Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei advokatei V. L., atsakovės E. J. atstovei J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys, 2011-03-25) atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį (toliau – priešieškinys, 2011-07-14) ieškovui A. J., tretysis asmuo R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo: nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui automobilį Toyota Camry, be vertės, atsakovei žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 11800 Lt vertės, televizorių „Samsung“ – 1500 Lt, minkštą kampą – 1700 Lt, miegamo lovą – 2000 Lt, šaldytuvą „Beco“ – 1200 Lt, dujinę viryklę – 800 Lt, iš viso turto už 19000 Lt; iš atsakovės priteisti ieškovui 9500 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; pripažinti automobilį TOYOTA Corolla asmenine ieškovo nuosavybe. Be to, prašė priešieškinį atmesti; bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškiniu prašo: ieškinį atmesti; nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; automobilį Toyota Camry, Toyota Corolla priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti atsakovei: 4300 Lt kompensaciją; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; 31500 Lt kompensaciją už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas, likusią 10000 Lt paskolos sumos dalį priteisti iš ieškovo kreditorės R. B. naudai; 3900 Lt sūnaus J. J. išlaikymo įsiskolinimą; periodinį išlaikymą atsakovei iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt; 3747,47 Lt įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ieškovei su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2010-08-05, išlaikymą; 2341,54 Lt kompensaciją už gautą draudimo išmoką, nutraukus sutartį; 10000 Lt moralinės žalos atlyginimą; palikti atsakovei santuokinę pavardę; priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo R. B. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Liudytoja J. V. (šeimos draugė) paaiškino, kad E. J. yra tvarkinga, gera žmona, stengėsi dėl vyro, dėl jo net maistą specialiai ruošdavo. Apie A. J. neištikimybę sužinojo 2007 – 2008 metais asmeniškai, nes Z. L. yra jos mamytės kaimynė ir pasiteiravo, ar nepažįsta tokio J.. Z. L. žinojo, kad A. J. dirba su liudytojos vyru. Z. L. pati pasakė, kaip ji bendravo su Albinu, kad susipažino per skelbimą. Pati su Z. L. kalbėjo ir pasakė, jai, kad neskirtų šeimos, ji atsakė, kad A. J. neturi šeimos, tik butą Klaipėdoje. A. J. bendravimo pradžios su Z. L. nežino, tačiau yra mačiusi A. J. kartu su Z. L. prie ežero, A. J. mašiną prie Z. L. namų. Po Z. L. galvojo, kad Jagminai susitaikys, tačiau jos vyras sakė, kad A. J. ieško kitų moterų. Buvo kartą konfliktas, kai A. J. jos ir jos vyro akivaizdoje sumušė E. J. ranką. E. J. ne kartą guosdavoisi, kad vyras ją skraudžia. Mano, kad dėl šeimos iširimo kaltas tik A. J.. J. iš šeimos išėjo prieš trejus metus. Liudytoja nurodė, kad žino ir apie Jagminų skolas, nes E. J. verkdama buvo atėjusi pasiskolinti pinigų, bet liudytoja su vyru neturėjo, ko paskolinti. E. J. sakė, kad ją šantažuoja, grasina sunaikinti vaikus. A. J. norėjo surinkti reikalaujamus pinigus ir išgelbėti vyrą, vaikus. Nurodė, kad reikiamus pinigus E. J. pasiskolino iš sesers. Nurodė, kad Jagminai sunkiai gyveno. Po tų skolų neturėjo ir ko prie arbatos padėti. Pas juos visa buitine technika sena, kažkokie baldai, bet nieko naujo, mašina buvo nupirkta.

Liudytoja S. N. (kaimynė) paaiškino, kad žino, jog prieš keletą metų šeimoje įvyko kažkas negero. Sužinojo, kad Albinas išvažinėja pas draugą Praną į Plungę. Bet tai buvo netiesa, jis ėjo į „šoną“. Nurodė, kad turėjo tradiciją sekmadieniais susitikti ir išgerti arbatos, bet Albino nebūdavo, todėl ir susidarė tokia nuomonė. Į teismą atėjo liudyti tik dėl to, kad E. pasakė, jog ji kaltinama neištikimybe. To negali būti. Kaimynė visada rūpinosi šeima, vaikais. Ji ir dabar neturi jokio kito vyro. Nurodė, kad nematė Albino su kita moterimi, bet girdėjo pokalbį su jos vyru telefonu. Albinas prašė rakto nuo jų butelio Nidoje, nes norėjo ten nuvykti su moterimi. Liudytoja nesutiko, kad vyras jam duotų raktą. Tai buvo gal prieš dvejus metus, netrukus po to Albinas išėjo iš namų. Nurodė, kad yra mačiusi Eleną su mėlyne ant rankos, nes buvo vasarą, o ji su ilgomis rankovėmis. Sakė, kad abdukciją pasidarė. Yra mačiusi Albino ir Elenos susistumdymą, bet muštynių nematė. Kaltas dėl šeimos iširimo tik Albinas. Nurodė, kad atsimena vieną atvejį, kai Albinas buvo Vokietijoje. A. E. ir pasakė, kad jiems gresia pavojus. Mano vyras paskambino Albinui ir sužinojo, kad jis turi didelių problemų. Albinas prašė jos vyrą išvežti Eleną su vaikais. Pokalbyje dėl skolos buvo įvardinta „parduok butą ir išvyk“, bet duoti pinigus, tokio pokalbio nebuvo. Po to pokalbio nemiegojo ir liudytoja su vyru visą naktį, skambino Albino broliui, ryte žiūrėdavo, kad durys kaimynų nebūtų išlaužtos. Po savaitės Albinas grįžo, tada liudytoja pasiteiravo Elenos, kas ten buvo, atsakė, kad kažkam reikėjo sumokėti duoklę. Kai visa tai vyko, liudytoja nepritarė tam, kad mokėti pinigus, siūlė kreiptis į policiją. Albinas išėjęs iš namų neatidavė tos skolos, bet paliko ją žmonai. Jų šeima gyveno sunkokai iš pradžių, po to pradėjus Albinui važiuoti į užsienį, tapo vidutine šeima. Žino, kad Albinas perdavė pinigus sūnui batams pirkti per jos vyrą, galėjo būti ir dar vienas pinigų perdavimas.

Liudytoja V. J. (dukra) paaiškino, kad viskas prasidėjo 2005 metais, kai mama pasakė, kad tėvas siūlo jai susirasti kitą vyrą, išeiti iš namų. Mama tapo nervinga. Po to namuose prasidėjo smurtas. Tėvas mamą smaugdavo, mušdavo, ji bėgdavo nuo jo slėptis. Pati asmeniškai matė, kaip tėvas mamą smaugdavo paėmęs už kaklo, trankydavo per rankas, grasindavo užmušti, daužydavo galvą. Kartą užpuolė mamą miegančią ir sumušė iki sąmonės netekimo. Ne kartą ji kvietė mamai greitąją pagalbą, yra radusi mamą nualpusią. Mama bandė gintis, bet nesėkmingai. Tėvas visada juos terorizavo, prieš ją ir brolį naudojo psichologinį smurtą. Jie visi yra traumuoti tėvo elgesio. Mama tikėjosi, kad tėvas susivoks, pasikeis, stengėsi šeimą „klijuoti“. Liudytoja ragino mamą išsiskirti. Namuose buvo įtampa, baisi atmosfera. Tėvo grasinimai atrodė realūs. Konfliktai vykdavo dėl to, kad tėvas turėjo meilužę, apie tai liudytoja sužinojo iš V.. Brolis girdėjo, kai tėvas bendraudavo su kitomis moterimis telefonu. Tėvas neleisdavo pasinaudoti jo telefonu, tai keldavo įtarimą. Dėl šeimos iširimo kaltas tik tėvas, nes mama dėjo visas pastangas šeimai išsaugoti, ji ragino tėvą palaikyti, bendrauti. Žino, kad tėvai turi skolų. Kai tėvas buvo Vokietijoje prasidėjo naktiniai skambučiai, yra girdėjusi, kad mama sakė, „Albinai ne, kokia Australija“. Po to prasidėjo mamos pergyvenimai dėl jos su broliu, tas perdėtas rūpestis. Žino, kad grasino juos pagrobti, prašė išpirkos. Mama pinigus pasiskolino iš sesers, 10000 litų gražino, 40000 Lt pasiskolino iš R. B.. Tėvas šią skolą pripažino ir niekada neslėpė. Problema atsirado, kai tėvas atsisakė ją grąžinti. Mamos sveikata pablogėjo po konfliktų. Prisimena, kad 2002 metais už 1200 Lt jų šeima nusipirko šaldytuvą, tai buvo pirmas naujas daiktas, kurį jie pirko. Automobilį tėvas pirko 2009 metais, kai tėvai kartu negyveno. Tėvo tikslas buvo toks – jis išeis ir mes maldausime, kad jis sugrįžtų. Tėvas jų visiškai nerėmė. Žino, kad tėvas per kaimyną Norkų buvo perdavęs 800 litų mamai, kokiu tikslu nežino. Už butą mokėjo mama, liudytoja prisidėdavo asmeninėmis lėšomis, nežino to, ar tėvas prisidėdavo. Nurodė, kad po tėvo išėjimo iš namų, su juo nebebendrauja, tris metai jokio kontakto su tėvu. Tėvas iš namų išėjo 2008 m. liepos pabaigoje. Tėvo elgesys buvo neteisingas, tačiau pykčio jam nejaučia.

Liudytojas J. J. (sūnus) paaiškino, kad barniai namuose prasidėjo, nes tėvas kaltino mamą neištikimybe ir kitais dalykais. Po barnių teko sykį mamai greitąją pagalbą kviesti. Tėvas puldavo mamą, jam tekdavo ją ginti. Jai mama ginčydavosi su tėvu, tėvas šaukdavo, norėdavo ją pykčiu paveikti, po to būdavo muštynės. Yra matęs, kaip tėvas mamą muša, būdavo mamai mėlynės ant rankų. Mama bijodavo net grįžti namo. Tačiau vėliau pamatė, kad tai iš tėvo pusės buvo. Mama grįždavo iš darbo ir būdavo namuose, daug dirbdavo, viskuo rūpindavosi, neturėjo net minčių apie neištikimybę. Tuo tarpu pats matė, kaip tėvas naršo po pažinčių tinklapį. Būdavo, kai tėvas išvažiuoja ir naktimis negrįžta, liepdavo jam neskambinti, neieškoti. Tėvas sakydavo, kad vyksta pas bendradarbius, bet jo bendradarbiai apie tai nieko nežinojo. Tėvas prieš trejus metus išėjo iš namų, po to, kai Volfų akivaizdoje sumušė mamą, ir iki jo išėjimo apie trejus metus vyko namuose konfliktai. Nurodė, kad žino apie įvykį Vokietijoje, kad mamai grasino pavogti jį su seserimi. Apie tai, jam pasakojo mama, pats atsimena, kaip mama naktį keldavosi, buvo skambučiai, pergyveno, jei jis kur užtrukdavo, pasitikdavo mama jį po mokyklos. Dėl buto dovanojimo tarėsi su tėvu, nes tėvas jame negyvena, vis tiek liks jam ar seseriai, kad nereikėtų jo dalinti, prašė padovanoti. Tėvas buto nepadėjo iš laikyti, gal vieną kartą ir sumokėjo už šildymą. Buvo toks atvejis, kai susitikau su tėvu, tėvas pasakė, jog padės, ir davė jam 400 litų. Per kaimyną Norkų tėvas buvo davęs 800 litų mamai, kad padėti. Tuos pinigus davė tiek jiems, tiek butui. Buvo kartas, kai tėvas atėjo į namus, mama prašė jo pinigų ir jis davė 800 litų, tačiau raštelis iki galo nebuvo parašytas. Tėvas jam davė 2000 litų kompiuteriui nusipirkti, buvo vieneri metai, kai jis ėjo į 12 klasę, tėvas davė jam 800 ir 1000 litų asmeniškai. Tuos pinigus duodavo jam asmeniškai, tačiau jis prisidėdavo mamai prie buto išlaikymo. Mama gyvena sunkiai, jai reikalinga parama. Šiuo metu jis neturi galimybės padėti. Mama viena išlaiko visą butą. Sesuo padeda, bet jie su mama stengiasi iš savo resursų išgyventi. Šiuo metu mama nebesiuva namuose, nes sveikata jai to nebeleidžia daryti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, nurodė, kad jų santykiai pradėjo blogėti nuo 2005 metų. Jie vienas nuo kito nutolo, atsakovė pradėjo bendrauti su kitais vyrais. Tai ieškovas pajautė iš pasikeitusio atsakovės elgesio, neaiškių skambučių, galiausiai atsakovė pati prisipažino ieškovui dėl to. Ieškovas negalėjo to atleisti atsakovei. Dar bandė išsaugoti santykius, lankėsi pas psichologus, tačiau to padaryti nepavyko. Galiausiai ieškovas neapsikentęs nuolatinio atsakovės terorizavimo žodžiu ir telefonu, persekiojimo, keliamų scenų 2007 metų vasarą, sakė, kad galėjo būti, jog ir 2008 vasarą, išėjo iš namų ir jokių santuokinių ryšių nuo tada nebepalaiko su atsakove, nors šeimą ir sūnų rėmė ir remia materialiai. Atsakovė stengėsi provokuoti nesutarimus, nes visada buvo mažai pinigų, kiek jų ieškovas beduotų. Nurodė, kad prievartos prieš atsakovę niekada nevartojo ir šeima iširo ne dėl jo neištikimybės. Nurodė, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo tame, kad galbūt per mažai įdėjo pastangų šeimos išsaugojimu ir negalėjo atleisti atsakovės neištikimybės. Apie atsakovę niekam, nieko, nepasakojo, giminės, draugai iš esmės nieko nežino. Dėjo visas pastangas, kad išsiskirti taikiai (ir buto dalį padovanojo sūnui), tačiau to padaryti nepavyko.

Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Jų santykiai pradėjo blogėti prieš 5 metus. Ieškovas nieko nepaaiškindamas dažnai išvykdavo iš namų ir negrįždavo ištisomis paromis, grįžęs priekabiaudavo, grasindavo nužudyti atsakovę, šmeiždavo, naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą jų tuomet nepilnamečio sūnaus J. J. ir pilnametės dukters V. J. akivaizdoje. Atsakovė į policiją vengė kreiptis, tikėdamasi santuoką su ieškovu išsaugoti. Policija ieškovui smurtaujant buvo kviesta vieną kartą, tačiau atsakovė pateikti pareiškimą atsisakė. Atsakovės atžvilgiu ieškovo naudotą smurtą liudija teismo medicinos išvada (1 t. b.l.43-44) bei greitosios medicinos pagalbos pažyma (1 t, b.l.119). Šalys kartu negyvena nuo 2008 m. liepos. Ieškovas nuo 2004 m. palaikė artimus santykius su Z. L., kurią slėpdamas pajamas nuo šeimos išlaikė ir materialiai. Pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad buvo neištikimas ir prašė Z. L. į posėdį nekviesti. Be to, ieškovas aktyviai vykdė meilužių paieškas, skelbėsi interneto portaluose ir pažinčių laikraščiuose, todėl mano, kad ieškovas atsakovei buvo neištikimas ne vieną kartą ir taip pažeidė sutuoktinio lojalumo pareigą. Ieškovas atvirai rodė nepagarbą sutuoktinei jos akivaizdoje bendraudamas telefonu su meilužėmis. Dėl tokio ieškovo elgesio šeimoje nuolat tvyrojo įtampa, bendras gyvenimas tapo nebepakeliamas.

Ieškovo ir atsakovės šeima yra iširusi. Šeima galutinai iširo 2008 m. vasarą. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas kaltas dėl santuokos iširimo.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2010-12-16 parengiamojo teismo posėdžio metu prašė į teismą nekviesti ir liudytoja neapklausti Z. L. (1 t. b.l.94), ieškovas nurodė, kad pripažįsta, jog su Z. L. buvo susitikęs kelis kartus, tuo metu santuokiniai ryšiai dar nebuvo nutraukti su atsakove, t.y. pripažino neištikimybės faktą, nors ir vėliau jį neigė, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovo neištikimybės faktas yra įrodytas, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovė neįrodė šios aplinkybės, kaip nepagrįsti atmestini. Įrodžius šį faktą, pripažintina, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė buvo neištikima, nes atsakovė šios aplinkybės nepripažįsta, o vien ieškovo nuojautos, nesant kitų atsakovės neištikimybę patvirtinančių duomenų, nepakanka konstatuoti, kad šis faktas yra įrodytas, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės neištikimybės fakto, todėl šie ieškovo argumentai kaip nepagrįsti atmestini.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai patvirtino faktą, kad nuo 2005 metų 3 metus tarp šalių vyko konfliktai, šią aplinkybę nurodė ir ieškovas, ir atsakovė, ne kartą yra asmeniškai matę kaip tėvas muša mamą, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovo smurtas taip pat buvo šalių santuokos iširimo priežastis. Juolab, kad šalių vaikų paaiškinimais nėra jokio pagrindo netikėti, jie nurodė, kad nejaučia priešiškumo tėvui ir byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas J. J. nurodė, kad tėvas yra davęs pinigų jų šeimai, tame tarpe ir atsakovei, buto išlaikymui, net ir po to, kai kartu su atsakove nebegyveno, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išlaikyti ir remti kitą sutuoktinį, taip pat pareigą išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.26, 3.27 ir 3.30 str.), todėl šie atsakovės argumentai kaip nepagrįsti atmestini.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t.y. jo neištikimybės ir naudoto smurto atsakovės atžvilgiu. Todėl ieškinys ir priešieškinys (nes atmesti atsakovės argumentai pagal LR CK 3.26, 3.27 ir 3.30 str.) šioje dalyje tenkintini iš dalies. Šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Dėl neturtinės žalos.

Ieškovas su tuo nesutiko.

Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. CK 3.70 str. 2 d. Įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, t.y. jo neištikimybės ir smurto naudoto atsakovės atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarp sutuoktinių konfliktinė situacija susiklostė nuo 2005 metų ir tęsėsi apie 3 metus, kol ieškovas išsikraustė gyventi atskirai, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik atsakovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, o atsakovė neturtinės žalos atlyginimą grindžia ir šalių vaikų, kurie bylos nagrinėjimo metu yra pilnamečiai, išgyventu emociniu stresu, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė nesiėmė ryžtingų priemonių užkirsti kelią ieškovo daromai žalai, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, šalių santuokos trukmę, teismas daro išvadą, kad atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas iš dalies. Atsakovei iš ieškovo priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl turto padalijimo.

Dėl automobilio „Toyota Camry“.

Šalys bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilis „Toyota Camry“, 1987 m, dar šalims gyvenant kartu yra parduotas, jo nebėra, liko tik šio automobilio registracija ieškovo vardu, todėl abi šalys sutiko, kad šis automobilis būtų išbrauktas iš dalintino turto balanso (2 t. b.l.79, 143). Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas dėl šio automobilio nebepasisako.

Dėl sodo sklypo.

Šalys nurodė, kad santuokos metu įgijo sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Abi šalys nurodė, kad šio sklypo vertė – 11800 Lt, ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei. Juolab, kad ji šiuo turtu naudojasi. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms minėtas turtas po santuokos nutraukimo pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, o ieškovui iš atsakovės priteistina 5900 Lt kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl automobilio „Toyota Corolla“.

CK 3.127 str. 2 d. Nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2008 m. liepos pabaigos. Automobilį ieškovas nusipirko 2009-03-06 (t1.b.l.125). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nesant byloje duomenų, kad ieškovas šį automobilį įgijo už santaupas, sukauptas santuokos metu, ieškovas šios aplinkybės nepripažįsta, o vien atsakovės paaiškinimų nepakanka daryti tokią išvadą, todėl šis atsakovės argumentas kaip nepagrįstas atmestinas. Teismas daro išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas pradiniame ieškinyje šį automobilį įtraukė į dalintino turto balansą, nėra pakankamas pagrindas automobilį pripažinti šalių bendra jungtine nuosavybe, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms. Juolab, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tokiu būdu siekė kuo paprasčiau ir greičiau nutraukti santuoką. Todėl minėtas automobilis pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktinas. Teismas šalių nurodytų aplinkybių dėl automobilio vertės nebeanalizuoja, nes padarius aukščiau nurodytą išvadą, jos yra teisiškai nereikšmingos.

Dėl kilnojamojo turto (baldų, buitinės technikos).

Ieškovas nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: televizorių „Samsung“, 1000 Lt vertės (ieškovas šią vertę patikslino bylos nagrinėjimo metu); minėtas televizorius utilizuotas be ieškovo žinios, todėl atsakovė turi jam atlyginti pusę jo vertės, t.y. 500 Lt; minkštą kampą, 1000 Lt vertės (ieškovas šią vertę patikslino bylos nagrinėjimo metu), sutiko, jog jis būtų priteistas atsakovei, nes juo naudojasi sūnus, tačiau ieškovui turi būti priteista kompensacija; miegamojo lovą, 1000 Lt vertės (ieškovas šią vertę patikslino bylos nagrinėjimo metu), sutinka, kad lova būtų priteista jam, o atsakovei - kompensacija; šaldytuvą „Beco“, 300 Lt vertės (ieškovas šią vertę patikslino bylos nagrinėjimo metu), sutiko, kad šaldytuvas būtų priteistas atsakovei, o jam -kompensacija; dujinę viryklę, 200 Lt vertės (ieškovas šią vertę patikslino bylos nagrinėjimo metu), sutinka, kad būtų priteista atsakovei ar jam, o kitai šaliai kompensaciją. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad minėtas kilnojamasis turtas gali būti priteistas jam, o jis sutinka išmokėti atsakovei pusę šio turto ieškovo nurodytos vertės kompensaciją arba šis turtas gali būti priteistas atsakovei, priteisiant ieškovui pusę šio turto ieškovo nurodytos vertės kompensaciją. Prašė vadovautis 2008 metais buvusia daiktų verte, nes ieškovui išsikėlus tais daiktais naudojosi tik atsakovė.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių baldų vertę patvirtinančių įrodymų, minėti baldai yra apie 10 metų senumo ir įvertinus bylos nagrinėjimo dienai baldų nusidėvėjimą jų vertė yra kur kas mažesnė nei teigia ieškovas. Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad televizoriaus „Samsung“ nėra, jis atiduotas prieš 4 mėnesius utilizuotas, nes nebeveikė, o taisyti už 400 Lt jo nebeapsimokėjo, tai patvirtinančių dokumentų neturi, prašė išbraukti televizorių iš dalintino turto balanso. Minkštą kampą vertina 300 Lt, bet ant jo miega sūnus, jis įgytas prieš 8 metus, todėl prašė kampą priteisti atsakovei. Miegamojo lovą vertina 250 Lt, įgyta prieš 10 metų, sutinka, kad lova būtų priteista ieškovui. Šaldytuvą vertina 200 Lt, jis veikiantis, jį atsakovė prašė priteisti jai. Viryklę įvertino 50 Lt, nes ieškovas pirko naudotą, sutiko, kad ji būtų priteista ieškovui. Daiktų vertes atsakovė nustatė pagal interneto duomenis, tokiomis kainomis galėtų nupirkti panašius. Nurodė, kad atsakovė sutinka sumokėti ieškovui kompensaciją už jai paliktus daiktus, tačiau pagal jos nurodytą daiktų vertę.

Įvertinus šalių, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta rašytinių duomenų, patvirtinančių dalintų baldų, buitinės technikos įsigijimo vertę bei datą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo didesnę minėto dalinto turto vertę ir sutinka už nurodytą vertę visus dalintinus daiktus pasiimti ir išmokėti kompensaciją atsakovei arba sutinka, kad visi minėti daiktai būtų priteisti atsakovei, o jam išmokėta kompensacija pagal jo nurodytas vertes, tuo tarpu atsakovė tik dėl dalies turto, t.y. viryklės ir miegamojo lovos, sutinka, kad jis būtų priteistas ieškovui, likusį turtą prašo priteisti jai, o ieškovui išmokėti jos nurodyto dydžio, t.y. mažesnę, kompensaciją, dar atsižvelgiant ir į tai, kad šalys nuo 2008 m. liepos pabaigos kartu negyvena ir dalintinais daiktas visą tą laiką naudojosi tik atsakovė, t.y. į tai, kad ieškovo argumentas dėl šių daiktų vertės nustatymo nuo 2008 m. liepos pabaigai yra pagrįstas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodyta dalintino turto vertė yra realesnė, todėl teismas dalintino turto vertę nustato pagal ieškovo nurodytas minėto turto vertes.

Atsakovei pageidaujant pasilikti kitus dalintinus daiktus, ieškovui tam neprieštaraujant, atsakovei priteistinas minkštas kampas, 1000 Lt vertės, šaldytuvas, 300 Lt vertės, o iš atsakovės ieškovui priteistina atitinkamai 500 Lt ir 150 Lt piniginė kompensacija.

Televizorius „Samsung“ įgytas santuokos metu, ieškovui išsikėlus paliko bute, adresu Danės g. 5-38, Klaipėda. Juo naudojosi atsakovė. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. LR CK 3.92 str. 1 d. nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Esant aukščiau nurodytai įstatyminei nuostatai ir aplinkybėms, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sprendimo, utilizuoti televizorių nesuderino su ieškovu, nors jau teisme buvo nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo ir ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl televizoriaus padalinimo, t.y. toks atsakovės elgesys neatitinka vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto civilinės teisės prasme, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 500 Lt kompensacija už be jo sutikimo utilizuotą televizorių.

Dėl nuomos teisės.

Atsakovė prašo asmenine turtine teise pripažinti nuomos teisę pagal 2008-01-02 nuomos sutartį, nes ji yra nuomininkė. Ieškovas tam neprieštarauja, nurodė, kad šios sutarties sudarymo metu šalių šeimyniniai santykiai jau buvo nutrūkę, jis nėra įtrauktas į nuomininkės šeimos narių sąrašą. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Todėl atsakovės asmenine turtine teise pripažintina nuomos teisė pagal 2008-01-02 nuomos sutartį (2 t. b.l.24).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Atsakovė nurodė, kad 2003 metų rudenį ieškovas išvyko dirbti į Vokietiją. Po kelių mėnesių ieškovas pradėjo skambinti atsakovei ir nepaaiškindamas, kas atsitiko, liepė staigiai parduoti butą, kreiptis į kaimyną, kad nuvežtų į oro uostą ir skristi į Australiją, sakydamas, kad jei ištrūks, atskris ir jis. Tai atsakovė labai išgąsdino. 2004 m. sausio mėnesį atsakovei naktimis pradėjo skambinti nepažįstami asmenys, grasindami susidoroti su šeima, pagrobti vaikus, sakydami, kad ieškovas sužlugdė jiems verslą, reikalavo 50000 Lt išpirkos. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas telefoninių pokalbių metų su atsakove prašė parduoti butą ir atiduoti reikalaujamą pinigų sumą, tam, kad jis galėtų grįžti gyvas namo. Tuo tarpu teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad iš ieškovo kalbos konteksto atsakovė suprato, kad reikia duoti pinigus, bet konkretaus pasakymo „duoti pinigų“ iš ieškovo nebuvo. Buvo ir atsakovės noras padėti ieškovui, gelbėti savo vaikus. Atsakovė kreipėsi pagalbos į Klaipėdos apskrities VPK, tačiau jai buvo atsakyta, kad jei turi, tegu duoda reikalaujamą pinigų sumą, kadangi policija realiai negali apsaugoti jos vaikų ar kitaip padėti. Todėl atsakovė, bijodama dėl vaikų ir sutuoktinio gyvybės 2004-01-24 pasiskolino iš N. S. 50000 Lt (1 t. b.l.120) ir perdavė juos grasinančių asmenų nurodytu būdu. Ieškovas, grįžęs iš Vokietijos, įvykių nekomentavo, sakė, kad jam nemalonu tai prisiminti. Iki 2007 atsakovė N. S. grąžino 10000 Lt pasiskolintų pinigų. 2007 metais pasiskolino iš R. B. 40000 Lt (1 t. b.l.42), kuriuos panaudojo atsiskaitymui su N. S.. Įsiskolinimas R. B. šiuo metu siekia 8000 Lt. 17000 Lt skolos atidavė kartu su ieškovu, po to pati dar viena atidavinėjo. Ieškovas skolos dengimui davė 4000 Lt. Skolos raštelius pasirašė viena atsakovė, pinigus grąžindavo taip pat viena atsakovė, nes atsakovė visada visus reikalus tvarkydavo viena. Patvirtino, kad ieškovui pretenzijų dėl skolų nereiškė nei N. S., nei R. B.. Atsakovė nurodė, kad įsiskolinimas N. S. ir R. B. atsirado dėl ieškovo galimai padarytos žalos ar neteisėtų veiksmų tretiesiems asmenims, dėl ko atsakovė buvo priversta mokėti išpirką, todėl iš ieškovo atsakovei prašė priteisti 21500 Lt (šią sumą patikslino 2011-11-03 teismo posėdžio metu, 3 t. b.l.34) piniginę kompensaciją, kaip dėl jo kaltės patirtą žalą, o trečiajam asmeniui R. B. iš ieškovo likusią 8000 Lt skolą (šią sumą patikslino 2011-10-27 teismo posėdžio metu, 3 t. b.l.17).

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, nustatyta, kad incidentas Vokietijoje tarp ieškovo ir nenustatyto asmens buvo, ginčo dėl to tarp šalių nėra, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas liepė surinkti pinigus ir juos perduoti šantažuotojams. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas su tuo nesutinka, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažino, jog konkretaus pasakymo „duoti pinigų“ iš ieškovo nebuvo, ji tai suprato iš ieškovo kalbos konteksto bei norėjo padėti ieškovui, gelbėti vaikus. Toks atsakovės elgesys neatitinka vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir apdairaus asmens elgesio standarto civilinės teisės prasme, todėl atsakovė viena turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes, t.y. padengti susidariusius įsiskolinimus.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šiuo atveju galėjo atsirasti asmeninė ieškovo prievolė (CK 3.115 str.) ar solidari sutuoktinių prievolė (CK 3.109 str.)

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, byloje apklausti liudytojai konkrečių aplinkybių apie atsakovės įsiskolinimus nežinojo ir visą informaciją, susijusią su atsakovės įsiskolinimais, sužinojo tik iš atsakovės kalbų ir elgesio, taip pat į tai, kad abu paskolos rašteliai pasirašyti tik atsakovės, nors pinigai iš R. B. buvo skolinti 2007 metais, nei atsakovės sesuo N. S., nei kaimynė R. B. ieškovui pretenzijų dėl pinigų grąžinimo nereiškė, nors pinigai iš N. S. buvo skolinti trumpam laikui, taip pat į tai, kad ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, ieškovo pinigų davimas atsakovei, įsiskolinimams dengti, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, negali būti pakankamas pagrindas šiuos įsiskolinimus pripažinti ieškovo asmenine ar solidaria sutuoktinių prievole, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas ir likusios sumos dalies priteisimas iš ieškovo tiesiogiai trečiajam asmeniui R. B. kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 t.b.l.13). Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Kadangi atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio dalis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl buto išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas negyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2008-07-30, nuo tada ieškovas neprisidėjo prie buto išlaikymo. Už sutuoktiniams iki 2010-08-05 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą atsakovė mokėjo iš savo gaunamų menkų pajamų. Ieškovas išėjo iš namų, su atsakove negyveno, tačiau tai jo neatleido nuo pareigos išlaikyti bendrą turtą, todėl prašo atsakovei atlyginti pusę jos turėtų bendro turto išlaikymo išlaidų. Įsiskolinimas susidarė nuo 2008-07-31 iki 2010-08-05 ir sudaro 3747,47 Lt. Šias išlaidas sudaro išlaidos, kurias sutuoktiniai privalo mokėti neatsižvelgiant į tai, ar turtu naudojosi, ar ne, t.y. už šildymą, socialinio būsto nuomą ir komunalinius mokesčius. 2011-11-03 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patikslino, kad realiai atsakovė sumokėjo 902,42 Lt „Vitės valdos“, „Klaipėdos butai“ – 2499,23 Lt, „Klaipėdos energija“ – 6613,84 Lt. Pusę šios sumos tenka ieškovui, t.y. 5007,74 Lt, tačiau atsakovė prašo priteisti tik mažesnę nurodytą patikslintame priešieškinyje. Pripažino, kad pusę sumos pagal 2010-12-29 teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje, turėjo sumokėti atsakovė (3 t. b.l.34).

Ieškovas nurodė, kad atsakovė negali kelti klausimo dėl buto dalies, kuri neprivatizuota, pusės išlaikymo išlaidų priteisimo, nes nuomos sutartis (2 t. b.l.24-28) buvo sudaryta tik su atsakove, o šeimos nariais nurodyti tik šalių vaikai. Nuomos sutartyje yra užfiksuotas, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas jau nebuvo atsakovės šeimos narys, todėl neturi (ir neturėjo) lygios pareigos su nuomininku (atsakove) vykdyti sutartį ir mokėti mokesčius.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto nuomininkė yra tik atsakovė, o tarp nuomininkės šeimos narių ieškovas nenurodytas, teismas sutinka su ieškovo argumentais ir daro išvadą, kad atsakovės reikalavimas dėl neprivatizuotos buto dalies pusės išlaikymo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CK 6.589 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat nurodė, kad privatizuotos buto dalies išlaikymo išlaidų taip pat neturi atsakovei pareigos kompensuoti, nes visada padėjo atsakovei materialiai, tame tarpe ir išlaikyti butą. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovės pajamas, jos išlaidas, vaiko išlaikymą, mokamas skolas, akivaizdu, kad jos pajamos yra nepajėgios padengti nurodytas išlaidas, t.y. patvirtina ieškovo teiginį apie prisidėjimą prie šeimos išlaikymo, nors ir negyvena kartu. Juolab, kad ieškovui nesuprantamas atsakovės paskaičiavimas dėl buto išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovui gaunasi mažesnė suma, o dar paaiškėjo, kad yra įsiskolinimas už „Klaipėdos energija“ paslaugas, kurios priteistos tik iš atsakovo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad už privatizuotą buto dalį iš viso: nuo 2008-07-01 iki 2010-07-31 UAB „Vitės valdos“ sumokėta 517,62 Lt (1 t. b.l.49-50); AB „Klaipėdos energija“ nuo 2008-07-01 iki 2010-08-31 iš viso sumokėta (įvertinus perskaičiavimus) 2679,47 Lt (1t. b.l.155-156). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad visus mokėjimus už butą darė internetu. Todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovas ginčo laikotarpiu AB banke „Snoras“ 2009-03-03 sumokėjo už šilumos energiją 320,20 Lt (2 t. b.l.120) ir UAB „Lietuvos spauda“ 2009-10-24 sumokėjo už šilumos energiją 838,59 Lt (2 t. b.l.123), iš viso 1158,79 Lt. Juolab, kad ir šalių sūnus nurodė, kad tėvas yra mokėjęs už šildymą. Ši suma minusuotina iš bendros AB „Klaipėdos energija“ nurodytos sumokėtos sumos už šilumos energiją, gaunasi, kad atsakovė už šilumos energiją ginčo laikotarpiu sumokėjo 1520,68 Lt (2679,47 Lt – 1158,79 Lt). Tokiu būdu iš atsakovės sumokėtos sumos už šilumos energiją minusavus ieškovo sumokėtą sumą, gaunasi, kad tik 361,89 Lt (1520, 68 Lt – 1158,79 Lt) atsakovė sumokėjo daugiau už šilumos energiją. Prie šios sumos pridėjus UAB „Vitės valdos“ sumokėtą sumą, t.y. 517,62 Lt, ir padalinus ją į dvi dalis, gaunasi, kad ieškovas atsakovei turėtų sumokėti 439,76 Lt skirtumą.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2010-12-29 teismo įsakymu iš ieškovo AB „Klaipėdos energija“ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 priteista 1357,64 Lt skolos, 54,49 Lt delspinigiai, procesinės palūkanos, turėtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 1425,13 Lt (neįskaitant procesinių palūkanų ir antstolės vykdymo išlaidų). Pusę šios sumos turėtų mokėti atsakovė, tą aplinkybę pripažino jos atstovė. Atlikus užskaitymą gaunasi, kad atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 272,80 Lt skirtumą. Tačiau tokio reikalavimo byloje nėra, todėl nurodyta suma iš atsakovės ieškovui nepriteistina. Konstatuotina, kad atsakovės reikalavimas dėl privatizuotos buto dalies pusės išlaikymo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad padarius aukščiau nurodytas išvadas šalių nurodytos kitos aplinkybės dėl minėto reikalavimo yra teisiškai nereikšmingos, todėl teismas dėl jų nebepasisako.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės reikalavimas dėl 3747,47 Lt įsiskolinimo už buto, esančio Danės g. 5-38, Klaipėda, kuris priklausė ieškovei su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2010-08-05, išlaikymo priteisimo iš ieškovo kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl kompensacijos už draudimo išmoką.

Ieškovas nurodė, kad negyvena kartu nuo 2008 m. liepos, o gyvendami viename bute jau nuo 2005 metų santuokinius ryšius jau buvo šalys nutraukę. Ieškovas draudimo lėšas mokėjo tik iš savo lėšų, todėl atsakovei jokia kompensacija nepriklauso. Išmoka mažesnė už įmokas, todėl ir nuostoliai gali būti bendri.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių šeima galutinai iširo 2008 m. liepą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2005-02-22 iki 2008-07-31 ieškovas sumokėjo 4739,70 Lt, t.y. 64,62 procentus sumos, sumokėtos per visos draudimo sutarties laikotarpį (1 t. b.l.123-124). Likusi suma 2595,55 Lt, t.y. 35,38 procentai buvo sumokėti, kai šalių šeima galutinai buvo iširusi, tik už ieškovo uždirbtus pinigus, todėl ši dalis yra nedalijama (CK 3.127 str. 2 d.).

Vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostata, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, t.y. atsakovei priteistina 64,62 procentai ½ ieškovo gautos draudimo išmokos sumos, t.y. 1513,10 Lt (4683,08 Lt : 2 x 64,62 proc.), nes likusią draudimo įmokų dalį ieškovas sumokėjo po to, kai šalių šeima buvo galutinai iširusi.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Atsakovė prašo priteisti išlaikymą. Nurodė, kad išlaiko šalių sūnui nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena panaudos pagrindais, moka dėl ieškovo kaltės atsiradusias skolas, dėl atsakovės patirtų ilgalaikių išgyvenimų dėl sugriuvusios santuokos ir ieškovo patyčių bei nuolatinio žeminimo, atsakovės sveikata yra pablogėjusi (2011-07-14), ji yra priversta nuolat lankytis pas medicinos specialistus, mokėti už vaistus, kas lemia finansinės naštos padidėjimą. Advokatas išaiškino atsakovei apie galimybę gauti išlaikymą, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms ji prašo iš ieškovo priteisti ir išlaikymą. Šalių santuoka truko 25 metus. Atsakovė ilgą laiką dėjo pastangas siekdama išsaugoti šalių santuoką, ilgą laiką kentė ieškovo patyčias, žeminimą ir smurtą. Patyrė depresiją, didelius išgyvenimus. Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų buvo priversta kreipti į medikus. Ilgalaikiai išgyvenimai lėmė sveikatos pablogėjimą, šiai dienai atsakovė dėl prastos savijautos nuolat turi lankytis pas gydytojus. Nurodė, kad nėra aplinkybių, leidžiančių priteisti tik laikiną išlaikymą arba atsisakyti priteisti išlaikymą. Ieškovo pajamos yra didelės, siekia apie 6000 Lt per mėnesį, todėl jis yra finansiškai pajėgus teikti atsakovei periodinį išlaikymą mokant po 300 Lt per mėnesį.

LR CK 3.72 str. numato sutuoktinio teisę gauti išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos pilnai save išlaikyti

Tačiau įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo grindžia ir aplinkybėmis, kuriomis grindė ir neturtinę žalą, t.y. santuokos trukme, atsakovės pastangomis išsaugoti šeimą, ieškovo patyčiomis ir smurtu atsakovės atžvilgiu, atsakovės žeminimu, atsakovės patirtais išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu, teismas šiuo atveju iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kuriuos laiko pagrįstais, bei konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovės turimas turtas (ir priteistas po santuokos nutraukimo), gaunamos pajamos yra nepakankamos pilnai save išlaikyti, todėl atsakovės reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas. Juolab, kad atsakovė pradiniame ieškinyje išlaikymo priteisti neprašė, nurodė, kad abi šalys yra darbingos ir yra pajėgios savo išlaikyti, nors ir teigė, kad jai vienai teko viso šalių nekilnojamojo turto bei nepilnamečio sūnaus išlaikymo našta, taip pat ieškovo skolų mokėjimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 658 Lt žyminis mokestis (1 t. b.l.4, 20, 2 t. b.l.22); 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t.3, b.l.21-22), iš viso 3658 Lt. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, todėl tuo pagrindu nemažintinos.

Byloje nėra duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, t.y. 83,33 proc. (ieškovo reikalavimai: dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės tenkintas 50 proc.; dėl automobilio „Toyota Corolla“ pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintas 100 proc.; dėl kilnojamojo turto padalijimo tenkintas visiškai 100 proc.) ir atsakovės priešieškinys tenkintas taip pat iš dalies, t.y. 35,77 proc. (atsakovės reikalavimai: dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 100 proc.; dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas 50 proc.; dėl kompensacijos už kreditorinius įsipareigojimus tenkintas 0 proc.; dėl buto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 0 proc., dėl kompensacijos už gautą draudimo išmoką tenkintas 64,62 proc.; dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 0 proc.), darytina išvada, kad iš viso tenkinta ieškovo reikalavimų 73,78 proc. (atsižvelgiant ir į atmestų priešieškinio reikalavimų procentinę dalį), o atsakovės iš viso tenkinta reikalavimų 26,22 proc. (atsižvelgiant ir į ieškinio atmestų reikalavimų procentinę dalį).

Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 2698,87 Lt (3658 Lt x 73,78 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

2010-11-04 nutartimi atsakovei atidėtas žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į patikslintą (2011-07-14) priešieškinį ir atsakovės patikslintus reikalavimus teismo posėdžio metu atsakovė už paduodamą priešieškinį turėjo sumokėti 1989 Lt žyminį mokestį, kuris apskaičiuojamas taip: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 139 Lt; už 4300 Lt kompensacijos priteisimą - 129 Lt žyminis mokestis; už sodo sklypo, kurio vertė 11800 Lt, priteisimą atsakovei – 354 Lt žyminis mokestis; už kreditorinius įsipareigojimus, kurių bendra suma 29500 Lt – 885 Lt žyminis mokestis; už reikalavimą dėl 3747,47 Lt įsiskolinimo už butą pritesimo – 112 Lt žyminis mokestis; už reikalavimą dėl 2341,54 Lt kompensacijos už nutrauktą draudimo sutartį – 70 Lt žyminis mokestis; už reikalavimą dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimą – 300 Lt žyminis mokestis, likę atsakovės reikalavimai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Atsižvelgiant į atmestų priešieškinio reikalavimų dalį iš atsakovės valstybei turėtų būti priteistas 1278 Lt (1989 Lt x 64,23 proc.) žyminis mokestis, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, tame tarpe ir turimus įsiskolinimus, atsakovė iš dalies atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir iš jos valstybei priteistina 25 procentai viso mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 320 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, taip pat atsižvelgiant į priešieškinio patenkintų reikalavimų procentinę dalį iš ieškovo valstybei priteistina 711 Lt (1989 Lt x 35,77 proc.) žyminio mokesčio.

Be to, valstybė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b.l.2). Šios išlaidos yra mažesnės už išieškomą minimalią sumą (10 Lt), todėl iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-12-27 nutartimi ieškovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes atlikus ieškovo ir atsakovės tarpusavio mokėtinų sumų užskaitymą, vykdomasis raštas gali būti išduotas tik ieškovui, vadinasi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui neliko įstatyminio pagrindo (LR CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovės E. J. atsisakymą nuo priešieškinio dalies, t.y. reikalavimo dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1985-08-17 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.1392), tarp A. J., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. J. (ikisantuokinė pavardė – J.), a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo A. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes – J., J..

Priteisti atsakovei E. J. iš ieškovo A. J. 5000 Lt (penkių tūkstančių litų 00 ct.) neturtinę žalą.

Priteisti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 11800 Lt (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų litų 00 ct.) vertės, o ieškovui A. J. priteisti iš atsakovės E. J. 5900 Lt (penkių tūkstančių devynių šimtų litų 00 ct.) kompensaciją.

Pripažinti, kad automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo A. J. nuosavybė.

Priteisti ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise miegamojo lovą, esančią bute adresu (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct.) vertės, o atsakovei E. J. iš ieškovo A. J. priteisti 500 Lt (penkių šimtų litų 00 ct.) kompensaciją.

Priteisti ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise dujinę viryklę, esančią bute adresu (duomenys neskelbtini), 200 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct.) vertės, o atsakovei E. J. iš ieškovo A. J. priteisti 100 Lt (vieno šimtų litų 00 ct.) kompensaciją.

Priteisti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise minkštą kampą, esantį bute adresu (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct.) vertės, o ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. priteisti 500 Lt (penkių šimtų litų 00 ct.) kompensaciją.

Priteisti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise šaldytuvą „Beco“, esantį bute adresu (duomenys neskelbtini), 300 Lt (trijų šimtų litų 00 ct.) vertės, o ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. priteisti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct.) kompensaciją.

Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. 500 Lt (penkių šimtų litų 00 ct.) kompensaciją už be jo sutikimo utilizuotą televizorių.

Pripažinti atsakovės asmenine turtine teise nuomos teisę pagal 2008-01-02 Gyvenamųjų patalpos nuomos sutartį Nr.99-2172, sudarytą su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Priteisti iš ieškovo A. J. atsakovei E. J. 1513,10 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų trylikos litų 10 ct.) kompensaciją už gautą draudimo išmoką, nutraukus draudimo sutartį.

Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. 2698,87 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 87 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. J. 320 Lt (trijų šimtų dvidešimties litų 00 ct.) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. J. 711 Lt (septynis šimtus vienuolika litų 00 ct.) žyminį mokestį.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-27 nutartimi ieškovo A. J. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais iš ieškovo A. J. sumų, mokėtinų atsakovei E. J., (5000 Lt neturtinė žala + 500 Lt kompensacija (už miegamojo lovą) + 100 Lt kompensaciją (už dujinę viryklę) +1513,10 Lt draudimo išmokos kompensacija, iš viso 7113,10 Lt sumos, minusavus atsakovės E. J. sumas mokėtinas ieškovui A. J., t.y. 5900 Lt kompensacija (už žemės sklypą) + 500 Lt kompensacija (už minkštą kampą) + 150 Lt kompensacija (už šaldytuvą) + 500 Lt kompensacija (už utilizuotą televizorių) + 2698,87 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš viso 9748,87 Lt sumą, esant prašymui vykdomasis raštas išduotinas tik ieškovui A. J. dėl 2635,77 Lt sumos išieškojimo iš atsakovės E. J., o likusioje dalyje laikytina, kad ieškovas ir atsakovė sprendimą įvykdė.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.