Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2018-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
1-16-462/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Civilinis ieškovas
BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis
A. Č.
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-462/2018
Procesinis Nr. 1-01-1-27582-2016-6(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui bankroto administratoriui Mindaugui Šmatavičiui,

gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme; 2014-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 8 parų arešto bausme (2014-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2014-02-28 ir 2014-07-18 paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmė); 2017-07-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 3 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. pasisavino svetimą didelės vertės turtą:

A. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku bei nuo 2009-11-02 iki 2015-03-26 direktoriumi ir kasininku, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, t. y. 2009-11-10 iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. L. į įmonės kasą priėmęs 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) ir tai patvirtinęs savo parašu 2009-11-10 kasos pajamų orderio kvite, serija STA Nr. 000005, tyčia šias bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas – 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) – pasisavino, nes, Klaipėdos apygardos teismui iškėlus 2015-02-23 bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui Mindaugui Šmatavičiui kasoje buvusių 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) neperdavė. Tokiu būdu A. Č. pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės – 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) – vertės turtą.

A. Č. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

A. Č., būdamas laikotarpiu nuo 2009-11-02 iki 2015-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės dokumentų išsaugojimą, nes 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalis numato, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, siekdamas nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimą, atleistas iš direktoriaus pareigų, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje tyčia paslėpė šiuos apskaitos dokumentus: 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. 0000005 dėl 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) įnešimo į kasą, 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų inventorizacijos aktą, 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos perdavimo aktą, ir tuo pažeidė: 1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalis, nurodančias, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (redakcija galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2012-12-31) bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatomis (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01); 2) Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „<...>juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; 3) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, nustatantį, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) minimalus saugojimo terminas yra 10 metų“. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-11-10 iki 2015-02-23 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, tačiau neigia savo kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo. A. Č. parodė, jog įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo dokumentus tvarkė teisininkas (duomenys neskelbtini) g. Pinigus, dokumentus perėmė (duomenys neskelbtini)g., pas teisininką, kuris ir pasiūlė tą įmonę pirkti. Pirkėjai patys jį susirado. Pripažįsta, jog iš L. gavo pinigus grynaisiais apie pusę milijono litų. Pinigai buvo stambiomis kupiūromis, daugiausia po 200 Lt. Pinigai buvo sudėti į kažkokį paketą, didelį voką. Tiksliai dabar nepamena, kaip buvo sudėti pinigai, negali atsakyti į šį klausimą. Negali pasakyti, kiek sumokėjo akcininkams, kai pirko įmonę su puse milijono grynųjų pinigų. Jis pirko ne pinigus, o akcijas. Gautus įmonės pinigus saugojo, niekur neleido, nes įmonė tuo metu nevykdė veiklos, ne vienus metus bylinėjosi su Mokesčių inspekcija, kad Mokesčių inspekcija sugrąžintų PVM. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos, buvo areštuota įmonės sąskaita. Kol teisminiai ginčai užsibaigė, visą tą laiką Mokesčių inspekcija skaičiavo palūkanas, išėjo taip, kad ta įmonė jau ir nebegalėjo dirbti. Jis žadėjo skelbti bankrotą, bet po kažkurio laiko jį uždarė į įkalinimo įstaigą, taip ir nebaigė sutvarkyti įmonės dokumentus. 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perrašė Anglijos kompanijai. Už kiek pardavė akcijas, neatsimena. Naujo akcininko vardas M., o pavardę reikėtų patikslinti. M. gyvenamoji vieta buvo užsienyje, Škotijoje. Šiuo metu neturi jokių naujojo savininko kontaktų. Bet per draugus bando jį surasti. Turėjo visus dokumentus, bet buvo uždarytas įkalinimo vietoje ir iš to buto, kuriame buvo įmonės dokumentai, jo daiktai, viskas buvo išvežta. Pinigus laikė seifuke. Turėjo tokį seifuką namuose, paskui pinigus buvo pervežęs į vieną iš biurų. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) g. turėjo biurą, paskui kitur. Pinigai ir dokumentai, viskas buvo kartu. Dokumentai dingo, o pinigus jis perdavė 2012 m. užsienio kompanijai. 2010 metais FNTT pareigūnai darė kratą pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), ten gyveno. To buto savininkė yra moteris, kuri gyvena Kanadoje. Savininkės vardo, pavardės nežino. Nuomą mokėjo per įmonę, kuri buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo A. Č. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu.

Remiantis 2009-10-30 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis, kurias pateikė E. L., nustatyta, kad 2009-10-30 E. L. pardavė, o A. Č. įsigijo 3 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų už 3 000 Lt, 2009-10-30 A. S. pardavė, o A. Č. įsigijo 4 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų už 4 000 Lt, 2009-10-30 S. S. pardavė, o A. Č. įsigijo 3 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų už 3 000 Lt. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys patvirtintos šalių parašais (t. 1, b. l. 68–70).

Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015-03-06, civilinėje byloje Nr. B2-978-253/2015 iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Bankroto administratoriumi paskirtas Mindaugas Šmatavičius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai (direktorius, savininkas) įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (t. 1, b. l. 4–5).

Kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius Mindaugas Šmatavičius parodė, kad patikrinus 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, nustatė, kad įmonės mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. sausio mėn. siekė 429 000 Eur ir buvo susidariusi nuo 2006 metų, todėl 2015-01-12 Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-23 civilinėje byloje B2-978-253/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutartis įsiteisėjo 2015-03-06. Įmonės vadovas nuo 2001-08-28 iki 2009-11-04 buvo E. L., o nuo 2009-11-04 – A. Č.. Nuo 2009-11-04 įmonės vienintelis akcininkas yra A. Č.. Teismui iškėlus bankroto bylą, paskutiniam įmonės vadovui A. Č. išsiuntė pranešimą, kad įmonės turtas ir visi dokumentai privalo būti perduoti bankroto administratoriui per 15 dienų, tačiau dokumentai bankroto administratoriui nebuvo pateikti. Paaiškėjo, kad A. Č. yra įkalinimo įstaigoje. 2015 m. spalio mėn. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo A. Č.. Klaipėdos apygardos teismui A. Č. pateikė 2015-11-24 prašymą, kuriame nurodė, kad jis, kiek atsimena, nuo 2012 m. pabaigos nebėra įmonės akcininkas ir direktorius, bei prašė papildomo laiko pateikti akcijų pardavimo dokumentus. Iki 2016-06-10 A. Č. nei teismui, nei jam nepateikė nei akcijų pardavimo dokumentų, apie kuriuos jis kalba 2015-11-24 prašyme, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentų. Mano, kad A. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, jų galbūt tinkamai nesaugojo ir yra praradęs. Galbūt tyčia yra paslėpę arba sunaikinę įmonės apskaitos dokumentus, taip siekdami nuslėpti galbūt atliktus neteisėtus veiksmus ir pasisavintą turtą. Jam kaip bankroto administratoriui taip pat neperduotas įmonės turtas. Turto dydį nustatė pagal VĮ Registrų centro pateiktą paskutinę įmonės finansinę atskaitomybę už 2010 metus. Iš balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikį turtą sudarė 805 858 Lt (233 392,00 Eur) vertės turtas. Atsargos, išankstiniai mokėjimai – 2 360 Lt (683 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 224 710 Lt (65 080 Eur), kitas trumpalaikis turtas – 14 460 Lt (4 188 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 564 328 Lt (163 441 Eur). Ar įmonės vadovas faktiškai gavo balanso eilutėje „gautinos sumos“ nurodytus 224 710 Lt (65 080 Eur), patvirtinti negali, nes jokių duomenų apie tai neturi. Kokie asmenys (fiziniai, juridiniai) turėjo sumokėti šias sumas, nurodyti negali. Kas sudarė 2010-12-31 kitą trumpalaikį turtą – 14 460 Lt (4 188 Eur), nurodyti negali. Ar šios atsargos buvo sunaudotos, parduotos ar saugomos iki bankroto bylos iškėlimo, nežino. 2010-12-31 balanso duomenimis, įmonė turėjo 564 328 Lt (163 441,00 Eur) pinigų ir pinigų ekvivalentų. Jokie buhalterinės apskaitos dokumentai jam neperduoti. Duomenų, patvirtinančių, kokiems tretiesiems asmenims galbūt buvo perduotas įmonės turtas, neturi ir pateikti negali, kadangi nėra perduoti įmonės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 54–55).

2015-12-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. Č. paskirta 1 000 Eur bauda ir jis pakartotinai įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos bankroto administratoriui perduoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir visus dokumentus (t. 1, b. l. 22–23).

Iš 2017-10-09 Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2001-08-29 iki 2009-11-04 įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius buvo E. L., o laikotarpiu nuo 2009-11-04 iki 2015-03-19 – A. Č.. Nuo 2009-11-04 kaip įmonės vienintelis akcininkas yra įregistruotas A. Č. (t. 1, b. l. 95–97).

Iš 2017-10-09 „Sodros“ išrašų matyti, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2009-11-10 iki 2015-03-26 buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei už jį buvo mokamos įmokos (t. 5, b. l. 13–16).

Iš 2016-12-02 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad E. L. pateikė 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų inventorizacijos aktą (b. l. 82–83), 2009-11-10 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000005 (b. l. 81), 2009-10-11 dokumentų perdavimo–priėmimo aktą (b. l. 84–85), 2009-11-10 kasos perdavimo aktą (b. l. 86), 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą (t. 2, b. l. 77–87).

2017-07-03 raštu Nr. 25/12-1-10-10445 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, kurie buvo paimti kratos metu atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-02045-10 (t. 2, b. l. 100–105).

Iš 2017-07-10, 2017-08-24-2017-08-25 Apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (t. 2, b. l. 106–112, 113–115).

Remiantis 2017-10-09 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: 2004, 2005, 2006 metų avansinė apyskaita, segtuvas Nr. 109, pirmasis lapas „Apyvartos žiniaraštis“ nuo 2006-03-01 iki 2006-03-31, ties data 2006-03-01 pagal dokumento numerį 38 „Kontrahentas“ – E. L., kor. sąsk. 272, „Debetas“ – 295 880; - Kasa, 590 lapų, 2003, 2004, 2005, 2006, segtuvas Nr. 101, 590 lapų, apyvartos žiniaraštyje nuo 2006-07-01 iki 2006-07-31, data – 2006-07-17, „Kontrahentas“ – E. L., kor. sąsk. 2435, kreditas 261 364,90 Lt; kasos išlaidų orderis Nr. 50, 2006-07-17 išduota E. L. 261 364,90 Lt, pagrindas – ūkio išlaidoms, išdavė kasininkas E. L. vadovui E. L.. Tarp apžiūrėtų buhalterinės apskaitos dokumentų nerasta jokių apskaitos įmonės dokumentų nuo 2007 metų iki 2009-11-10. Taip pat nerastas kasos pajamų orderis, serija STA Nr. 000005, 2009-11-10 išrašytas E. L. 563 959,03 Lt, išduotas A. Č., kasos inventorizacijos aktas (t. 2, b. l. 116–118, 119–122).

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 2006-2009 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus patikrinimo nuo 2005-11-21 iki 2006-02-12 aktus bei priimtus sprendimus dėl priskaičiuoto PVM, pelno mokesčių, delspinigių ir baudų (t. 3, b. l. 3–135).

Liudytoja R. M. parodė, jog daugiau kaip prieš 10 metų dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi laivų remontu. Direktorius buvo E. L.. Žino, kad buvo parduodamos ir perkamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Šiame sandoryje ji nedalyvavo. Suruošė visus buhalterinius dokumentus, surašė perdavimo aktą ir perdavė direktoriui E. L.. Įmonės kasoje buvo pinigų likutis. Už kasą buvo atsakingas direktorius E. L.. Kai A. Č. nusipirko įmonę, deklaracijas ji dar pildė, bet neatsimena, iki kokio laikotarpio. Už tai A. Č. pinigų nemokėjo, niekas nemokėjo. Kokius dokumentus pildė, neprisimena. Negali prisiminti, kas prieš 10 metų įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu komentavo dokumentus, kuriuos jai rodė pareigūnas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad „dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės direktoriumi buvo E. L., įmonės kasa buvo pas direktorių. Grynųjų pas ją nebuvo. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal direktoriaus pateiktus kitų įmonių išrašytus dokumentus: pirkimo sąskaitas - faktūras, kasos dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinius dokumentus išrašydavo arba E. L., arba jo nurodymu ji pati. Excel programa vedė UAB „(duomenys neskelbtini)" registrus: Pirkėjų skolos, Tiekėjų skolos, Darbo užmokesčio priskaitymas, Atsargų apskaita, Kasos knyga, Banko dokumentai. Vedė Operacijų žurnalą ir Didžiąją knygą. Pildė ir teikė privalomas ataskaitas ir deklaracijas mokesčių inspekcijai ir Sodrai, sudarydavo ir pateikdavo balansus. 2006 m. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)", laikotarpio 2002-2006 m. buhalterinius UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus įmonės kabinete (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko E. L. paprašė, kad sudarytų dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, kadangi jis ketina parduoti įmonę A. Č.. Ji sunumeravo dokumentų lapus ir surašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriame nurodė naujajam savininkui perduodamų dokumentų sąrašą ir paliko jį E. L.. Vėliau skambindavo naujasis akcininkas A. Č. ir jam padėdavo pildyti deklaracijas, sudarydavo ir pateikdavo balansus. Pagal balansą, sudarytą 2010-12-31 duomenimis, įmonė ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikį turtą sudarė 805 858 Lt vertės turtas - tai medžiagos ir detalės, skirtos laivų remontui. Per vienerius metus gautinos sumos – 224 710 Lt - tai paslaugų pirkėjų skola, tiksliai įvardinti kokio pirkėjo, negali, nes neprisimena. Balanse nurodyti pinigai ir pinigų ekvivalentai – 564 328 Lt - tai likutis, tikriausia kasoje ir banke, tiksliai atsakyti negali“ (t. 1, b. l. 80–81).

Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad „apklausos metu jai pateiktas 2009-11-10 dokumentų perdavimo aktas, kiek pamena, yra tas, kurį ji ruošė. Tačiau mano, kad buvo dar vienas perdavimo aktas, kur buvo įtraukti 2009 metų dokumentai. Tarp jai parodytų ikiteisminio tyrimo įstaigoje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų nėra nei Didžiosios knygos už likusius laikotarpius iki 2009 metų, balanso bei pelno - nuostolių ataskaitos, kasos knygos. Neprisimena, ar ruošė jai apklausos metu pateiktą kasos pajamų orderį Serija STA Nr. 0000005, išrašytą 563 959,03 Lt sumai. Šis kasos pajamų orderis turėjo būti įtrauktas į 2009 metų kasos knygą. Apklausos metu jai pateiktas kasos pajamų orderis Serija STA Nr. 0000005 yra tik jo antra dalis, kurioje nesimato kasos pajamų orderio viršutinės dalies, kur būtų galima nustatyti, į kokią sąskaitą įtraukta buhalterijoje. Ši antra dalis lieka kaip patvirtinimas, kad pinigus perdavė. Po suruoštų dokumentų perdavimo akto E. L., kurių pagrindu ir perdavė naujajam direktoriui A. Č. visus įmonės dokumentus, ji įtraukė į apskaitą ir apklausų metu jai pateiktą kasos pajamų orderį į apskaitą. Nebūtų įtraukus į balansą, jei nebūtų pateiktas dokumentas, patvirtinantis apie įmonės sandorius ar turimus pinigus. Nematė, kaip pats E. L. perduoda įmonės dokumentus. Jei įtraukta į balansą, kuris buvo pateiktas VĮ „Registrų centras", vadinasi dokumentai, patvirtinantys įmonės pinigų perdavimą nuo vieno atskaitingo asmens kitam atskaitingam asmeniui - naujajam direktoriui, buvo. Jos nuomone, nuo 2006 metų įmonė nevykdė veiklos, tačiau ji teikė ataskaitas valstybinėms institucijoms direktoriaus nurodymu. Duomenis teikė valstybinėms institucijoms pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai pat liudytoja paaiškino, kad pagal 2009 metų balansą eilutėje pinigai 564 328 Lt yra įtraukti apskaitoje kaip grąžinti atskaitingo E. L. pinigai į kasą, nes direktorius E. L. 206-03-30 ir 2006-07-17 iš kasos buvo išmokėta viso 557 244,90 litų kaip atskaitingam asmeniui. E. L. 2009-11-10 pagal kasos pajamų orderį grąžino skolą 563 959,03 Lt į įmonės kasą, orderyje nurodant „grąžintas avansas“ (t. 1, b. l. 85–87).

Liudytojas E. L. parodė, jog buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tai buvo laivų remonto, statybos verslas. Nusprendė su partneriais parduoti akcijas, nes buvo prasidėjęs mokestinis ginčas su Valstybine mokesčių inspekcija. Spaudoje buvo skelbimai apie ketinimus parduoti akcijas. Taip pat per draugus, pažįstamus buvo skleidžiama informacija, kad parduodama firma. Pardavimo dokumentus suruošė buhalterė. Akcijų pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusiame biure. Prieš tai buvo derybos, su A. Č. buvo susitikę ne vieną kartą. Parduodant akcijas ginčas su VMI dar nebuvo pasibaigęs, apie tai pirkėją informavo, kad vyksta teisminiai ginčai. Kaip baigėsi ginčas su VMI, nežino. Akcijų pardavimo momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pristabdyta, užsakymų nebuvo, buvo neaiški situacija, nes buvo krizė. A. Č. buvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai ir pinigai. Buhalteriniai dokumentai buvo keliose dėžėse. Pinigai buvo supakuoti stambiomis kupiūromis bankiniu pakavimu. Negali tiksliai pasakyti, kokiomis kupiūromis buvo pinigai. Pinigai buvo sudėti į seną A3 formato voką nuo korespondencijos. A. Č. buvo perduota virš 500 000 Lt grynaisiais, kurie buvo susikaupę kasoje, nes buvo imami iš banko sąskaitos. Pinigai nebuvo naudojami, nes firma nevykdė veiklos. Piniginės lėšos – 563 000 Lt – buvo pas jį, kaip atskaitingą asmenį, nes šios lėšos 2006 m. buvo išlaiduotos jam, kaip atskaitingam asmeniui. A. Č. dar kelis kartus skambino ir klausė kažkokių smulkmenų, sakė, kad skambintų buhalterei, kuri patars.

Liudytojas M. M. parodė, jog pagal 2012-03-05 turto perdavimo aktą iš A. Č. gavo tik segtuvą su kažkokias dokumentais. 563 959,03 Lt iš A. Č. negavo. Tokie pinigai buvo nurodyti, kad yra kasoje, pinigai buvo tik buhalteriškai. Jis pinigų nematė, neėmė. Jam buvo pasakyta, kad ta pinigų suma turėtų grįžti po kažkokių teisminių ginčų. Jis net nežiūrėjo, kokie ten buvo buhalteriniai dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo juridinis asmuo. Pasirašė kažkokią perdavimo sutartį. Jis turėjo sutartį užregistruoti Registrų centre. Žinojo, kad yra problemų su įsigyjama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad yra kažkoks teisminis procesas dėl PVM. Manė, kad viskas greitai susitvarkys, tai ir pasiėmė tą įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. Jis buvo Anglijos firmos atstovas, firma pirkdavo prekes Anglijoje ir veždavo į Lietuvą. Tas turto perdavimo aktas buvo pasirašytas tada, kai buvo grįžęs į Lietuvą, bet tiksliai datų, laiko nepasakys. Jis tuo metu atvežė prekių į Lietuvą. Buhalteriniai dokumentai dabar yra Anglijoje. Bankroto administratorius visus dokumentus pasiėmė. Į angliškos firmos balansą įtraukė įsigytą turtą. Buvo įtraukti ir tie kasos pinigai, bendra suma – apie 250 000 svarų sterlingų. Anglijoje buvo normali įmonė, vykdė veiklą, nemažai ten pinigų sukosi, kitaip negalėjo, juk pirko už įmonės pinigus. Anglijos firma dabar jau yra uždaryta, nevykdo jokios veiklos. Lietuvoje gyvena nuo 2013 m. Anksčiau gyveno Škotijoje, Edinburge. Būtent ten buvo užsiregistravęs įmonę. Vėliau persikėlė gyventi kitur. Iš Anglijos išvažiavo savo noru.

