Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Byla Nr. ATP-590-366/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
ATP-590-366/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01692-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pažeidėjas
E. S.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-590-366/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01692-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-02 nutarimu E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinta nuobauda - 870 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams už tai, kad jis 2015-06-10 apie 18.17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė gale stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos KET 127, 114 punktų reikalavimus

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-02 nutarimą dalyje dėl pažeidėjo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Skunde E. S. nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės. Šiuo atveju jis, išvažiuodamas iš įvykio vietos neturėjo tikslo pabėgti ir pasislėpti, išvengti atsakomybės ar pareigos atlyginti žalą, todėl jo veiksmuose nėra subjektyviosios pažeidimo pusės. Nurodo, kad jautė kliudęs kitą automobilį, todėl iš karto sustojo, išlipęs apžiūrėjo abu automobilius ir bandė bendrauti su nukentėjusiąja. Tačiau dėl įvykio pobūdžio (smūgio nebuvo stipraus, žymių įbrėžimų nesimatė) ir nukentėjusiosios elgesio (apžiūrėjusi automobilį, pretenzijų nepareiškė, su juo nebendravo) suprato, kad eismo įvykio nebuvo. Palaukęs dar keletą minučių, iš eismo įvykio išvažiavo.

Skunde taip pat teigiama, kad įvertinus pažeidimo pobūdį (autoįvykis buvo nedidelis, nukentėjusiosios automobilis buvo kliudytas nežymiai ir atsiradusi turtinė žala yra mažareikšmė), net mažiausia ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje paskirta bausmė yra per griežta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, ginčo dėl E. S. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nėra, skundu ginčijamas tik pažeidėjo nubaudimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, motyvuojant, kad jo veiksmuose nėra tyčios.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Skundžiamu nutarimu E. S. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad E. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Jo vairuoto automobilio kontaktą su nukentėjusiosios automobiliu (duomenys neskelbtini)pajuto ne tik E. S., bet ir šalia jo sėdėjusi liudytoja apklausta G. M. bei savo automobilyje sėdėjusi nukentėjusioji A. K.. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelės buvo ne tik įbrėžtos, bet ir įlenktos, todėl E. S. teiginys, kad jis ryškių apgadinimų nematė, manė, kad nuo automobilių buvo tik nubrauktos dulkės, vertinamas kritiškai.

Tais atvejais, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punktas reikalauja pildyti eismo įvykių deklaraciją, jei šalys sutaria dėl įvykio aplinkybių. Priešingu atveju, t.y. kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, būtina į eismo įvykio vietą kviesti policiją. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad vaikinas, vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), apžiūrėjęs jos automobilį, pasakė: „Čia nieko tokio“. Sėdusi į savo automobilio vairuotojo vietą, norėjo iš daiktadėžės pasiimti dokumentus ir pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) išvažiuoja. E. S. šią situaciją aiškino kiek kitaip. Jis teigė, kad norėjo su (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoja susitarti dėl įvykio, tačiau ji, sėdusi į savo automobilį, uždarė dureles ir atsisakė su juo bendrauti, todėl jis išvažiavo iš įvykio vietos. Nors įvykio situaciją šalys suprato ir aiškino skirtingai, tačiau, akivaizdu, kad E. S. veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Kaip jau minėta, E. S. suvokė, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas kitas automobilis. Nors apgadinimas nebuvo stiprus, tačiau akivaizdus dėl įlenktų durelių. Pažeidėjas, žinodamas KET reikalavimą nepasitraukti iš įvykio vietos neužpildžius eismo įvykių deklaracijos arba neiškvietus policijos, t.y. suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ignoravo įstatymo jam nustatytą pareigą ir tyčia nuvažiavo. Tokie jo veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatytą veiką – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Todėl apeliacinio skundo prašymas panaikinti nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti, negali būti tenkinamas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. E. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, paskirta bauda, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai minimaliai jos ribai bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, negali būti laikoma adekvati pažeidimo pobūdžiui bei pažeidėjo asmenybei, o tuo pačiu teisinga.

E. S. neteistas, nėra nei karto baustas administracine tvarka. Jo sukelto eismo įvykio metu kitas automobilis apgadintas nesmarkiai. Po susidūrimo su kitu automobiliu, išlipo iš savo vairuojamo automobilio apžiūrėti apgadinimų. Norėjo tartis su nukentėjusiąja, tačiau neteisingai supratęs jos ketinimus, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pati nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad tarp jų „nebuvo susikalbėjimo“, t.y. vienas kito galimai nesuprato (b.l.33). Įvertinus šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. S. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį net paskyrus minimalią nuobaudą, ji nebūtų adekvati bei proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pažeidėjo asmenybei, todėl ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti galima taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir E. S. paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-02 nutarimo dalį pakeisti ir E. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹straipsnį, paskirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. S. paskirtas nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinti bei paskirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius