Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu auginanti vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 154 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.,

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 154 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. (M.) ir T. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 154 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., t. y. tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę, ir viešai, raštu, užgauliai pažemino žmogų, o būtent:

2011-01-09 tinklapyje www.skusk.lt iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M., buvo sukurta rubrika „Nesąžininga vadovė/studija (duomenys neskelbtini)“ bei nurodyta: „Nerekomenduoju leisti savo vaikų šokti studijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja Ž. K.. Dirba nekompetentingai, jos tikslas išplėšti kuo daugiau pinigų, o ne išmokyti vaikus gerai šokti“. Šioje rubrikoje vėliau iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) (priklausančio A. M.) bei kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) (priklausančio (duomenys neskelbtini)– T. S. darbo kompiuteris) buvo patalpinti šie Ž. K. įžeidžiantys ir šmeižiantys komentarai:

Teko susidurti su sia vadove – baisus žmogus, neleiskite i sia sokiu studija savo atzalu.

Na nežinau, bet tikrai nieko gero tam klube. Apart pinigu vadove nieko nemato. Paziurekit kaip elgesi su laimetu TV prizu.

As tikrai žinau, kad si vadove yra gobsi ir be širdies.

Uz pamokas ima pinigus neoficialiai, o mokesčio dydis nezinia nuo ko priklauso. Taikrai Vilniuje yra daug geru sokiu klubu ir saziningu vadovu.

Siame klube taip pat vaikus moko šokti toks latvis V., kuris persipykęs su didziaja dalimi Lietuvos treneriu. Toks pats pinigu garbintojas kaip ir K.. Nu ten ir kontora...

Tinklapyje www.skundai.lt iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) (priklausančio A. M.) bei kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) (priklausančio (duomenys neskelbtini)– T. S. darbo kompiuteris) buvo patalpinti šie Ž. K. įžeidžiantys ir šmeižiantys komentarai:

Sita imone labai abejotinos reputacijos, o jos vadove negeras žmogus. Taip greitai to nepamatysi, bet rimčiau susidūrus, yra nukentejusiu žmonių nuo jo /“suktumo ir gobšumo“/

Sutinku su Rimante. Ten ju visa seimynele kaip reikiant...

O as norėjau savo dukra leisti ten šokti, nes viena pazystama rekomendavo. Idomu, ar tai tiesa, ka apie si klubą raso

Mano pažystami leido savo sunu šokti i si klubą, tai po metu pabėgo is to pragaro. Apeikit si klubą ir įsidėmėkit si adresą (duomenys neskelbtini)

Sitam klube treneriu dirba toks V. – latvis, kuris persipykes su didziaja dauguma Lietuvos sokiu treneriu. Viena is ju D.. Ima milziniskus pinigus uz pamokas. Toks pats kaip K....

Manau zmones šiaip sau nerasyneja. Visame kame yra tiesos. Man dažnai tenka pačiai bendrauti su Lietuvos sokiu treneriais, tai ivairiu kalbu prisiklausiau. O pati puikiai mapenu istorija, kai p. Z. issiskyre su buvusiu savo kolega R.. O turejo bendra klubą. Viska daro pinigai.

Apklausta teisiamajame posėdyje A. S. (M.) parodė, kad visi komentarai buvo parašyti ne jos, o jos vyro T. S. iniciatyva. Ji apie komentarus žinojo, dalis jų buvo parašyta esant jiems kartu, tačiau pagal T. S. turimus faktus. Kai kurių komentarų tekstą surinko ji, t. y. A. S. (M.). Komentarus „Nerekomenduoju leisti savo vaikų šokti studijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja Ž. K.. Dirba nekompetentingai, jos tikslas išplėšti kuo daugiau pinigų, o ne išmokyti vaikus geriau šokti“, „Teko susidurti su šia vadove – baisus žmogus, neleiskite į šią šokių studiją savo atžalų“, „Aš tikrai žinau, kad ši vadovė yra gobši ir be širdies“, „Už pamokas ima pinigus neoficialiai, o mokesčio dydis nežinia nuo ko priklauso. Tikrai Vilniuje yra daug geresnių šokių klubų ir sąžiningų vadovų“, „Šiame klube taip pat vaikus moko šokti toks latvis V., kuris persipykęs su didžiąją Lietuvos trenerių. Toks pat pinigų garbintojas kaip ir K.. Nu ten ir kontora.“, „Šita įmonė labai abejotinos reputacijos, o jos vadovė negeras žmogus. Taip greitai to nepamatysi, bet rimčiau susidūrus, yra nukentėjusių žmonių nuo jos suktumo ir gobšumo“, „Sutinku su Rimante. Ten visa jų šeimynėlė kaip reikiant.“, „O aš norėjau savo dukrą leisti ten šokti, nes viena pažįstama rekomendavo. Įdomu ar tai tiesa ką apie šį klubą rašo“, „Mano pažįstami leido savo sūnų šokti į šį klubą, tai po metų pabėgo iš to pragaro. Apeikit šį klubą ir įsidėmėkit adresą (duomenys neskelbtini)“, „Šitam klube dirba toks V. – latvis, kuris persipykęs su didžiąja dauguma Lietuvos šokių trenerių. Viena iš jų D.. Ima milžiniškus pinigus už pamokas. Toks pats kaip K..“, „Manau žmonės šiaip sau nerašinėja. Visame kame yra tiesos. Man dažnai tenka pačiai bendrauti su Lietuvos šokių treneriais, tai įvairių kalbų prisiklausiau. O pati puikiai pamenu istoriją, kaip p. Ž. išsiskyrė su buvusiu kolega R.. O turėjo bendrą klubą. Viską daro pinigai.“ rašė jos, t. y. A. S. (M.), vyras T. S.. Komentarą „Na nežinau, bet tikrai nieko gero tam klube. Apart pinigų vadovė nieko nemato. Pažiūrėkit kaip elgiasi su laimėtu TV prizu.“ tikriausiai parašė ji, t. y. A. S. (M.), tiksliai nepamena, kurį tekstą jai padiktavo vyras ir ji surinko. Tačiau rašoma buvo vyro iniciatyva. Yra toks dokumentas, Vilniaus apskrities VMI 2010-11-04 operatyvaus patikrinimo pažyma. Patikrinimo metu nustatyta, kad asociacija savo nariams 2010 m. nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 7 d. organizavo vasaros treniruočių stovyklą. Minėtą paslaugą asociacijai pagal 2010-04-19 sutartį Nr. R 1004 suteikė VšĮ Alantos technologijų ir verslo mokykla. Ji 2010-08-06 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą. 2010 m. liepos mėnesį už stovyklavimą buvo surinkta 13485 litai grynais pinigais, tačiau surinkta suma neatskaityta asociacijos kasoje, t. y. visi įvykiai ir ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos dokumentais. Ji, t. y. A. S. (M.), nesutinka, kad teigė melagingą informaciją. Visą informaciją jai suteikė T. S., čia jo mintys, ji tokios informacijos neturi, tiesiog parašė ką jai sakė rašyti, surinko tekstą (t. 1, b. l. 153-155).

Apklaustas teisiamajame posėdyje T. S. parodė, kad komentarus rašė jis. Ž. K. yra jo buvusi žmona. Visi komentaruose nurodyti teiginiai buvo jo, t. y. T. S., nuomonė, kadangi jis puikiai žino, kaip šitie dalykai vyksta šokiuose, žino, kaip imami mokesčiai, jam teko būti tame klube. Nei vienas komentaras negimė šiaip sau sugalvojus, prieš rašant komentarus teko daug bendrauti su dabartinių šokėjų tėvais, konkrečiai tai buvo J. T., kuri daug pasakojo apie tai, kaip viskas vyksta, kaip imami pinigai, kaip nustatomi dydžiai. To pasekoje gimė komentarai. Komentarus „Nerekomenduoju leisti savo vaikų šokti studijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja Ž. K.. Dirba nekompetentingai, jos tikslas išplėšti kuo daugiau pinigų, o ne išmokyti vaikus geriau šokti“, „Aš tikrai žinau, kad ši vadovė yra gobši ir be širdies“, „Už pamokas ima pinigus neoficialiai, o mokesčio dydis nežinia nuo ko priklauso. Tikrai Vilniuje yra daug geresnių šokių klubų ir sąžiningų vadovų“, „Šiame klube taip pat vaikus moko šokti toks latvis Viktoras, kuris persipykęs su didžiąją Lietuvos trenerių. Toks pat pinigų garbintojas kaip ir K.. Nu ten ir kontora.“, „Šita įmonė labai abejotinos reputacijos, o jos vadovė negeras žmogus. Taip greitai to nepamatysi, bet rimčiau susidūrus, yra nukentėjusių žmonių nuo jos suktumo ir gobšumo“, „Sutinku su Rimante. Ten visa jų šeimynėlė kaip reikiant.“, „O aš norėjau savo dukrą leisti ten šokti, nes viena pažįstama rekomendavo. Įdomu ar tai tiesa ką apie šį klubą rašo“, „Mano pažįstami leido savo sūnų šokti į šį klubą, tai po metų pabėgo iš to pragaro. Apeikit šį klubą ir įsidėmėkit adresą (duomenys neskelbtini)“, „Šitam klube dirba toks V. – latvis, kuris persipykęs su didžiąja dauguma Lietuvos šokių trenerių. Viena iš jų D.. Ima milžiniškus pinigus už pamokas. Toks pats kaip K..“, rašė jis, t. y. T. S. iš namų kompiuterio. Komentarai „Teko susidurti su šia vadove – baisus žmogus, neleiskite į šią šokių studiją savo atžalų“, „Na nežinau, bet tikrai nieko gero tam klube. Apart pinigų vadovė nieko nemato. Pažiūrėkit kaip elgiasi su laimėtu TV prizu.“, .“, „Manau žmonės šiaip sau nerašinėja. Visame kame yra tiesos. Man dažnai tenka pačiai bendrauti su Lietuvos šokių treneriais, tai įvairių kalbų prisiklausiau. O pati puikiai pamenu istoriją, kaip p. Ž. išsiskyrė su buvusiu kolega R.. O turėjo bendrą klubą. Viską daro pinigai.“ yra rašyti iš jo, t. y. T. S., darbo kompiuterio. Namuose yra vienas kompiuteris ir juo naudojasi jie abu, t. y. T. S. ir A. S. (M.). Visus komentarus sudiktavo jis, buvo, kad kai kuriuos išsiuntė ne jis, tačiau kuriuos tiksliai – nepamena. Šių komentarų tikslas buvo parodyti koks yra žmogus. Kodėl komentarus pasirašė ne savo vardu, nežino. Šokių treneriu jam dirbti neteko, viskas, ką rašė, yra jo nuomonė, specialių žinių tam neturi. Ž. K. pavyko išpešti nemažai pinigų, matosi, kaip yra dalinamasi LNK gautas prizas ir kokiomis proporcijomis. Klube „(duomenys neskelbtini)“ jis,t. y. T. S., nėra buvęs, tačiau ten nieko gero, yra teismo sprendimas, yra pažyma, iš kurios matyti, kad pinigus už pamokas Ž. K. ėmė neoficialiai. Pažyma yra stovykla, stovykloje vyksta šokių pamokos. Jis, t. y. T. S., yra buvęs stovykloje, tačiau toje, kuri minima VMI pažymoje, dalyvauti neteko. Kas pabėgo po metų laiko įvardinti gali, tai J. T. sūnus K. M. T.. Jis, t. y. T. S., žino daug informacijos, kurią jam suteikė J. T.. Pirmasis klubas, kuris buvo prieš „(duomenys neskelbtini)“ klubą, vadinosi (duomenys neskelbtini), kur Ž. K. ir R. buvo vadovai, R. yra geras jo, t. y. T. S., pažįstamas, jis papasakojo visą istoriją, kaip buvo dalinamasis turtas. Jam, t. y. T. S., dažnai tenka bendrauti su Lietuvos šokių treneriais, su R., O. K., iš jų girdi, kad žmonės pykstasi, nesutaria su Ž. K.. Jis, t. y. T. S., reiškė savo nuomonę komentaruose, nes po skyrybų 10 metų nemato savo sūnaus, taip pat bendravimas su kolegomis, LNK prizas jį paskatino pareikšti savo nuomonę (t. 1, b. l. 155-157).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. S. parodė, kad Ž. K., jo mama, nėra toks žmogus, kuris jam, kai buvo mažas, neleido matytis su tėvu. Po to kai jis, t. y. S. S., būdamas 11 metų, su mama išėjo iš namų, tėvas nei karto neskambino, nesveikino nei vienos šventės proga, nerodė jokios iniciatyvos bendrauti, nors žinojo, kur jis, t. y. S. S., mokėsi, kur šoko. Tėvas mokėjo alimentus, tačiau tai irgi buvo sunkus procesas, nes nuolat reikėjo iš jo reikalauti, teistis, nebuvo mokama savo noru. Kai būdavo pervedami pinigai buvo nurodoma mokėjimo paskirtis „skurstančiam jaunuoliui“. Jam, t. y. S. S., nemalonu tai girdėti iš savo tėvo. Visą gyvenimą jis gyvena su mama, ją gerai pažįsta, ji niekada nepasakė nei vieno blogo žodžio apie tėvą (t. 1, b. l. 204-205).

Apklausta teisiamajame posėdyje A. S. (M.) kalta neprisipažino, nurodė, jog ji apie komentarus žinojo, keletą tekstų netgi surinko, tačiau viskas buvo rašoma jos vyro T. S. iniciatyva. T. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visi komentarai buvo parašyti jo iniciatyva, kai kuriuos parašė A. S. (M.), tačiau visus komentarus sudiktavo jis, nei vienas komentaras negimė šiaip sau sugalvojus, prieš rašant komentarus jam teko daug bendrauti su šokėjų tėvais, kurie daug pasakojo, kaip viskas vyksta, kaip imami pinigai, kaip nustatomi dydžiai.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Tiek Konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas Almeida Azevedo prieš Portugaliją). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones.

Teismas, atsižvelgiant į byloje analizuojamų komentarų sukūrimo aplinkybes, nurodytų teiginių paskleidimą, atsiradusias pasekmes, kaltinamųjų tyčios turinį, daro išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti pripažinta proporcinga priemone, t. y. A. S. (M.) ir T. S. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Pažymėtina, kad be baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę apšmeižtam asmeniui savo garbę ir orumą ginti civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis), kur numatyta teisė ne tik reikalauti kito asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų paneigimo, bet ir turtinės bei moralinės žalos atlyginimo. Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė skiriasi tuo, kad taikant civilinę teisinę atsakomybę užtenka be įvykdytų neteisėtų veiksmų nustatyti juos atlikusio asmens bet kokią kaltę, nereikalaujant, kad tai išimtinai būtų tiesioginė tyčia.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje nurodyto pobūdžio žinias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Teismo manymu viešoje erdvėje – internete komentaruose paskleistos žinios, kad „Nieko gero nėra tame klube. Apart pinigų vadovė nieko nemato. Pažiūrėkit, kaip ji elgėsi su laimėtu prizu.“, „Teko susidurti su šia vadove – baisus žmogus, neleiskite į šią šokių studiją savo atžalų“, „Aš tikrai žinau, kad ši vadovė yra gobši ir be širdies“, „Už pamokas ima pinigus neoficialiai, o mokesčio dydis nežinia nuo ko priklauso. Tikrai Vilniuje yra daug geresnių šokių klubų ir sąžiningų vadovų“, „Šiame klube taip pat vaikus moko šokti toks latvis V., kuris persipykęs su didžiąją Lietuvos trenerių. Toks pat pinigų garbintojas kaip ir K.. Nu ten ir kontora.“, „Šita įmonė labai abejotinos reputacijos, o jos vadovė negeras žmogus. Taip greitai to nepamatysi, bet rimčiau susidūrus, yra nukentėjusių žmonių nuo jos suktumo ir gobšumo“, „Sutinku su Rimante. Ten visa jų šeimynėlė kaip reikiant.“, „Mano pažįstami leido savo sūnų šokti į šį klubą, tai po metų pabėgo iš to pragaro. Apeikit šį klubą ir įsidėmėkit adresą (duomenys neskelbtini)“, „Šitam klube dirba toks V. – latvis, kuris persipykęs su didžiąja dauguma Lietuvos šokių trenerių. Viena iš jų D.. Ima milžiniškus pinigus už pamokas. Toks pats kaip K..“, atsižvelgiant į šias žinias patvirtinančius duomenis bei informacijos šaltinius, tokios žinios negali būti vertinamos kaip šmeižimas bei negali būti kategoriškai vertintini kaip melagingi prasimanymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VMI 2012-11-04 operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad „šokių studija „(duomenys neskelbtini)“ savo nariams nuo 2010-07-31 iki 2010-08-07 organizavo vasaros treniruočių stovyklą, <...> už stovyklavimą buvo surinkta 13485 Lt grynais pinigais, kurie neapskaityti šokių studijos kasoje. Šokių studijos apskaita nėra objektyvi ir palyginama, nėra tinkama vidaus ir išorės informacijos naudotojams. Tuo asociacijos vadovė Ž. K., būdama atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 12 str. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atilikimo taisyklių 3 p. reikalavimus. Asociacijos vadovė Ž. K. 13485 Lt pajamas 2010-10-29 apskaitė asociacijos kasoje, išrašydama KPO Nr. (duomenys neskelbtini).“ (t. 1, b. l. 31-33).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimo matyti, kad ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, nes jie su šokių studija „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo LNK televizijos kanale rengiant ir filmuojant laidą „(duomenys neskelbtini)“, laimėjo projektą ir 40 000 Lt prizą, tačiau studijos vadovė Ž. K. nesutiko ieškovams pervesti po atitinkamą laimėto prizo dalį ir pateikė pasiūlymą pinigus padalinti taip: pusę sumos palikti jai, t. y. Ž. K., o likusius pinigus dalinti į 14 dalių, iš kurių po 1/14 dalį tektų kiekvienam vaikui, o 2/14 dalys – vadovei, ir jie, t. y. ieškovai su tokiu siūlymu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą. Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškovų ieškinį tenkino (t. 1, b. l. 141-143).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad minėti duomenys yra įrodymai, patvirtinantys, jog T. S. ir A. S. (M.) nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 154 str. 2 d. Kaltinamieji, jų nuomone, nukentėjusiosios skunde nurodytuose komentaruose nepateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, t.y. melagingų prasimanymų, o paviešino tam tikras nukentėjusiosios savybes bei faktus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Įžeidimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumą. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį ir to nori.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji nurodo, kad T. S. ir A. S. (M.) ją ir šmeižė, ir įžeidė, tais pačiais komentarais (nuosprendžio aprašomoji dalis). Toks kaltinimas vertinamas kaip nekonkretus, jis nebuvo patikslintas.

Minėtuose komentaruose kritiškai aprašoma Ž. K. ir jos elgesys, tačiau vertinant kaltinamųjų veiksmus pagal BK 155 str. 1 d. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji skleisdami ir vertindami informaciją apie Ž. K. rėmėsi tam tikrais faktais bei duomenimis (motyvai dėl BK 154 str. 2 d.), todėl tokios jų paskleistos žinios nėra absoliučiai melagingos ar prasimanytos. Pripažįstama, kad nėra pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką (kad ir aštrią) ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises. Teismas konstatuoja, kad A. S. (M.) ir T. S. neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų.

Teismas dar kartą pažymi, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises.

Teismo manymu, šioje baudžiamojoje byloje baudžiamoji atsakomybė kaltinamiesiems būtų per griežta bei nebūtų proporcinga priemonė, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų iš pradžių būti išnaudotos švelnesnės priemonės. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog apšmeižtas asmuo savo garbę ir orumą, be baudžiamosios atsakomybės, gali ginti civiline tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta, kad A. S. (M.) ir T. S. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 154 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių ir jie išteisintini, kadangi nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Ž. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusioji Ž. K. pateikė teismui sąskaitos išrašą ir pinigų priėmimo kvitą už gynybą, prašydama šias išlaidas – viso 4275 Lt priteisti iš A. S. (M.) ir T. S.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji šioje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje išteisintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d., šios išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. (M.) dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 154 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

T. S. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 154 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios Ž. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios Ž. K. prašymą priteisti 4275 Lt bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.