2017-05-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/36 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Č.) laikotarpiu nuo 2009-11-10 iki 2015-02-23 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Č.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nepagrindė laikotarpiu nuo 2009-11-10 apskaitos dokumentais UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų – 563 959,03 Lt – perdavimo nenustatytam asmeniui. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo teisingumo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Č.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų, kur nurodyta „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą", „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, laikantis Archyvų departamentų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų." (redakcija galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2012-12-31), „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“ (redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Č.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta: „..privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Č.) nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvo 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės: 10.15 punkto, kur nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai <...> ir kita)“ minimalus dokumentų saugojimo terminas – 10 metų. Nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų inventorizacijos akto, 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000005 (563 959,03 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų pagal 2009-11-10 dokumentų perdavimo–priėmimo aktą – 135 lapų, 2009-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos perdavimo akto, AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2010-05-27 iki 2014-05-30. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2009-11-10 iki 2015-02-23 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 38–44). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. teismui pateikė 2012 m. kovo 5 d. Turto perdavimo aktą. Šiame akte nurodyta, jog šiuo aktu patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas ir akcininkas A. Č. perdavė, o naujojo akcininko kompanijos MR.BINMANN LIMITED įgaliotas atstovas M. M. perėmė iš buvusio akcininko ir vadovo 563 959,03 Lt kasą ir visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. kovo 5 d., kai įvyko akcininko pasikeitimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku tapo kompanija MR.BINMANN LIMITED (t. 5, b. l. 166).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. Č. nupirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš direktoriaus ir kasininko E. L. perėmė kasoje buvusius 563 959,03 Lt. Liudytojas E. L. ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pinigus dideliame voke A. Č. perdavė. A. Č. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, taip pat kasininkas. Visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo kaltinamojo A. Č. žinioje. Šias aplinkybes kaltinamasis pripažino ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis taip pat detaliai papasakojo, kokiame voke pinigai buvo perduoti, kur pinigus saugojo. Šių aplinkybių niekas neginčija. Kaltinamojo A. Č. ir liudytojo M. M. parodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo Anglijos įmonei teismas vertina kritiškai kaip siekį kaltinamajam A. Č. išvengti atsakomybės. Liudytojas M. M. parodė, jog nesidomėjo, kokie buhalteriniai dokumentai buvo gauti iš A. Č., negalėjo nurodyti bent vieno dokumento pavadinimo, nors teigė, kad dokumentus įtraukė į savo firmos apskaitą. Liudytojas teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko už kompanijos MR.BINMANN LIMITED pinigus, todėl įtraukė turtą į minėtos firmos balansą, bet iš 2012-03-05 Turto perdavimo akto nustatyta, kad buvo tik pakeistas akcininkas, bet apie kokius nors sumokėtus pinigus akte nenurodyta. Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dokumentų neišsaugojo. Kaltinamasis A. Č. teigė, kad Turto perdavimo aktą per draugus, pažįstamus gavo iš Anglijoje gyvenančio asmens, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo, bet teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliau paaiškinti dokumento atsiradimo Lietuvoje aplinkybių. Nenurodė, kas Turto perdavimo aktą parvežė, kas Anglijoje surado ir pasirūpino dokumento perdavimu į Lietuvą. Teismui nepateikė jokių asmenų kontaktinių duomenų, kad būtų galima patikrinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu neatskleidė jį teisinančių išsamių aplinkybių apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, dokumentų perdavimą Anglijoje registruotai firmai. Liudytojas M. M. parodė, jog iš Anglijos išvažiavo 2013 metais ir nuo to laiko gyvena Lietuvoje. Be to, pagal liudytojo M. M. parodymus visi MR.BINMANN LIMITED dokumentai yra Anglijoje pas bankroto administratorių. Todėl šios aplinkybės paneigia kaltinamojo A. Č. teiginius, kad teismui pateiktą dokumentą gavo iš Anglijos, nes 2017 m. ar 2018 m. M. M. gyveno Lietuvoje ir negalėjo Anglijoje perduoti dokumentą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ant 2012 m. kovo 5 d. Turto perdavimo akto nėra įsigijusio juridinio asmens antspaudo, yra tik kompanijos MR.BINMANN LIMITED įgalioto atstovo M. M. parašas. Teismui ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog Turto perdavimo aktas buvo surašytas vėliau, kai visi firmos MR.BINMANN LIMITED dokumentai, M. M. teigimu, buvo perduoti bankroto administratoriui Anglijoje. Pats kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu teigė: „tuo metu nuomojosi butą adresu (duomenys neskelbtini), kur paliko akcijų pirkimo - pardavimo dokumentus. Vėliau jam teko 5-6 mėn. išvykti į užsienį ir 2013 m. grįžęs bute rado naują nuomininkę D., kurios jokių kontaktų neturi. Vėliau jis atsidūrė įkalinimo įstaigoje ir neturėjo galimybių iš D. atsiimti UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pardavimo dokumentų. Pas ją gal buvo likę ir kokių kitų buhalterinių ataskaitų“. Kaltinamasis pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neišsaugojo, juos prarado nuomotame bute 2013 m. Šie kaltinamojo teiginiai prieštarauja jau minėtam 2012 m. kovo 5 d. Turto perdavimo aktui, kad 2012 m. kovo 5 d. buvo perduoti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. kovo 5 d. Taip pat tarp liudytojo M. M. ir kaltinamojo A. Č. teiginių yra prieštaravimas. Kaltinamasis A. Č. teigia, kad visus pinigus, gautus iš E. L., perdavė M. M.. M. M. neigia gavęs kokius nors grynuosius pinigus iš kaltinamojo A. Č.. Liudytojas M. M. teigia, kad buvo buhalterinis trūkumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokios veiklos ir kaltinamasis A. Č. nepateikė finansinius dokumentus, patvirtinančius 563 959,03 Lt panaudojimą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. Č. šiuos pinigus pasisavino. Pasisavintų pinigų suma viršija 250 MGL sumą, todėl kaltinamojo A. Č. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – pasisavinimas kaltinamojo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto.

Kaltinamojo A. Č. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. Č. siekdamas nuslėpti pasisavinimą piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atleistas iš direktoriaus pareigų, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje tyčia paslėpė anksčiau kaltinime minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiline ieškove. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė ieškinį. Ieškiniu prašo iš A. Č. priteisti pasisavintas pinigines lėšas 163 333,82 Eur. Ieškinys pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas. Iš kaltinamojo A. Č. priteistina 163 333,82 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas skirdamas kaltinamajam A. Č. bausmę atsižvelgia į tai, kad remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, teismas skirdamas bausmę turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Būtent šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. Č. linkęs daryti nusikalstamas veikas. Įmonės, kurioms kaltinamasis vadovavo, ūkinę finansinę veiklą vykdė vengdamos mokėti mokesčius. Šioje baudžiamojoje byloje bandė perkelti atsakomybę kitam asmeniui, ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo A. Č. gyvenimo būdo padarinys. Kaltinamasis A. Č. nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 5, b. l. 2, 19–26), anksčiau teistas tris kartus. Paskutinį kartą 2017-07-28 Klaipėdos apygardos teismo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra sunkus nusikaltimas, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nors nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet atsižvelgiant į tai nusikalstama veika prasidėjo 2009 metais, ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas tęsėsi kelerius metus, kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. Č. subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti su 2017 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – penkerius (5) metus laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti 2017 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies atliktą bausmę.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės nuosprendis, – palikti nepakeistą.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti. Priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. Č. 163 333,82 Eur.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis