Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2016 m. rugpjūčio 18 d. 10.47 val. Prienų r. sav., kelio Kaunas – Prienai – Alytus 27,70 kilometre vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas), važiuodamas atbulas įvažiavo į šalikelės griovį ir įklimpo. K. K. šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. (nuo 2018 m. sausio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) nutarimu K. K. paskirta 700,00 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskirtą K. K. nuobaudą paliko galioti.

Alytaus apylinkės teisme 2018 m. kovo 2 d. gautas K. K. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo ATPK 329 straipsnio (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) pagrindu. Nurodė, kad po nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė laikotarpio, paskirtą piniginę baudą sumokėjo, per paskirtos nuobaudos laikotarpį naujų administracinių pažeidimų (nusižengimų) nepadarė, dėl padaryto administracinio pažeidimo padarė rimtas išvadas, atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žmogaus sveikatai mokymo programą, nėra gydytas nuo priklausomybės ligų. Prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dėl susiklosčiusių aplinkybių: automobilis jam reikalingas ir kaip darbo priemonė, nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu, atliekant šias pareigas automobilis neatsiejama darbo priemonė, su kuria turi vykti į objektus. Be to su sugyventine I. B. ir dukromis S. B., gimusia (duomenys neskelbtini) ir L. B., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), kurias turi nuvežti į darbą bei mokyklinę įstaigą. I. B. nustatytas 55 procentų darbingumas, dukra L. B. turi vidutinį neįgalumo lygį, dėl jų sveikatos būklės nuolat turi lankytis gydymo įstaigose, joms reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ir medicininė pagalba. Jis privaro sugyventinę ir dukrą nuolat vežti pas šeimos gydytojus ir kitus specialistus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. ANK nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, todėl laikytina, kad tai sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjant K. K. prašymą taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmetamas

Pagal ATPK 20 (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda. Galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar pažeidėjo atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-618-962/2016 duomenimis nustatyta, kad K. K. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nubaustas 700,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams už šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Tokie K. K. veiksmai neabejotinai kėlė pavojų ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių turto saugumui ar net jų sveikatai, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik K. K. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

K. K. nurodytos aplinkybės, lemiančios poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones, susijusios su pažeidėjo darbu, pagalbos teikimu artimiesiems, pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Be to, prašydamas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, K. K. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų prašyme nurodytas aplinkybes dėl šeiminės padėties, kad jis yra L. B. tėvas. Tai, kad jis nuobaudos vykdymo metu paskirtą baudą sumokėjo, per praėjusį specialiosios teisės atėmimo laikotarpį baustas nebuvo, leidžia daryti prielaidą, kad jis siekia pasitaisyti, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai jau yra pasiekti.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl padaryto teisės pažeidimo, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, gailisi ir padarė reikalingas išvadas, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka. K. K. surašant administracinio pažeidimo protokolą ir teisimo posėdžio metu su padarytu pažeidimu nesutiko. Kad su padarytu pažeidimu nesutiko patvirtina ir tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą skundė Kauno apygardos teismui. Iš ko akivaizdu, kad dėl padaryto administracinio pažeidimo jis išvadų nepadarė. Be to, K. K. iki administracinio teisės pažeidimo padarymo ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėjo galiojančią nuobaudą, praeityje jau buvo taikyta administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiam.

Pažymėtina ir tai, kad įsigaliojus BK pakeitimams, už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, nuo 2017 m. sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir besiformuojančią teismų specialios teisės sutrumpinimo praktiką, kad K. K. iki nuobaudos paskyrimo jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai sutrumpinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 286 str. – 288 straipsniai, 329 straipsnis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. K. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.