Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-02 · Byla Nr. A2.6.-237-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
A2.6.-237-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14048-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
K. M.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Aleksander Višnevski
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-237-891/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14048-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui K. M.,jo atstovui advokatui Aleksander Višnevski,nukentėjusiajai R. V.,vertėjai Katerinai Chvatovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2014 m. lapkričio 13 d., apie 11:40 val., Žemynos g. 27, Vilniuje, vairuodamas automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas nesilaikė pro stovintį automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Taip K. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. M. nurodė, jog pripažįsta, jog galėjo apgadinti automobilius, tik to nepajuto, todėl kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažįsta. Paaiškino, kad būnant pas podukrą J. K. namuose, (duomenys neskelbtini), su ja susipyko ir jam pasidarė bloga, todėl išgėrė vaistų ir nusprendė važiuoti namo pailsėti. Atsisėdo į automobilį, užvedė, automobilyje grojo muzika, pradėjo važiuoti, pravažiavo žiedu Medeinos gatve, įvažiavo į Gabijos gatvę ir jam vėl pasidarė bloga, todėl nutarė sustoti pirmame pasitaikiusiame kieme, dešinėje pusėje. Pamatęs laisvą vietą galu pradėjo parkuotis, bet pamatęs, kad neprisiparkuos, nes pritrūko vietos, pavažiavo į priekį ir prisiparkavo šiek tiek toliau. Jokio susidūrimo garso negirdėjo. Išlipęs iš automobilio nebuvo, jo neapžiūrėjo. Podukra atvažiavo iš paskos, jam prisiparkavus sustojo kiemo pradžioje, už 50 m nuo jo, priėjusi prie jo automobilio durelių jas atidarė ir pasakė, kad parveš namo, nes jam bloga ir norėjo iš degimo spynelės išimti raktelius, bet jų neištraukė, jis pasakė, kad pats ištrauks. Jie kurį laiką padiskutavo. Ji apėjo aplink automobilį, atidarė keleivio dureles ir abu ištraukė raktelius. Ji raktelius ėmė, nes norėjo užrakinti automobilį. Tuo metu jis dar buvo automobilyje. Jam išlipus J. K. pulteliu užrakino automobilį. Jie nuvažiavo prie Medeinos g. 43 esančio namo, jis pasiėmė kelis daiktus, ir podukra nuvežė jį namo į Bezdonis. Jų santykiai normalūs, kaip su tikra dukra. Po kelių valandų būnant namuose jam paskambino jo draugė A. Š., kuriai priklauso automobilis, ir pasakė, kad jis apgadino automobilį, nesakė, kad jam reikia atvykti į įvykio vietą, sakė, kad pareigūnai su juo susisieks. Namuose prabuvo iki kitos dienos, per šį laiką policija jam neskambino, paskambino lapkričio 23 d.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir K. M. rašytiniame paaiškinime.

