- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- e1-601-522/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07693-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- J. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t. y. 2020-02-20, apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę T. P.: tarpusavio konflikto metu tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį T. P. į veido kairę pusę, padarydamas jai odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. P. sveikatą. Tokiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, J. K. grasino nužudyti žmogų, t. y. 2020-02-20, apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu grasino sugyventinei T. P., kad ją nužudys, nupjaus jai galvą; tęsdamas nusikalstamą veiką 2020-02-21, apie 07.00 val., prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu grasino sugyventinei T. P., kad ją užmuš, sudarydamas nukentėjusiajai T. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įgyvendinti. Tokiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, J. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2021-02-27, apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę T. P.: tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė T. P. už plaukų ir taip laikydamas ištempė ją į lauką, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai T. P. fizinį skausmą Tokiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 5 metus gyvena kartu su savo sugyventine T. P., turi bendrą vaiką M. A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., taip pat augina jo sugyventinės vyresnę dukrą iš ankstesnių santykių – D. C.. Visi gyvena jam priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad 2020-02-20 ir 2020-02-21 žodinių barnių su sugyventine T. P. metu sakė jai pranešime apie įtarimą nurodytus grasinančius žodžius, be to, vieną kartą rankos delnu sudavė sugyventinei į veido kairę pusę. Dėl 2021-02-27 įvykio parodė, kad sugyventinė visą dieną buvo suirzusi, kabinėjosi prie jo ir prie vaikų, rėkavo. Vakare jis norėjo ruoštis miegoti, o abi mergaitės vis dar žaidė. M. K. sėdėjo kartoninėje dėžėje, kuri buvo atnešta sudėti žaislams, o D. C. žaisdama mėtė į M. K. pagalves. Jis sudrausmino mergaites, nurodė, kad jau reikia ruoštis miegoti. Tada T. P. pradėjo rėkti ant jo, kad nelįstų prie vaikų, leistų jiems žaisti. Jis nurodė, kad jau laikas eiti miegoti. Norėjo paimti iš dukters minėtą kartoninę dėžę. Dukrai nepaleidus dėžės, jis truktelėjo dėžę ir M. K. dėl to pradėjo verkti. Tada T. P. pradėjo ant jo dar labiau rėkti, stumti jį į lauką. Jis atsisuko į sugyventinę, paėmė ją už chalato (galimai tuo metu suėmė ir už plaukų) ir ištempė ją į lauką pasikalbėti, kad vaikai nematytų konflikto. Išėjus į lauką, lauke ant grindinio dar buvo ledo, jiedu paslydo ir abu nukrito ant žemės. Viskas vyko labai greitai. Jis nenorėjo sukelti sugyventinei fizinio skausmo. Įvykio metu jis buvo blaivus. 2021-03-24 apklausos metu taip pat patvirtino, kad 2021-02-27 tarp jo ir sugyventinės kilus žodiniam konfliktui, jis nesusivaldė, sugriebė sugyventinei už plaukų ir ją tempė. Mano, kad dėl tokių jo veiksmų T. P. juto fizinį skausmą. Nurodė, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.
Nukentėjusioji T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-02-20, apie 21 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad jos dukra D. C. yra apsiverkusi. Dukra paprašė leisti eiti pas močiutę, nes nenori gyventi vienuose namuose su J. K., jo bijo. Ji aprengė abi savo dukras (D. C. ir M. A. K.), išleido jas pas močiutę, o pati liko namuose, norėdama pasikalbėti su sugyventiniu J. K.. Pokalbio metu pastarasis pradėjo agresyviai elgtis, ją stumdyti. J. K. nurodė, kad ateis jos laikas, jis išveš ją į mišką ir ji pasigailės. Taip pat jis nurodė, kad, jeigu ji kreipsis į teisėsaugos institucijas, išėjęs iš kalėjimo jis ją vis tiek nužudys. Konflikto metu J. K. grasino nupjauti jai galvą. 2020-02-21, apie 07.00 val., J. K. nuvežė ją prie darbo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., ir pradėjo reikalauti, kad ji atiduotų jam savo mobiliojo ryšio telefoną. Jai nurodžius, kad to nedarys, jis pradėjo jai rusų kalba grasinti, sakydamas: „Aš tave užmušiu, kale“. 2020-02-21, apie 15.45 val., ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) paguldė miegoti mažametę dukrą M. A. K. ir pasakė sugyventiniui, kad eina pas savo motiną praleisti savaitgalio, nes jo bijo, kadangi jis antrą dieną iš eilės grasina ją nužudyti. Tuomet J. K. priėjo prie jos, užstojo išėjimą iš namo, pradėjo ją stumti į namo vidų, sugriebė už pečių, suėmė ją už dilbių. Grumtynių metu J. K. pagriebė jos striukės kišenėje buvusį telefoną, o ji tuo metu spėjo pabėgti iš namo pas savo motiną, kuri gyvena netoliese. Ji savo sugyventinio labai bijo, taip pat bijo dėl savo vaikų saugumo. J. K. yra labai pavydus. Mano, kad jis savo grasinimus gali įgyvendinti, nes 2010 m. J. K. buvo nuteistas Anglijoje už tai, kad reikalavo iš žmogaus 5000 svarų ir banko kortelės PIN kodo; žmogus nesutiko to padaryti ir J. K. laikė jį kelias paras pririštą prie kėdės be maisto, kol žmogus pasirašė 2 čekius 5000 svarų sumai. Po šio įvykio nukentėjęs asmuo 18 parų gulėjo ligoninėje, nes buvo išsekęs. J. K. sulaikė ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau po 5 metų paleido. Apie šį nusikaltimą yra keli straipsniai internete, kur nurodyta, kad J. K. teismo posėdžių metu teisėjas D. R. pavadino „žiauriu, negailestingu ir ryžtingu nusikaltėliu“. Dėl to ji mano, kad J. K. grasinimai yra realūs, jis tikrai gali ją sužaloti ar net nužudyti. J. K. nekontroliuoja savo emocijų. Dėl prieš ją naudoto smurto patikslino, kad 2020-02-20, apie 21.30-22.00 val., ji su sugyventiniu susigrūmė. Grumtynių metu jis norėjo priremti jos rankas prie grindų, ji nesileido; mosikuojant rankomis, J. K. plaštaka (įtaria, kad ant šios plaštakos piršto mūvėtu žiedu) sudavė jai į veidą, į kaktos kairę pusę. Pamatęs, kad jai suskaudo, J. K. ją paleido ir leido išeiti iš namų pas motiną. Ji nėra tikra, kad, be nubrozdinimo kaktos kairėje, kitus specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus (t. y. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, odos įbrėžimą kairėje plaštakoje) jai padarė būtent J. K.. Šie sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkus ar atsirėmus į baldus dėl mažo gyvenamojo ploto. Konflikto, kuris kilo 2020-02-21, apie 17 val., metu J. K. buvo suėmęs ją už rankų, nenorėdamas išleisti iš namų; jiedu tik apsistumdė, bet daugiau jokių smurtinių veiksmų J. K. prieš ją nenaudojo. J. K. dėl savo veiksmų jos atsiprašė, gailisi. Dėl 2021-02-27 įvykio parodė, kad 2021-02-27, apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio vyko žodinis konfliktas dėl vaikų žaidimo. Tuo metu kambaryje buvo jos dvi dukros – M. K. ir D. C., kurios žaidė mėtydamos vieną kitai pagalvę. M. K. sėdėjo kartoninėje dėžėje. Konflikto metu jos sugyventinis tapo agresyvus, stvėrė kartoninę dėžę, kurioje tuo metu buvo M. K., ir tempdamas norėjo tą dėžę išmesti pro duris į lauką. Iš dėžės iškritusi M. K. pradėjo verkti (papilomos apklausos metu patikslino, kad buvo užsiėmusi buities darbais, kai išgirdo savo jaunesnės dukters M. K. verksmą, ir nematė paties fakto, dėl ko dukra pradėjo verkti; J. K. nurodė, kad dukra verkia, nes jis paėmė iš jos dėžę). Ji (T. P.) paėmė minėtą dėžę ir norėjo ją grąžinti vaikams, tačiau tuo metu J. K. dešine ranka stvėrė ją už plaukų ir pradėjo tempti į lauką, jai skaudėjo. Lauke jie abu nugriuvo ant ledo. J. K. užgriuvęs ant jos vis dar tempė ją už plaukų, iš skausmo ji verkė. Jai pasakius, kad iškvies policiją, J. K. ją paleido ir atsitraukė nuo jos. Ji atsikėlė nuo žemės ir nubėgo kviesti policijos. Jos dukra M. K. kūno sužalojimų nepatyrė. J. K. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020-02-21, 16.51 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėja T. P. ir pranešė, kad sugyventinis J. K. grasina jai nužudymu, atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną; pranešėja glaudžiasi pas motiną, prašo pagalbos. Taip pat užfiksuota, kad 2021-02-27, 21.16 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėja T. P. ir pranešė, kad vyksta konfliktas su vyru, naudojamas fizinis smurtas (tampė už plaukų).
2020-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G616/2020(01) nurodyta, kad apžiūros metu T. P. papildomai paaiškino, kad 2020-02-20, apie 22.00 val., jai gulinčiai buvo pataikyta su ranka į veido kairę pusę, vėliau vyko grumtynės. Po įvykio kairę veido pusę šaldė ledu. 2020-02-21 jai smūgių suduota nebuvo. Konstatuota, kad T. P. padarytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, odos įbrėžimas kairėje plaštakoje. Poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), odos nubrozdinimas ir įbrėžimas kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje padarytos 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, odos nubrozdinimas ir įbrėžimas – prieš 2-8 paras iki apžiūros, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje – prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-02-20 epizodas ir 2021-02-27 epizodas) ir 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (dėl 2020-02-20 nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje), tai yra įrodyta, kad J. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, grasino nužudyti žmogų bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Byloje yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, 2010 m. buvo teistas Jungtinėje Karalystėje, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kartu skiriant įpareigojimus, kurie parenkami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pobūdį (BK 48 straipsnis), bei baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, ši byla užbaigiama, surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme. Nukentėjusioji, vadovaujantis BPK 418 straipsnio 4 dalimi, apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020-02-20 epizodas), ir nuteisti laisvės apribojimu 5 mėnesiams.
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 4 mėnesiams.
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021-02-27 epizodas), ir nuteisti laisvės apribojimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. K. skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per bausmės vykdymo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-02-21 iki 2020-02-22 ir nuo 2021-02-27 iki 2021-03-01.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021-03-01 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.