Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. M., įgaliotai atstovei advokatei Vaivai Savickienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) apylinkių sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. laikotarpyje nuo 2023 m. liepos mėn. 7 d. iki rugpjūčio mėn. 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės bei tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo pasipriešinti, ne mažiau kaip 4 kartus, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent, laikydamas nukentėjusiąją už rankų, uždengdamas ranka jai burną, numaudamas jos apatines kelnaites, lietė rankomis A. I. krūtinę, lytinius organus ir sėdmenis, tuo atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečių asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kėsinosi lytiškai santykiauti su A. I., tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko savo lytinio organo – varpos - įkišti į nukentėjusiosios makštį, taip pasikėsino išžaginti mažametę nukentėjusiąją, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, kišo pirštus nukentėjusiajai į makštį ir taip seksualiai prievartavo ją kitokio sąlyčio būdu, šiais savo bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai kitas reakcijas į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su nukentėjusios pasikėsinimu išžaginti, seksualine prievarta ir tvirkinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. I. sveikatą

Kaltinamasis R. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis mergaitę buvo apkabinęs, jie sėdėjo kambaryje kartu, žiūrėjo televizorių. Tame pačiame kambaryje prie kompiuterio sėdėjo kitas (duomenys neskelbtini) anūkas, todėl jokio veiksmo negalėjo būti, nes ten viskas būtų buvę girdėti. Jis labai gailisi, kad ją taip lietė, bet daugiau nieko negali pasakyti. Apkabino ją per liemenį, lietė krūtinę. Jos lytinių organų nelietė. Parodo, liesdamas savo sėdmenis, kaip lietė nukentėjusiąją. Mergaitė pas juos penkerius metus kasmet atvažiuodavo, nuo mažų dienų, nuo dviejų metukų. Kartu leisdavo laiką, eidavo pasivaikščioti, eidavo maudytis, pirkdavo viską ko reikia, nupirko ir dviratuką. Tą dieną, kai su mergaite buvo kambaryje vieni, jis gėrė alų. Jam pasidarė bloga ir jis nugriuvo ant žemės. Mergaitė išbėgo į lauką pakviesti močiutės, kuri sėdėjo lauke su kaimyne. Tada atėjo R., kažką pasakė jo žmonai, paėmė mergaitę ir kartu su ja išvažiavo. Mergaitė pasakė, kad jis su ja negerus veiksmus atliko, galbūt todėl, kad jis ją lietė. Bet su savo lytiniu organu jis tikrai jai nieko nedarė. Apatinių kelnaičių mergaitei nebuvo numovęs. Ji vilkėjo juodos spalvos apatines kelnaites ir buvo apsirengusi juoda suknele.

Jis nežino, kodėl mergaitė nurodo, kad jis su ja atliko tokius negražius dalykus, gal todėl, kad jis ją lietė. Bet su organu tikrai nieko nedarė. Apatinių kelnaičių nebuvo jai numovęs. Buvo juodos apatinės kelnaitės ir apsirengusi juoda suknele. R. L. nėra jo anūkas. Jų santykiai yra normalūs, jie su juo visur kur reikia, ir į žvejybą. Jį nuveža bei parveža kur reikia. Jie niekada nesipyko. Gali būti, jog jo sperma ant baltų ir juodų apatinių kelnaičių, ir ant juodos suknelės atsirado tuo metu, kai jis susijaudino ir nuleido. Bet jis mergaitės nelietė. Susijaudino ir spermą nuleido ant sofos krašto. Nežino dėl ko susijaudino, gal nuo alaus. Kai nuleido spermą, mergaitė sėdėjo ant sofos krašto. Spermą nuleido neiškišęs savo lytinio organo, viskas nuėjo į jo apatinį trikotažą. Tuo momentu mergaitė sėdėjo arti jo, nežino kaip jo sperma atsirado ant jos rūbelių. Jeigu liudytojai matė, jog į kiemą išėjo dar būdamas erekcijoje, gal taip ir buvo.

Tą kartą kambaryje nugriuvo, nes jam sukasi galva, turi skrandžio opą, dėl to nuolat svaigsta galva. Lietuvoje jam suteikė medicininę pagalbą: du kartus kreipėsi mokamos medicininės pagalbos, po 56 eurus už konsultaciją, o vieną kartą greitoji jį išvežė į ligoninę. Praeitais metais, liepos mėnesio 4-6 dieną, buvo mokamoje specialisto konsultacijoje. O užpraeitų metų žiemą, sausio mėnesį, jį buvo išvežę į ligoninę. Šiuo metu nieko kito negali gerti ir valgyti, išskyrus pieną ir makaronus. Dėl jo finansinės padėties. Balandžio mėnesį paskambino savo sūnui, pragyvenimui jis atsiuntė 500 eurų. Kai reikia, jo vyresnysis sūnus iš Anglijos atsiunčia pinigų. Dar jam padeda jo dukra O., ji yra dirbanti. Pensiją jam moka Latvijoje, bet jos negauna metus laiko, nes negali nuvykti į Latviją ir jos pasiimti. Atėmė butą, nes neapmokėtas, o žmonos pensija – 360 eurų. Banke sąskaitos neturi, pensiją jam atnešdavo paštininkas. Pensijos negali gauti, nes nuo pirmos ikiteisminio tyrimo dienos iš jo buvo paimtas pasas. Jokių lėšų čia Lietuvoje negali paimti, nes yra Latvijos pilietis. Iš Latvijos negauna jokių kitų valstybės lėšų, tik senatvės pensiją. Taip ir stovi tie pinigai pašte Latvijoje. Latvijoje jam mokama pensija – 260 eurų. Negali tų pinigų paimti, nes neturi paso, be jo negali nuvažiuoti į Latviją. Gyvena kartu su A. L.. Dėl šito įvykio ji visaip barė, sakė „kuo tu senesnis, tuo – durnesnis“. Jis labai gailisi, kad lietė tą mergaitę, ir kam jam to reikėjo. Pirštų į jos lytinius organus jis nekišo niekada gyvenime. Niekada nebandė savo lytinį organą kišti į jos makštį. Jis tik ją apkabino, žemiau juosmens mergaitę lietė (rodo į sėdmenis, šlaunis), bet jos lytinių organų nelietė. Tą dieną buvo išgėręs ne pilną vieną skardinę alaus, 0,65 ml. Nežino kodėl 24 val. nakties jam buvo nustatytas 0,38 promilės girtumas, gal todėl, kad retai išgeria. Žalą jis sumokės tik į A. sąskaitą. Su viskuo sutinka, jog savo veiksmais mergaitei padarė moralinę žalą. Pinigus perves, kai susitvarkys pensijos gavimą Latvijoje. Dabar Latvijoje namų nebeturi, atėmė iš jo turėtą kambarį. Jo sūnus yra jam pranešęs, kad antstoliai užplombavo kambario duris ir jo visi daiktai yra likę tame kambaryje. Dabar į Latviją be paso negali nuvažiuoti. Jam reikalingas pasas, kad susitvarkyti dokumentus dėl buto ir dėl pensijos gavimo.

Liudytoja R. M. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstama, nėra bloguose santykiuose. Iki įvykio su kaltinamuoju susitikdavo, nes vasaros atostogų metu jos dukros būdavo pas A. L., kuri gyvena kartu su kaltinamuoju. Jos visada būdavo kartu su sese U. L. ir niekada anksčiau nėra buvę tokių „incidentų“. A. L. yra močiutė jos pirmai dukrai E. L.. Jos dukra E. amžiumi yra vyresnė už kitas savo seses, jai (duomenys neskelbtini) metų, todėl pas močiutę būdavo retai, nes jai jau nebeįdomu atostogauti kaime. Apie tą įvykį sužinojo tada, kai jai paskambino A. sūnėnas R. ir pasakė, kad veža A. į ligoninės priimamąjį, nes prie jos pradėjo priekabiauti, o paskui apie viską išsamiau sužinojo iš vaikų teisių specialisčių. R. tik tiek pasakė, kad jis veža A. į priimamąjį, nes R. P. pradėjo prie jos priekabiauti. Jis nieko jai daugiau nepasakojo, nes vairavo. Ji nuvyko į priimamąjį, matė mergaitę. Apie šį įvykį su dukra šnekėjo, bet ji nieko nesakė, viską pasakė vaikų teisėms. Daugiau aplinkybių sužinojo iš vaikų teisių specialisčių. Sužinojo, kad R. pradėjo priekabiauti, ir kad tai buvo ne pirmas kartas. Nesupranta, kodėl vaikas anksčiau jai nieko nesakė. Jai pačiai dukra nieko nesakė. Ji pati gal ir nebūtų to pastebėjusi, nes mergaitė yra uždaresnio būdo. Po šio įvykio su A. vaikšto pas specialistus: lankosi ir pas neurologę, ir pas psichologę, pas psichiatrę. Pažyma išduota šiandien, ir šiandien buvo nuėję pas psichiatrę. Ir šiandien buvo pas vaikų psichiatrą, pateikė į bylą raštą. Mergaitei užeina pykčio priepuoliai dėl nesuprantamų priežasčių, pasireiškia agresija, ji pradeda prie savo sesės kabintis, muštis. Pradžioje ir miegojo blogai, reikėjo kartu su ja miegoti. Po truputi jos savijauta taisosi, bet po įvykio ji palikusi uždara, dar tylesnė. Jai pati dukra apie tas aplinkybes nieko nepasakojo. Į priklausomybių centrą eina nuo gegužės mėnesio. Po įvykio, praėjus mėnesiui laiko, jau ėmė lankytis pas psichiatrą, pas psichologę, pas neurologę. Per mėnesį nueina po du kartus: vieną kartą pas psichologę, vieną – pas psichiatrę. Poliklinikoje tie duomenys turėtų būti. Kai A. grįžo iš „Užuovėjos“ namų, kalbėjosi su A.. Ji nieko nešnekėjo apie tą įvykį, pasakė tik tiek „pradėjo lįsti“. Tik apklausiama teisme A. parodė, kur ją lietė, o kalbantis su ja namuose jai neparodė su ja atliktų veiksmų. Dabar su kaltinamuoju nėra jokių santykių, ir jokios kalbos apie jokius santykius negali būti. Nebuvo su kaltinamuoju susitikę, jis nėra atsiprašęs. Palaiko civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jos dukra A. patyrė žalą. Dėl ieškinio sumos šnekėjosi su advokate. Jos prašoma suma nieko nepakeis, nes buvo padaryta emocinė žala. Ieškinį palaiko, prašo tenkinti. Lankantis pas psichiatrą A. jokios ligos nenustatė. Nustatė, kad mergaitė yra uždara, kad atsiradę pykčio priepuoliai. Iki šio įvykio pas jokį psichiatrą nesilankė. Pas psichiatrą pradėjo lankytis iš karto po įvykio, su tikslu, kad bendrauti, kad pasikeistų mergaitės emocinė psichologinė būsena. Neurologė sprendžia tas pačias bėdas. Nueiti pas neurologą rekomendavo mokykla. Pas psichologą lankosi nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio. Specialistai patys rekomenduoja kada turi pas juos apsilankyti, specialistai kalbasi su A., žiūri jos emocinę būseną. Namuose A. nėra atliekamos jokios procedūros. A. mokslai sekasi vidutiniškai. Po įvykių A. pradėjo nebenorėti eiti į mokyklą, tapo dar uždaresnė, nori daugiau būti viena. Mergaitė turi tėtį, bet kartu su juo negyvena. A. su savo tėčiu bendrauja retai. Tėtis praktiškai mergaitės auklėjime nedalyvauja. Jos visą laiką gyveno vienos, be tėčio, todėl nebendravimas su tėčiu A. elgesiui įtakos neturi.

Liudytojas R. L. parodė, kad kaltinamąjį R. P. pažįsta ir žino. Įvykio metu gyveno kartu. Būdamas nepilnamečiu, jis mokėsi ir gyveno vaikų globos namuose, pas močiutę grįždavo savaitgaliais arba atostogų metu kokius devynis metus. Kai baigė mokslus, tada persikraustė gyventi pas močiutę, įsidarbino ir gyveno kartu. Kai jis atsikraustė, kaltinamasis pas močiutę jau gyveno. Tiksliai nepasakys, bet pas močiutę jis gyveno nuo to laiko, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, bet jis tuo metu dar gyveno vaikų globos namuose. Nukentėjusiąją A. I. ne dažnai matydavo. R. M. gyveno su jo dėde V. L., tai A. jis laiko savo pussesere, su ja matydavosi į metus 2-3 kartus. A. pas močiutę atvažiuodavo per ilgąsias šventes ir vasaros atostogų metu. Buvo eilinė diena, jis grįžo iš darbo namo. Pasidarė valgyti, kavos, nuėjo žaisti prie kompiuterio. Žaidimų pertraukėlės metu ėjo parūkyti. Greitai atidarė duris, kad suspėtų per pertraukėlę, ir tuo metu R. P. pasilenkęs nuėjo iš to kambario. Tame kambaryje yra akloji zona už kampo, jis nuėjo pažiūrėti, ten stovėjo A. ir rankas laikė po sijonėliu. Jam visa tai sukėlė įtarimą, nes R. išbėgo pasilenkęs. Pamanė, kad jis buvo erekcijoje. Padėjęs dar žingsnį į priekį pažiūrėjo į tą kambario akląją zoną ir pamatė, kad mergaitė laikė rankas po sijonėliu. Parūkė, pagalvojo, kad močiutė ir anksčiau yra kažką tokio panašaus užsiminusi. Tada, paėmęs mergaitę, jis nuvažiavo pas draugą, paklausti ką daryti ir jis jam patarė paskambinti tiems, kas išmano tokį dalyką. Paskambino jo sesės R. L. buvusiai globėjai K. J.. Ji patarė jam kviesti policiją bei aiškintis toliau, duoti parodymus. Grįžo namo su mergaite, tada viską pasakė močiutei, močiutė pasakė „baik, išsiaiškinsime patys“. Buvo toks jausmas, kad ji R. gynė. Pasakė, kad yra žmonės, kurie tiria tokius dalykus, ir kad žodžiais nieko neišsiaiškins. Mergaitę įsisodino į mašiną ir važiavo pro (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tuo metu paskambino policijos pareigūnams. Tuo metu, kai su mergaite išvažinėjo iš namų, R. susinervinęs pradėjo dėtis daiktus, močiutė pradėjo laikyti jį, kad niekur nebėgtų. Jo ketinimų nežino, bet jam pasirodė, kad jis nori bėgti. Bevažiuodamas iškvietė policiją, policija iš karto važiavo į namus. Kitas policijos pareigūnų ekipažas susisiekė su juo ir nutarė susitikti (duomenys neskelbtini) MSI degalinėje. Susitikus degalinėje, mergaitė sėdėjo jo mašinoje, pareigūnai ją apklausė. Po to nuvažiavo į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), ten atvežė ir R.. Su mergaite ten truputi pabuvo ir juos išsiuntė į Panevėžio ligoninę, ten laukė, kol atvyks vaikų teisių specialistės. Su mergaite ligoninėje pralaukė iki paryčių, buvo iškviesta mergaitės mama, ir mergaitę jis paliko jos mamai. Kiek žino, paėmė parodymus iš mergaitės mamos. Jam bevažiuojant namo paskambino policijos pareigūnė, pasakė, kad reikės duoti parodymus, užvažiavo į komisariatą ir davė parodymus. Davęs parodymus, važiavo namo pas močiutę. Jis labai nenorėjo mergaitės traumuoti, todėl važiuodamas į (duomenys neskelbtini) jos tik paklausė, ar R. prie jos lindo. Ji tiesiog palinksėjo galva, kad „taip“. Įvykio metu mergaitė buvo apsirengusi suknele, bet be pėdkelnių. Jos suknelės spalva buvo taškuota juodai baltais taškeliais. Močiutė ir anksčiau buvo užsiminusi apie tai, kad jai kyla toks įtarimas, jog R. lenda prie A., nes A. labai dažnai būna prie jo. Tokia kalba su močiute buvo mėnuo-pusantro iki šio įvykio. Močiutė sakė, kad A. per daug būna prie R., kad per daug prie jo vaikšto. Močiutė jam konkrečiai nesakė, kad R. lenda prie A.. A. ir R. santykiai buvo kaip anūkės ir senelio, santykiai nebuvo blogi. Jis pats dirba dieną naktį, grįžęs į namus tik pavalgo ir eina miegoti. R. namuose matydavo, kad jis tvarkosi namus, yra geras kulinaras, pastoviai gamindavo valgį. Būdavo, kad R. apsipykdavo su močiute, bet čia pas visus taip būna. R. išgerdavo 2-3 kartus į mėnesį, būdavo išgeria 2-3 skardines, bet nepasigerdavo iki komos. Iki komos pasigerdavo tik per šventes. Po močiutės pensijos gavimo važiuodavo į miestą, tai jis nusipirkdavo 1-2 pūsles alaus. Močiutė gaudavo pensiją, jis gaudavo algą, jie važiuodavo į parduotuvę apsipirkti, tada R. su močiute važiuodavo kartu į parduotuvę ir prie to paties nusipirkdavo 1-2 pūsles alaus ir išgerdavo. Nėra garantuotas dėl erekcijos įvykio dieną, bet R. tiesiog ėjo pasilenkęs, todėl pamanė, kad R. erekcija. Policijos pareigūnė klausinėjo A. jo automobilyje, jis mergaitės apklausos negirdėjo, tuo metu buvo prie policijos automobilio. Su R. nėra susipykę. Kai pasakė, kad iškvietė policiją, R. pradėjo lįsti į spintą ir ėmė dėtis ant lovos savo daiktus. Jis pamanė, kad jis nori bėgti į Latviją. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), Latvijoje, pas savo sesę, ten yra jo giminės. Žino, kad R. gauna pensiją Latvijoje. Jis nuvažiuoja į Latviją, ten pasiima pensiją, bet dabar jau metus su viršum laiko nevažiuoja į Latviją. Jis neturi pajamų, nes nenuvažiuoja į Latviją ir nepasiima pensijos. Šiuo metu jis pragyvena iš močiutės gaunamos pensijos. Nežino, kokio turto jis turi Latvijoje, ir kokie giminės ten gyvena, bet mano, kad jis važiuodavo pas savo seserį, gyvenančią Latvijoje.

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, A. I. jai nėra giminė. Ji tankiai pas ją atvažiuodavo, nuo pat mažens ji atvažiuodavo su savo mama, nes jos sūnus seniau gyveno su R. M.. Yra anksčiau ir socialinis darbuotojas jai savaitei laiko atvežęs visas tris mergaites – E., U. ir A.. Tą vasarą, prieš įvykį, pas ją svečiavosi U. ir A.. Praėjus dviem savaitėm, jos duktė jas abi buvo išvežusi namo pas mamą, nes mergaitės norėjo namo, o paskui gal po dviejų savaičių jas parvežė R.. Mergaitės norėdavo pas ją pasisvečiuoti, pabūti. Tarp mergaitės ir jos sutuoktinio R. jokių negerų dalykų nepastebėjo. Savaitę iki to įvykio A. labiau būdavo prie R.. Tada pasakė R., kad reikia pasižiūrėti. Būdavo, kad A. atsisėda arčiau R., kaip ir vaikas. Anksčiau, būdama mažesnė, A. paskambindavo jai, paklausdavo ką ji su seneliu veikia, ką senelis daro. Įvykio dieną buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). Parvažiavo, ji kieme kalbėjosi su kaimyne, o A. buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Ji nematė kas ten įvyko, nes ji nebuvo viduje. R. atsitinka alkoholiniai priepuoliai, jis iškrenta, kai nebegauna alkoholio. Be to, jis turi skrandžio opą. Ir nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kviesdavo daktarą. Po to išbėgimo kaimynė matė mergaitę, mergaitė stovėjo prie durų ir juokėsi. Nesuprato, ar jai buvo stresas. Paskui ji žaidė su šuniu. Nuo mažų dienų mergaitės suknelę nusirengdavo, ir mažoji taip daro nuo pat mažų dienų. Kaip ir vaikai kilnoja sijoną. Tą dieną su R., apie tai kas įvyko, šnekėjo tik vakare, kai R. grįžo vakare. Nežino, kodėl R. išvežė A., jis sėdo į mašiną ir išvažiavo, jai nesakęs nei žodžio. Manė, kad jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Paskui paskambino ir pasakė, kad jie pas T., kad tuoj parvažiuos. Kai grįžo, jau buvo penkiolika minučių po 22 valandos. Kai parvežė, tada R. pasikvietė ją pasišnekėti ir jai pasakė, kad R. lindo prie A.. Ji A. paklausė, iš karto ji tylėjo, o paskui ji parodė kaip prie jos lindo, perbraukdama rankyte sau per priekį, o daugiau sužinojo kai atvažiavo policija. Mergaitės ir R. rūbus apžiūrėjo. A. pati iš spintelės pasiėmė kitas apatines kelnaites, užsimovė ir išvažiavo. Ji apžiūrėjo jos apatines kelnaites, bet nematė jokių sutepimų, jokių dėmių nematė. Tyrimui buvo paimti jos balti triusikėliai, kurių ji net nedėvėjo. Dar buvo paimti jos juodi triusikėliai ir suknelė. Su R. po įvykio kalbėjosi, klausė kas įvyko. Jis pasakė, kad nieko neįvyko, kad neprisigalvotų. Jai buvo kilęs toks įtarimas, nes A. ne pirmus metus suknelę kilnoja. Iki įvykio savaitę laiko R. sakė, kad reikia pastebėti, bet iki rugpjūčio dešimtos nieko nepastebėjo. Reikėjo stebėti, nes A. buvo prisirišusi prie R., nes anksčiau niekada tokio prisirišimo prie jo neturėjo. Todėl ji ir pagalvojo, kad gali visko būti, manė, kad R. ir A. gali pradėti santykiauti. Juk visko būna, ir jaunos mergaitės pagimdo. Manė, kad A. gali pradėti liesti R. lytinį organą, arba R. gali liesti ją ir santykiauti su ja. Nežino, iš kur jai atėjo tokios mintys. Anksčiau jai tokių minčių nebuvo, nes anksčiau A. neidavo artyn R. ir nebuvo tiek prisirišusi prie jo. R. jai jokių dovanų nepirkdavo. Vienintelį kartą, kai važiavo į (duomenys neskelbtini), A. jis nupirko tortą prieš jos gimtadienį. Yra nupirkęs jai dviratį, bet seniai. Jam ir (duomenys neskelbtini) atsitikdavo alkoholiniai priepuoliai. Įvykio dieną jis buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus. Pas ją gyvendamas jis tiek negėrė alkoholio, nes buvo vienu metu ir išsiskyrę. Po to įvykio su R. nešnekėjo, jis išsikėlė gyventi kitur. A. pati iš spintelės pasiėmė kitus apatinius, nes jos apatines juodas kelnaites ekspertizei paėmė policija. Po to policija ekspertizei pasiėmė ir kitas jos apatines kelnaites. Po įvykio mergaitė išvažiavo apsimovusi baltomis apatinėmis kelnaitėmis. Įvykio metu ji nedėvėjo baltų triusikų. Iš karto po įvykio mergaitė dar nebuvo maudyta, išvažiavo nemaudyta.

Kaltinamajam varpa ne dažnai atsistoja. Jam beveik (duomenys neskelbtini) metų, nežino kiek metų jam jau nebebūna erekcijos. Jis yra uždaras, todėl apie tai, kad jam stovi varpa ir pastoviai teka sperminis skystis, jai nėra sakęs, ir nesisakytų. R. L. jos vyrui R. jokio pykčio neturi, visur kartu važiuodavo, ir prie jūros yra visi kartu važiavę. Po šio įvykio R. niekur nebevažiuoja, nes iš jo paimtas pasas. Ji išlaiko R. Jau devyni mėnesiai jis neturi asmens dokumento, todėl devyni mėnesiai nei pensijos nėra pasiėmęs, nei pas gydytojus gali nuvažiuoti. Policija tyrimui paėmė A. juodas apatines kelnaites, o A. po įvykio iš namų išvažiavo apsimovusi baltomis apatinėmis kelnaitėmis. Nieko nežino apie tyrimui paimtas baltas apatines kelnaites. Iki įvykio R. yra vežusi pas gydytoją (duomenys neskelbtini), kur suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą. Gydytojai išrašė jam vaistų. Tą kartą jam buvo aukšta temperatūra. Tas buvo prieš šitą įvykį. Būdamas Latvijoje jis lankydavosi pas gydytojus dažnai. Ir 2023 metais R. lankėsi pas gydytojus, datų neprisimena. Ir dabar jam reikėtų apsilankyti pas gydytojus, jam jau ir psichika pakrikusi, tai matosi. R. dabar gyvena iš jos gaunamų lėšų. Iš savo artimųjų telefonu jis bendrauja su dukterėčiomis, jo paties vaikai jo nelanko, jį lanko jos vaikai. Jos vaikai gyvena Lietuvoje, jo – Latvijoje. Vienas jos vaikas gyvena užsienyje. Jos vaikai jai padeda. R. turėjo butą Latvijoje, bet kadangi nemokėjo mokesčių, tai butą iš jo paėmė. Buto paėmime jis nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, nes tyrimo metu iš jo buvo paimtas pasas. Jis negalėjo nuvažiuoti į Latviją sumokėti buto mokesčių. Jam sveikata yra pakrikusi, negali su juo susišnekėti. Alkoholio jis nevartoja, neturi iš ko vartoti. Niekur nesiruošia bėgti, jeigu būtų norėjęs, būtų pabėgęs tą pačią dieną.

Liudytoja O. L. parodė, kad ji yra A. L. dukra, o kaltinamasis yra jos mamos vyras. Nukentėjusioji A. I. yra jos brolio sugyventinės dukra. Ta mergaitė atvažiuodavo pas jos mamą, pabūdavo per vasarą. Dar atvažiuodavo jos sesuo U. Jos ne pirmą vasarą čia atvažiuodavo. Sūnėnas jas tai atveždavo, tai išveždavo. Apie tuos įvykius žino iš sūnėno R.. Jis paskambino tą vakarą, bet jos telefono garsas buvo išjungtas, ji miegojo. Prabudusi perskambino, tada jis neatsiliepė. Paskambino dukterėčiai, ji papasakojo ir liepė jam skambinti. Paskambino jam, jis pasakė, kad važiuoja į policiją, kad kartu važiuotų. R. sakė, kad R. lindo prie mergaitės. Detalių jis nepasakojo, nes mergaitė šalia buvo, nenorėjo prie jos kalbėti. Vėliau jis papasakojo, kad jis išėjo parūkyti, staigiai kažko sugrįžo ir pamatė, kad jis tą mergaitę lygtai kampe buvo užspaudęs. Pamatęs R., jis išbėgo iš kambario. Jis klausė mergaitės, kas atsitiko. Ta mergaitė nesakė. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos tvirtina, kad R. jai sakė, kad jam įėjus į kambarį, senis išbėgo iš kambario susirietęs, o A. tvarkėsi sijoną. Ji kartu važiavo, kai mergaitę vežė į ligoninę. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) prie policijos. Kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), į ligoninę. Po to atvažiavo vaikų teisės, paskambino mergaitės mamai. Ji tada išvažiavo prižiūrėti kitos mergaitės, o mergaitės mama atvažiavo į ligoninę. Kai jos kartu važiavo į ligoninę, mergaitė tylėjo, žaidė telefonu. Ji šiaip yra uždara, mažai pasakoja, šiuo atveju ir neklausinėjo. Iki tų įvykių apie panašius dalykus nėra girdėjusi, tik vieną kartą, kai jos kartu su mergaite važiavo į parduotuvę, ji tarpduryje susidūrė su vyru ir pradėjo labai žviegti. Kodėl ji išsigando, nežino. Ji jos klausė, kodėl ji taip išsigando, kas ten buvo, ji tylėjo. Apie kaltinamojo veiksmus iki to laiko nieko negirdėjo. Nuo savo mamos ji gyvena gal 15-20 km atstumu. Mama sakė, kad mergaitė kilnoja sijonus. Kai R. uždarė, mama sėdėjo kieme su kaimyne ir šnekėjo. Ji sakė, kad jis nekaltas, kad tai mergaitė gundė R. kilnodama sijoną. Ji kaip ir gindama R. taip šnekėjo. Jos tada susiginčijo, nes argi gali (duomenys neskelbtini) metų mergaitė gundyti suaugusį vyrą. Ji tokių dalykų nematė. Ji prie jos su tuo sijonu taip nedarydavo. Kai mergaitę nuvežė į ligoninę, atvažiavo vaikų teisės ir paprašė jos, kad pabūtų su kita mergaite. Kokią pagalbą mergaitei ligoninėje suteikė, nežino, nes išvažiavo. Vežė mergaitę į ligoninę, nes pasakė, kad reikalinga mergaitės apžiūra. Apie tą apžiūrą su niekuo nekalbėjo. Vėliau atvažiavo mergaitė su savo mama. Jos nieko apie tai nekalbėjo. Ji nieko neįprasto mergaitės elgesyje nematė, tik tas vienas atvejis, kai ji parduotuvės tarpduryje išsigando vyro. Su R. po įvykio teko matytis. Jis toliau ten gyvena. Apie įvykį su juo nekalbėjo. Savo mamą lankė, nes sūnėnas išsikraustė ir jai tenka juos visur vežioti. Apie įvykį nekalbėjo. Ar jis pripažįsta ar nepripažįsta, nežino. Po šito įvykio mergaitė daugiau nebuvo atvežta. Su jos mama bendrauja. Žino, kad jos dabar kažkur išsikraustė iš to seno buto.

Liudytoja D. T. parodė, kad ji dirba Pasvalio PK Reagavimo skyriaus tyrėja. Kaltinamąjį atsimena. Ir nukentėjusiąją mergaitę A. I. irgi atsimena. Įvykis buvo seniai, viskas buvo taip, kaip buvo užrašyta jos parodymuose. Ji pati bendravo su mergaite asmeniškai, jai nekilo jokių abejonių tai, jog mergaitė sako tiesą. Ji pati augina vaikus ir jai akivaizdžiai matėsi, kad mergaitė kalbėjo nuoširdžiai, kad mergaitė bijo. Vaiko žodžiai abejonės nesukėlė. Atsimena ir patį įvykį, ir pokalbį su mergaite. Įvykis galėjo būti 2023 metų rugpjūtį. Buvo gautas pranešimas, kad galimai su mergaite lytiškai santykiavo, ar prie jos priekabiavo, jos dėdė ar senelis. Kadangi kolegos iš kito ekipažo nuvažiavo tiesiai į įvykio vietą, o susisiekus su pačiu pranešėju paaiškėjo, kad jis jau nebėra įvykio vietoje, tai jie su pranešėju susitarė susitikti MSI degalinės teritorijoje, jis ten palaukė. Kai susitiko, bendravo su mergaite. Kiek pamena, mergaitė nurodė ir konkretų kartų kiekį, kad jai kišo. Pati mergaitė pasakė, kad dėdė ją laikė ir kad dėdė savo lytinį organą kišo. Mergaitė nurodė konkrečiai viską, konkretų kartų kiekį. Tiksliai dabar visko neprisimena. Tai ką nurodė, ta informacija yra tiksli ir teisinga. Apie tas aplinkybes, kad dėdė bėgo iš kambario susilenkęs, tarsi kažką slėpdamas, yra nurodyta liudytojo apklausoje. Mergaitė pasakė, kad atėjus tam kitam dėdei, tas dėdė, kuris prie jos lindo, kišo mergaitei, kad jis išbėgo išsigandęs. Mergaitė detaliai paaiškino kur ir kurioje vietoje senelis prie jos lindo, ir kiek kartų. Tuo metu ji viską detaliai surašė, nes informacija buvo šviežia. Matėsi, kad mergaitė yra išsigandusi, kad ji bijo. Dėl mergaitės sakomos tiesos jai abejonių nekilo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. (T.2, b.l. 43-46), tvirtina, kad taip ir buvo. Ji dar paklausė mergaitės, ji patvirtino, kad žino apie berniūkišką organą, kurį senelis turėjo. Skyrė kur mergaitės lytiniai organai, o kur berniūkiški. Mergaitė parodė kaip senelis ją laikė. Tai buvo ne keturi kartai kai ją laikė, tai buvo vienas kartas kada senelis ją laikė, tiesiog suėmė vaiką ir laikė. Per tą vieną kartą jis kišo pirštą, keturis kartus kišo lytinį organą. Bendraujant mergaitė paminėjo, kad toks kartas buvo nebe pirmas, kitų kartų ji nedetalizavo. Iš mergaitės paaiškinimų suprato, kad vieną kartą kaltinamasis kišo pirštus į jos lytinius organus, t.y. ji parodė konkrečiai vietą kur kišo pirštus. Ir parodė kur senelis kišo lytinį organą. Ji aiškiai nurodė, jog senelis jai kišo berniūkišką lytinį organą.

Liudytojas T. T. parodė, kad kaltinamąjį R. P. pažįsta, jis gyvena tam pačiame kaime kur jis anksčiau gyveno. Šiuo metu sukūrė šeimą ir gyvena kitur. Nukentėjusiąją mergaitę I. žino tik iš matymo, matydavo ją atvažiavusią pas močiutę A. L.. Apie bylos aplinkybes sužinojo iš draugo. Įvykio dieną jam paskambino R. L. ir pasakė, kad yra tokia bėda. Pasakė, jog nori susitikti, paklausė ar yra jo žmona, pasakė, jog pokalbis nėra tinkamas telefonu, todėl atvažiuos pas jį. Jis atvažiavo kartu su mergaite. Atvažiavęs jis pasakojo, jog pamatė R. neva lendantį prie mergaitės, kad prigautas R. susilenkęs, su stačiu lytiniu organu išlėkė iš kambario. R. jo klausė patarimo ką jam daryti, gal mergaitė galėtų jo žmonai išsipasakoti. Kol jie kalbėjosi, mergaitė žaidė su jo dukra. R. jis pasakė, kad mergaitė visiškai nepažįsta jo žmonos, ir patarė jam kreiptis į policiją. Tada jis paskambino R. sesės globėjai, buvusiai policininkei, ir pasiklausė ką jam daryti. Jam patarė kreiptis į policiją. Tuo momentu, kai šnekėjo su R. L., mergaitė jų pokalbyje nedalyvavo, ji žiūrėjo laidą vaikams ir žaidė su jo dukra, kuri yra už ją jaunesnė. R. jam nurodė tas aplinkybes, kad jis pamatė, kaip R. išbėgo susilenkęs.

Mažametė nukentėjusioji A. I., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Jo vardo nežino, tas žmogus jai niekas, ji jį vadina seneliu. Jis pradėjo prie jos lįsti, lindo prie subinės (mergaitė parodė užpakalį), nežino su kuo lindo, jis lindo ir viskas (mergaitė parodė priekinius lytinius organus ir užpakalį), jis lindo prie putės su pirštu. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, babos kambaryje. Paskui pradėjo lįsti, nežino su kuo. Tas daiktas buvo senelio, senelis buvo nusimovęs kelnes. Tas daiktas buvo apvalus. Ji buvo apsirengusi suknelę, apatines kelnaites buvo užsidėjusi. Senelis lietė po kelnaitėmis. Viskas vyko vakare, gal buvo apie 17 valandą. Niekas tai, kas vyko, nematė. Tuo metu namuose buvo močiutė ir pusbrolis. Močiutė buvo lauke, pusbrolis savo kambaryje. Durų iš babos kambario nėra, yra tik užuolaida. Pusbrolio vardas R., jo pavardės nežino. Pusbrolis išėjo parūkyti, o senelis apsimetė, kad pargriuvo už kampo. Pargriuvo į virtuvę. Nu ten ne virtuvė, bet jos ten valgo. Senelis alkoholinius gėrimus vartojo, nežino pavadinimo. Ji rengėsi, o senelis pradėjo kabinėtis, lietė rankomis putę ir visą kūną. Ją liesdamas senelis nieko nesakė. Kai lietė kūną, buvo kitas kartas. Lietė kūną anksčiau, kitos dienos ryte. Kai lietė kūną pirmą kartą, senelis lietė krūtinę ir putę. Kai lietė kūną, senelis lietė putę su pirštais ir juos kišo. Kai ją lietė senelis, ją už rankų nebuvo paėmęs. Be šitų dviejų kartų buvo dar du kartai, kai senelis prie jos lindo. Kitais kartais senelis prie jos lindo irgi su pirštais. Mano, kad senelis negražiai, netinkamai elgėsi. Ji pati to išvengti negalėjo, nes jis ją laikė su rankomis (mergaitė rodo, kad rankomis laikė už riešo). Apie tai, kas atsitiko, papasakojo pusbroliui, daugiau niekam. Jai senelis žadėjo nupirkti planšetę, nežino už ką, jis nesakė už ką. Planšetę žadėjo prieš tą įvykį. Buvo taip, kad senelis jai ranka buvo uždengęs burną, ji jautėsi blogai, jai skaudėjo. Nežino, kodėl senelis jai uždengė burną. Nelabai ji supranta ką senelis jai sako, nes jis ne lietuvis. ( Nukentėjusioji piešinyje parodė žmogaus kūno vietas, kurias senelis lietė pirmąjį kartą ir antrąjį kartą, taip pat nurodo, su kuria vieta senelis lindo). Ji jautėsi blogai. Po įvykio bendravo su pusbroliu, jis paklausė, ar ji nori namo, ji pasakė, kad taip. Paskui senelis pradėjo rinktis daiktus, o ji su pusbroliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), su močiute nekalbėjo (1 t., b.l. 44-49, 50)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. A. I. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryta 1 trauminiu poveikiu, prieš 1-3 dienas iki apžiūros. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje padaryta 2 trauminiais poveikiais, prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Odos nubrozdinimai kairiame kelyje padaryta 2 trauminiais poveikiais, prieš 5-8 paras iki apžiūros.

2. A. I. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta. Remiantis A. I. mergystės plėvės anatomine sandara, galima atmesti galimybę, kad buvo galima atlikti lytinį aktą nepažeidus mergystės plėvės.

4. A. I.išeinamosios angos srityje sužalojimų nenustatyta.

5. A. I. lyties organuose, išeinamojoje angoje spermos nerasta. (1 t., b.l. 103-104)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. Objektyvių duomenų, kad A. I. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu, taip pat ir šiuo metu būtų sirgusi/sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimų, negauta.

2. A. I. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių, faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų.

3. A. I. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinių gebėjimų (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negulėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui duoti parodymų apie tai.

4. Atsižvelgiant į byloje tiriamų įvykių išliekantį psichotraumuojantį poveikį A. I. psichikai daugiau jai dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime nerekomenduojama.

5. Nagrinėjamų įvykių metu A. I. nesuvokė su ja ir šiuo (ekspertizės atlikimo) metu vis dar nesuvokia su ja galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Dėl to ir dėl mažo amžiaus, fizinio silpnumo ir situacinių aplinkybių A. I. negalėjo aktyviau priešintis šiems veiksmams.

6. Nors A. I. padidintas įtaigumas nenustatytas, dėl intelektinių gebėjimų bei emocinio nebrandumo situacijose, kurių ji nesupranta, nepažįsta A. I. gali būti paveikesnės jai emociškai reikšmingiems asmenims.

7. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės su realiais įvykiais) A. I. nenustatytas.

8. A. I. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresų (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

10. A. I. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį (ji charakterizuojama kaip linksma, aktyvi, siekianti lyderiauti; ekspertizės metu atsiskleidė jos savivertės bei emociniai sunkumai — nepasitikėjimas savimi, savo gebėjimų nuvertinimas, emocinis nebrandumas) ir įtakos jos gebėjimui būti liudytoja nagrinėjamoje byloje neturėjo ir neturi. (1 t., b.l. 134-142)

Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad 2024-08-14/17 d.d. A. I. buvo apgyvendinta Pagalbos centre. Pokalbių metu mergaitė nurodo, kad šią vasarą daug laiko leido „pas babą“, kuri gyvena „su seniu“ ir su mergaitės pusbroliu R. Klausiant apie prisilieptimus intymiose vietose nutyla, nustoja atsakinėti ir reaguoti, kol prieinama prie kitos temos. Vertinimo duomenys (stebimos itin gynybiškos reakcijos aptariant lytiškumo temą, intymaus pobūdžio prisilietimus bei padidėjęs kūno saugumo poreikis) neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtą seksualinį smurtą. (1 t., b.l. 160-161)

2023-08-17 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023-08-11 atvykus A. I. į ligoninę su dėde, vaikas atrodė išsigandęs, nusiminusi, drebėjo, beveik nekalbėjo. Susisiekus su vaiko motina, ji atvyko į ligoninę, kur buvo išklausyta vaiko nuomonė, bendrauta su motina. Po kurio laiko vaikas nusiramino ir pradėjo pasakoti: „beveik visą vasarą svečiuojuosi pas netikrą močiutę (duomenys neskelbtini) rajone. Su ja kartu gyvena jos vyras. Jis senai su ja gyvena, aš net neprisimenu nuo kada. Šiandien močiutė išėjo į lauką ir ilgai bendravo su kaimyne. Aš tuo metu pasilikau su jos vyru. Jis man uždengė veidą su rankomis, kad aš nerėkčiau“. Pasiteiravus, ar močiutės vyras jai rodo dėmesį, glaustosi prie jos, perka saldumynus, vaikas linktelėjo galvą. Mergaitė nutilo ir sustingo bei nuleido akis į žemę ir daugiau apie įvykį nieko nepasakojo. Tik sakė „kad daugiau į svečius pas močiutę nevažiuos kai namuose bus jos vyras“, nes mergaitė jo bijo. VVTAĮT specialistė mažametei padavė pavartyti vaikų konstituciją. Vaikas versdamas lapus pamatė paveikslėlį, kuriame buvo pavaizduotas vaikas su uždengta burna, mergaitė paaiškino, kad jai močiutės vyras taip darė. (1 t., b.l. 166-178)

Iš 2023-08-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. L. pateikė A. I. apatines kelnaites, dėvėtas įvykio metu bei apatines kelnaites ir suknelę, kurias mergaitė dėvėjo bendraujant (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. (2 t., b.l. 24-26)

Iš 2023-10-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. I. drabužiai - suknelė ir dvejos apatinės kelnaitės. Apžiūros metu buvo naudojamas speciali kriminalistinė priemonė šviesos šaltinių komplektas „Foster+F. C.-lite 82S IR & 82S W+B“). Ant juodos ir pilkos spalvų horizontaliomis juostomis dryžuotos megztos suknelės ilgomis rankovėmis „134 cm“ dydžio priekinėje ir nugarinėje pusėse, suknelės rankovių bei kitose vietose yra matomos keturios neaiškios kilmės pilkšvos spalvos dėmės, kurios liuminescuoja (švyti). Ant baltos spalvos su pilkos spalvos penkiakampių žvaigždučių raštu mergaitės apatinių kelnaičių su užrašu „Belive in magic“ matomi pilkšvos ir gelsvos spalvų dėmės, kurios liuminescuoja (švyti). Ant juodos spalvos mergaitės apatinių kelnaičių yra matomi pilkšvos spalvos dėmės bei sutepimai, kurie liuminescuoja (švyti). Apžiūros metu ant suknelės ir apatinių kelnaičių rusvos spalvos (galimai kraujo) dėmių, sutepimų bei drabužių medžiagos ar siūlių mechaninių pažeidimų nerasta. (2 t., b.l. 66-84, 170)

Iš 2023-08-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamajame mediniame name. Už įėjimo durų yra priestatas, kuriame randasi spinta, taburetė, 2 kibirai. Už priestato durų randasi koridorius. Koridoriaus kairėje už žalių medinių durų randasi virtuvė. Šiaurės kryptimi už tarpdurio su raudonomis užuolaidomis randasi miegamasis kambarys. Miegamajame priešais įėjimą stovi baltos spalvos dvigulė lova, kuri yra užvilkta balta patalyne, ant lovos padėtos 2 pagalvės, ant lovos guli sulankstyta įvairiaspalvė antklodė. Šalia lovos kairėje pusėje stovi stalas, o po juo guli rudos spalvos lovos užtiesalas. Šalia stalo ant komodos stovi televizorius. ( 2 t., b.l. 56-63)

Iš 2024-09-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti lovos užtiesalas ir antklodės užvalkalas. Apžiūros metu buvo naudojamas speciali kriminalistinė priemonė šviesos šaltinių komplektas „Foster+F. C.-lite 82S IR & 82S W+B“). Ant apžiūrėto lovos užtiesalo dešinėje pusėje (žiūrint nuo skylės) yra matomi neaiškios kilmės pilkšvos spalvos sutepimai, kurie liuminescuoja (švyti) mėlynos spalvos lempos spinduliuose (šviesos bangos ilgis – 420 - 470 nm), apšvietus šiuo šviesos šaltiniu. Sutepimai išsidėstę: pirmasis sutepimas – iki 63 cm nuo dešiniojo krašto ir iki 68 cm nuo apatinio krašto, antrasis sutepimas – iki 74 cm nuo dešiniojo krašto ir iki 53 cm nuo apatinio krašto, trečiasis sutepimas – iki 79 cm nuo dešiniojo krašto ir iki 48 cm nuo apatinio krašto. Ant apie 190x130 cm dydžio antklodės užvalkalo apatinėje dalyje (prie angos su sagomis) yra matoma neaiškios kilmės gelsvos spalvos dėmė, kuri liuminescuoja (švyti) mėlynos spalvos lempos spinduliuose (šviesos bangos ilgis – 420 - 470 nm), apšvietus šiuo šviesos šaltiniu. Dėmė išsidėsčiusi iki 23 cm nuo apatinio krašto (angos krašto) ir iki 49 cm nuo dešiniojo krašto (žr. pav. Nr. 9 – Nr. 11). Be minėtos dėmės ant antklodės užvalkalo mėlynos spalvos lempos spinduliuose (šviesos bangos ilgis – 420 - 470 nm) įvairiose vietose yra matomos neaiškios kilmės neryškiai liuminescuojančios (švytinčios) dėmės. Apžiūros metu ant lovos užtiesalo ir antklodės užvalkalo rusvos spalvų (galimai kraujo) dėmių ar sutepimų nerasta. (2 t., b.l. 87-96)

Iš 2023-08-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. pateikė vyriškus šortus, megztinį ir vyriškus apatinius. (3 t., b.l. 18-20)

Iš 2023-10-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. P. pateikti vyriški šortai, megztinis, vyriškos apatinės kelnaitės. Apžiūros metu buvo naudojamas speciali kriminalistinė priemonė šviesos šaltinių komplektas „Foster+F. C.-lite 82S IR & 82S W+B“). Ant šortų priekinėje pusėje išorėje ties vidurine siūle, vidinėje pusėje šalia vidurinės siūlės ir priekinėje pusėje išorėje ant dešiniosios klešnės yra matomos trys neaiškios kilmės pilkšvos spalvos dėmės, kurios liuminescuoja (švyti). Ant megztinio dešiniosios rankovės rankogalio ir kairiosios rankovės rankogalio apačios matomos dėmės, kurios liuminescuoja (švyti). Ant apatinių kelnaičių nugarinėje pusėje išorėje, priekyje vidinėje pusėje įduro vietoje bei į dešinę pusę nuo įduro yra matomos dėmės, kurios liuminescuoja (švyti). (3 t., b.l. 23-47)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. Ant A. I. baltų apatinių kelnaičių įduro visame plote, ant suknelės rastas sperminis skystis, seilių nerasta.

2. Ant A. I. juodų apatinių kelnaičių įduro visame plote rastas sperminis skystis ir seilių pėdsakai.

4. Ant A. I. suknelės spermos nerasta, rastos seilės.

5. Ant A. I. suknelės rasti sperminio skysčio pėdsakai, seilių nerasta.

6. Ant R. P. šortų rastas sperminis skystis ir nustatytas R. P. DNR profilis su 99,99999999999999999996 % tikimybe.

7. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant A. I. juodų apatinių kelnaičių išorės priekio gautas A. I. DNR. prolilis su 99,999999999999999999999995445 tikimybe. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas mišrūs dalinis ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojanti DNR profilį, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu, o DNR dalinė priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Tikimybė, kad mišriame DNR profilyje gali būti DNR profilis, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. P. nesusijusių asmenų yra 97471 kartų didesnė, nei tikimybė, kad mišriame DNR profilyje nėra R. P. DNR profilio.

8. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant A. I. juodų apatinių kelnaičių vidaus priekio, juodų kelnaičių įduro visame plote gautas A. I. DNR profilis su 99,99999999999999999995% tikimybe. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas DNR profilis, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. P. nesusijusių asmenų.

9. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant A. I. baltų apatinių kelnaičių vidaus priekio, baltų apatinių kelnaičių įduro visame plote gautas A. I. DNR profilis su99,999999999999999999999995% tikimybe. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą gauti daliniai DNR profiliai, kurie sutampa su R. P. DNR profiliu su ne mažesnė nei 99,94% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. P. nesusijusių asmenų.

10. Atlikus DNR tyrimą, ant A. I. suknelės, R. P. megztinio gauti mišrūs daliniai DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišriuose DNR profiliuose gali būti DNR profiliai, kurie sutampa su A. I. ir R. P. DNR profiliais.

11. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant A. I. baltų apatinių kelnaičių virš įduro, suknelės gautas A. I. DNR profilis su 99.999999999999999999999995% tikimybe. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą gauti mišrūs DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui.

10. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant A. I. suknelės gautas dalinis dominuojantis A. I. DNR profilis su 99,99999999999999999844 tikimybe, o DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus Y. chromosomos DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui.

13. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant A. I. suknelės gautas mišrus DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišriame DNR profilyje gali būti DNR profilis, kuris sutampa su A. I. DNR profiliu. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį DNR profilį, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu, o DNR dalinė priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Tikimybė, kad mišriame DNR profilyje gali būti DNR profilis, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. P. nesusijusių asmenų yra 74595 kartų didesnė, nei tikimybė, kad mišriame DNR profilyje nėra R. P. DNR profilio. (2 t., b.l. 105-107, 108-129)

Iš 2023-12-05 - 2023-12-07 objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2023-08-10 policijos pareigūnų Body cam vaizdo garso įrašai. (2 t., b.l. 149, 150-163)

Iš 2024-03-22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, darytas 2023-08-10 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 166-169, 170)

2023-08-10 policijos alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2023-08-10 23:57 val. panaudojant alkoholio kiekio matuoklį, sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. nustatytas 0,38 promilių neblaivumas. (3 t., b.l. 58-61).

Kaltinamasis R. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su A. I. tik sėdėjo kartu kambaryje ant lovos, žiūrėjo televizorių, buvo apkabinęs per liemenį, lietė krūtinę, lytinių organų nelietė, su savo lytiniu organu nieko jai nedarė. Pirštų į jos lytinius organus jis nekišo. Niekada nebandė savo lytinį organą kišti į jos makštį. Jis tik ją apkabino, žemiau juosmens mergaitę lietė, bet jos lytinių organų nelietė. Apatinių kelnaičių mergaitei nebuvo numovęs. Ji vilkėjo juodos spalvos apatines kelnaites ir buvo apsirengusi juoda suknele. Jis nežino, kodėl mergaitė nurodo, kad jis su ja atliko tokius negražius dalykus. Pirštų į jos lytinius organus jis niekada nekišo. Niekada nebandė savo lytinį organą kišti į jos makštį. Gali būti, jog jo sperma ant baltų ir juodų apatinių kelnaičių, ir ant juodos suknelės atsirado tuo metu, kai jis susijaudino ir nuleido. Bet jis mergaitės nelietė. Susijaudino ir spermą nuleido ant sofos krašto. Nežino dėl ko susijaudino, gal nuo alaus. Kai nuleido spermą, mergaitė sėdėjo ant sofos krašto. Spermą nuleido neiškišęs savo lytinio organo, viskas nuėjo į jo apatinį trikotažą. Tuo momentu mergaitė sėdėjo arti jo, nežino kaip jo sperma atsirado ant jos rūbelių.

Kaltinamojo parodymus, jog jis nelietė A. I. lytinių organų, nekišo pirštų, nebandė įkišti savo lytinio organo į jos makštį teismas atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą.

Mažametė nukentėjusioji A. I., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Jo vardo nežino, tas žmogus jai niekas, ji jį vadina seneliu. Jis pradėjo prie jos lįsti, lindo prie subinės (mergaitė parodė užpakalį), nežino su kuo lindo, jis lindo ir viskas (mergaitė parodė priekinius lytinius organus ir užpakalį), jis lindo prie putės su pirštu. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, babos kambaryje. Paskui pradėjo lįsti, nežino su kuo. Tas daiktas buvo senelio, senelis buvo nusimovęs kelnes. Tas daiktas buvo apvalus. Ji buvo apsirengusi suknelę, apatines kelnaites buvo užsidėjusi. Senelis lietė po kelnaitėmis. Viskas vyko vakare, gal buvo apie 17 valandą. (1 t., b.l. 44-49, 50). Liudytojas R. L. parodė, jog jam būnant namuose, išėjus parūkyti, išbėgo susilenkęs R. P., o A. taisėsi sijonėlį. Jam visa tai sukėlė įtarimą, pamanė, kad R. buvo erekcijoje. Jis pagalvojo, kad močiutė ir anksčiau yra kažką tokio panašaus užsiminusi, kad reikia stebėti. Tada, paėmęs mergaitę, jis nuvažiavo pas draugą, paklausti ką daryti. Paskambino jo sesės R. L. buvusiai globėjai K. J.. Ji patarė jam kviesti policiją bei aiškintis toliau, duoti parodymus. Grįžo namo su mergaite, tada viską pasakė močiutei, močiutė nenorėjo viešinti, sakė, kad išsiaiškins patys. Jis suprato, kad ji R. gynė. Pasakė, kad yra žmonės, kurie tiria tokius dalykus, ir kad žodžiais nieko neišsiaiškins. Mergaitę įsisodino į mašiną ir važiavo pro (duomenys neskelbtini) į Panevėžį, tuo metu paskambino policijos pareigūnams. Tuo metu, kai su mergaite išvažinėjo iš namų, R. susinervinęs pradėjo dėtis daiktus, močiutė pradėjo laikyti jį, kad niekur nebėgtų. A. jam pati pasakė, kad senelis lindo prie jos ir parodė ranka tą vietą, kur ją lietė R. P.. Prieš įvykį jam motina A. L. buvo sakiusi, kad stebėtų A., kai ji būna su R., nes jai kyla įtarimas, kad R. lenda prie jos. Liudytoja A. L. parodė, kad po įvykio A. pasakė jai, kad P. lindo ir ją lietė, A. parodė mostu virš savo tarpkojo. Manė, kad A. su R. P. gali padėti santykiauti. Manė, kad A. gali liesti R. lytinį organą, arba R. liesti ją, ir gali santykiauti, nes A. pasidarė labai prisirišusi prie R..

Mažametės A. I. parodymus patvirtino policijos pareigūnė liudytoja D. T., jog mergaitė jai papasakojo aplinkybes, kaip senelis ją lietė, kišo pirštus į lytinius organus ir kišo benrniukšką daiktą į lytinius organus. Tai darė keturis kartus, pirštus kišo taip pat kelis kartus. Teisme liudytoja D. T. patvirtino tas aplinkybes, ką jai pasakojo mergaitė. Liudytoja pažymėjo, jog mergaitė nors ir buvo išsigandusi, tačiau aiškiai papasakojo, nesukėlė jai įtarimo, jog mergaitė meluotų ar išsigalvotų. Liudytoja R. M. mergaitės mama parodė, kad apie šį įvykį su dukra šnekėjo, bet ji nieko nesakė, viską pasakė vaikų teisėms. Daugiau aplinkybių sužinojo iš vaikų teisių specialisčių. Sužinojo, kad R. pradėjo priekabiauti, ir kad tai buvo ne pirmas kartas. Liudytoja O. L. parodė, kad R. jai sakė, kad R. lindo prie mergaitės, kad jam įėjus į kambarį, senis išbėgo iš kambario susirietęs, o A. tvarkėsi sijoną. Liudytojas T. T. parodė, kad R. atvažiavęs jam pasakojo, jog pamatė R. neva lendantį prie mergaitės, kad prigautas R. susilenkęs, su stačiu lytiniu organu išlėkė iš kambario. Liudytoja A. L. parodė, kad kai R. parvežė A., tada pasikvietė ją pasišnekėti ir jai pasakė, kad R. lindo prie A.. Ji A. paklausė, iš karto ji tylėjo, o paskui ji parodė kaip prie jos lindo, perbraukdama rankyte sau per priekį, o daugiau sužinojo kai atvažiavo policija. Taigi visi šie nukentėjusiosios A. I. ir liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje ir patvirtina, jog kaltinamasis R. P. lindo prie mažametės, ją lietė, kaišiojo pirštus ir savo lytinį organą į jos lytinius organus. Šiuos parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant A. I. baltų apatinių kelnaičių įduro visame plote, ant suknelės rastas sperminis skystis, seilių nerasta. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas DNR profilis, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu. Ant A. I. juodų apatinių kelnaičių įduro visame plote rastas sperminis skystis ir seilių pėdsakai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas DNR profilis, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu. Ant A. I. suknelės ( 7 mėg.) spermos nerasta, rastos seilės. Ant A. I. suknelės (10 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, seilių nerasta. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį DNR profilį, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu. Ant R. P. šortų rastas sperminis skystis ir nustatytas R. P. DNR profilis su 99,99999999999999999996 % tikimybe ( . (2 t., b.l. 105-107, 108-129). Taigi specialistai patvirtino, jog ant A. I. suknelės ir ant kelnaičių rastas sperminis skystis ir seilių pėdsakuose yra nustatytas R. P. DNR profilis. R. P. kaltė taip pat įrodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad A. I. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta, pagal mergystės plėvės sandarą galima atmesti galimybę, kad buvo galima atlikti lytinį aktą nepažeidus mergystės plėvės. Ta išvada patvirtina aplinkybę, kad R. P. bandė įvesti savo lytinį organą į A. I. makštį, tačiau jam nepavyko to padaryti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal pasikėsinimą išžaginti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta:

A. I. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinių gebėjimų (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negulėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui duoti parodymų apie tai; nagrinėjamų įvykių metu A. I. nesuvokė su ja ir šiuo (ekspertizės atlikimo) metu vis dar nesuvokia su ja galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), dėl to ir dėl mažo amžiaus, fizinio silpnumo ir situacinių aplinkybių A. I. negalėjo aktyviau priešintis šiems veiksmams; padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės su realiais įvykiais) A. I. nenustatytas; A. I. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresų (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos surikdymas (.(1 t., b.l. 134-142). Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo duomenys neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad A. pamatė paveikslėlį, kuriame buvo pavaizduotas vaikas su uždengta burna, mergaitė paaiškino, kad jai močiutės vyras taip darė (1 t., b.l. 160-161). Taip pat iš pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, kad pareigūnei D. T. A. nurodo, kad iš dėdės daikto buvo išbėgęs skystis. Atkreiptinas dėmesys, kad su juodomis kelnaitėmis A. buvo įvykio metu – ant jų rasta sperminio skysčio. Močiutė O. L. mergaitės nemaudė, po įvykio mergaitė apsimovė baltas kelnaites ir su tomis kelnaitėmis buvo išvežta, vėliau ant kelnaičių vidaus priekio, visame įduro vidiniame plote buvo rastas R. P. DNR. Todėl darytina išvada, kad mergaitės kūnas buvo susitepęs sperma ir sperma persikėlė ir ant baltų kelnaičių vidinio įduro po to, kai A. jas persimovė. Tai rodo, kad R. P. nenuleido spermos ant sofos, ar į savo kelnes, kaip jis bandė teigti teisme, o patvirtina tai, kad savo lytiniu organu betarpiškai lietė nukentėjusios lytinius organus ir įvykus erekcijai spermą išleido ant nukentėjusios lytinių organų.

Taigi ištyrus bylos įrodymus, jų visuma nenuginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. P. žinodamas, kad A. I. yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, pasikėsino išžaginti mažametį asmenį, žinojo, kad A. yra mažametė, žinojo, kada jos gimtadienis ir kiek jai metų, nes matė ją nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus kiekvienais metais. Nusikalstamos veikos nebaigė, nes nesugebėjo įvesti varpos į makštį, tai patvirtina VTMT išvada. Užspausdamas burną ir laikydamas už rankų, panaudojo fizinį smurtą palaužti nukentėjusios valią, kad ši fiziškai negalėtų priešintis jo atliekamiems veiksmams ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat ištyrus bylos įrodymus neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. P. tenkino savo lytinę aistrą, nes be lytinio organo, kišo nukentėjusiajai pirštus į makštį ir taip seksualiai prievartavo A. I. kitokio sąlyčio būdu. Rasta sperma ir A. I. parodymai apie išbėgusį skystį patvirtina, kad dėl jo paties atliekamų veiksmų jam buvo įvykusi erekcija ir jis tokiu būdu prievartaudamas nukentėjusiąją pats pasitenkino. Jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 150 straipsnio 4 dalies požymius.

Taip pat ištyrus bylos įrodymus neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. P. lietė rankomis A. I. krūtinę, lytinius organus ir sėdmenis, taip pat ant juodų kelnaičių įduro visame plote rasta ir seilių pėdsakai, kas leidžia daryti išvadą, kad R. P. seilino savo pirštus, taip bandydamas juos lengviau įkišti į lytinius organus, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečių asmenų lytinį susijaudinimą ir per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, kas kaip rodo bylos medžiaga ir atsitiko – A. tapo prisirišusi prie teisiamojo, daug laiko leisdavo su juo ir tuo padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, jog A. I. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresų (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos surikdymas (.(1 t., b.l. 134-142). Iš bylos duomenų matyti, jog A. I. mama ar kiti giminaičiai dažnai atveždavo pas A. L., kuri yra kaltinamojo R. P. sutuoktinė. A. I. įvardino juos kaip senelius ir ten praleisdavo laiką ir gyveno kaip šeimos narys. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. P. atliko tvirkinimo, seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti veiksmus, kurie turėjo įtakos A. I. psichinei būsenai susiformuoti ir kuri iššaukė sveikatos sutrikimus. Tokiu būdu ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog kaltinamasis R. P. savo bendrais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė A. I. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios A. I. atstovė advokatė Vaiva Savickienė pareiškė byloje nukentėjusiosios civilinį ieškinį 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog nukentėjusioji A. I. dėl kaltinamojo R. P. veiksmų patyrė neturtinę žalą. Jo veika jai sukėlė dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Neturtinė žala atsirado dėl besitęsiančio kaltinamojo R. P. poveikio nukentėjusiajai ir nevienkartinių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu. Dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė stresą, didelius neigiamus išgyvenimus, jautė baimę, buvo sutrikdytas normalus vaiko gyvenimas. Po įvykio ji pradėjo neramiai miegoti, pasidarė uždara, prasidėjo pykčio protrūkiai, ji lanko psichologo konsultacijas. Taigi kaltinamojo R. P. padaryti neteisėti ir pavojingi veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes dvasinėms vertybėms, vaiko normaliam gyvenimui, vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi. todėl nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą (3 t. b.l.157-158). Atstovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. P. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir procesines išlaidas valstybei.

Nukentėjusiosios A. I. atstovės ieškinys tenkinamas pilnai.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios A. I. atžvilgiu, jį patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, baimę, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.250 str. 1d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį, į mažametės nukentėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtus išgyvenimus, pasekmes asmenybės formavimuisi, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad po įvykio A. I. išlieka neigiami reiškiniai jos psichinei būklei, tačiau mergaitė lanko psichologo konsultacijas, psichologinė būklė gerėja. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog tiek kaltinamasis nedirbantis, gauna pensiją -260 Eur, pragyvenimui neužtenka pajamų, todėl gyvena iš sutuoktinės pensijos. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, kaip ir paminėta gauna senatvės pensiją, turto, pajamų neturi, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, atlygintinos neturtinės žalos dydis 2 000 Eur nėra akivaizdžiai per didelis ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiosios A. I. naudai. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, jog kaltinamajam R. P. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, metinės palūkanos nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: 2023-08-11 įvykio vietos apžiūros metu paimti antklodės užvalkalas ir lovos užtiesalas, perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus paimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal aktą 2023-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 97-99), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintini savininkei A. L..

A. I. dvejos apatinės kelnaitės ir suknelė, saugomos , daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje pagal aktą 2024-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 141-145), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintini savininkės motinai R. M..

A. I. makšties turinys ant 2 tamponėlių, R. P. varpos nuoplovos ant 2 tamponėlių, A. I. ir R. P. lyginamieji DNR(seilių) pavyzdžiai, perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus paimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal aktą 2024-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 141-145), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip menkaverčiai sunaikintini.

R. P. šortai, megztnis ir apatinės kelnaitės, perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus paimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal aktą 2024-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 48-50), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, R. P. atsisakius pasiimti rūbus, jie kaip menkaverčiai sunaikintini.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. P. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, trys iš jų baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Kaltinamasis nedirba (3 t. b.l.105), gauna Latvijoje senatvės pensiją, pagal gyvenamąją vietą neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra (3 t. b.l.104).

Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog kaltinamasis kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, jog įstatymas už nusikalstamą veiką dėl mažamečio išžaginimo ir mažamečio seksualinio prievartavimo numato tik išskirtinę laisvės atėmimo bausmę, į kaltinamojo amžių, nusikalstamą veiką padarė būdamas senyvo amžiaus, į nusikalstamos veikos pavojingumą ir skirtinos bausmės proporcingumą ir prieina išvados, kad kaltinamojo R. P. atžvilgiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimaliam. Už apysunkio nusikaltimo padarymą R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą R. P. skirtina arešto bausmė savo dydžiu artima įstatyme numatytam vidurkiui. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti R. P. už labai sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 685,83 Eur už advokato gynėjo suteiktą pagalbą kaltinamajam R. P. (3 t. b.l.193-195), taip pat pateikė pažymą apie suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. I. 584,58 Eur ) 3 t. b.l.180-182). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. P. yra pensininkas, turto ir pajamų neturi, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų jo gynimui ir nukentėjusiosios atstovavimui iš R. P. nepriteisia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303,308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti areštą 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023-08-10 23.35 val. iki 2023-08-11 14.31 val. (1 d.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti R. P..

Nukentėjusiosios A. I. atstovės civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš R. P. 2 000 Eur A. I. naudai neturtinei žalai atlyginti. Iki nukentėjusios pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirti nukentėjusios įstatyminę atstovę R. M..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiosios A. I. atstovavimui iš R. P. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokato gynėjo suteiktą pagalbą R. P. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: antklodės užvalkalą ir lovos užtiesalą, saugomus daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje pagal aktą 2023-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražinti savininkei A. L..

A. I. dvejas apatines kelnaitės ir suknelę, saugomas daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje pagal aktą 2024-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražinti savininkės motinai R. M..

A. I. makšties turinį ant 2 tamponėlių, R. P. varpos nuoplovas ant 2 tamponėlių, A. I. ir R. P. lyginamuosius DNR(seilių) pavyzdžius, saugomus daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje pagal aktą 2024-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip menkaverčius sunaikinti.

R. P. šortus, megztnį ir apatines kelnaites, saugomas daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje pagal aktą 2024-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, savininkui R. P. atsisakius pasiimti rūbus, kaip menkaverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.