Nukentėjusioji R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Paskambino kaimynė iš gretimo buto T. S. ar D. ir paklausė, ar jos mašina nebuvo apgadinta. Tada išėjo apžiūrėti ir pamatė, kad jos automobilis apgadintas, o kitas automobilis šalia stovi kreivokai. Kadangi šalia nieko nebuvo, iškvietė policiją. Po kiek laiko atvažiavo to automobilio vairuotojo dukra ir, tikriausiai, žmona ir perstatė automobilį. Nežino, ką policijos pareigūnai joms liepė, buvo šalta, ji sėdėjo savo automobilyje. Atvažiavusi dukra ir jos motina sakė, jog K. M. durnas, kad pasišalino iš įvykio vietos. Ji pati eismo įvykio nematė, bet ta dukra ir jos mama sutiko dėl eismo įvykio. Pretenzijų K. M. neturi, tik nori, kad draudimas apmokėtų remonto išlaidas.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. V. rašytiniame paaiškinime.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama, broliu ir K. M.. Paaiškino, kad iš ryto namuose buvo konfliktas su patėviu K. M., jie susipyko. Ji jam liepė niekur nevažiuoti, nes jis blogai jautėsi. Ji išvažiavo su savais reikalais, o Konstantinas liko namuose. Grįždama ji pamatė, kad K. M. išvažiuoja. Kol pastatė savo automobilį, pamatė, kad patėvis jau pasistatęs savo automobilį. Nematė, kaip jis priparkavo savo automobilį. Jai priėjus prie patėvio automobilio jame pakankamai garsiai grojo muzika, jie vėl susipyko, kad jis blogai jausdamasis vairuoja, ji norėjo jį ištraukti iš automobilio, kad nuvežti namo, todėl iš pradžių ji bandė paimti automobilio raktelius stovėdama iš vairuotojo pusės, po to apėjo automobilį iš kitos pusės ir paėmė raktelius. Raktelius ėmė, kad parvežti patėvį namo, norėjo padėti užrakinti automobilį. Patėvis buvo blaivus, jam tik buvo labai bloga, buvo pakilęs kraujo spaudimas, sunkiai galėjo išlipti iš automobilio. Jis neapžiūrinėjo automobilio. Patėvis išlipo iš automobilio, pasiėmė vaistus ir atsisėdo į jos automobilį. Greitosios pagalbos nekvietė, nes patėvis iškart išgėrė vaistų, nesakė, kad reikia kviesti greitąją. Jie nuvažiavo namo į Medeinos gatvę, K. M. susirinko daiktus, pasiėmė kitus vaistus ir jam paprašius ji nuvežė jį namo į Bezdonis. Važiuojant iš Bezdonių namo jai paskambino mama ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į kiemą, kur stovi paliktas automobilis. Atvykusi pamatė, kad stovi policija, mama. Mama paaiškino, kad apibraižytas svetimas automobilis. Tada ir pamatė įbrėžimus ant galinio bamperio, o kitam automobiliui įbrėžimai buvo ant plastmasės priekyje. K. M. apie eismo įvykį pranešė, kai grįžo namo. Iš pradžių paskambino mama, paskui ji.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir J. K. rašytiniame paaiškinime.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad rūkė balkone ir pamatė, kaip automobilis įvažiavo į kiemą ir bandė pasistatyti automobilį. Buvo smūgis ir tas automobilis grįžo atgal, prisiparkavo už tuščios vietos, ne šalia apgadinto automobilio. Tada atvažiavo kitas automobilis, iš jo išlipo mergina, priėjo prie automobilio, kuris apgadino kaimynės automobilį, atidarė priekines dureles ir norėjo ištraukti raktus. Matėsi, kad vairuotojas ir mergina piktai kalbėjosi. Baigusi rūkyti grįžo į butą ir nematė, kas vyko po to. Paskui jos dukra paskambino kaimynei, kurios automobilis buvo apgadintas. Kaimynei nuėjus prie automobilio jau nieko prie automobilių nebuvo. Kai automobiliai susidūrė, nebuvo didelio garso. Nematė, kada vairuotojas išlipo iš automobilio. Po susidūrimo vairuotojas nebuvo išlipęs apžiūrėti automobilio.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir J. S. rašytiniame paaiškinime.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. M. pažįsta, jie kartu gyvena. Paaiškino, kad jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad atvyktų į įvykio vietą, nes jai priklauso automobilis. Atvykusi pamatė vaikščiojančius žmones. Jai pareigūnai parodė apgadinimus. Ji policininkams pasakė, kad K. M. vairavo automobilį. Be jo, automobilį vairuodavo ji. Dukra važinėjo kitu automobiliu. Tada ji susisiekė su Konstantinu, pareigūnams pasakė, kad jis atvykti negali, nes gyvena Bezdonyse. Iš esmės, pareigūnai neprašė K. M. atvažiuoti į įvykio vietą, jo telefono taip pat neprašė. K. M. kartais sukyla kraujo spaudimas, jis nuolat geria vaistus, dėl jo sveikatos būklės yra kelis kartus kvietę greitąją medicinos pagalbą. Tą rytą nematė, kad jis būtų išgėręs. K. M. su jos dukra retai pykstasi.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. M. neprisimena. Teismui paskelbus E. P. 2014-11-13 tarnybinį pranešimą nurodė, jog prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu, detaliau paaiškinti negali. Paties automobilio vairuotojo surasti nepavyko. Atvyko automobilio savininkė su dukra ir pasakė, kas vairavo automobilį. Vairuotojo surasti negalėjo, neturėjo pakankamai duomenų, jiems asmens kodo reikia. Asmens suradimu užsiima paieškos grupė. Liudytojai aiškiai pasakė, kad vairuotojas neblaivus. Sakė, kad vairuotojas ilgai sėdėjo automobilyje, po įvykio atvažiavo kitas automobilis ir vairuotojas kitu automobiliu kažkur išvažiavo. Liudytojai paaiškinimus rašė savarankiškai. Apgadinimai ant automobilių matėsi, dabar tiksliai jų vietos neprisimena. Iš fotolentelėse užfiksuotų automobilio apgadinimų matyti, jog taip apibraižant automobilį būna didelis garsas. Automobiliai yra stipriai apgadinti. Iš patirties gali pasakyti, kad tokie apgadinimai girdisi ir jaučiasi. Negali pasakyti, ar vairuotojas jaustų, jei blogai jaustųsi, o ne būtų girtas, bet šiuo atveju apgadinimai dideli ir, mano, kad susidūrimo nepajausti nebuvo galima.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3-iojo būrio patrulio E. P. 2014 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-11-13, 13.21 val., patruliuojant su vyr. patruliu T. U. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Žemynos g. 27 kieme yra eismo įvykis. Atvykus į vietą juos pasitiko „Seat“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. V. ir paaiškino, kad kaimynė iš Žemynos g. 29 namo matė, kaip automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į „Seat“ automobilį ir po įvykio perstatė automobilį į kitą vietą. Vėliau atvažiavo kitas automobilis ir „Nissan“ vairuotojas įlipo į tą automobilį ir išvažiavo. Jie nustatė, kad „Nissan“ automobilis priklauso A. Š.. Surado „Nissan“ automobilio savininkę, kuri atvykusi į vietą su dukterimi J. K. jiems nurodė, kad „Nissan“ automobilį vairavo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nes po įvykio iš Žemynos g. 27 kiemo J. K. K. M. išvežė savo automobiliu prieš tai išsodinusi iš „Nissan“ automobilio. Paties „Nissan“ vairuotojo K. M. surasti jiems nepavyko. A. Š. jiems sakė, kad telefonu skambino K. M., bet jis į vietą atvykti atsisakė teigdamas, jog po eismo įvykio automobilį paliko vietoje.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, sugadinimai, priede nurodyti automobiliams nustatyti apgadinimai: automobiliui NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis.

Policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje darytose nuotraukose taip pat užfiksuota automobilių NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, šiems automobiliams padaryti apgadinimai.

2014 m. lapkričio 25 d. Transporto priemonės (automobilio NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog automobilis suremontuotas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuota automobilių NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, užfiksuoti automobiliui SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai priekinio bamperio dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis, užfiksuota, jog automobilis NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suremontuotas, taip pat užfiksuotas minėtų automobilių sugretinimas ir galimai kontaktavusios automobilių dalys.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad K. M. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. K. M. pats neneigia vairavęs automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neneigia galėjęs parkavimo metu užkabinti kitą automobilį. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

K. M. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

K. M. viso proceso metu neigė tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, teigė neišgirdęs ir nepajutęs, kad užkabino kitą automobilį, neturėjęs tikslo pasišalinti, kadangi visi automobilio dokumentai tvarkingi, automobilis apdraustas. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Kaip matyti tiek iš paties K. M., tiek iš liudytojos J. S. parodymų, po automobilių kontakto K. M. iš automobilio išlipęs nebuvo, automobilių neapžiūrėjo, lėtai manevravo tame pačiame kieme ir radęs laisvesnę vietą priparkavo savo automobilį netoli apgadinto automobilio. Stabtelėjimas po automobilių kontakto, apie kurį savo rašytiniame paaiškinime nurodė J. S., galėjo būti tik manevravimo dalimi, kadangi tiek ši liudytoja, tiek pats K. M., nurodė, jog K. M. kieme bandė priparkuoti savo automobilį į laisvą vietą, ir betarpiškai nepatvirtina, jog K. M. matė ir suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų, jie nėra labai žymūs, braukiamojo pobūdžio, ir jokių duomenų apie tai, kad kontaktas sukėlė kokį nors garsą, kurį K. M. galėjo girdėti, byloje nėra. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S. taip pat nurodė, jog susidūrus automobiliams didelio garso nebuvo. Kontakto silpnumą liudija ir tai, jog nuo jo net neįsijungė automobilio SEAT ALHAMBRA signalizacija. Be to, K. M. nurodė, jog jam vairuojant automobilį, automobilyje grojo muzika. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K., kuri į eismo įvykio vietą atvyko praėjus labai trumpam laiko tarpui po automobilių kontakto, ką nurodė ne tik pats K. M., bet ir liudytoja J. S. patvirtino, jog matė, kaip netrukus po įvykusio automobilių kontakto ir K. M. priparkavus savo automobilį kitu automobiliu atvažiavo mergina, kuri priėjusi prie K. M. automobilio atidarė priekines automobilio dureles ir norėjo ištraukti raktelius, taip pat nurodė, jog jai priėjus prie K. M. automobilio jame grojo muzika. Taigi automobilio salone sklindanti muzika galėjo apsunkinti vairuotojo galimybes išgirsti ir pajausti automobilių kontaktą. Nors teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas E. P. nurodė, jog iš fotolentelėse užfiksuotų automobilio apgadinimų matyti, kad apgadinimai dideli ir taip apibraižant automobilį būna didelis garsas, kad iš savo patirties gali pasakyti, jog tokie apgadinimai girdisi ir jaučiasi, tačiau pažymėtina, jog šis liudytojas paties kontakto tiesiogiai nematė ir jo garso negirdėjo ir išreiškė tik savo asmeninę nuomonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus E. P. nurodė, jog liudytojai aiškiai pasakė, kad vairuotojas neblaivus, tačiau daugiau nei vienas teismo posėdyje apklaustas liudytojas tokių aplinkybių nenurodė, tokios aplinkybės nėra nurodytos ir nei viename iš byloje esančių liudytojų rašytinių paaiškinimų. Vertindamas K. M. elgesį po eismo įvykio teismas atsižvelgia ir į tai, jog K. M. toli nuo eismo įvykio vietos nenuvažiavo, savo automobilį priparkavo tame pačiame kieme, netoli apgadinto automobilio ir kurį laiką sėdėjo savo automobilyje, kol jį kitu automobiliu išsivežė atvykusi J. K.. Nors pats K. M. iš eismo įvykio vietos išvažiavo (buvo išvežtas), tačiau tai, kad K. M. savo vairuojamą automobilį paliko stovėti netoli apgadinto automobilio, leidžia spręsti, jog jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir paslėpti eismo įvykio pėdsakus jis neturėjo. Be to, pažymėtina, jog į eismo įvykio vietą atvykusi automobilio NISSAN PRIMERA savininkė A. Š. kartu su savo dukra J. K. policijos pareigūnams iš karto nurodė, jog automobilį vairavo jos sugyventinis K. M., neslėpė jo buvimo vietos, tačiau policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad iš karto būtų surastas automobilio vairuotojas ir būtų išsiaiškintos tikslios eismo įvykio aplinkybės.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog K. M. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti K. M. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad K. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, K. M. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. M. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. M. – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba pagal verslo liudijimą. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau K. M. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

K. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys