Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta L. B. sveikata: 2017 m. gruodžio 01 d., apie 18.50 val., reguliuojamoje Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžoje, Marijampolėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 28 punkto ir 30 punkto reikalavimus, tai yra važiuodamas R. Juknevičiaus gatve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą ir sukdamas iš R. Juknevičiaus gatvės į kairę – į Kauno gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido Kauno gatve per pėsčiųjų perėją mirksint žaliam šviesoforo signalui ėjusio pėsčiojo L. B. ir jį partrenkė, tuo pėsčiajam L. B. dėl dešinio kelio kryžminių raiščių plyšimo, medialinio kolateralinio raiščio dalinio plyšimo, blauzdikaulio užpakalinio krašto kompresinio intrasąnarinio lūžimo, lateralinio menisko kibiro rankenos plyšimo, medialinio menisko horizontalaus išilginio plyšimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

Be to, D. S. buvo kaltinamas po pavojaus sukėlimo palikęs nukentėjusįjį L. B. be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei: 2017 m. gruodžio 01 d., apie 18.50 val., reguliuojamoje Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžoje, Marijampolėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, kurio metu patrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusį nukentėjusįjį L. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte, 219.5 punkte, jų nevykdė, t.y. apie įvykusį eismo įvykį nepranešė policijai, nepasiliko įvykio vietoje, sukėlęs nukentėjusiajam L. B. pavojų bei turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, palikdamas nukentėjusįjį tamsiu paros metu suklupusį važiuojamojoje kelio dalyje bei negalintį dėl patirtų sužalojimu savarankiškai atsistoti, dėl ko nukentėjusiajam L. B. grėsė realus pavojus gyvybei.

Apklaustas kaltinamuoju, D. S. paaiškino, kad kaltu pagal abu jam pateiktus kaltinimus neprisipažįsta. Paneigė visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t.y. 2018-01-03 duotus įtariamojo parodymus, kuriuose pripažino, jog 2017-12-01, tikslaus laiko neprisimena, bet jau sutemus, vairavo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį a/m „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo Šaulių gatve. Iš jos pasuko į R.Juknevičiaus gatvę ir važiavo link Kauno-R.Juknevičiaus-Sporto gatvių sankryžos. Vyko į Pietarių gatvę, turėdamas tikslą ten užrakinti bendrovės pastato duris bei priduoti signalizaciją. Kadangi buvo tamsu ir buvo darganotas oras, važiavo atsargiai ir neskubėdamas. Buvo blaivus, keleivių kartu nebuvo. Privažiavęs R.Juknevičiaus gatve sankryžą su Kauno gatve, įjungė kairį posūkį ir degant žaliam šviesoforo signalui suko į Kauno gatvę judėdamas Kauno kryptimi. Įsuko į Kauno gatvės viduriniąją eismo juostą. Tuo pat metu pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Tuo metu automobilių nebuvo. Tuo metu pėsčiųjų salelėje stovėjo kažkoks žmogus, bet per pėsčiųjų perėję einančio žmogaus nematė, nes tuo metu pėsčiojo nebuvo. Todėl nesustodamas nuvažiavo Kauno kryptimi. Jei važiuodamas kliudė pėsčiąjį, tai tik todėl, kad jo nepastebėjo ir to net nejuto. Todėl kaltę ir neigia, nurodydamas, jog nepripažįsta kliudęs ir partrenkęs žmogų. Savaitei laiko po nurodyto įvykio socialiniame tinkle pažįstami pradėjo rašinėti netiesiogiai kaltindami jį pėsčiojo sužalojimu, nes jo vairuoto automobilio valstybinio numerio raidės sutapo su įvykį sukėlusio automobilio, nurodyto policijos skelbime. Apie žmogaus sužalojimą įvykio metus sužinojo tik tuomet, kai buvo iškviestas į policiją. Taip pat paneigė savo 2019-01-21 duotus įtariamojo parodymus, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltę pripažino visiškai, tačiau nesutinka su įtarime nurodyta aplinkybe, kad pėsčiasis buvo partrenktas eidamas per perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Nematė, nejautė ir nesuprato, kad jo vairuojamas automobilis partrenkė pėsčiąjį. Tačiau jei ikiteisminio metu nustatyta, kad būtent jis partrenkė pėsčiąjį, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Per savo gynėją siekė susisiekti su nukentėjusiuoju, kad procesą užbaigti taikiai. Minėtų parodymų atsisako, kadangi jie neatitinka tikrovės ir buvo išgauti psichologinio smurto ir teigimo, jog yra surinkti jo kaltę neginčytinai pagrindžiantys įrodymai. Šiuo metu teisme duoda teisingus parodymus. 2018 metų sausio 3 d. sulaukė skambučio iš kelių policijos. Buvo kviečiamas atvykti dėl leistino greičio viršijimo. Prieš pietus nuvyko į kelių policiją. Išeinantį jį pasitiko du uniformuoti pareigūnai, kurie pasakė, jog reikalinga su jais vykti į policijos komisariato centrinį pastatą. Buvo pristatytas pas tyrėją I. Š. bei su ja buvusią jaunesniąją tyrėją. Nieko neklausus ir neprašius paaiškinti, buvo paprašyta visų dokumentų, nes bus sulaikomas 48 valandoms. Kad viskas baigtųsi, siūlė kuo greičiau prisipažinti. Nebuvo pasakyta, kuo kaltinamas, tik sakoma, jog pats žino, kuo yra kaltinamas. Kad viskas greičiau baigtųsi, buvo duodami pasirašyti kažkokie dokumentai. Nebuvo aiškinama, dėl ko reikalinga prisipažinti. Kabinete kartu buvęs dar ir pareigūnas vyras kalbėjo pakeltu tonu. Reikalavo pasirašyti dokumentus, nes nėra laiko. Jis prašė parodyti tuos įrodymus, bet tyrėja sakė, kad negali rodyti. Kadangi nieko nepasirašė, pareigūnai gal po valandos išėjo, o jį paliko laukti. Kažkur po 4-5 valandų nuo pristatymo į komisariatą, atvyko jo advokatas. Ir tik pastarajam atvykus, pasakė, kad yra kaltinamas autoįvykio sukėlimu, kurio metu sužalotas pėsčiasis. Taip pat nurodė įvykio datą 2017-12-01 ir pasakė laiką – prieš 19 val. Minėtus parodymus įtariamojo apklausų metu davė psichologinio poveikio įtakoje. Nesulaikytą neišleido 5 valandas, o tyrėja nuolatos kartojo, kad yra įvykio liudytojai, yra įvykio vaizdo medžiaga vienareikšmiškai jį apkaltinanti. Po penkių valandų tokios apklausos suprato, kad sužalojo žmogų ir jį paliko likimo valiai. Nors buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio nesukėlė, pradėjo galvoti, kad gal tikrai padarė nusikalstamą veiką, sužalodamas pėsčiąjį. Kadangi tyrėja teigė, kad yra tą mačiusieji liudytojai, yra vaizdo medžiaga, iš kurių matyti, kad būtent jis tai ir padarė, pradėjo galvoti, kad suklydo, manydamas, jog nieko nepadarė ir vis dėl to įvykį sukėlė jis. Dėl psichologinio poveikio pradėjo galvoti, kad tikrai galėjo kažką padaryti. Tas ir buvo užfiksuota apklausose. Nagrinėjamo įvykio dieną – 2017-12-01- buvo automobilių turguose, kur ieškojo automobilio įsigyti. Apie 17 val. grįžo į namus ir niekur nebuvo iš jų išvykęs. Jo namai yra (duomenys neskelbtini). Visą laiką praleido namuose. Tą vakarą negavo jokių telefonų skambučių nei pats neskambino, nes paprasčiausia buvo namuose. Jo telefonas tada jungėsi prie bokšto, esančio Kauno g. 60, Marijampolėje, kadangi jo namai yra apie 1 km spinduliu nuo to bokšto. Tą dieną Kaune nėra buvęs. Yra peržiūrėjęs ir susipažinęs su įvykio vaizdo įrašu. Tą sankryžą žino ir ne kartą yra per ją važiavęs įvairiomis kryptimis. Vaizdo įraše savo automobilio „BMW“ neatpažino, jame net panašaus modelio nematė. Nemano, kad įvykio metu vairavo jį sukėlusį automobilį, tuo yra įsitikinęs. Automobilis „BMW“, kurio valstybinio numerio trys raidės sutampa su įvykyje dalyvavusiojo automobilio, buvo nuomojamas klientams. Nuomininkas su juo buvo pakliuvęs į įvykį ir apgadino šoną, bet tai buvo anksčiau nei nagrinėjamas įvykis. Yra tai patvirtinantys draudimo už įvykį išmokos dokumentai. Daugiau su tuo automobiliu jokių įvykių nebuvo, nebuvo, kad į jį būtų atsitrenkęs pėsčiasis. Vykimą įvykio metu į Pietario gatvę apklausoje paminėjo irgi 5 valandas trukusio spaudimo įtakoje. Galėjo sumaišyti datas. Pietario gatvėje jie neturi jokių patalpų ir nebuvo jokio reikalo į ten važiuoti. Patalpos yra Pietarių kaime, kur būna jo tėvas. 2017 metais tėvas iš užsienio grįžo tik gruodžio 7 dieną. Todėl gruodžio pirmą ten nieko negalėjo būti ir jam į ten važiuoti nebuvo jokio reikalo. Teigdamas apie vykimą į ten, galėjo iš susijaudinimo sumaišyti datas. Yra skambinęs nukentėjusiajam, nes norėjo pasidomėti, kaip jo sveikata. Tai darė tik todėl, kad tyrimo pradžioje pareigūnų buvo įtikintas, kad yra liudytojai ir vaizdo medžiaga, kad įvykį sukėlė būtent jis. Pradėjęs abejoti, kad esant tokiems įrodymams, įvykį galėjo sukelti jis, ir skambino nukentėjusiajam. Tyrimo pradžioje buvo teigiama, kad yra liudytojai, patvirtinantys, jog įvykį sukėlė jis. Tačiau nebuvo nurodomos jų pavardės. Apie anoniminius liudytojus kalbama taip pat nebuvo. Tik po kiek laiko tyrėja pasakė, kad gautas anoniminis telefono skambutis, jog būtent jis vairavo automobilį ir juo sukėlė šį įvykį. Tačiau tyrėja teigė, kad yra įvykio vaizdo medžiaga, kad įvykį sukėlė būtent jis. Dar iki pristatymo į policiją internete matė pranešimą apie eismo įvykį ir jame dalyvavusį automobilį, kurio numerio raidės sutapo su jo automobilio. Tačiau į tai niekaip nereagavo, nes pats matė, kad yra automobilių panašiais numeriais. Ramiai gyveno, toliau nuomojo tą automobilį. Kol neprasidėjo tyrimas, jam asmeniškai jokio neigiamo poveikio dėl įvykio nekilo. Tačiau bendrijai neigiamas poveikis buvo padarytas. Marijampolietis buvo užsakęs šio automobilio nuomą 2017 metų Kalėdų laikotarpiui, tačiau pamatęs skelbimą apie ieškomą automobilį panašiais numeriais, nuomotis bendrijai priklausantį automobilį atsisakė. Mano, kad anoniminis pranešimas buvo konkurentų, nes jų turi dėl sėkmingos įmonės veiklos. Nuomojo gana pigiai, todėl gerai sekėsi. Buvo sulaukęs grasinimų dėl to, kad gali nuomojami automobiliai ir užsidegti. Kaltės nepripažįsta, nes nėra jokių jos įrodymų. Kadangi nusikaltimų nepadarė, civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta. Prašo išteisinti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. B. paaiškino, kad 2017-12-01 vakare po 18 val. išėjo iš namų. Takeliu priėjo sankryžą. Jam reikėjo pereiti Kauno gatvę, atsidurti kitoje pusėje jos pusėje. Kauno gatvėje miesto kryptimi yra trys eismo juostos ir už saugumo salelės trys eismo juostos Kauno miesto kryptimi. Priėjo šaligatvio kraštą prie vietos, kur yra perėja. Tuo metu kaip tik užsidegė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis jam eiti per gatvę šioje perėjoje. Prieš įžengdamas į perėją važiuojamojoje kelio dalyje, pažiūrėjo iš pradžių į kairę, o po to ir į dešinę pusę ir taip įsitikino, kad nėra mašinų bei yra saugu. Degant žaliam šviesoforo signalui pradėjo eiti per gatvę. Taip perėjo tris eismo juostas iki gatvės centre esančios saugumo salelės. Salelėje nesustojo ir ėjo toliau per likusią Kauno gatvės dalį. Kai įžengė nuo salelės ant perėjos, esančios važiuojamoje Kauno gatvės dalyje, kur eismas vyksta Kauno kryptimi, žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti. Jei skaičiuoti nuo šaligatvio krašto, kur įžengė ant perėjos, tai tuo metu buvo penktojoje eismo juostoje. Einant nuo salelės, Sporto gatve tiesiai važiavo automobiliai, nes jiems taip pat degė žalias signalas. Būdamas penktojoje juostoje, iš pradžių išgirdo artėjančio automobilio padidintas variklio apsukas. Tik tada pamatė automobilio, darančio kairį posūkį iš R.Juknevičiaus gatvės į Kauno gatvę, šviesas. Akimirksniu suvokė, kad gatvės pereiti šio artėjančio automobilio nekliudytas nesuspės, o ir automobilis taip akseleruojamas sustoti nespės. Suvokė tai, kadangi pats yra vairuotojas ir turi supratimą apie automobilio variklio apsukas. Tai suvokdamas, kiek galėjo, šoktelėjo į priekį, kad išvengti kliudymo. Tačiau nesuspėjo. Automobilis dešiniu priekiniu šonu kliudė jo dešinę koją, kuri judesio metu buvo labiausiai atsilikusi kūno dalis. Taip pat galvoja, jog jam šoną kliudė ir automobilio dešinės pusės atgalinio vaizdo veidrodis. Pagrindinis smūgis teko į kojos kelį ar aukščiau kelio. Dabar to jau tiksliai neatsimena. Nuo smūgio jį apsuko. Jo partrenkimo metu kliudžiusio automobilio variklio apsukos trumpam sumažėjo, o po to staiga vėl padidėjo ir automobilis nutolo. Jis liko gulėti važiuojamojoje kelio dalyje. Jam pagalbą suteikė vairuotojai, kurie degant raudonam šviesoforo signalui buvo sustoję Kauno gatvėje trečiojoje juostoje, esančioje arčiausiai salelės, ir laukė žalio signalo, kad padaryti posūkį iš Kauno gatvės į Sporto gatvę. Jie priėjo, padėjo atsikelti ir nuvedė nuo važiuojamosios kelio dalies ant šaligatvio. Tada pats telefonu išsikvietė medikus. Iki pat partrenkimo pirmiausia išgirdo automobilio garsą, o tada išvydo artėjančias šviesas. Tuo metu buvo jau tamsu, asfalto danga buvo šlapia, tačiau kritulių nebuvo. Tuo metu dėvėjo pilką striukę ir džinsus. Iš priekio matė tik automobilio šviesas. Kadangi automobilio smūgis jį apsuko, jau parkritęs, pamatė tolstantį automobilį. Kaip jau minėjo, automobilis nutoldamas padidino apsukas. Tai buvo tamsios spalvos automobilis „BMW“, penktos klasės sedano kėbulu. Gerai įsiminė automobilio valstybinių numerių raides – (duomenys neskelbtini). Nors matė ir skaičius, tačiau dėl šoko jų neįsiminė. Užsifiksavo tik markė ir raidės. Ligoninėje buvo konstatuotas kelio raiščio plyšimas ir uždėtas gipsas. Sužalojimas buvo padarytas nuo tiesioginio automobilio smūgio, o ne nuo kontakto su žeme krintant. Po medicininės pagalbos suteikimo vyko į policiją, kur buvo atlikta jo apklausa. Įtvare koja buvo nuo 4 iki 6 savaičių. Tuo laikotarpiu buvo keistas ir įtvaro tipas. Praėjus keturiems mėnesiams dar šlubavo. Koją skauda ir dabar. Negali normaliai atsitūpti, pilnai lankstyti kojos. Pasekmes vis dar jaučia ir mano, kad jos jau neišnyks, liks visam gyvenimui. Kadangi yra statutinis pareigūnas, reikalinga praeiti medicinines komisijas. Jų metu sako, kad nusiskundimų neturi, nes neturi kito pasirinkimo. Jei skųstųsi sveikatos būkle, nesulauktų pensijos, nors realiai darbe tas sužalojimas trukdo. Taip pat priklauso karių savanorių pajėgoms. Tiek darbe, tiek ir karinėse pratybose, dėl sveikatos jaučia diskomfortą, kadangi yra lėtesnis už kitus, nėra tiek fiziškai pajėgus, kaip iki sužalojimo. Dėl sužalojimo negalėjo išvykti ir į karinę misiją su savanorių pajėgomis į Malį, nors ir buvo į ją atrinktas. Tas sužalojimas sukėlė itin didelius nepatogumus, kadangi iš pat pradžių nebuvo nustatyta tinkama diagnozė. Prasėjus dviem mėnesiams nuo sužalojimo koja nesilankstė. Todėl buvo atliktas magnetinis rezonansas ir tik tada nustatyta tinkama diagnozė. Dar vėliau buvo atlikta papildoma operacija. Teko daug iškęsti ir dėti itin daug pastangų, kad po operacijos atgauti galimybę tinkamai judėti. Po visko kojos raumuo taip ir neatsistatė, todėl kitai kojai tenka didesnė apkrova. Operuotoji koja net ir dabar vizualiai atrodo plonesnė. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Prašo jį tenkinti ir iš civilinių atsakovų (duomenys neskelbtini) bei MB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteisti turtinę bei neturtinę nusikaltimais padarytą žalą. Pirminiame ieškinyje buvo nurodęs 37 308,09 Eur ieškinio sumą, kurią sudaro 20 000,00 Eur nusikaltimu padaryta neturtinė žala bei 17 308,09 Eur nusikaltimu padaryta turtinė žala. Turtinė žala susideda iš dėl nedarbingumo netektų pajamų, kurios yra 1063,63 Eur. 15 216,76 Eur sudaro negautos pajamos dėl negalėjimo išvykti į karinę misiją, 1016,86 Eur gydymosi išlaidos ir 10,93 Eur patirtos įrodymų rinkimo byloje išlaidos. Per laikotarpį nuo civilinio ieškinio pareiškimo jam buvo atlygintos dėl nedarbingumo negautos pajamos, todėl šiai 1063,63 Eur sumai mažina reikalavimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 16244,46 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.

Liudytojas I. K. paaiškino, kad tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Byloje yra pagal užklausimo bendrovės išduota ir jo pasirašyta pažyma apie R.Juknevičiaus-Kauno-Sporto gatvių sankryžoje esančio šviesoforo darbo rėžimą. Jos turinio neprisimena. Buvo užklausimas, kiek sekundžių degė žalias šviesoforo signalas per Kauno gatvę pėsčiųjų perėjoje. Pažymoje pateiktas atsakymas į šį klausimą. Dabar negali detaliai pasakyti, kokie to šviesoforo įvairių spalvų darbo rėžimų trukmė. Jie nurodyti pažymoje. Pats jos nerengė. Ją tik pasirašė kaip vadovas, o parengta ji buvo specialistų. Pažyma rengta pagal šviesoforo dokumentaciją, kuri yra savivaldybės administracijoje, nes būtent savivaldybei šviesoforas ir priklauso. Dokumentacijoje tiksliai parašyta, kaip privalo sankryžoje veikti šviesoforas, t.y. visi jo režimai. Šviesoforą valdo valdiklis, kurio techninių dalykų dabar negali pasakyti. Pats asmeniškai vietoje nebuvęs ir nematęs. Nelabai įsivaizduoja, kaip ten dirba tas šviesoforas. Tačiau viską apie jį galima išsiaiškinti iš dokumentacijos, esančios savivaldybėje. Būtent jos pagrindu ir buvo parengta jo pasirašyta pažyma. Pažymą parengė ir pasirašyti pateikė specialistas, kuris tuo metu vykdė šviesoforo priežiūrą. Negali pasakyti, kas tuo metu iš specialistų buvo nuvykęs prie šviesoforo. Iš pradžių jie nevyko į vietą, o siūlė užklausėjams šviesoforo darbo rėžimu pasidomėti pagal dokumentaciją savivaldybėje. Tik vėliau specialistai vyko ir su chronometru matavo rėžimų laiką ir pagal tai pateikė laiką pažymoje. Matavime naudotam chronometrui meteorologinės patikros nereikia, nes pažyma yra tik bendro orientacinio pobūdžio. Šio šviesoforo gedimų įvykio dieną neužfiksuota. Tokių pranešimų negauta. Techniniu požiūriu šviesoforo valdiklis yra programuojamas. Kiekvienai krypčiai nustatomas laikas, kiek dega tas šviesoforo signalas. Itin tikslią informaciją apie tai galima gauti tik prisijungus prie šviesoforo valdiklio programinės įrangos. Nėra galimybės jį iš išorės perprogramuoti, pakeisti rėžimų laiką. Valdiklis dirba lokaliai, yra vidinis laikrodis. Jis dirba tik nustatytais laikais, negali pakeisti savo laiko, nes sankryžoje nėra jokių daviklių, kurie patrumpintų ar pailgintų kažkurios spalvos degimo laiką. Yra vadinamas „kietasis“ darbo rėžimas. Jis nekeičia laiko nei dienos, nei nakties metu. Jei reikalingas itin tikslus laikas, reikia prie valdiklio prisijungti ir išimti duomenis. Pati dokumentacija yra miesto savivaldybėje. Yra žmogus, kuris yra atsakingas už tą turtą. Jų bendrovė tik įrangos priežiūrą vykdo. Kiek laiko saugoma valdiklio informacija, pasakyti negali. Bendrovė neturi jokios programinės įrangos, kad jos pagalba galėtų prisijungti prie valdiklio. Buvo prašę iš savivaldybės galimybės prisijungti, bet negavo programinės įrangos. Šviesoforo rėžimų laiką matuojant chronometru, jis gali išsiskirti 1-2 sekundėmis, nes užtrunka, kol žmogus žiūri į šviesoforą, o paskui į chronometrą. Tai priklauso nuo žmogaus reakcijos. Prie šio šviesoforo nėra galimybės prisijungti iš išorės su kompiuteriu. Išsaugotus duomenis pasiimti iš valdiklio nebuvo įmanoma, nes neturėjo tokios įrangos. Dėl valdiklio galimybės saugoti informaciją, duomenų neturi. Sąvoka, kad šviesoforas dirba lokaliai reiškia, kad jis sankryžoje dirba „kietu“ rėžimu ir neturi jokio prisijungimo iš išorės, nėra galimybės prie jo prisijungti iš kitos vietos. Byloje esančią pažymą paruošė asmuo, kuris nustatė šviesoforo veikimo fazes, o jis, kaip vadovas, ją pasirašė. Negali pasakyti, ar galima po tiek laiko nustatyti tą žmogų.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-12-01 nuo 08.00 val. pradėjo darbą savo pamainoje Marijampolės AVPK Reagavimo skyriuje. Pagal pareigas buvo atsakinga už įvykius mieste bei savivaldybėje. Pamaina truko nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Prieš darbo pabaigą gavo pranešimą apie eismo įvykį, kuris kilo Kauno - R.Juknevičiaus - Sporto gatvių sankryžoje, Marijampolės mieste. Atvykusi į įvykio vietą, ten jau rado policijos patrulius. Jie informavo, jog įvykio metu buvo kliudytas pėsčiasis, o jį kliudęs bei sužalojęs automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino Kauno kryptimi. Liudytojų, mačiusių eismo įvykį, nustatyti nepavyko. Buvo apžiūrėta įvykio vieta. Joje nebuvo surasta jokių eismo įvykio požymių, automobilio detalių, šukių. Nukentėjusysis iš eismo įvykio vietos buvo išvežtas į ligoninės priėmimo skyrių. Kadangi jau buvo pasibaigęs jos budėjimo laikas, pati į priėmimo skyrių nevyko. Apie eismo įvykį informavo į budėjimą atvykusį ir savo pamainą nuo 20.00 val. pradėjusį tyrėją J. A.. Jis perėmė tolimesnį šio eismo įvykio forminimą. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali.

Liudytojas J. A. paaiškino, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl detalių neprisimena. Prašo vadovautis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina, kad 2017-12-01 nuo 20.00 val. pradėjo budėjimą Marijampolės AVPK Reagavimo skyriuje. Buvo atsakingas už įvykių įforminimą Marijampolės mieste ir savivaldybėje. Atvykus į pamainą, tyrėja I. B. perduodama jam savo pamainos darbus informavo, kad 2017-12-01 apie 18.50 val. R. Juknevičiaus-Kauno gatvių sankryžoje, Marijampolėje, įvyko eismo įvykis. Jo metu sužalotas pėsčiasis pristatytas į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių, o vairuotojas su automobiliu iš įvykio vietos yra pasišalinęs. Kadangi eismo įvykio vietą jau buvo apžiūrėjusi tyrėja I. B., pats į įvykio vietą nevyko. Apie 22.30 val. nukentėjusysis L. B. po medikų apžiūros atvyko pats į policijos komisariatą, kur ir buvo apklaustas. Neprisimena, kokius rūbus tada dėvėjo nukentėjusysis, ar jis turėjo šviesą atspindinčią liemenę ar atšvaitą. Taip pat nežino, ar nukentėjusysis atvykęs į apklausą dėvėjo tuos pačius rūbus, kaip įvykio metu, ar jau buvo persirengęs. Nepamena, ar nukentėjusysis atvyko pats, ar jį kas atlydėjo. Neatsimena ir apklausos detalių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje esantis jo suformintas nukentėjusiojo apklausos protokolas yra surašytas kompiuteriu, patvirtina, jog nukentėjusysis buvo jo apklaustas ne ligoninėje, o policijos komisariate. Nepamena, ar dar iki apklausos bendravo su nukentėjusiuoju telefonu. Taip pat neprisimena, ar atliko kokius nors kitus procesinius veiksmus šiame tyrime be jau minėtos nukentėjusiojo apklausos.

Liudytojas I. S. paaiškino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Yra kaltinamojo tėvas. Sūnus D. S. nuo 2017 metų pavasario su jo pagalba įkūrė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Bendrija teikia automobilių nuomos paslaugas. Bendrija turi tris automobilius, kurie nuomojami. Bendrijai priklauso „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) „VW Touran“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pagrindinė šių automobilių nuomos vieta yra Kauno miestas. Kai šie automobiliai yra nenuomojami, jie yra laikomi Kauno mieste įvairiose automobilių stovėjimo aikštelėse, rakteliai visuomet lieka arba namuose, arba pas jį patį, arba pas D. S. Nuomojamų dokumentų apskaitą tvarko sūnus, nes dar nėra metų, kai veikia bendrija. Metams praėjus, dokumentus tvarkys buhalterinės įmonės. Asmeniui, kuris nori išnuomoti vieną iš automobilių, yra pateikiama sutartis, kurioje tas asmuo savo ranka įrašo savo vardą pavardę bei pridedamas priedas prie sutarties, kuriame nurodyta suma, už nuomojamą automobilį. Automobilis „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo dienos buvo išnuomotas kažkur apie 10 kartų. Nuo 2017-11-29 iki 2017-12-05 dokumentų, kad automobilis BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas, pateikti negali, nes visas sutartis peržiūrėjo ir jų nerado. Šis automobilis nurodytu laikotarpiu išnuomotas nebuvo. Jis stovėjo aikštelėje, todėl, kaip minėjo, nuomos dokumentų negali pateikti. Kokioje aikštelėje automobilis stovėjo, nurodyti negali, nes automobilis stovi įvairiose aikštelėse bei įvairiuose miestuose. Pagal sutartis paskutinį kartą automobilis „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas 2017-12-23. Tačiau kaip galėjo būti, kad sūnus minėtu automobiliu galėjo važiuoti ir pažeisti KET, atsakyti negali. Apie tai, ar sūnus nuo 2017-11-29 iki 2017-12-05 galėjo vairuoti automobilį „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nežino. Sūnus gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Kokį tuo metu automobilį vairavo, nežino. Daugiausia sūnus vairuoja automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kuomet automobilį „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) reikalinga perduoti nuomininkui, šio automobilio sūnus nevairuoja. Apie tai, kad automobilis „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įtariamas kliudęs ir partrenkęs pėsčiąjį, nieko nežino, apie tai išgirdo atvykęs į policiją. Papildomai paaiškino, jog tikslios datos neprisimena, kuomet sūnus jam paskambino ir pranešė, jo yra sulaikytas Marijampolės policijos komisariate. Kadangi sūnus užsiima automobilių nuoma, policijoje prašė atvežti bendrijos automobilių nuomos sutartis. Jas atvežus į policiją tyrėjai I. Š., ši paaiškino, kad su vienu iš bendrijai priklausančių automobilių yra padaryta nusikalstama veika – sukeltas eismo įvykis. Veika yra užfiksuota, yra įvykio filmuota medžiaga, kur viskas aiškiai matosi. Reikia tik prisipažinti ir pasirašyti. Paprašius tyrėjos pateikti šią medžiagą, ji ją pateikti atsisakė, motyvuodama, jog tai ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ji neturi teisės jos jam rodyti. Jis pats į policiją buvo iškviestas tik tam, kad pristatyti automobilių nuomos sutartis, kadangi sūnaus jų atvežti iš policijos neišleido. Atgabenus sutartis, jos buvo tikrinamos, ar automobilis įvykio metu nebuvo kam nors išnuomotas. Po to dar kartą turėjo važiuoti ir į policiją pristatyti ir bendrijos dokumentus. Apie patį įvykį jam nieko nežinoma, nes jo metu buvo užsienyje, kadangi dirba Norvegijoje. Dėl autoįvykio tarp jo ir sūnaus kokių nors pokalbių nebuvo. Sūnus teigia esąs nekaltas, jokio įvykio su automobiliu nesukėlęs. Byloje nėra jokių to įrodymų. Joje nėra net automobilio valstybinių numerių, o tik jų kažkurie fragmentai. Yra tik spėjimas, kad įvykyje galėjo dalyvauti sūnaus bendrijai priklausantis automobilis „BMW“. Tokių automobilių ir panašiais numeriais yra daug. Vėliau teko susipažinti su autoįvykio filmuota medžiaga. Pirma, kas joje užstrigo, tai kad pėsčiasis bėga per perėja žiemos metu degant raudonam šviesoforo signalui. Medžiagoje užfiksuotas ne sūnaus automobilis. Po to įvykio vienintelis bendrijos markės „BMW“ automobilis buvo ir toliau nuomojamas. Automobilis nedalyvavo įvykyje, nebuvo apgadintas. Sekančią dieną po tariamo įvykio sūnus su tuo automobiliu važiavo į Marijampolės turgų, kur yra vaizdo kameros, reikalingą išsipirkti įvažiavimo kvitą. Taigi, kitą dieną po įvykio sūnus su tuo automobiliu važinėjo po Marijampolę. Kad sūnus įtarimas sukėlęs nagrinėjamą įvykį, sužinojo tik atvykęs į policiją pas tyrėją su reikalaujamais dokumentais. Jau tada sūnus tvirtino, kad įvykyje ne jo vairuojamas automobilis. Iškart išėjęs iš policijos, minimą automobilį pats apžiūrėjo. Ant jo nebuvo nieko įtartino. Automobilis nuolat buvo nuomojamas, todėl kiekvieną kartą, kuomet nuomininko grąžinamas, yra apžiūrimas. Patvirtina, jog automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtariamas neva sukėlęs nagrinėjamą autoįvykį, buvo anksčiau apgadintas. Tai buvo dar iki nagrinėjamo įvykio ir apgadinta buvo kairioji automobilio pusė. Automobilį daug seniau, nei kilo nagrinėjamas įvykis, buvo apgadinęs jį išsinuomojęs klientas. Kadangi automobilis buvo draustas kasko draudimu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, yra tą įvykį patvirtinantys dokumentai, nes draudimas tada išmokėjo pinigus. Žino, jog sekančią dieną po įvykio sūnus ryte su šiuo automobiliu važiavo į automobilių turgų Marijampolėje. Kol jis būna ir dirba Norvegijoje, sūnus turguje apžiūri ir išrenka pirkimui automobilį. Jis grįžęs iš Norvegijos, automobilį nuperka. Sekančią dieną po įvykio sūnus būtent su minėtu BMW buvo automobilių turguje Gamyklų gatvėje, Marijampolėje, kad apžiūrėti automobilį. Jis su tuo automobiliu įvažiavo į turgaus teritoriją, todėl turėjo išsipirkti kvitą. Be to, ten yra vaizdo kameros ir viskas turėjo būti užfiksuota. Kur konkrečiai buvo bendrijos automobilis „BMW“ įvykio metu, pasakyti negali, nes dar nebuvo sugrįžęs į Lietuvą. Sprendžia, jog automobilis turėjo, kaip įprastai, jei nėra išnuomotas, stovėti kurioje nors aikštelėje. Sūnus gyvena kartu. Šeimoje santykiai geri, niekas nieko neslepia, apie viską pasikalbama. Jam grįžus iš užsienio, sutuoktinė nieko neminėjo, kad dėl kokios nors priežasties būtų pasikeitęs sūnaus elgesys. Apie kokį nors įvykį nebuvo jokios kalbos. Sūnaus klausė, kodėl būtent jam yra pateiktas įtarimas dėl sukelto autoįvykio, tačiau sūnus nieko negalėjo paaiškinti. Domėjosi, dėl ko sūnus buvo sulaikytas policijoje pačiame komisariate. Kadangi žinojo, kad sūnų tą dieną iškvietė ne į komisariatą, o į kelių policiją dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, o ne dėl šio eismo įvykio. Sūnus sakė, kad vyksta į policiją, kadangi kviečiams, nes užfiksuota, jog bendrijos automobiliu „BMW“ yra viršytas greitis. Tik po sūnaus skambučio sužinojo, kad jis laikomas komisariate ir reikalinga atvežti automobilių nuomos dokumentus. Kai juos atvežė, matė sūnų komisariato koridoriuje laukiantį. Jau buvo praėję pusė dienos nuo jo išvykimo į policiją. Kai atvežė prašomus dokumentus, jam dalyvaujant, tyrėja sūnui sakė, reikia tik prisipažinti dėl sukelto autoįvykio. Teigė, jog yra filmuota medžiaga, yra jiems priklausančio automobilio „BMW“ valstybinis numeris, yra surinkti visi kaltės duomenys. Kadangi yra nufilmuotas automobilis ir jo sukeltas įvykis, kur sužalotas žmogus, sūnui reikia tik prisipažinti, nes yra visi įrodymai ir filmuota medžiaga. Negali pasakyti, kodėl tai sūnui buvo aiškinama jam dalyvaujant tame ir girdint. Vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa. Yra tik automobilio numerio fragmentai. Kaip dabar žino, yra net trisdešimt keli automobiliai su tokiu galimu valstybiniu numeriu. Tai reiškia, kad numeris neužfiksuotas, o sūnus kaltinamas. Jei būtų tie įrodymai, kaip iš pradžių teigė tyrėja, tikrai kaltės neneigtų, atsiprašytų nukentėjusiųjų, atlygintų jų reikalaujamą žalą ir nereikėtų jokių teismų. Bet paaiškėjo, kad nėra įrodymų, nufilmuotas tik įvykis ir jį sukėlęs automobilis bei nežinomi jo valstybiniai numeriai. Reikalauta tik prisipažinti be įrodymų. Sūnus neigia ten dalyvavęs ir sukėlęs įvykį.

Iš liudytojos E. B. 2019-10-03 teisme iki bylos grąžinimo prokurorui duotų ir paskesnio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka pagarsintų parodymų matosi, jog nukentėjusysis L. B. yra jos tėvas. 2017-12-01 jis vakare išėjo iš namų. Gal už 5 minučių paskambino, jog sankryžoje yra partrenktas automobilio ir sužalotas. Tada vyko pas jį į ligoninę. Šis įvykis iš esmės pakeitė jų šeimos gyvenimą. Dėl patirto įvykio metu sužalojimo tėtis tapo praktiškai neįgalus. Mamai reikėjo jį prausti, vesti į tualetą arba į dušą. Ji ir mama tėtį turėjo nuolat prižiūrėti ir juo rūpintis. Be jų pagalbos jis negalėjo atlikti jokių elementarių dalykų namuose. Jis tik po mėnesio laiko nuo įvykio galėjo pats savarankiškai į dušą nueiti. Jį reikėjo nuolat vežioti į procedūras. Namai per tą laiką pavirto tiesiog ligonine ir trukdė jos mokslams bei mamos darbui. Dėl patirto sužalojimo tėtis neteko galimybės dalyvauti karinėse pratybose, kuriose iki tol aktyviai dalyvavo. Taip pat jis neteko galimybės išvykti į misiją užsienyje, ko labai siekė ir tokia buvusia galimybe didžiavosi. Šiuo metu jis vėl gali dalyvauti pratybose, tačiau daug ko negali dėl sveikatos būklės atlikti, nors iki sužalojimo tai lengvai galėjo. Šis tėčio sužalojimas iš esmės pakeitė visą jų šeimos gyvenimą, labai neigiamai paveikė. Tuo metu ji rengėsi abitūros egzaminams, bet turėjo nuolat rūpintis sužalotu tėčiu. Todėl nuolat kentė stresą ir baimę, ar tėtis pasveiks. Dėl to negalėjo normaliai mokytis, negalėjo skirti tam pakankamai laiko. Ir šiuo metu tėtis nesijaučia gerai. Jis nesijaučia pilnavertis, kadangi negali dalyvauti pratybose taip kaip anksčiau. Traumos padariniai likę, skauda koją. Taip pat dėl kojos kenčia, jei reikia ilgiau vairuoti. Buvo atvejis, kai jam dėl įvykio metu patirtos kojos traumos užstrigo kojos kelio sąnaris, todėl reikėjo sustoti ir buvo neaišku, ar jis galės toliau vairuoti (t.3,b.l. 135).

Iš liudytojos I. Š. 2019-10-18 teisme iki bylos grąžinimo prokurorui duotų ir paskesnio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka pagarsintų parodymų matosi, kad atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje. Medžiagą gavo iš tyrėjo, pradėjusi iškart po įvykio šį ikiteisminį tyrimą. Kadangi automobilis iš autoįvykio pasišalino, tyrimą pradėję pareigūnai atliko automobilių filtraciją duomenų bazėje pagal pateiktus numerio fragmentus. Tą atliko pareigūnė E. S.. Iš pradžių sistema atrinko pagal raides 90 automobilių, po to pagal atitikimą ir automobilio markei išfiltravo 37 automobilius. Sistema davė duomenis, kuriuose yra šių automobilių valdytojų asmens kodai ir gyvenamoji vieta. Pareigūnė yra surašiusi šiuo klausimu tarnybinį pranešimą ir jis yra byloje. Kadangi tai yra asmens duomenys, su tyrimu nesusijusių automobilių ir jų savininkų duomenys iš sistemos į bylą nepateikti, jų byloje nėra. Iš pradžių buvo patikrintas labiausiai pirminius duomenis atitinkantis automobilis. Tai buvo tokio pat modelio „BMW“, tamsus ir su tokiomis pačiomis raidėmis valstybiniame numeryje. Buvo apžiūrėtas automobilis ir apklaustas savininkas, tačiau jo dalyvavimas įvykyje nepasitvirtino, jis turėjo alibi – buvo Kaune prekybos centre „Mega“ ir pateikė to įrodymus. Kadangi automobilis nebuvo surastas, socialinių tinklų specialioje paskyroje buvo įdėtas skelbimas apie įvykį, jame dalyvavusio automobilio žinomus požymius ir prašoma visuomenės pagalbos. Buvo nurodytas jos tarnybinio kabineto telefonas. Į šį numerį gavo skambutį. Visa informacija apie jį yra byloje esančiame tarnybiniame pranešime. Skambinęs asmuo neprisistatė. Teigė, jog atsisako nurodyti savo asmens duomenis. Iš paaiškinimo susidarė nuomonę, kad pranešėjas bijo asmens, apie kurį teikia informaciją. Šis anoniminis pranešėjas tiksliai nurodė kaltinamojo vardą ir pavardę, adresą bei pilnus automobilio valstybinius numerius. Šis automobilis buvo apžiūrėtas, o asmuo iškviestas apklausai ir pateiktas pranešimas apie įtarimą. Per kiek laiko tai buvo padaryta po pranešimo, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko ir neatsimena. Reikia ieškoti byloje. Atsimena, kad iki tol buvo apklaustas tik vienas vairuotojas. Ikiteisminį tyrimą atliko iki pat bylos perdavimo kaltinamojo akto surašymui. Patvirtina, jog tyrimo metu buvo paimta medžiaga iš vaizdo kameros, esančios ant namo prie įvykio vietos. Vėliau specialistams buvo skirtos užduotys tyrimams atlikti. Kiek prisimena, kaltinamąjį išsikvietė telefonu. Jis atėjo lyg ir vienas. Netrukus atėjo ir jo tėvas. Pasakė, kad parodymus sūnus duos tik dalyvaujant gynėjui. Kol laukė gynėjo, apklausė liudytoju kaltinamojo tėvą. Tada atėjo advokatas ir buvo pateiktas įtarimas bei įtariamuoju apklaustas D. S.. Jo parodymų apklausoje turinio neprisimena.

Ekspertas K. G. paaiškino, kad susipažinęs su prašymu byloje skirti kompleksinę eismo įvykio-vaizdų-medicininę ekspertizę, gali teigti, jog į teikiamą klausimą nei teismo medikas, nei technikas neatsakys, nes tai ne jų kompetencija. Klausime dėl kompleksinio vaizdų ir teismo medicinos tyrimo, nėra vaizdų eksperto kompetencijos klausimų. Kas liečia klausimą dėl automobilio greitėjimo, tai galima nustatyti idealiomis sąlygomis pagreitėjimą ir negreitėjimą. Kadangi su įrašu jau yra atlikęs tyrimą ir kiek prisimena tą vaizdo įrašą, tai iš jo galima nustatyti vidutinį greitėjimą, bet bus didelės paklaidos, dėl ko tyrimo rezultatas bus niekinis. Kas liečia klausimus dėl tyrimo vaizdų iš R.Juknevičiaus gatvės, tai iš patirties gali pasakyti, kad jei vaizdai fiksuoti gatvėje, valstybinius numerius nustatyti ypatingai sunku, tuo labiau prieblandoje. R.Juknevičiaus gatvėje kitoje vietoje fiksuotus automobilius susieti su sankryžoje užfiksuotais automobiliais negali pasakyti, ar tyrimu įmanoma, nes nėra matęs tos gatvės. Reikia nepamiršti, kad turimos vaizdo įrašų kopijos, kurios yra optinėse laikmenose. Taip pat neįsivaizduoja situacijos, kad pateikdami tyrimui, policijos pareigūnai klastotų įrašus. Metaduomenyse būtų informacija, kad kažkas yra apdorota. Šiuo atveju tyrimui buvo pateikti duomenys, policijos išimti ir perrašyti į laikmenas. Būna atvejų, kad tyrimui pateikiami originalūs kietieji diskai su juose esančia informacija.

Ekspertas R. M. paaiškino, kad yra atlikęs ekspertizę ir pasirašęs 2021-11-23 aktą Nr. 11-2402(21), 11-2514(21). Akte suformuluotas išvadas patvirtina. Dėl atsakymo, pateikto į 6 klausimą, papildomai paaiškino, kad tyrimo metu, nuo to momento, kai vaizdo įrašo metu užfiksuotas automobilis pradėjo kairiojo posūkio manevrą iš R. Juknevičiaus g. į Kauno g., praleido kliūtį – priešpriešine eismo juosta, iš Sporto g. į R. Juknevičiau g. judėjusį automobilį, iki to momento, kai jis dingsta iš gatvių sankryžoje stebėjimo lauko, buvo pažymėti atskaitos taškai Nr. 2 ir Nr. 3. Antrajame taške automobilis buvo prieš praleisdamas kliūtį. Praleido kliūtį ir judėjo iki padėties, kuri pažymėta Nr. 3. Antrame taške automobilis buvo prieš praleidžiant kliūtį, trečiame – praleidus kliūtį, priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį. Taškas Nr. 3 buvo pasirinktas, nes buvo galimybė jį identifikuoti iš įrašo, nubrėžiant trečiam paveikslėlyje brūkšninę liniją, kurios dėka galima identifikuoti tikėtiną automobilio padėtį fotonuotraukai. To dėka trečiame paveikslėlyje vaizduojama, kad galima nustatyti jų padėtis. Galima piešti brūkšninę liniją ir nustatyti tikėtiną jo padėtį. Konkretus taškas Nr. 2 - automobilio padėtis prieš praleidžiant priešpriešine eismo juosta judėjusį automobilį. O taške Nr. 3 jis jau yra praleidęs automobilį. Ši padėtis yra nustatyta dėl to, kad šioje vietoje galima išbrėžti liniją tarp kelio važiuojamosios dalies kraštų. Automobiliui tęsiant judėjimą nuo trečio taško nėra galimybės išbrėžt linijų arba kitu būdu nustatyti tikslios automobilio padėties kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu. Būtent pasirinktas taškas šioje vietoje, nes galima nustatyti tikėtiną jo padėtį. Kad apskaičiuoti automobilio greitį, reikia turėti atskaitos taškus tiek Nr. 3, tiek Nr. 4 pažymėtą padėtį. Tašką Nr. 4 galima nustatyti, nes jis siejamas su įvažiavimu į aikštelę. Pateiktame ekspertizės akte atstumas tarp taško Nr. 3 ir susidūrimo su pėsčiuoju vietos nebuvo nustatytas, nes to nebuvo paklausta skiriant tyrimą. Taip pat nebuvo klausta apie automobilio greitį susidūrimo metu.

Į dalį klausimų pateiktas atsakymas, jog į juos atsakyti nėra galimybės. To motyvai išdėstyti ekspertizės tiriamojoje dalyje. Jei apibendrintai, tai atsakyti nebuvo galimybės dėl pateiktų vaizdo įrašų ir jų kokybės. Įrašuose fiksuoti automobiliai neturi individualizuojančių požymių, iš kurių būtų galima nustatyti koks būtent automobilis važiuoja. Pateiktame įvykio vaizdo įraše vaizdas fiksuojamas iš viršaus ir judantis automobilis yra vaizdo paveiksluose fiksuojamas iš viršaus. Todėl nėra galimybės nustatyti, kokie būtų vairuotojo bruožai ir ar automobilyje buvo keleivių.

Kaltinamojo kaltė buvo įrodinėjam bylos rašytine medžiaga: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 277/2018 (09), iš kurios matyti, kad L. B. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio kelio kryžminių raiščių plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas, blauzdikaulio užpakalinio krašto kompresinis intrasąnarinis lūžimas, lateralinio menisko kibiro rankenos plyšimas, medialinio menisko horizontalus išilginis plyšimas. L. B. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio dalimis, o taip pat galimai nukentėjusiajam krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. L. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai ar artimu vienas kitam metu, kontaktuojant su žalojančiais paviršiais. L. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-12-01 įvykusio eismo įvykio metu (t.1, b. l. 45-46); 2017-12-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-12-01 20.00 val. apžiūrėta kelių eismo įvykio - užvažiavimo ant pėsčiojo vieta, esanti R.Juknevičiaus- Kauno-Sporto gatvių sankryžoje, Marijampolėje. Apžiūra atlikta tamsiu paros metu, esant dirbtinam apšvietimui. Sankryža reguliuojama, įrengtas šviesoforas. Kelio dangos būklė - šlapias asfaltas. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta linijomis, skiriančiomis eismo juostas, pažymėta pėsčiųjų perėja. Transporto priemonė iš eismo įvykio vietos pasišalinusi. Įvykio vietoje padangų pėdsakų ar stabdymo žymių nematyti. Pėsčiasis iš įvykio vietos išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje duomenų, apibūdinančių transporto priemonės užvažiavimo ant pėsčiojo vietą, nėra. Protokolo priedai - eismo įvykio vietos schema, nuotraukos (t. 1, b. l. 21-24, 25-26, 27); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti ROIK 0117000669941: 2017-12-01 18.56 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu sankryžoje 5 klasės BMW, v/n (duomenys neskelbtini)???, juodos spalvos, partrenkė 50 metų amžiaus pranešėją ir pasišalino Kauno kryptimi. Vyrui kojos trauma. Pranešėjas L. B.. 19.18 val. gautas pranešimas iš CL priėmimo skyriaus slaugytojos K., kad į priėmimo skyrių pristatytas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sužalotas eismo įvykio metu. L. B. nustatytas dešinės kojos kelio raiščių plyšimas (t 1, b.l. 29-30); Marijampolės AVPK tyrėjos E. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad pagal turimas „BMW“ automobilio valstybinio numerio raides „(duomenys neskelbtini)“, Centrinėje duomenų bazėje rasta 90 atitikmenų, iš kurių išskirti 5 klasės „BMW“ automobiliai. Jų yra 37. Patikrinus jų savininkų gyvenamąsias vietas, nė vieno iš savininkų gyvenamoji vieta nebuvo Marijampolės savivaldybėje. Didžioji dalis transporto priemonių savininkų registruoti Kauno, Vilniaus savivaldybėse, pavieniai Šiaulių, Prienų, Radviliškio, Panevėžio, Jonavos ir Trakų savivaldybėse. Vienos paieškos kriterijus atitinkančios transporto priemonės savininkas R. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Kazlų Rūdos PK patruliams nurodyta nuvykti ir apžiūrėti transporto priemonę (t.1, b.l. 87); 2018-01-22 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. Š. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-62893-17 dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, siekiant nustatyti asmenį, kuris 2017-12-01 apie 18.56 val. R.Juknevičiaus-Kauno gatvių sankryžoje, Marijampolėje, 5 klasės automobiliu BMW, tamsios spalvos, kurio valstybinio numerio raidės „(duomenys neskelbtini)“, kliudė ir partrenkė pėsčiąjį, buvo pateiktas skelbimas viešoje erdvėje per radijo ryšių stotis, internete. 2017-12-28 buvo gauta anoniminė informacija telefonu, kurios pranešėjas atsisakė nurodyti savo anketinius duomenis ir pasakė, kad automobilį, kuris yra BMW markės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavo D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 97); VĮ „Regitra“ pažyma apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad automobilio „BMW 5r Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 98); 2018-01-23 Marijampolės AVPK vyresniosios tyrėjos I. Š. tarnybiniu pranešimu dėl išeinančių ir įeinančių skambučių analizės, iš kurio matyti, kad pagal elektroninio ryšio tiekėjo pateiktus duomenis išanalizavus D. S. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris Nr. 8-630-21502, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines nuo 2017-12-01 iki 2017-12-02 (t.1, b.l. 101-102), matoma, jog 2017-12-01 18:42:45 val. abonentas naudojosi internetu, jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini). Po įvykusio eismo įvykio (2017-12-01 apie 18:56 val.) abonentas niekam neskambino, nerašė SMS bei nesinaudojo internetu iki 2017-12-02 09:37:27. Jungtasi prie bokšto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 117); 2018-01-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad I. S. tyrėjai pateikė automobilį „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį su pakabukais (t. 1, b.l. 128); 2018-01-05 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta automobilio „BMW 5r Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilis juodos spalvos, automatine pavara. Automobilis techniškai tvarkingas. Automobilio priekinė dalis yra tvarkinga, apgadinimų nematyti. Automobilio kairėje pusėje, ant priekinių durelių matosi apgadinimai, tai yra nuo lankstų horizontaliai iki pusės durelių yra nubraukti dažai (t. 1, b. l. 132-134); Pakvitavimu, iš kurio matyti, kad 2018-01-05 automobilis „BMW 5r Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros grąžintas I. S. (t. 1, b. l. 141); 2018-02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu apie šviesoforų darbo režimą, iš kurio matyti, kad posto, esančio Kauno-Sporto-R. Juknevičiaus g., Marijampolėje, sankryžos valdiklis veikė lokaliniame režime ir dėl valdiklio techninių galimybių 2017-12-01 darbo režimas nėra išsaugotas. Pateikiamas bendrasis Kauno-Sporto-R. Juknevičiaus šviesoforų darbo režimas - 1-a fazė: žalias signalas transporto šviesoforams Kauno g. su padildoma sekcija į kairę R. Juknevičiaus g. dega 20 s ir žalias signalas pėsčiojo šviesoforo per Sporto g. dega 20 s; 2-a fazė: žalias signalas transporto šviesoforams Kauno g. su padildoma sekcija į kairę Sporto g. dega 20 s, ir žalias signalas pėsčiojo šviesoforo per R. Juknevičiaus g. dega 20 s; 3-a fazė: žalias signalas transporto šviesoforams Sporto ir R. Juknevičiaus g. dega 26 s, žalias signalas pėsčiojo šviesoforo per Kauno g. dega 18 s. Geltonas signalas - 3 s. Baigiantis žalias signalas mirksi 4 s. 2017-12-01 pranešimų apie šviesoforo gedimus šioje sankryžoje neužfiksuota (t., b. l. 3); 2018-05-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-61(18), iš kurios matyti, kad atlikus įvykio vaizdo tyrimą, daroma išvada, jog pėsčiasis bėgo ramiu arba greitu tempu. Tikėtina, kad pėsčiasis judėjo Kauno g. pėsčiųjų perėja pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui. Tiriamojoje išvados dalyje nurodoma, jog įvertinus 2018-02-26 pranešime apie šviesoforų darbą nurodytus duomenis, tikėtina, jog eismo įvykis įvyko esant 3-iai fazei, t.y. žalias signalas transporto šviesoforams Sporto ir R. Juknevičiaus g. dega 26 s, žalias signalas pėsčiojo šviesoforo per Kauno g. dega 18 s. Pagal pateiktą skaitmeninę vaizdo bylą nustatyti, koks šviesoforo signalas degė pėsčiajam nėra galimybės dėl pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos techninių charakteristikų. Įvertinus tai, kad 3-ioje šviesoforo fazėje pėsčiųjų signalas yra 8 s trumpesnis už automobilio žaliąjį signalą ir tai, kad tarp šviesoforų fazių dega geltonas šviesoforų signalas - 3 s, tai pasibaigus pėsčiųjų perėjos Kauno g. žaliam signalui, automobiliai, stovintys prie šviesoforo Kauno g., pradėtų judėti apytiksliai po 11 sekundžių. Atlikus skaitmeniniais filtrais apdorotų skaitmeninių atvaizdų vizualinį tyrimą nustatyta, kad skaitmeninės vaizdo bylos „Eismo įvykis Jukn.-Sporto 2017-12-01 d“, 270-271 kadro (tikėtino partrenkimo momento) iki momento, kol automobiliai, stovintys prie Kauno g. šviesoforo pradeda judėti (šviesoforo fazės pasikeitimas), vaizdo bylos 718-719 kadro, laiko tarpas sudaro apytiksliai 14 s. Tikėtina, kad pėsčiasis partrenktas ties Kauno gatvės važiuojamosios dalies pirmos juostos viduriu. Prie specialisto išvados pateikiama CD kompiuterinė laikmena su iškadruotu eismo įvykio vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 11-13, b.l.14); 2018-12-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1866(18), iš kurios matyti, kad atlikus autotechninį tyrimą: 1. Apskaičiuoti, koks buvo automobilio „BMW“ greitis prieš pat eismo įvykio kilimą, negalima. 2. Nustatyti, ar pėsčiasis L. B. per pėsčiųjų perėją Kauno gatvėje, tiek iki saugumo salelės, tiek už jos, iki kol įvykio eismo įvykis, ėjo ar bėgo, negalima. 3. Jeigu eismo įvykio metu šviesoforų darbo rėžimai buvo tokie, kaip nurodyti 2018-02-26 rašte, pėsčiojo partrenkimo metu transportui Sporto ir R. Juknevičiaus g. degė žalias šviesoforo signalas, o pėstiesiems per Kauno g., tikėtina, mirksėjo žalais šviesoforo signalas. Jeigu eismo įvykio metu šviesoforų darbo rėžimai buvo tokie, kaip pateikti advokato A. S. šviesoforų darbo rėžimai, pėsčiojo partrenkimo metu transportui Sporto ir R. Juknevičiaus g. degė žalias šviesoforo signalas, o pėstiesiems per Kauno g., tikėtina, ką tik buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. 4. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Transportui Sporto ir R. Juknevičiaus g. degant žaliam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiavo automobilis „BMW“ ir tuo pat metu pėstiesiems per Kauno g. degant žaliam signalui į pėsčiųjų perėją įėjo pėsčiasis L. B. Pėsčiasis judėjo į kitą gatvės pusę, kirto saugumo salelę ir, išėjus iš saugumo salelės, jo atžvilgiu užsidegė raudonas signalas. Tuo metu automobilis „BMW“, degant žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje buvo sukamas į kairę į Kauno g. ir priekine dalimi kliudė nuo saugumo salelės išėjusį pėsčiąjį. Po pėsčiojo partrenkimo automobilio „BMW“ vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo iš eismo vietos. 5. Buvusioje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio „BMW“ vairuotojas, įvažiuodamas į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, būtų praleidęs pėsčiųjų perėja per leidžiamą šviesoforo signalą judėjusį pėsčiąjį, tuomet eismo įvykis nebūtų įvykęs. 6. Buvusioje kelio eismo situacijoje, tikėtina, kad automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmai, - įvažiuodamas į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas į kairę, nepraleido per pėsčiųjų perėją per leidžiamą šviesoforo signalą judėjusio pėsčiojo ir jį partrenkė - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 7. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pėsčiojo veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje, techniniu požiūriu, turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti (t. 2, b.l. 28-32); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma ir duomenimis, iš kurių matyti, jog Marijampolėje, R.Juknevičiaus-Kauno-Sporto gatvių sankryžoje veikiantis šviesoforų postas dirba pagal programą, kuri instaliuota 2010 metais ir nėra keista (t.5,b.l.172-173); 2021-05-26 Eksperimento atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad Marijampolėje, R.Juknevičiaus-Kauno-Sporto gatvių sankryžoje veikiančio šviesoforų posto darbo rėžimas yra sekantis: 1-a fazė: žalias signalas transporto šviesoforams Kauno g. su padildoma sekcija į kairę R. Juknevičiaus g. degė viso su mirksėjimu 19.30 s, mirksi žalia transporto priemonėms 02.38 s, iki mirksėjimo žalias dega 16.25 s. Žalias pėsčiojo šviesoforo signalas per Sporto g. viso dega su mirksėjimu 15.02 s, antru bandymu – 15.06 s, iki mirksėjimo žalias dega 10.56 s, antru bandymu – 9.58 s. 2-a fazė: žalias signalas transporto šviesoforams Kauno g. su padildoma sekcija į kairę Sporto g. transporto priemonėms su mirksėjimu bendrai dega 18.42 s, iki mirksėjimo žalias dega 15.23 s, mirksi – 2.93 s. Žalias signalas pėsčiojo šviesoforo per R. Juknevičiaus g. signalas dega bendrai su mirksėjimu 16.53 s, iki mirksėjimo žalias dega 13,05 s, mirksi – 4.90 s. 3-a fazė: žalias signalas transporto šviesoforams Sporto ir R. Juknevičiaus g. viso nepertraukiamai dega 26.38 s, mirksi žalias 2.92 s, iki mirksėjimo žalias dega 23.32 s. Žalias signalas pėsčiojo šviesoforo per Kauno g. nepertraukiamai kartu su mirksėjimu viso dega 19.25 s, iki mirksėjimo žalias dega – 13.80 s, mirksi 4,83 s. Geltonas signalas Kauno gatvės dega 2.06 s, R.Juknevičaus-Sporto gatvės – 2.50 s.; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-23 ekspertizės aktu Nr. 11-2402(21), 11-2514(21), iš kurio matyti, kad : 1. Iš vaizdo įrašo iš vaizdo kameros, įrengtos R.Juknevičiaus gatvėje prieš namą Nr. 24, Marijampolėje (vaizdo byla „2017.12.01. 16 kamera 18-20 val.“) negalima nustatyti kiek ir kokiu eiliškumu „BMW“ markės „5er Reihe“ modelio automobilių pravažiuoja 2017-12-01 nuo vaizdo įrašo sisteminio laiko 18:39:59.926 iki 19:00:00.009 val. R.Juknevičiaus gatvėje, Marijampolėje, Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžos kryptimi. 2. Iš vaizdo įrašo iš vaizdo kameros, įrengtos R.Juknevičiaus gatvėje prieš namą Nr. 24, Marijampolėje (vaizdo byla „2017.12.01. 16 kamera 18-20 val.“) negalima nustatyti pravažiuojančių automobilių 2017-12-01 nuo vaizdo įrašo sisteminio laiko 18:39:59.926 iki 19:00:00.009 val. R.Juknevičiaus gatvėje, Marijampolėje, Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžos kryptimi valstybinių numerių raidžių ir skaitmenų. 3. Iš vaizdo įrašo iš vaizdo kameros, įrengtos R.Juknevičiaus gatvėje prieš namą Nr. 24, Marijampolėje (vaizdo byla „2017.12.01. 16 kamera 18-20 val.“) negalima nustatyti kiek ir kokiu eiliškumu „BMW“ markės „5er Reihe“ modelio automobiliai pravažiuoja 2017-12-01 nuo vaizdo įrašo sisteminio laiko 18:39:59.926 iki 19:00:00.009 val. R.Juknevičiaus gatvėje, Marijampolėje, Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžos kryptimi. 4. Į šį klausimą atsakyta išvadų 1-me punkte. 5. Iš vaizdo įrašo iš vaizdo kameros, kuri užfiksavo Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžos vaizdą nuo sisteminio laiko 18:50 val. negalima nustatyti automobilio, partrenkusio pėsčiąjį vairuotojo veido bruožų ir negalima nustatyti kiek pėsčiąjį partrenkusiame automobilyje buvo keleivių. 6. Vaizdo įraše iš vaizdo kameros, kuri fiksavo Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžos vaizdą užfiksuoto automobilio, kuris partrenkė pėsčiąjį, judėjimo greitis praleidus priešpriešine eismo juosta judėjusį automobilį, judant nuo Kauno g. saugumo salelių kraštų, Kauno g. pločio atžvilgiu, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi Kauno gatve (kadras, kurio sisteminio laiko štampas – 18:52:54.571) iki kol jis privažiavo padėtį, kai automobilio galinė dalis buvo apytiksliai prie įvažiavimo į dešinėje Kauno g. esančios teritorijos, prie Marijampolės savivaldybės sporto centro (kadras, kurio sisteminio laiko štampas – 418:53:00.807) didėjo. 10,6 m atkarpoje nuo Kauno g. saugumo salelių kraštų, Kauno g. pločio atžvilgiu, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi Kauno gatve vidutinis jo greitis buvo apie 24,6 km/h. Po to 64,3 m atkarpoje vidutinis jo judėjimo greitis buvo apie 49,4 km/h (t.6, b.l. 60-66).

Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2017-12-01, apie 18:50 val., reguliuojamoje Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžoje, Marijampolėje, tamsios spalvos penktos klasės automobilis „BMW“ sedano kėbulu, kurio valstybiniame numeryje buvo raidės „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 30 p., reikalavimus, tai yra šis automobilis, vairuojamas R. Juknevičiaus gatve, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuojant į reguliuojamą sankryžą ir sukant iš R. Juknevičiaus gatvės į kairę – į Kauno gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui nebuvo vairuotojo sustabdytas prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido Kauno gatve per pėsčiųjų perėją mirksint žaliam šviesoforo signalui ėjusio pėsčiojo L. B. ir jį partrenkė, tuo nukentėjusiajam dėl dešinio kelio kryžminių raiščių plyšimo, medialinio kolateralinio raiščio dalinio plyšimo, blauzdikaulio užpakalinio krašto kompresinio intrasąnarinio lūžimo, lateralinio menisko kibiro rankenos plyšimo, medialinio menisko horizontalaus išilginio plyšimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Kad patvirtinti kaltinimo pagrįstumą ir D. S. pripažinti kaltu pagal inkriminuotą BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti, jog šiame autoįvykyje dalyvavo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis BMW 5er Reihe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį įvykio metu vairavo būtent kaltinamasis.

D. S. kaltė padarius šią jam inkriminuotą veiką įrodinėjama tuo, kad jis apklausų ikiteisminio tyrimo metu net du kartus buvo kaltę pripažinęs. Jis buvo nurodęs įvykio laiku vairavęs automobilį, detaliai nusakęs maršrutą ir oro sąlygas, kuriomis vairavo, o tai sutapo su eismo įvykio faktinėmis aplinkybėmis. Tik vėlesnėje apklausoje jis pradėjo kvestionuoti šviesoforo signalą, kuriam degant, pėsčiasis ėjo per perėją. Taip pat jo automobilio valstybinio numerio raidės „(duomenys neskelbtini)“ sutapo su nukentėjusiojo nurodytomis. Be to, sutapo automobilio spalva ir markė su įvykį sukėlusio automobilio, kaip tai nurodė nukentėjusysis. Taip pat kaltinamojo kaltė grindžiama anoniminiu telefoniniu pranešimu tyrėjai, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent D. S. ir buvo nurodyti pilni automobilio valstybiniai numeriai, savininkas ir jo gyvenamoji vieta. Kaltė grindžiama faktine aplinkybe, jog 18:42:45, t.y. prieš pat įvykį kaltinamasis naudojosi savo mobilaus ryšio telefono internetu ir šio seanso metu jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli autoįvykio vietos. O taip pat tuo, kad kaltinamasis keičia parodymus, neigdamas pirminius, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šių įrodymų visetu siekiama pagrįsti kaltinamojo kaltę dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis teisme savo kaltę kategoriškai paneigė. Nurodė įvykio metu automobilio nevairavęs. Tą dieną apie 17 val. sugrįžęs iš automobilių turgaus į namus ir juose praleidęs visą laiką, kur naudojęsis internetu. Niekam iki ryto neskambinęs ir su niekuo nebendravęs. Ikiteisminio tyrimo metu per apklausas 2018-01-03 ir 2019-01-21 teigė, kad kaltę pripažįsta tik jeigu yra, kaip teigia tyrėja, jo kaltę neginčijantys įrodymai – liudytojai, vaizdo medžiaga ir pan. Pats nejuto, kad būtų kliudęs pėsčiąjį ir to nesuvokė. Kadangi nuolat buvo teigiama, kad tokie įrodymai yra, pradėjo abejoti pats savimi ir sutiko, kad jei yra, kaip nuolat teigiama, tai patvirtinantys objektyvūs duomenys – vaizdo medžiaga bei liudytojų parodymai – su įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta bei nuoširdžiai gailisi, tik dar kartą akcentuoja – jog pats nepastebėjo ir nejuto sukėlęs autoįvykį įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi dėl aplinkybių ir įvykio nebuvo tikras, pradėjo abejoti ir tuo, kad pėsčiasis galėjo eiti degant žaliam signalui, ką ir nurodė antroje įtariamojo apklausoje. Galop, susipažinęs su bylos medžiaga ir vaizdo įrašu, pamatė, kad jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, priešingai nei viso ikiteisminio tyrimo metu buvo įtikinėjamas, nėra. O jo sąlyginis kaltės pripažinimas (nejuto, kad būtų sukėlęs įvykį, tačiau to neginčija, jei yra jo kaltę patvirtinantys objektyvūs duomenys) yra vienintelis įrodymas, dėl kurio siekiama jį pripažinti kaltu. Todėl mano, kad nėra tikslinga prisiimti kaltę dėl galimai kito asmens padaryto nusikaltimo ir savo kaltę neigia. Taip pat nurodo, kad parodymuose nurodė savo maršrutą įvykio metu, kadangi juo važinėja daugybę kartų. Kartu atkreipia dėmesį, kad net ir maršrutas nurodytas apklausoje neteisingai – jis neturėjo reikalo vykti į jokią Pietario gatvę, kaip nurodyta protokole. Patalpos, kurios ten minimos, yra Pietarių kaime. Be to, į jas vykti nebuvo jokio reikalo, nes ten būna tėvas, kuris įvykio metu buvo užsienyje. Šie kaltinamojo argumentai dėl parodymų pakeitimo pagrindo jokiais įrodymais nepaneigti, to net nebandyta daryti ir po bylos grąžinimo ikiteisminiams tyrimui papildyti.

Kaip matyti iš byloje esančių ir teismo tyrimo metu ištirtų įrodymų, yra nustatyta, jog autoįvykį 2017-12-01, apie 18:50 val., reguliuojamoje Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžoje, Marijampolėje, partrenkdamas pėsčiąjį, sukėlė vaizdo įraše užfiksuotas automobilis (t.2, bl.14). Tai patvirtina 2018-05-25 ir 2018-12-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-61(18) ir 11-1866(18) (t.2, b.l.11-13,14; t.2, b.l.28-32). Pagal vaizdo įrašus tiek autoįvykio prieigose (vaizdo kamera prie namo Nr. 24, R.Juknevičiaus gatvėje, Marijampolėje), tiek ir autoįvykio vietoje (vaizdo kamera Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžoje, Marijampolėje) identifikuoti automobilį vairavusio asmens, jo valstybinių numerių raidžių ir skaitmenų nėra galimybės. Vaizduose užfiksuotų pravažiuojančių automobilių išoriniai požymiai tik bendrieji, individualizuojančių požymių visumos nesudaro, todėl identifikuoti autoįvykį sukėlusio automobilio markės taip pat nėra galimybės. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-23 ekspertizės aktas Nr. 11-2402(21), 11-2514(21) (t.6, b.l.60-66). Tokiu būdu, vaizdo įrašai, jų pagrindu atlikti tyrimai ir ekspertizė nepatvirtina, jog nagrinėjamą autoįvykį sukėlė kaltinamojo D. S. vairuojamas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jį partrenkė ir autoįvykį sukėlė tamsios spalvos penktos klasės automobilis „BMW“ sedano kėbulu, kurio valstybiniame numeryje buvo raidės „(duomenys neskelbtini)“. Pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus matosi, kad Marijampolės AVPK pareigūnė E. S. pagal turimas „BMW“ automobilio valstybinio numerio raides „(duomenys neskelbtini)“ tikrino ir Centrinėje duomenų bazėje rado 90 atitikmenų pagal raidžių simbolius, iš kurių išskirti 5 klasės „BMW“ automobiliai ir jų viso yra 37. Taigi, potencialiai autoįvykį sukelti galėjo 37 automobiliai, tačiau jų galimas dalyvavimas autoįvykyje nedelsiant tikrintas nebuvo. Buvo atlikta jų savininkų filtracija pagal gyvenamosios vietos kriterijų ir atmesti netikrinus visi, kurių gyvenamoji vieta nėra Marijampolės savivaldybėje. Iš 37 automobilių faktiniam patikrinimui pasirinktas tik vienas automobilis, kurio savininko gyvenamoji vieta Kazlų Rūdos savivaldybėje (t.1, b.l. 87). Šio automobilio apgadinimų nenustatyta, savininkas pateikė įrodymus, jog įvykio dieną lankėsi Kaune prekybos centre „Mega“. To pagrindu šis automobilis, kaip galimai dalyvavęs įvykyje, eliminuotas. Į išfiltruotų automobilių sąrašą MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis ir kaltinamojo dažnai vairuojamas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepateko, nors pagal turimus duomenis, vienintelis buvo registruotas Marijampolės savivaldybėje. Atrinktų pagal užduotus kriterijus automobilių duomenys į bylą pateikti nebuvo, tai tyrėjai motyvuojant pareiga rūpintis automobilių savininkų asmens duomenų apsauga. Liudytoja apklausta tyrėja I. Š. teismui paaiškinti, kodėl sąraše nebuvo kaltinamojo naudojamo automobilio, nesugebėjo. Nesant atrinktų automobilių sąrašo, teismas to patikrinti taip pat negalėjo. Tokiu būdu, kaltinamajam neigiant savo kaltę, aptarti duomenys suponuoja, jog išlieka galimybė, jog dar 36 atrinkti duomenų bazėje automobiliai be vienintelio patikrintojo, jų nepatikrinus ir faktiškai neatmetus dėl alibi, turėjo galimybę dalyvauti nagrinėjamame autoįvykyje. Ši galimybė įrodymais nepaneigta.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamojo naudojamo automobilio tarp išfiltruotųjų nebuvo. Kaip nurodo liudytoja apklausta tyrėja I. Š., šis automobilis ir jo naudotojas buvo nustatyti 2017-12-28 po anoniminio pranešimo, kuriuo buvo sureaguota į policijos kreipimąsi į visuomenę (t. 1, b.l. 97). Anonimas, atsisakęs nurodyti savo anketinius duomenis, tyrėją informavo, kad automobilį, kuris yra „BMW“ markės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavo D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Šio anoniminio pranešimo dėka, tik 2018-01-03 iškviečiamas kaltinamasis, apklausiamas ir jam įteikiamas pranešimas apie įtarimą (t.2, b.l.97-99). Nors apklausos metu D. S. pripažįsta tik vairavęs „BMW“ markės automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tačiau neigia partrenkęs ir sužalojęs pėsčiąjį, tai laikoma jo kaltės daliniu pripažinimu (t.2,b.l.98). Nežiūrint dėl tokios įtariamojo pozicijos kylančių abejonių, automobilis apžiūrimas tik 2018-01-05 apžiūros protokolu. Jame fiksuojama, kad atlikta automobilio „BMW 5r Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilis juodos spalvos, automatine pavara. Automobilis techniškai tvarkingas. Automobilio priekinė dalis yra tvarkinga, apgadinimų nematyti. Automobilio kairėje pusėje, ant priekinių durelių matosi apgadinimai, tai yra nuo lankstų horizontaliai iki pusės durelių yra nubraukti dažai (t. 1, b. l. 132-134). Nors pėsčiasis pagal nukentėjusiojo parodymus bei vaizdo įrašą akivaizdžiai buvo kliudytas priekine automobilio dešiniąja dalimi bei dešiniuoju veidrodėliu, nesiimta jokių priemonių automobilio detalesniam ištyrimui. Net ir nenustačius automobilio apgadinimų ir esant abejotinam, nes sąlyginiam, D. S. kaltės pripažinimui, nesiimama jokių procesinių priemonių, jo pirmos apklausos metu duotų parodymų patikrinimui ir užfiksavimui. Visiškai ignoruojama aplinkybė, kad jei apklausoje užfiksuota, kad kaltinamasis vyko į Pietario gatvę, tai iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nebuvo poreikio važiuoti per Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžą. Net ir vykstant per ją, būtų reikėję sukti ne į kairę į Kauno gatvę ir važiuoti Kauno miesto kryptimi, bet būtų reikėję sukti į Kauno gatvę į dešinę ir važiuoti Marijampolės miesto centro kryptimi arba tiesiai – į Pporto gatvę. Taip pat nesiimta jokių priemonių patikrinti, ar kaltinamojo apklausoje minimos patalpos nurodytu laiku buvo priduotos apsaugai įjungiant signalizaciją. Tai atlikus iškart buvo reali galimybė užfiksuoti tokio įvykio elektroninį pėdsaką ir kaltinamojo parodymus patvirtinti arba paneigti. Tik teisme nustatyta, kad egzistuoja patalpos, tačiau ne Pietario gatvėje, o Pietarių kaime, į kurias kaltinamasis neigia vykęs, bet turėjo galimybę, kaip nurodoma jo pirminiuose parodymuose, į ten vykti. Tokiu atveju kaltinamajam būtų reikėję vykti jo pirminiuose parodymuose nurodytu maršrutu ir per Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžą, darant posūkį į kairę į Kauno gavę Kauno miesto kryptimi. Iš byloje esančio 2018-01-23 Marijampolės AVPK tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl išeinančių ir įeinančių skambučių analizės matyti, kad pagal elektroninio ryšio tiekėjo pateiktus duomenis išanalizavus D. S. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines nuo 2017-12-01 iki 2017-12-02 (t.1, b.l. 101-102), matoma, jog 2017-12-01 18:42:45 val. abonentas naudojosi internetu, jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini). Po įvykusio eismo įvykio (2017-12-01 apie 18:56 val.) abonentas niekam neskambino, nerašė SMS bei nesinaudojo internetu iki 2017-12-02 09:37:27. Jungtasi prie bokšto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 117). Šiuos duomenis kaltinimas ir nukentėjusio atstovė laiko neginčytinu įrodymu, jog kaltinamasis judėjo jo pirminėje įtariamojo apklausoje nurodytu maršrutu ir iškart prieš įvykį jo mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli įvykio vietos. Kaltinamasis gi teigia, kad visą laiką buvo namuose ir todėl jo telefonas jungėsi prie šio bokšto, nes jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo atstovė gi teigia, jog tokiu atveju jo telefonas būtų jungęsis prie kito bokšto R.Juknevičiaus gatvėje. Nors tokio teiginio pagrindimui duomenys teismui nepateikiami, tačiau pagal tokią logiką, jei kaltinamasis būtų judėjęs nurodytu maršrutu ir tik todėl jungęsis prie bokšto Kauno gatvėje, jis visų pirma turėjo atsijungti nuo bokšto R.Juknevičiaus gatvėje, o po to tik prisijungti prie bokšto Kauno gatvėje. Tačiau tokių duomenų D. S. telefono suvestinėje nėra. Be to, teismas vadovaujantis ne kartą teismų praktikoje konstatuotu faktu, jog telefono prisijungimas prie vieno ar kito bokšto tėra tik orientacinė, jei tokia buvo, telefono savininko judėjimo kryptis ar arealas, bet nėra jo tikslios buvimo vietos patvirtinimas, kadangi prisijungimo prie bokšto duomenys nėra tapatūs GPS įrenginio duomenims. Taigi, duomenimis apie kaltinamojo telefono jungimąsi prie bokšto Kauno g.60, Marijampolėje, nėra įrodytas neginčytinas jo vykimas pirminėje apklausoje nurodytu maršrutu ir buvimas autoįvykio vietoje bei nepaneigiami jo parodymai apie buvimą įvykio metu namuose.

Teismas taip pat negali remtis ir kaltinamojo kaltę grįsti byloje esančiais duomenimis, kuriuos apie kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme suteikė anonimas. Tokių duomenų nėra galimybės patikrinti, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis, todėl ir pripažinti juos įrodymais nėra pagrindo. Juolab, kad šių duomenų pagrįstumu remtis kelia ir jų įforminimo procedūra. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo (t.1, b.l.97) anoniminis pranešimas gautas 2017-12-28, jo pagrindu pagal liudytojos tyrėjos I. Š. parodymus jau 2018-01-03 su kaltinamuoju atliekami procesiniai veiksmai, tačiau pats tarnybinis pranešimas apie gautą informaciją surašomas tik 2018-01-22 – beveik mėnesiui po informacijos gavimo ir procesinių veiksmų jos pagrindu atlikimo.

Taigi, teismui nekelia jokios abejonės aplinkybės, jog autoįvykį sukėlė vaizdo įraše užfiksuoto automobilio vairuotojas. Abejonių nekelia nukentėjusiojo parodymai, jog tai buvo tamsios spalvos penktos klasės automobilis „BMW“ sedano kėbulu, kurio valstybiniame numeryje buvo raidės „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio vairuotojas ne tik sukėlė autoįvykį, kurio metu sužalojo nukentėjusįjį, tačiau ir sukėlęs pavojų paliko nukentėjusįjį L. B. be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai duoda tik pagrindo manyti, jog autoįvykį sukėlusį automobilį galėjo vairuoti kaltinamasis ir tai galėjo būti jo naudojamas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau to visiškai ir neginčytinai neįrodo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ( Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), todėl teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Iš aukščiau pateiktos įrodymų analizės matome, kad surinkti ir ištirti įrodymai nėra pakankami, kad įrodyti, jog įvykį sukėlė būtent D. S. jo metu vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tam nepakanka nukentėjusiojo parodymų apie automobilio spalvą, markę ir tris valstybinio numerio ženklo raidžių simbolius „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo dalyvavimo įvykyje su automobiliu nepatvirtina vaizdo įrašai ir su jais atlikti tyrimai bei ekspertizė. Jų metu pateiktos išvados, kad iš vaizdo įrašų identifikuoti automobilį vairavusio asmens, jo valstybinių numerių raidžių ir skaitmenų bei markės nėra galimybės. Kadangi nebuvo faktiškai patikrinti, išlieka nepaneigta galimybė jog autoįvykyje galėjo dalyvauti dar 36 šalies duomenų bazėje registruoti „BMW“ markės automobiliai, kurių valstybiniuose numeriuose yra simboliai „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo dalyvavimą padarant veiką nepagrindžia duomenys apie jo mobilaus ryšio išklotines. Taip pat kaltės neįrodo nepatikrinamas BPK 20 straipsnio prasme anoniminis pranešimas apie jo dalyvavimą veikos padaryme. Tai, kad kaltinamasis ikiteisminiame tyrime kaltę pripažino iš dalies, o po to ir „visiškai“, tačiau tik su sąlyga, kad yra to neginčijami įrodymai, jo kaltės taip pat neįrodo. Šie pirminiai parodymai nėra patikrinti ir užfiksuoti kitais įrodymais. Taip pat jokiais įrodymais nepaneigtos kaltinamojo teismo metu nurodytos aplinkybės neigiant kaltę.

Atskirai teismas pažymi, kad negali laikyti, kaip to prašoma, kaltinamojo kaltės įrodymu jo motinos atsisakymo duoti parodymus teisme BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos liudytojo teisės realizavimas negali būti pripažįstamas kaltinamojo kaltės įrodymu, nes taip būtų ignoruojami ir neigiami kertiniai teisinės valstybės principai.

Taigi, kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, kiekviena reikšminga faktinė aplinkybė turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, ir negali būti preziumuojama („išvedama”) iš kitų byloje nustatytų aplinkybių ar požymių. Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, vis tik pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinusi prielaida, kad eismo įvykį padarė kaltinamasis. Taigi neįrodyta, kad D. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, sudarančius nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviąją pusę.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu betarpiškai ištirtų įrodymų visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo D. S. teisme išsakyta pozicija nepaneigta. Bet kokia abejonė turi būti vertinama kaltinamojo naudai, todėl šiuo atveju nesant visumos įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jis pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinamas po pavojaus sukėlimo palikęs nukentėjusįjį L. B. be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei: 2017 m. gruodžio 01 d., apie 18.50 val., reguliuojamoje Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžoje, Marijampolėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, kurio metu patrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusį nukentėjusįjį L. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte, 219.5 punkte, jų nevykdė, t.y. apie įvykusį eismo įvykį nepranešė policijai, nepasiliko įvykio vietoje, sukėlęs nukentėjusiajam L. B. pavojų bei turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, palikdamas nukentėjusįjį tamsiu paros metu suklupusį važiuojamojoje kelio dalyje bei negalintį dėl patirtų sužalojimu savarankiškai atsistoti, dėl ko nukentėjusiajam L. B. grėsė realus pavojus gyvybei.

D. S. pripažinti kaltu ir pagal BK 144 straipsnį galima tik tuo atveju, jei jis būtų pripažintas kaltu ir pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, t.y. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu patrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusį nukentėjusįjį L. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ir tada, turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte, 219.5 punkte, jų nevykdė - apie įvykusį eismo įvykį nepranešė policijai, nepasiliko įvykio vietoje, sukėlęs nukentėjusiajam pavojų bei turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, palikdamas nukentėjusįjį tamsiu paros metu suklupusį važiuojamojoje kelio dalyje bei negalintį dėl patirtų sužalojimu savarankiškai atsistoti, dėl ko nukentėjusiajam grėsė realus pavojus gyvybei. Kadangi D. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), jis tuo pačiu pagrindu - neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką – išteisinamas ir dėl veikos, inkriminuotos jam pagal BK 144 straipsnį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Byla BPK 303 straipsnio 6 dalies pagrindu po nuosprendžio įsiteisėjimo perduotina prokurorui imtis priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti.

Kadangi D. S. išteisinamas, pareikštas civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 306 straipsnio 6 dalis).

D. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinio ieškovo L. B. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą turtui (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompiuterinę laikmeną su iškadruotu eismo įvykio vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 14); 2. DVD+R kompiuterinę laikmeną su duomenimis, pateiktais kaltinamojo gynėjo (t. 2, b.l.72-73); CD kompiuterinę laikmeną su vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos R. Juknevičiaus- Kauno-Sporto gatvių sankryžoje, Marijampolėje vaizdo įrašu (1 t., b.l.28); DVD+R kompiuterinę laikmeną su vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašu, pateiktu UAB „Viada“ (1 t., b.l. 89); DVD+R kompiuterinę laikmeną su vaizdo stebėjimo kameros, esančios R. Juknevičiaus gatvėje priešais namą Nr. 24, Marijampolėje (1 t., b.l. 91); DVD+R kompiuterines laikmenas (3 vnt.) ir CR+R kompiuterinę laikmeną su mobiliojo ryšio telefono nuskaityta informacija (1 t., b.l.122,123); USB laikmeną, pateiktą nukentėjusiojo atstovės su vaizdo įrašu (t.6,b.l. 38); Gatvės vaizdo kamerų įrašų peržiūros programą CD laikmenoje (t.6, b.l. 1) kartu su byla perduoti prokurorui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.