- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-16-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- B. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo B. A. (B. A.) gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. kovo 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. B. A. kaltinamas tuo, kad disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, t. y. jis 2017 metų pabaigoje Maskvoje, Rusijos Federacijoje, susitarė su E. S. dėl labai didelių kiekių narkotinių medžiagų tiekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išplatinimo E. S., sutardami kainą už vieną kilogramą heroino 15 000 Eur arba mainais į šios vertės transporto priemonę. Vėliau, 2018 metų birželį, tiksliai nenustatytą dieną, jis, susitikęs su E. S. Vilniuje, stoties rajone, sutarė išplatinti pastarajam labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, per jo (B. A.) naudai veikiantį kitą asmenį, su kuriuo E. S. turės susitikti Vilniuje, prie parduotuvės „Maksima“, esančios Liepkalnio g. 112. Po to, B. A. nurodymu, 2018 metų birželį, tiksliai nenustatytą dieną, praėjus dviem savaitėms po susitikimo stoties rajone, E. S. nuvykus nurodytu adresu prie parduotuvės „Maksima“ automobiliu „VW pasat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per kitą asmenį, veikiantį B. A. interesais, išplatino labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 616,207 g narkotinės medžiagos – heroino, kurių bendra miltelių masė sudaro ne mažiau kaip – 2 330,21 g. Tokiu būdu B. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2020 m. vasario 11 d. B. A. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam B. A. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. kovo 11 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis B. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyti tikslai.
4. Kaltinamojo B. A. gynėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir spręsti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių jam skyrimo.
Gynėja nurodo, kad skundžiama nutartis savo forma ir turiniu neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuotų kriterijų laikymosi ir yra nepagrįsta. Teismas nutartį motyvavo abstrakčiais duomenimis teigdamas, kad gresianti reali laisvės atėmimo bausmė gali sąlygoti asmens bėgimą, nes jis yra užsienio valstybių – Rusijos Federacijos ir Tadžikistano Respublikos pilietis. Gynėja pažymi, kad B. A. bėgti nuo teismo nėra tikslo, nes Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas už jam inkriminuojamą veiką numato dar griežtesnę bausmę. Be to, teismas nenurodė jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų rengęsis ar mėginęs slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinimas B. A. grindžiamas išimtinai kito kaltinamojo E. S. parodymais ir garso įrašais, kurių kilmė, darymo sąlygos ir teisėtumas kelia pagrįstų abejonių ir kuriuose iš viso niekas nekalbama apie narkotines medžiagas. Gynėja pažymi, kad byloje E. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir tyrėjui nurodė, kad išplatino už 20 000 Eur heroino M. I., tačiau prokuroras šiais duomenimis nepatikėjo ir kito įtariamojo M. I. atžvilgiu tyrimą netgi nutraukė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą byloje po 30 min. buvo priimtas nutarimas atlikti kratą pas E. S., nors nuo tyrimo pradžios iki kratos nebuvo atlikta jokių BPK numatytų procesinių veiksmų ir nebuvo pagrindo kratai atlikti. Teismų praktikoje nurodoma, kad kratos darymo procesinis pagrindas yra ikiteisminio tyrimo duomenų turėjimas, kuriais remiantis galima pagristai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Tačiau šie duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomone, spėliojimais kratos daryti negalima. Dėl kratos darymo prokuroras su prašymu turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris prieš priimdamas nutartį patikrina, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Taigi svarbu ne tik rezultatas, bet ir pagrindas procesinės prievartos priemonės taikymui. Pažymėtina ir tai, kad B. A. nebuvo nusikaltimo vietoje sulaikytas, niekur nebuvo rasta jo pirštų antspaudų ar DNR mėginių.
Kaltinamasis B. A. iki suėmimo nebuvo teistas, turėjo teisėtą legalų verslą – prekybą automobiliais, yra charakterizuojamas tik teigiamai. B. A. siūlė sumokėti didelės vertės užstatą, tačiau teismas šios alternatyvos net nesvarstė. EŽTT savo praktikoje aiškiai pabrėžia, kad valstybės negali pateisinti suėmimo vien tuo, kad įtariamasis nėra pilietis, ir privalo įvertinti, ar priežiūros priemonių pakaktų įtariamojo dalyvavimui teismo posėdyje užtikrinti. Pagal EŽTT praktiką kaltinimų sunkumas gali būti pradinis elementas vertinant suėmimo būtinumą atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, tačiau toks pavojus turi būti tikėtinas, o suėmimas – reikalingas siekiant jo išvengti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač įtariamojo (kaltinamojo) elgesį praeityje ir jo asmenybę.
Gynėja pastebi, kad kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą jos ginamajam nagrinėjęs teismas visiškai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes bei (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias kardomosios priemonės suėmimo skyrimo (jo termino tęsimo) klausimą nagrinėjančiam subjektui atsižvelgti į šioje teisės normoje įtvirtintų bei teismų praktikoje apibrėžtų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą (kaltinamasis anksčiau neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, išimtinai teigiamai charakterizuojamas, gyvena nuomojamame būste Lietuvos Respublikoje), savo nutartyje neišanalizavo ir neaptarė nei vienos iš jų teisinės reikšmės sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo termino tęsimo šiuo konkrečiu atveju, jų nutartyje net nepaminėjo, o tai sąlygojo iš esmės nepagrįstos nutarties pratęsti B. A. pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą maksimaliam įstatyme numatytam terminui, priėmimą. Aukščiau išdėstyti argumentai pagrįstai leidžia teigti, jog Vilniaus apygardos teismas, priešingai nei reikalaujama BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo termino tęsimo būtinumo šiuo atveju neišnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, bet apsiribojo tik formaliu konstatavimu esant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo termino tęsimo pagrindui. Dėl pastarosios priežasties B. A. buvo pratęstas jam pritaikytos aiškiai neproporcingos procesinės prievartos priemonės, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo maksimaliai griežtai suvaržančios jo teisę į laisvę, terminas. Pažymėtina, jog teismas net nevarstė gynybos šalies prašymo taikyti B. A. švelnesnę ar švelnesnes kardomąsias priemones, iš jų ir 23 000 Eur dydžio užstatą (tokio dydžio užstatas kartą jau buvo įmokėtas į LR generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyti tikslai B. A. atžvilgiu gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė gynėjos skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo B. A. gynėjos skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi (duomenys neskelbtini), 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant šią kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Aukštesnysis teismas jau ankstesnėje nutartyje (2020 m. rugsėjo 28 d.) konstatavo, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog B. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo E. S. apklausos, kratos, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje. Dar kartą akcentuojama, jog aukštesnysis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo gynėjos skundą, tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundus dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjos skundo argumentai dėl atliktos kratos teisėtumo, ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo įtariamajam M. I., kaltinamojo E. S. parodymų patikimumo nenagrinėjami. Šie klausimai sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo ir kiti klausimai.
9. Kaltinamajam B. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog B. A. kaltinamas kartu su kitu asmeniu galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), dėl to nepagrįsti gynėjos skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti objektyvūs faktai, kurie leistų prognozuoti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėja skunde remiasi EŽTT sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstracto (abstrakčiai). Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. EŽTT sprendime byloje Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją konstatavo, kad suėmimas negali būti tęsiamas tik abstrakčiai remiantis nusikaltimų sunkumu, tačiau tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Iš bylos duomenų matyti, kad B. A. nėra anksčiau teistas, tačiau jis yra Rusijos Federacijos ir Tadžikistano Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Tadžikistano Respublikoje, išsituokęs, o Lietuvos Respublikoje jis neturi jokių šeiminių, darbinių ar kitokių socialinių ryšių. Taigi, kaip teisingai nurodė žemesnysis teismas, kaltinamasis su Lietuvos Respublika nėra susaistytas jokiais glaudžiais nei socialiniais, nei ekonominiais ryšiais, o tokios aplinkybės su gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme neabejotinai padidina galimo B. A. bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos tikimybę. Vertinant jo pasislėpimo riziką būtina pastebėti, kad kaltinamojo darbo pobūdis (iki suėmimo užsiėmė prekyba automobiliais ne vienoje valstybėje) leidžia spręsti, jog B. A. turi ryšių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padaryto nusikaltimo pobūdį, jam gresia labai griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, B. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika (Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Nei bendra suėmimo taikymo B. A. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam B. A. nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo B. A. teises, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo B. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nei skunde minimu užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Aukštesnysis teismas dar kartą nurodo, kad aplinkybės, jog kaltinamasis neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį Tadžikijos Respublikoje, savaime nepašalina nustatyto suėmimo pagrindo buvimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo B. A. gynėjos skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam B. A. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.