Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

susipažinusi su civiline byla pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovėms I. B. ir L. M., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. B. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, nors ieškinio ir pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo kopijos jai buvo išsiųstos ir tinkamai įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant per jos darbovietę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priimant sprendimą už akių.

CPK 142 str. 4 d. numato, kad tais atvejais, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė L. M. pripažįsta ieškinį, o atsakovei I. B. apie bylos nagrinėjimą teisme, galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį ir jo nepateikimo procesines pasekmes pranešta tinkamai, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinyje ieškovė išreiškė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, atsakovėms nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog yra visi įstatymo numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimant sprendimą už akių, atliktinas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, išdėstytini sutrumpinti motyvai (CPK 285 str. 2 d., 286 str. 1 d.).

Iš ieškovės reikalavimų ir byloje esančių įrodymų – (duomenys neskelbtini) Trakų rajono liaudies teismo sprendimo (e. b. l. 24-27), D. K. ir S. K. Ištuokos liudijimo (e. b. l. 32), 1995-01-16 Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Saulėtekis“ pažymos Nr. 6 (e. b. l. 13), 2014-07-08 S. K. testamento (e. b. l. 30), S. K. Mirties liudijimo (e. b. l. 7), Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis (e. b. l. 14-15), 2016-05-03 Pareiškimo apie palikimo priėmimą (e. b. l. 8-10), Testamentų registro išrašo (e. b. l. 17-18), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11), - ir ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, jog (duomenys neskelbtini) D. K. ir S. K. sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono liaudies teismo sprendimu. Minėtame sprendime nurodoma, kad santuokos viena iš nutraukimo priežasčių yra ta, jog sutuoktiniai 1984 m. jau 7 metus gyveno skyrium. D. K. nuo 1980-09-17 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jog S. K. ir D. K. santuoką nutraukė dar (duomenys neskelbtini), tačiau ištuoka įregistruota tik 2000-10-24. Nustatyta, kad 1995-01-15 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 6 pagrindu, S. K. 1995-01-16 buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė S. K.. Po palikėjos mirties jos dukros ieškovė E. P. bei atsakovė L. M. kreipėsi į Vilniaus m. 31-oajį notaro biurą dėl palikimo, pagal 2014-07-08 S. K. sudarytą testamentą, priėmimo.

Pagal iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 40 str. nuostatas, santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nagrinėjamu atveju S. K. su D. K. santuoką nutraukė dar (duomenys neskelbtini), tačiau ištuoką įregistravo tik 2000 m. Ginčo butas įsigytas 1995 m., todėl remiantis galiojusio SŠK 40 str. nuostatomis, laikytina, jog turtas yra įgytas santuokos metu.

Taip pat SŠK 21 str. 1 d. numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d.). Pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 str. 1 d. nustatyta analogiška norma, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. SŠK 22 str. 1 d. buvo numatyta, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos sudarymo metu kaip dovana ar paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. be kita ko nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.88 str. 3 d. numatoma, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nuginčijus šią prezumpciją taikoma CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.89 str. 2 d. turto bendrumo prezumpciją galima paneigti, kuomet turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotas tik vienos S. K. vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su šio buto įsigijimu (įsigijimo momentu ir pagrindu), ieškovės sutuoktinio D. K. ketinimais apsigyventi ir (arba) gyvenimu šiame bute, buto eksploatavimu, jo paskirtimi bei šalių tikraisiais ketinimais patvirtina, jog ginčo butas S. K. priklausė asmenine nuosavybe. Nustatyta, jog ginčo butas viešuose registruose pirmą kartą buvo įregistruotas dar 1995-01-16, 1995-01-16 Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Saulėtekis“ pažymos Nr. 6 pagrindu. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei iš pateiktų byloje įrodymų – po 18 metų, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nėra duomenų, jog D. K. būtų mokėjęs už ginčo butą, jį išlaikęs, jame gyvenęs ar ketinęs gyventi. Iš visumos byloje pateiktų įrodymų, pažymint, jog Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Saulėtekis“ išduotoje pažymoje nurodoma, jog ginčo butas priklauso S. K., kuri yra pilnai atsiskaičiusi už šį butą dar 1992-02-05, aplinkybe, jog nėra duomenų, kad po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmęs A. K. ir po pastarojo mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmusi atsakovė I. B. nėra reiškę jokių pretenzijų į ginčo butą – laikytina įrodytu, kad iki ginčo buto įgijimo sutuoktiniai vedė atskirus ūkius, o nurodytas butas priklauso S. K. ir įgytas už jos asmenines lėšas. Nors ieškovė nagrinėjamoje byloje ir nepateikė tiesioginių įrodymų, jog butas įgytas už S. K. asmenines lėšas (nepateikta čekių ir pan.), tačiau laikytina, jog paneigė turto bendrumo prezumpciją. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 1.138 str. 1 p., 3.84 str. 4 d., 3.88 str. 2, 3 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.).

CPK 93 str. 4 d. numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 2016-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies, sudarančios 437,75 EUR sumą, mokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimąsi į teismą sąlygojo ieškovės E. P. ir L. M. motinos S. K. pasyvus elgesys neregistruojant santuokos nutraukimo fakto ir būtent jos yra S. K. įpėdinės ir ginčo buto paveldėtojos, t. y. šiuo sprendimu būtent jos gaus tiesioginę naudą, todėl 437,75 EUR dydžio dalis žyminio mokesčio priteistina lygiomis dalimis iš ieškovės E. P. ir L. M. valstybės naudai, t. y. iš kiekvienos po 218,88 EUR

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 197 str., 285 – 288 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių.

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 218,88 EUR (du šimtus aštuoniolika EUR 88 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 218,88 EUR (du šimtus aštuoniolika EUR 88 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Ieškovei E. P. ir atsakovei L. M. išaiškintina, kad žyminis mokestis valstybei mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Atsakovės negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.