prašyti teismo, kad Jūs pateiktumėte išrašus visus (neklastotus) apie tai, kur jūs pati (ne Jūsų mama, o Jūs, nes tai bus jūsų finansiniai įsipareigojimai) išleidžiate pinigus - čia ir dabar, o ne ateityje - nepateikus jų, tėtis visada gali nueiti į teismą, paprašyti teismo vykdomojo rašto, kreiptis į antstolius, kur seka įspėjimai, baudos ir pan. Aš nesakau, kad tėtis taip pasielgs, bet jūs turite suvokti, kad viskas kas parašyta juodai ant balto - turi būti vykdoma, kitu atveju yra atsakomybė - baudos bus išrašomos jūsų vardu, ne mamos. Juolab minėjau ir apie tai, kad ne tik pilnamečiai tėvai turi teisę prašyti išlaikymo iš tėvų, bet ir tėvai gali prašyti išlaikymo iš savo pilnamečių vaikų — ar tėtis turi tam pagrindą — aš pasakyti negaliu, tačiau teisininkas Jūs pakonsultuos ir įvardins tai. Šiandien mediacijos metu buvo nuskambėję kiti tėvo finansiniai įsipareigojimai, kuriuos jis galės teisme pagrįsti - tai kreditas, galbūt prie finansinių išlaidų galima bus priskirti ir atsiradusią ligą - tam yra sveikatos išrašai ir pan.

Tėtis neatsisako Jums padėti, nei šio pokalbio metu, nei mes matėme tą iš praeities - per 15 mėn. (apytiksliai tiek liko Jums mokytis) – 6000 Eur geriausiu atveju, jeigu tėvas sutiktų su keturių šimtų eurų išlaikymu. Kai tuo tarpu Jis per kelis kartus buvo pervedąs pinigų jums asmeniškai į sąskaitą, po 350 Eur — mamai už Jūsų išlaikymą ir buvo prisidėjęs kompiuterio ir baldų pirkimu (2500 Eur).

Gal vardan gerų santykių vertėtų pagalvoti apie tai, kad vaiko pinigai iš valstybių (Lietuvos ir Belgijos) būtų pervedami Jums tiesiogiai į sąskaitą - tai 200 Eur. Ir prie viso to prisidėtų tėtis papildomai (fiksuotai) 150-200 Eur ir reikalui esant jis Jums padėtų kaip seniau?

Aš lygiai taip pat kaip ir Jums, taip pat ir tėčiui pasiūlysiu kreiptis į psichologą tam, kad psichologas jam paaiškintų kaip derėtų bendrauti su „vaikais“ skyrybų atveju, nustoti moralizuoti, nustoti aiškinti tuos dalykus, kaip aš šiandien ir pasakiau Jums - kurie nesusiję su vaiku, o susiję su nepavykusiais santykiais su Jūsų mama. Kai abu dirbsite, ir tikiu, kad galite dirbti bendrai su specialistais - gal pavyktų Jums susitaikyti ir gal tėtis Jums Belgijoje kokią stažuotę suorganizuos dėl kirpėjos praktikos? Apsigyventumėte pas jį, nieko mokėti nereikėtų (na čia tokie mano pačios sugalvoti planai, preliminariai orientuoti į jūsų geresnį santykį).

A., pagalvokite apie tai, neatsakykite iškart į mano laišką, duokite susivaikščioti mintims galvoje. Šiuo metu jaučiu, kad esate įsitempusi, jaučiu, kad nesuprantate iš dalies kas vyksta ir kaip tai gali vykti, kokios to pasekmės, ir Jums reikalinga psichologinė pagalba, palaikymas <...>“.

12.4. A. J. 2024-05-02 14:09 parašė tokio turinio elektroninį laišką mediatorei: „Laba diena, Nesulaukiu pažymos apie nerezultatyvią mediaciją. Pažyma reikalinga teismui.“

12.5. Mediatorė 2024-05-02 20:26 parašė A. J. tokio turinio elektroninį laišką: „Mediacijos procesas dar nesibaigė, todėl sunku sakyti apie jos rezultatus – ar pavyks pasiekti susitarimą ar ne. Mano prašymas adresuotas Jums buvo, kad esant įtampai asmeniniame gyvenime, kai turite fizinių ir dvasinių sunkumų, pasikreipti į Jus kuruojantį psichologą tam, kad galėtume judėti toliau susitarimų link. Emocijomis grįstas sprendimų priėmimas padarys daugiau žalos negu naudos Jūsų gyvenime.“

12.6. Mediatorė 2024-04-22 elektroniniu paštu išsiuntė tokio turinio laišką A. J.:

„Po šiandienos mūsų pokalbio, supratau, kad mediacijos procesą turime pristabdyti, nes pastebėjau šiuo metu A. psichologinė ir fizinė būklė kelia man abejonių, dėl racionaliai priimamų sprendimų, o nesivadovaujantis emocijomis.

Mediacijos metu visad pabrėžiu, kad mediacija yra apie tai, kaip yra svarbu prieš pasiekiant vienokį ar kitokį susitarimą – atkurti santykius. Niekada nesakau, kad tie atkurti santykiai turi būti tokie pat artimi ir šilti, kokie buvo daug anksčiau, bet bent jau dalykinius santykius palaikyti visuomet galima.

Girdžiu iš Jūsų daugybę nuoskaudų dukros adresu – dėl nenoro bendrauti, dėl užblokavimo visur, taip pat dėl to, kad dukra atsisako bendrauti su Jūsų pusės giminaičiais (seneliais, dėde). Girdžiu, kad kažkur įsijungiate kontrolę dėl dukros kelionių į Olandiją, dėl nesamos galimybės prisijungti prie jos pamokų ir žinoti, koks jos vidurkis pažymiai, dėl esveikatos prisijungimų ir pan.

Todėl turbūt rekomenduočiau ir Jums, kol esate Lietuvoje ir turite tokią galimybę, nuvykite pas psichologą, galbūt net tą patį, pas kurį lankosi Jūsų dukra, tam kad vėliau galėtumėte tęsti darbus tarpusavyje, tačiau neminint to fakto dukrai, kad lankotės pas tą patį (tam, kad nekelti jai įtampos dėl „kontrolės“ ir tam, kad neatmušti jos noro „lankytis pas psichologą“) ir pakalbėkite apie galimybes atkurti ryšį su dukrą, kur galbūt jus jaučiatės kaltas – kad ši situacija yra tokia, kokia yra. Kur galbūt nuoskaudos, kurios yra adresuotos dukros mamai – yra „siunčiamos“ dukrai. Dėkite visas viltis ir geriausius norus į tai, kad tas ryšys būtų atkurtas.

Šiandien A. paminėjo faktą, kad jai yra „darbas“ – bendravimas su Jumis. Su bet kuriuo žmogumi bendrauti yra darbas – tą akcentavau ir jai, kad gali būti „nemalonių klientų“, „nesąžiningų verslo partnerių“ – verslas niekada neina kaip per sviestą, su kiekvienomis nesėkmėmis mes augame ir tai daromus stipresnius užauginant mums papildomą odos „storį“.

Nuvykę pas psichologą pabandykit suprasti savo dukrą per jos supratimo prizmę, per mergaitės, kurios tėvai išsiskyrę, kuri gyvena su mama, kurios tėtis dirba užsienį, kurios „pasaulis“ matyt sugriuvo tuo metu, kai ji buvo paauglė, kuriai sunku judėti į priekį ir kuri renkasi „pabėgti“ iš Lietuvos – taip atsigaudama kažkur su draugais Olandijoje, kuri renkasi sėdėjimą prie kompiuterio ir gulėjimą lovoje – tam, kad jos „niekas neliestų“. Aš iš dalies tikiu, kad tas išlaikymo klausimas yra labiau „primestas“ mamos – kuri dalyvauja „mediacijoje“ netiesiogiai ir jeigu aš matysiu jos įtaką pilnametės dukros sprendimuose, aš ją pati įtrauksiu į mediaciją ir norėsiu su ja pasikalbėti.

Bet iš jūsų aš prašau, kad Jus skirtumėte laiko ir finansų tam, kad atkurti ryšį su dukra psichologo pagalba, juolab jei dukra serga depresija į bendravimą su žmogumi, kuris visad „supasi ant emocinių sūpynių“ turite žiūrėti kaip į ligotą žmogų, o ne kaip į „maištaujantį“ žmogų. Tą sunku suvokti tiems, kurių gyvenimas jau „susitupėjęs“ ir kurie nepriklausomi nuo nieko. Tai mano patarimas būtų toks.

Kol kas mediaciją „pristabdau“, daviau laiko A. atsakyti į mano laišką, kai ji mane informuos, ką toliau mes darome – tuomet informuosiu ir Jus.“.

12.7. 2024-04-29 A. J. Tarnybai pateikė skundą „Dėl neteisėto ir neetiško mediatorės M. Č. elgesio mano atžvilgiu vykdant mediaciją“, kuriuo prašė mediatorės atžvilgiu pradėti vidinį tyrimą dėl jos neetiško ir žeminančio elgesio ir atitinkamai jai taikyti atsakomybę. Paaiškino, kad mediacija vyko 2024-04-22 nuotoliniu būdu per ZOOM platformą. Pavadino mediacijos procesą egzekucija ir pasityčiojimu iš A. J. (18 metų žmogaus), įvykdymo dviejų žmonių: A. J. ir mediatorės. A. J. minėtame skunde paaiškino, kad yra priblokšta mediatorės elgesio, šališkumo kitai šaliai, neobjektyvumo, nuolatinio A. J. pertraukinėjimo, tildymo, šaipymosi iš A. J., moralizavimo, kokia A. J. privalo būti gera tėvui, su juo bendrauti, šaipymosi, tyčiojimosi, ironizavimo, vadinimo visokiais išsireiškimais tiek A. J., tiek jos ateities planų. Teigė, kad mediatorė akivaizdžiai palaikė A. J. pusę, atstovavo ne kaip mediatorė abi šalis, o elgėsi kaip A. J. advokatė. Paaiškino, kad buvo daromas psichologinis spaudimas dėl prašomo išlaikymo dydžio iš tėčio priteisimo. Paaiškino, kad mediatorė ne tai, kad bandė išspręsti teisinį ginčą, o dar labiau kurstė tėvą prieš dukrą ir jos prašymą dėl išlaikymo sulaukus pilnametystės kol mokysis.

12.8. 2024-05-30 mediatorė pateikė Komisijai atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad A. J. skundas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis realybės. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad paslaugas suteikė tinkamai ir profesionaliai. Mediatorė dėl mediacijos vykdymo būdo paaiškino, kad A. J. prašė mediaciją vykdyti nuotoliniu būdu, akcentuodama tai, kad yra mokinė, o A. J. prašė mediaciją vykdyti gyvai, atvažiuoti į Zarasus. Mediacijai vykdyti skirtas laikas ir data buvo pasirenkama remiantis tuo, kad A. J. atvykęs į Lietuvą, turi laiko ir galimybes atvykti bet kada; apie tai, kad A. J. atvyks į Zarasus informavau A. J., paklausė, ar ji tikrai nenorės atvykti kartu ir dalyvauti gyvame susitikime, ji paminėjo, kad jai patogiau nuotoliu.

12.9. 2024-06-05 Komisija skundžiamu Sprendimu nusprendė pripažinti, kad mediatorė pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pareikšti mediatorei įspėjimą. Sprendime nurodyta:

12.9.1. Komisija, įvertinusi A. J. pateikto skundo argumentus, mediatorės paaiškinimus, kitus A. J. ir mediatorės pateiktus dokumentus, mediatorės atsiųstą el. laišką, sprendžia, kad, mediatorė pažeidė Kodekse ir Mediacijos įstatyme įtvirtintus reikalavimus mediatoriaus veiklai.

12.9.2. Mediatorius, būdamas savo srities profesionalas ir turėdamas atitinkamą kvalifikaciją, privalo vadovautis vienu iš pagrindinių bendrųjų elgesio principų – pagarbos žmogui, atsižvelgdamas į tai, jis turi dėti visas pastangas, kad užmegztų kontaktą ir pelnytų abiejų ginčo šalių pasitikėjimą.

12.9.3. Mediatorius privalo gerbti ginčo šalis, bendrauti mandagiai, dalykiškai, oficialiai, nevartoti žodžių ar formuluočių, dėl kurių gali kilti tam tikrų interpretacijų, dviprasmybių. Mediatorius visada turi apgalvoti apie savo sakomų žodžių reikšmę ir vengti asmeninių vertinimų, siekdamas tinkamai atlikti savo pareigas mediacijos procese, privalo gerbti šalis, negali kaltinti, kritikuoti, moralizuoti ar teisti.

12.9.4. Iš pateikto mediatorės A. J. siųsto el. laiško turinio galima vertinti, kad mediatorė nepakankamai pagarbiai ir pernelyg globėjiškai kreipėsi į A. J., darė mediatoriaus veiklos ribas peržengiančias išvadas. A. J. dėl tokio mediatorės elgesio jautėsi šokiruota ir pažeminta. Mediatorės el. laiško tonas, Komisijos nuomone, yra moralizuojančio pobūdžio, kuriuo norima sukelti A. J. kaltės jausmą dėl bendravimo su tėvu vengimo, neatsižvelgiant į tokio bendravimo vengimo priežastis. Toks el. laiško pobūdis iš esmės vertintinas kaip patvirtinantis A. J. nurodomas aplinkybes dėl mediatorės nederamo bendravimo su ja.

12.9.5. Mediatorė privalėjo laikytis Kodekse įtvirtintų pagrindinių mediatoriaus elgesio principų, atsiriboti nuo savo asmeninės nuomonės, patirties ir požiūrių ar vertybių ir jokiu būdu jų neprimesti šalims. Elgtis ir kalbėti taip, kad nebūtų pakenkta mediacijos procesui, t. y. būti dalykiška, pagarbia ir mandagia.

12.9.6. Mediacijos procesas vyko pusiau nuotoliniu būdu – A. J., mediacijos procese dalyvavo naudodamasi vaizdo ryšio priemonėmis, kita ginčo šalis A. J. - būdamas vienoje patalpoje su mediatore. Komisijos nuomone, mediacija, visų pirma, yra ginčo šalių tarpusavio bendravimo procesas. Šis bendravimas yra lengvinamas profesionalaus mediatoriaus pagalba, kuri, be kita ko, apima malonios atmosferos kūrimą, pasitikėjimu grįsto ryšio su šalimis užmezgimą, prielaidų šalių aktyviam dalyvavimui sprendžiant tarpusavio ginčą sukūrimą. Bendravimas vienai šaliai esant su mediatoriumi vienoje patalpoje, kitai naudojantis vaizdo ryšio priemonėmis, gali sukelti sunkumų efektyviam mediatoriaus ir ginčo šalių tarpusavio ryšio užmezgimui, kuris yra kritiškai svarbus mediacijos proceso sėkmei. Atkreiptas dėmesys, kad tokia mediacijos forma apsunkina galimybę operatyviai dalintis su šalimis tarpusavyje ir su mediatoriumi informacija bei įgalinti mediatorių skirti vienodą dėmesį abiem ginčo šalims, abiem joms suteikti aktyvų vaidmenį procese ir vesti prie taikaus ginčo išsprendimo.

12.9.7. Siekdama aiškumo, mediatorė turėjo išsamiau supažindinti ginčo šalis su mediacijos procesu ir Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise pasitraukti iš mediacijos proceso, nenurodant pasitraukimo priežasčių. Ginčo šaliai reikalaujant pateikti pažymą apie mediacijos pabaigą, mediatorė turėjo priimti jos teisę iš šio proceso pasitraukti.

12.9.8. Toks mediatorės elgesys neatitinka Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalių, Kodekso 1.1, 2.2, 3.2 straipsnių reikalavimų ir diskredituoja mediacijos procesą, t. y. sudarė pagrindą mediacijos šalims suabejoti mediacijos proceso nauda, sumenkino jų pasitikėjimą mediacijos procesu bei sudarė kliūtis mediacijos šalims pasiekti mediacijos proceso tikslą – taikų ginčo išsprendimą.

12.10. Į bylą pateiktas Komisijos 2024-06-03 posėdžio 2024-06-05 protokolas, kuriame nurodyta, kad Komisijos 2024-06-03 posėdyje svarstant 2 darbotvarkės klausimą – mediatorės M. Č. veiklos vertinimas pagal A. J. skundą – dalyvavo šie Komisijos nariai: A. M., R. G., A. T., Ž. P., V. Ž.. Komisijos sekretorė – T. M.-Kazlauskienė. Komisijos posėdyje dalyvavo mediatorė ir A. J. Daromas posėdžio garso ir vaizdo įrašas. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė pripažinti, kad mediatorė pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pareikšti mediatorei įspėjimą.

12.11. Į bylą pateiktas Komisijos 2024-06-03 posėdžio 2 darbotvarkės klausimo – mediatorės M. Č. veiklos vertinimas pagal A. J. skundą – garso ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota:

12.11.1. A. J. (toliau ir – A. J.) paaiškinimai Komisijos posėdžio metu. Paaiškino, kad mediatorė palaikė jos tėvą A. J., buvo gailestis tėvui. A. J. nori lankyti kirpėjos kursus, o mediatorė laiške sako, „tai gal išvažiuok su juo į Belgiją studijuoti“. Jeigu A. J. taip bloga nuo bendravimo su tėvu, kodėl mediatorė siūlo jai su juo važiuoti į Belgiją. Dėl mediacijos taisyklių paaiškinimo, to kaip ji bus vykdoma, kalbėjimo eiliškumo paaiškino, kad mediatorė sakė, jog bus neutrali, sieks pasiekti sprendimą, mediacijos esmė – kad bus bandoma taikiai išspręsti ginčą. Mediatorė siūlė, kad tėvas A. J. pervestų po 150-200 Eur, o jeigu prireiks, ji galės daugiau paprašyti. A. J. prašė 400 Eur, o tėvas jokios sumos nepasiūlė, nepasakė, už jį pasakė pati mediatorė. Mediatorė sakė A. J. eiti pas psichologus ir tvarkytis su savimi. A. J. pasakė, kad turi depresiją, problemų. O jai mediatorė atsakė, kad nesvarbu, kokias problemas ji turi, reikia eiti pas psichologą, subręsti ir tada bendrauti su tėvu, kad A. J. turi išmokti perlipti per save, kad bendrautų su tėvu; privalo bendrauti su tėvu, A. J. kaltė, kad nebendrauja su tėvu. A. J. stengėsi atkurti santykius su tėvu, bet A. J. to padaryti nepavyskta. Mediatorė sakė, kad nesvarbu, kas buvo praeityje, A. J. turi su tėvu bendrauti. Mediatorei paklausus, kam A. J. pinigai, A. J. atsakė, kad kirpėjų kursams ir apgyvendinimui, sakė, kad kirpėjų kursus lankys vasarą, mediatorė pasakė, kad A. J. ateities planai yra iš oro. Mediatorė sakė, kad kiek A. J. gauna, tiek turi užtekti. Kai A. J. pasakė, kad mokysis Šiauliuose, mediatorė paklausė, kodėl ji nesimoko kur nors kitur Mediatorė pasiūlė 200 Eur, tačiau A. J. atsakė, kad pasiliks prie 400 Eur, mediatorė vertė toliau dalyvauti mediacijoje. Mediatorė sakė, kad tėvas galės iš A. J. prisiteisti išlaikymą, tėvas gali paprašyti čekių, kvitų, kad žinotų, kam A. J. išleidžia pinigus, o A. J. sakė, kad taip ir prašys. Mediatorė tikėjo tėvu. Mano, kad mediatorė negali sakyti, kad žmogus eitų pas psichologą ir subręstu. Praėjus daugiau kaip savaitei, mediacijos pažymos neišdavė, o A. J. paprašius, ją apibūdino kaip emocionalią. A. J. paaiškino, kad pažyma iki šiol neišduota, o mediacija nevyksta. Mediatorė sakė, kad kas buvo praeityje nesvarbu, dabar fokusuojamės į ateitį. A. J. daugiau su tėvu atstatyti santykių nenori, nes kiek bandė, nepavyko. Mediatorė planavo A. J. ateitį. Paaiškino, kad A. J. gyvena Lietuvoje, bet važiuoja į Belgiją dirbti.

12.11.2. Vienas Komisijos narys, išklausęs A. J. paaiškinimus, pasakė, kad klausantis A. J. susidaro įspūdis, jog ne A. J. savo poziciją pristatinėjo, o mediatorė. A. J. patvirtino, kad taip ir buvo.

12.11.3. Vienas Komisijos narys paklausė A. J., ar buvo pristatyta galimybė pasitraukti iš mediacijos proceso. A. J. atsakė, kad nebuvo.

12.11.4. Vienas iš Komisijos narių paklausė A. J., ar ji nesvarstė galimybės pati pasitraukti iš mediacijos proceso? A. J. atsakė, kad norėjo, bet jai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, nes buvo liepta klausyti, ką kalba tėvas, turėjo klausyti tėvo ir mediatorės.

12.11.5. Vienas iš Komisijos narių paklausė, ar klausimai dėl kvitų pateikimo, tėvo išlaikymo ateityje buvo užduodami tik esant mediatorei su A. J. ar ir esant tėvui. A. J. atsakė, kad esanti visiems trims.

12.11.6. Vienas Komisijos narys paklausė, ar A. J. pasakė, kad nori nutraukti mediacijos procesą? A. J. atsakė, kad taip, o mediatorė sakė, kad tęsiam toliau mediaciją. A. J. sakė, kad nori baigti mediaciją, per teismą prašyti išlaikymo, pažymos neprašė, parašė laišką, kad išduotų pažymą.

12.11.7. Mediatorės paaiškinimai Komisijos posėdžio metu. Paaiškino, kad kadangi nemokamai mediacijai skiriamos tik 4 valandos, ji, taupydama laiką, išsiunčia šalims informacinius pranešimus. Paaiškino, kad visada paklausia, ar šalys turi atstovus. A. J. „numetė“ madiatorei vizitinę kortelę teisininko, kuris teikia teisines konsultacijas, bet nėra advokatas, o A. J. turi advokatą. A. J. paaiškino, kad mokosi 11 klasėje, vyksta pamokos, todėl jai geriau prisijungti nuotoliniu būdu, o A. J. paaiškino, kad nori atvykti pas mediatorę į Zarasus gyvai. A. J. apie tai buvo informuota, jai buvo pasiūlyta atvykti kartu, tačiau ji pasakė, kad jai taip tinka, ji prisijungs nuotoliniu būdu. Mediatorė A. J. perdavė tėvo prašymą, kad A. J. jį atblokuotų. Mediatorė sakė, kad A. J. skauda širdį, nes jis nori bendrauti su dukra. Prasidėjus mediacijai, A. J. pasakė, kad išlaikymui nori 400 Eur ir viskas. Mediatorė jautė, kad A. jaudinasi, kad tai pirma jai mediacija, todėl mediatorė pradėjo uždavinėti klausimus, kurie buvo orientuoti į tai, kad A. J. pasakojimas išsiplėstų. Paklausė, kodėl 400 Eur, t. y. didesnė nei A. J. mokėjo, kai A. J. buvo 17 metų, gal A. J., pavyzdžiui, pradėjo vairuoti mašiną, gal negyvena su mama, nuomojasi būstą Rokiškyje, gal atsirado sveikos problemų, t. y. kas atsitiko tokio, kad prašomo išlaikymo suma padidėjo. A. J. nieko nepasakė, tik pasakė, kad kalbėjo su savo teisininke, kuri sakė, kad 400 Eur normali suma. Mediatorė pasakė, kad galima prašyti ir 1000 Eur, ir 400 Eur, klausimas yra, kodėl tokia suma, kuo motyvuojama. A. J. paminėjo, kad turi psichologinių problemų, jai sunku po to, kai išsiskyrė tėvai, tėvas jas nuolat prikiša, kad viską paliko jai, nors taip nėra. Pokalbio metu mediatorė palaikė A. J., kad ji išsipasakotų. A. J. pasakė, kad, baigusi mokyklą, nori būti kirpėja. A. J. sakė, kad matė, jog Užimtumo tarnyboje yra kirpėjų kursai, ji labai nori juos baigti, jie kainuoja apie 4000-5000 Eur, vyksta Šiauliuose, kurie yra toli nuo Rokiškio. Mediatorė tikrai nesakė to, ką A. J. skunde parašė apie kirpėjų kursus tuo aspektu, ką sakė mediatorė, tai melas, skunde A. J. apsimelavo. Mediatorė A. J. paminėjo, kad ne tik Šiauliuose rengiami kursai, yra ir Utenoje, kituose miestuose. Mediatorė paklausė, ar A. J. žino, ar jai reikės nuomoti butą Šiauliuose, jeigu taip, kokia bus kaina, kiek jai kainuos kursai. Perklausė, ar gerai suprato, kad išlaikymo prašo 400 Eur, ar niekas nepasikeitė dėl to, kad prieš mediaciją kalbėjo, jog mediacijos metu pakalbės apie santykius su tėčiu. A. J. sakė, kad nepasikeitė, galės aptarti. Mediatorė paprašė A. J. paieškoti informacijos dėl kursų, ar jie bus kompensuojami, ar jai reikės atidirbti. A. J. sakė, kad draugai suteiks patalpas ir ji galės Rokiškyje galės būti kirpėja. A. J. buvo pasiėmęs dokumentus, kad jis pervedė A. J. už kompiuterį, pervedė pinigus už kambario įsirengimą, mamai visas sumas mokėjo. A. J. sakė, kad gali mokėti, bet jis aš nori bendrauti, matyti, susitikti. A. J. sakė, kad galbūt su 400 Eur nesutinka po konsultacijos su advokatu; A. J. sake, kad jeigu teismas priteistų 400 Eur, jis prašytų, kad kiekvieno mėnesio paskutinę dieną A. J. pateiktų visus išrašus, ką ji pirko už tuos pingus, kad turės fotografuoti etiketes ir jis tikrins, ar jos sutampa su čekiais. Mediatorė paklausė A. J., ar ji žino, kad tėtis gali teikti tokį reikalavimą. A. J. atsakė, kad žino ir kad jai nesvarbu. Mediatorė paklausė, kiek A. J. pasiruošęs kiekvieną mėnesį mokėti A. J. Jis atsakė, kad sutiktų mokėti 200 Eur, bet pasakė, kad kaip padėjo, taip padės ir toliau. A. J. paaiškino, kad pervedinėjo pinigus A. J. mamai, bet vedė ir pačiai A. J., kad A. J. kiekvieną savaitę buvo pervedami pinigai, kad ji eitų pas psichologą. Bet A. J. pasakė, kad su juo niekas nebendrauja, o jis dukrą myli, nori bendrauti su dukra, tai gal tiktų variantas, kad 200 Eur ant popieriaus, o kitą sumą pervestų kaip anksčiau pervedinėjo, sakė, kad A. J. priklauso Lietuvos ir Belgijos pinigai. Mediatorei buvo signalas, kad kažkas yra ne taip tai, kai A. J. pradėjo skųstis savo problemomis, pradėjo manipuliuoti, kad jam blogai, nes A. J. su juo nebendrauja. Kad A. J. nepatirtų tėvo spaudimo, paprašė A. J., kad nebūtų kalbama taip, kad vėžys atsiranda dėl nebendravimo su dukra. Mediatorei paklausus, kodėl su A. J. nebendrauja A. J., jis negalėjo atsakyti. O A. J. sakė, kad ją tėvas kaltina dėl turto padalinimo. Tada mediatorė kalbėjo A. J., kad tėvai skiriasi kaip vyras ir žmona, o pykčio ant žmonos tėvas negali perkelti dukrai dėl to, kad ji gyvena su mama. A. J. akcentavo, kad viskas vyksta dėl A. J. mamos, už visko stovi A. J. mama. A. J. sakė mediatorei, kad dėl tokio bendravimo su tėvu jai visą laiką po jo reikia psichologinės pagalbos. Tada mediatorė pasiūlė sustabdyti mediaciją, nes matė, kad A. J. reikia psichologo konsultacijos, nes jis nori bendrauti su dukra, bet nemoka, nemoka atsiriboti nuo skyrybų su žmona. Ir A. J. pasakė, kad ji pavargus, emociškai sunku. Taigi mediatorė pasiūlė pristabdyti mediaciją, eiti pas psichologus. Norėjo sustabdyti mediacijos procesą, kad šalys pasikonsultuotų su psichologais, tada mediaciją tęsti toliau. Sakė, kad parašys laišką ir A. J., ir A. J. Sakė A. J., kad eiti pas psichologą neprivaloma, čia nieko blogo, galvos, ką daryti toliau. O tada mediatorė gavo iš A. J. laišką, kad negavo pažymos apie nepavykusią mediaciją. Į tą laišką mediatorė atsakė, kad mediacija nesibaigė, ji nėra nepavykusi, paklausė dėl tolimesnių veiksmų. O po kelių dienų gavo skundą iš VGTPT. Mediatorė paaiškino, kad tokių žodžių, kurie nurodyti skunde, mediatorė nesakė. Medaitorė sakė, kad mediacijoje A. J. atrodė kaip vaikas, išsigandus, pirmą kartą, baisu, nesupranta. Mediatorė akcentavo, kad A. J. yra jaunas žmogus.

12.11.8. Komisijos narė uždavė mediatorei klausimą dėl mediacijos vedimo būdo – kadangi viena šalis buvo greta, kita – nuotoliu, paklausė, ar tai įprasta praktika.

12.11.8.1. Mediatorė atsakė, kad neįprasta, taip buvo pirmą kartą. Ji A. J. klausė, A. J. sutiko, kad jai tinka, kad ji bus nuotoliu, o tėtis bus gyvai. Šalys dėl to sutiko.

12.11.9. Komisijos narė klausė mediatorės, ar nebandė tartis, kad visos šalys būtų nuotoliu.

12.11.9.1. Pareiškėja (mediatorė) paaiškino, kad A. J. atsakė, kad tą dieną Zarasuose tvarkys reikalus, jis nuotoliu galėtų prisijungti tik telefonu.

12.11.10. Komisijos narė klausė – ar jeigu A. J. vietoje būtų vyresnis asmuo, ar mediatorės tonas, bendravimas būtų kitoks ar bendrautų taip pat? Mediatorė paaiškino, kad mediacija vyko ramiai, visi kalbėjo ramiai, draugiškai, o dabar mediatorė išsiblaškiusi, nes A. J. melavo, sakė, ko nebuvo, todėl kilo emocijos.

12.11.11. Komisijos narė paklausė mediatorės: nurodėte, kad A. J. prašė pažymos apie mediacijos pabaigą, tačiau mediatorė mano, kad mediacija dar turi vykti; kaip mediatorė įsivaizduoja procedūrine prasme, kaip toliau vyksta mediacijos procesas, jei viena iš šalių nesutinka dalyvauti mediacijoje, kaip mediatorė planuoja vesti mediacijos procesą.

12.11.11.1. Pareiškėja (mediatorė) atsakė, kad šalis informavo, jog mediacija gali pasibaigti šalies pasitraukimu iš mediacijos, priežastis nebūtina nurodyti. Kai A. J. parašė, kad jai reikalinga pažyma dėl nepavykusios mediacijos, mediatorė atsakė A. J., kad mediacija dar nepasibaigė ir paklausė A. J., ką daryti toliau. A. J. nieko neatsakė, o tada gavo iš VGTPT skundą. Pažyma apie nepavykusią mediaciją A. J. dar neišduota. Mediatorė sakė, kad gal dabar nagrinėjant skundą gali priimti kokius nors sprendimus, gal ji gali išduoti pažymą ne apie pasibaigusią mediaciją, bet prašymą VGTPT apie tai, kad, atsižvelgiant į šalių norus, pakeistų mediatorių ir šalys mediaciją tęs toliau.

12.11.12. Komisijos narė paklausė mediatorės, nuo kada ji tapo mediatore.

12.11.12.1. Pareiškėja (mediatorė) atsakė, kad mediatore tapo nuo 2021; per savo praktiką (per 3 metus) turėjo iki 20 mediacijų.

12.11.13. Komisijos posėdžio pabaigoje Komisijos pirmininkas pasakė, kad Komisija turi A. J. skundą, paaiškinimus, papildymą skundo, kad iki šios nėra gauta pažyma apie baigtą mediaciją, kad A. J. galėtų kreiptis į teismą.

13. Teismo posėdyje, vykusiame 2025-02-03, dalyvavo pareiškėjos prašymu pakviestas liudytojas A. J. Liudytojui klausimus uždavė tik pareiškėjos (mediatorės) atstovas. Pareiškėjos (mediatrorės) atstovas paklausė liudytojo, ar iki mediacijos proceso liudytojui buvo pažįstama pareiškėja (mediatorė), liudytojas atsakė, kad ne, net matęs nėra. Į klausimą, ar ką žino kad iki mediacijos proceso liudytojo artimiesiems asmenims būtų pažįstama pareiškėja (mediatorė), liudytojas atsakė, kad ne. Į klausimą, ar pareiškėja (mediatorė) pateikė paaiškinimą apie mediacijos esmę, galimybę atlikti vienus ar kitus veiksmus mediacijos proceso metu, liudytojas atsakė, kad taip, daugmaž paaiškino, jau neatsimena. Į klausimą, ar mediacijos proceso metu pastebėjo, liudytojo nuomone, mediatorės neetišką elgesį, liudytojas atsakė, kad tikrai ne. Į klausimą ar mediacijos proceso metu mediatorė įžeidė, netinkamai bendravo su liudytojo dukra A. J., liudytojas atsakė, kad tikrai ne. Į klausimą, ar mediacijos proceso metu pareiškėja (mediatorė) siūlė A. J. mokytis Zarasų profesinėje mokykloje, liudytojas atsakė, kad tikrai ne. Į klausimą, ar pati A. J. minėjo ką nors apie savo psichologines problemas, liudytojas atsakė, kad taip, kad lankosi pas psichologą, turi psichologinių problemų. Į klausimą, kaip mano, kaip buvo su pertrauka mediacijoje, kodėl ji buvo padaryta, liudytojas atsakė, kad nieko nežinojo dėl pertraukos, vyko mediacija, sutarė, kad bus kita mediacija, laukė žinių, tada sužinojo, kad negali dalyvauti mediacijoje; gavo informaciją, kad bus paskirta nauja mediatorė, kurios atsisakė.

14. Mediacijos įstatyme nustatyta:

14.1. Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla (2 straipsnio 4 dalis).

14.2. Neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą (2 straipsnio 6 dalis).

14.3. Mediatorius turi būti nešališkas civilinio ar administracinio ginčo šalims. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją (4 straipsnio 2 dalis).

14.4. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl civilinio ginčo sprendimo mediacijos būdu (15 straipsnio 5 dalis).

14.5. Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso (4 straipsnio 3 dalis).

15. Kodekse nustatyta:

15.1. Mediatoriai turi būti kompetentingi ir gerai nusimanyti mediacijos procese (1.1 papunktis).

15.2. Mediatorius visais atvejais turi šalių atžvilgiu veikti nešališkai ir siekti, kad būtų laikomas veikiantis nešališkai, bei būti įsipareigojęs vienodai tarnauti visoms šalims atsižvelgdamas į mediacijos proceso eigą (2.2 papunktis).

15.3. Mediatorius turi užtikrinti, kad visos šalys turėtų pakankamas galimybes būti įtrauktos į procesą (3.2 papunktis).

16. Nuostatuose nustatyta:

16.1. Komisiją iš penkių narių sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (6 punktas).

16.2. Komisijos pirmininkas pasirašo Komisijos sprendimus dėl mediatoriaus veiklos vertinimo (7.4 papunktis).

16.3. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai (12 punktas).

16.4. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komisijos narių (20 punktas).

16.5. Komisiją techniškai aptarnauja VGTPT (22 punktas)

16.6. Komisijos posėdį protokoluoja Tarnybos paskirtas Komisijos sekretorius, kuris nėra Komisijos narys (23 punktas).

16.7. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (25 punktas).

Argumentai ir jų vertinimas

17. Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamo Sprendimo forma neatitinka teisės aktų reikalavimų, Sprendimą pasirašė kolegialaus organo (Komisijos) pirmininkas, tačiau Sprendimas įformintas ne ant firminio blanko, be jokių rekvizitų ir kontaktų; nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis Komisija veikia, Sprendimą priėmusių narių sudėtis ar pozicijos. Šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo remiantis toliau išdėstytais argumentais.

17.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad Mediacijos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, jog dėl mediatorių, kurie pažeidė Mediacijos įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) Komisijai (1 dalis); Komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras (2 dalis). Mediacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę pareikšti įspėjimą. Mediacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendimas dėl įspėjimo mediatoriui pareiškimo gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

17.2. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad mediatorė, kaip ji sakė per Komisijos posėdį, mediaciją vykdo ne vienerius metus, kad, pagal Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, mediacija mediatorei yra profesinė veikla, mediatorei turi būti žinomos Mediacijos įstatymo, Nuostatų, Kodekso nuostatos, nes tai yra vieni pagrindinių teisės aktų, susijusių su jos kaip mediatorės profesine veikla.

17.3. Komisijos sudėtis yra patvirtinta viešai paskelbtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019-02-25 įsakymu Nr. 1R-74 „Dėl mediatorių veiklos vertinimo komisijos sudėties patvirtinimo“, iš kurio matyti, kad Komisijos nariais, kai buvo vertinama mediatorės veikla pagal A. J. skundą, buvo: A. M. (Komisijos pirmininkas), R. G., Ž. P., A. T., V. Ž.

17.4. Į bylą pateiktas Komisijos 2024-06-03 posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad Komisijos 2024-06-03 posėdyje svarstant 2 darbotvarkės klausimą – mediatorės M. Č. veiklos vertinimas pagal A. J. skundą – dalyvavo šie Komisijos nariai: A. M., R. G., A. T., Ž. P., V. Ž.; Komisijos posėdyje dalyvavo pati mediatorė; Komisijos nariai dėl vienbalsiai nutarė pripažinti, kad mediatorė pažeidė mediacijos palsaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pareikšti mediatorei įspėjimą. Į bylą yra pateiktas Komisijos 2024-06-03 posėdžio 2 darbotvarkės klausimo – mediatorės M. Č. veiklos vertinimas pagal A. J. skundą – garso ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad Komisijos posėdyje dalyvavo 2024-06-03 posėdžio protokole nurodyti Komisijos nariai, dalyvavo pati mediatorė, Komisijos pirmininkas vedė Komisijos posėdį, 3 kiti Komisijos nariai uždavė klausimų mediatorei. Minėtas Komisijos posėdžio protokolas bei Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašas yra neatsiejama skundžiamo Sprendimo dalis.

17.5. Iš anksčiau aptarto Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisijos priimtus sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkus, o Komisija, kurią sudaro atstovai iš skirtingų institucijų/įstaigų, aptarnauja VGTPT. Skundžiamame Sprendime yra nurodyta, kad jį priėmė Komisija, jis pasirašytas Komisijos pirmininko.

18. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija Sprendime remiasi Teisminės mediacijos taisyklių 7.3 papunkčiu, tačiau galiojančioje šių taisyklių redakcijoje tokio papunkčio jau nėra kelis metus.

18.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jis priimtas vadovaujantis Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalimis, Kodekso 1.1, 2.2, 3.2 papunkčiais. Sprendime Teisminės mediacijos taisyklių 7.3 papunktis minimas tokios redakcijos, kokios jis buvo 2019 metais, nes, jį minint, duodama nuoroda į 2019 m. Mediatoriaus vadovą.

19. Pareiškėja paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, iš jo turinio negalima suprasti, kokį konkrečiai etikos pažeidimą pareiškėja padarė, kaip ji turėtų elgtis ateityje, nuo kokių veiksmų susilaikyti.

19.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jo turinio, aptarto šiame teismo sprendime, matyti, kad Sprendimas yra motyvuotas, skundžiamame Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokius pažeidimus pareiškėja padarė, kokiais teisės aktais konstatuodama pažeidimus rėmėsi Komisija, akivaizdu, kad pareiškėja turi ateityje koreguoti savo elgesį, kad tokių pažeidimų, kurie nurodyti Sprendime, nedarytų.

20. Pareiškėja paaiškina, kad Sprendime tik abstrakčiai pacituotas Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Kodekso 1.1, 22.2, 3.2 papunkčiai, tačiau Sprendime jokia teisinė pareiškėjos konkrečių individualių veiksmų ar neveikimo kvalifikacija neišskirta.

20.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad pagal minėtas teisės aktų nuostatas, kurios pacituotos anksčiau šiame teismo sprendime, mediatorius turi būti nešališkas ginčo šalims, turi būti kompetentingas ir nusimanyti mediacijos procese, užtikrinti, kad visos šalys turėtų pakankamas galimybes būti įtrauktos į procesą.

20.2. Reikalavimas mediatoriui būti kompetentingu, nešališku, teismo vertinimu, neabejotinai reiškia ir tai, kad mediatorius turi vadovautis vienu bendrųjų elgesio principų – pagarbos žmogui, atsiriboti nuo savo asmeninės nuomonės, patirties ir požiūrių ar vertybių ir jokiu būdu jų neprimesti šalims, būti mandagus, dalykiškas, pagarbus, kaip ir nurodyta skundžiamame Sprendime.

20.3. Tai, kad mediatorė, mano, jog ji minėtų teisės aktų reikalavimų laikėsi, savaime nereiškia, kad taip ir buvo. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, sutinka su Komisijos Sprendime išdėstyta pozicija, kad Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Kodekso 1.1, 22.2, 3.2 papunkčiai buvo mediatorės pažeisti tiek jai bendraujant su A. J. (mediatorės A. J. 2024-04-22 siųsto laiško turinys), tiek dėl mediacijos proceso pusiau nuotoliniu būdu, kai iš mediatorės rašytinių paaiškinimų, paaiškinimų Komisijos posėdžio metu matyti, kad buvo galimybės sudaryti sąlygas abiem šalims dalyvauti nuotoliniu būdu, taip sumažinant, eliminuojant sąlygas vienai ginčo šaliai, kuri mediacijos procese dalyvavo nuotoliniu būdu, jaustis, kad ji yra mažiau įtraukta į mediacijos procesą, kad mediatorė labiau palaiko šalį, kurį sėdi greta mediatorės, o ne atskirai nuo jos, kaip ir kita šalis. Tai, kad abiem šalims mediacijos procesas pusiau nuotoliniu būdu tiko, savaime nereiškia, kad mediatorė, kaip savo srities profesionalė, kompetentingai neturi įvertinti rizikų ir jas elmininuoti.

20.4. Kaip matyti iš Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtintų nuostatų, mediatorius yra tas asmuo, kuris padeda ginčo šalims taikiais spręsti ginčai, o tai, be kita ko reiškia, kad mediatorius negali užgožti, nustelbti ginčo šalių su savo asmenine nuomone, žinojimu, požiūriu, ko reikia ginčo šalims ir kas joms yra geriausia, ką jos turi ar neturi daryti, kaip turi ar neturi elgtis.

20.5. Teismas, vertindamas pareiškėjos (mediatorės) 2024-04-22 A. J. siųsto laiško turinį, atsižvelgdamas į Komisijos posėdyje pateiktus pareiškėjos (mediatorės) paaiškinimus, atsakymus į klausimus (užfiksuotus Komisijos posėdžio metu darytame garso ir vaizdo įraše) neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame Sprendime išdėstyta pozicija, kad iš pateikto pareiškėjos (mediatorės) A. J. siųsto el. laiško turinio galima vertinti, kad pareiškėja (mediatorė) nepakankamai pagarbiai ir pernelyg globėjiškai kreipėsi į A. J., darė mediatoriaus veiklos ribas peržengiančias išvadas, mediatorės el. laiško tonas yra moralizuojančio pobūdžio. Teismo vertinimu, nedalykiškas bendravimas, mediatorės veiklos ribas peržengiantis bendravimas atsispindi ne tik pareiškėjos (mediatorės) A. J. 2024-04-22 siųstame el. laiške, bet, pavyzdžiui, ir pareiškėjos (mediatorės) A. J. 2024-05-02 siųstame el. laiške, kuriame į A. J. prašymą dėl pažymos apie nerezultatyvią mediaciją, pareiškėja (mediatorė) 2024-05-02 el. laiške, adresuotame A. J. paaiškina, kad „Mano prašymas adresuotas Jums buvo, kad esant įtampai asmeniniame gyvenime, kai turite fizinių ir dvasinių sunkumų, pasikreipti į Jus kuruojantį psichologą tam, kad galėtume judėti toliau susitarimų link. Emocijomis grįstas sprendimų priėmimas padarys daugiau žalos negu naudos Jūsų gyvenime“.

21. Pareiškėja dėl Sprendime nurodomos Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies paaiškino, kad ginčo šaliai reikalaujant pateikti pažymą apie mediacijos pabaigą tai ir užtikrinama, Sprendime nenurodoma, kada ar kam pareiškėja (mediatorė) neišdavė pažymos.

21.1. Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių; tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl civilinio ginčo sprendimo mediacijos būdu.

21.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos. A. J. 2024-05-02 14:09 parašė tokio turinio elektroninį laišką mediatorei: „Laba diena, Nesulaukiu pažymos apie nerezultatyvią mediaciją. Pažyma reikalinga teismui.“ Mediatorė 2024-05-02 20:26 parašė A. J. tokio turinio elektroninį laišką: „Mediacijos procesas dar nesibaigė, todėl sunku sakyti apie jos rezultatus – ar pavyks pasiekti susitarimą ar ne. Mano prašymas adresuotas Jums buvo, kad esant įtampai asmeniniame gyvenime, kai turite fizinių ir dvasinių sunkumų, pasikreipti į Jus kuruojantį psichologą tam, kad galėtume judėti toliau susitarimų link. Emocijomis grįstas sprendimų priėmimas padarys daugiau žalos negu naudos Jūsų gyvenime.“

21.3. Komisijos posėdžio metu A. J. paaiškino, kad, praėjus daugiau kaip savaitei, pareiškėja (mediatorė) mediacijos pažymos neišdavė, o A. J. paprašius, ją apibūdino kaip emocionalią; A. J. paaiškino, kad pažyma iki šiol neišduota, o mediacija nevyksta.

21.4. Pareiškėja (mediatorė) Komisijos posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja (mediatorė) gavo iš A. J. laišką, kad A. J. negavo pažymos apie nepavykusią mediaciją. Į tą laišką pareiškėja (mediatorė) atsakė, kad mediacija nesibaigė, ji nėra nepavykusi, paklausė dėl tolimesnių veiksmų. O po kelių dienų gavo skundą iš VGTPT.

21.5. Komisijos narė Komisijos posėdyje paklausė pareiškėjos (mediatorės): nurodėte, kad A. J. prašė pažymos apie mediacijos pabaigą, tačiau manote, kad mediacija dar turi vykti; kaip įsivaizduojate procedūrine prasme, kaip toliau vyksta mediacijos procesas, jei viena iš šalių nesutinka dalyvauti mediacijoje, kaip pareiškėja (mediatorė) planuoja vesti mediacijos procesą. Į šį klausimą pareiškėja (mediatorė) atsakė, kad šalis informavo, jog mediacija gali pasibaigti šalies pasitraukimu iš mediacijos, priežastis nebūtina nurodyti; kai A. J. parašė, kad jai reikalinga pažyma dėl nepavykusios mediacijos, pareiškėja (mediatorė) atsakė A. J., kad mediacija dar nepasibaigė ir paklausė A. J., ką daryti toliau. A. J. nieko neatsakė, o tada gavo iš VGTPT skundą.

21.6. Teismas vertindamas išdėstytą, pritaria skundžiamame Sprendime išdėstytai pozicijai, kad A. J. reikalaujant pateikti pažymą apie mediacijos pabaigą, pareiškėja (mediatorė) turėjo priimti A. J. teisę iš mediacijos proceso pasitraukti.

22. Pareiškėja paaiškina, kad Sprendime nurodyta, kad pareiškėja (mediatorė) nepakankamai pagarbiai ir pernelyg globėjiškai kreipėsi į A. J. Pareiškėja (mediatorė) teigia, kad jai sunku suprasti, ką Komisija turi omenyje.

22.1. Teismas pažymi, kad vertindamas pačios pareiškėjos (mediatorės) A. J. 2024-04-22 siųsto elektroninio laiško turinį, pritaria tokiai Komisijos Sprendime išdėstytai pozicijai.

23. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija vadovavosi išimtinai tik A. J. skundu; kad Komisija turėjo tirti visus įrodymus, vertinti visą medžiagą, tačiau to neatliko.

23.1. Teismo vertinimu, tokia pareiškėjos pozicija yra deklaratyvi ir neaiški, nes neaišku, kokius dar įrodymus Komisija turėjo vertinti.

23.2. Kaip minėta, Komisijos Sprendime nurodyta, kad Komisija vertino A. J. pateikto skundo argumentus, pareiškėjos (mediatorės) paaiškinimus, kitus A. J. ir pareiškėjos (mediatorės) pateiktus dokumentus, pareiškėjos (mediatorės) atsiųstą el. laišką. Komisijos posėdžio pabaigoje Komisijos pirmininkas pasakė, kad Komisija turi A. J. skundą, paaiškinimus, papildymą skundo, kad iki šiol nėra gauta pažyma apie baigtą mediaciją, kad A. J. galėtų kreiptis į teismą.

23.3. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad Komisija neištyrė reikšmingų Sprendimo priėmimui įrodymų.

24. Vertinant liudytojo A. J. teisme pareiktus atsakymus į pareiškėjos (mediatorės) advokato klausimus, teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo paaiškinimai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.

25. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo panaikinti, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Komisijos Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.

26. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

27. Pareiškėja (mediatorė) prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos M. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė