Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Administracinė byla Nr. AS-602-82-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
AS-602-82-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00334-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602–82/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00334-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti statybos leidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo S. B. 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (18.8)-ASK1-566 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti statybos leidimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 12 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu Bangų g. 6-66, Palangoje rekonstravimui, nurodydamas, kad rekonstravimu bus atliktas kapitalinis buto remontas, laiptinės dalies atitraukimas, buto balkono rekonstravimas, rūsio po butu įrengimas. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ginčijamu 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, išnagrinėjęs minėtą prašymą, paprašė pareiškėjo pateikti: projektinius pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma gyventojų, suderintus su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Palangos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyriui; rūsio įrengimui po butu paprašė paruošti projektinius pasiūlymus ir suderinus juos su pastato (namo) bendrasavininkiais įstatymų nustatyta tvarka pateikti Architektūros ir urbanistikos skyriui; nurodė, kad tik pateikus prašomus dokumentus jo prašymas bus nagrinėjamas toliau; paaiškino, kad viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad ginčo projektinius pasiūlymus bei kitus prašytus pateikti dokumentus pareiškėjas pateikė Architektūros ir urbanistikos skyriui nėra. Byloje pateiktas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 137, buto adresu Bangų g. 6-66, Palangoje, rekonstrukcijai, rūsio po butu įrengimui, buvusios priešgaisrinės laiptinės dalies rekonstrukcijai, išduotas pareiškėjui 2006 m. gegužės 9 d.

Teismas, įvertinęs ginčijamo akto (rašto) turinį, faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad šis aktas (Raštas) laikytinas vienu iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių nustatymas, tyrimas, informuojamas prašymą pateikęs asmuo apie tai, kokius duomenis jis turi pateikti tam, kad išspręsti jo prašymą ir priimti sprendimą ir (ar) pan., o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, galinčių būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Aplinkybė, jog ginčijame rašte paminėta apskundimo tvarka, savaime nedaro šio rašto individualus administraciniu aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme, kuris visais atvejais įtakoja pareiškėjo teises ir (ar) gali būti ginčo byloje objektu. Teismas konstatavo, kad teisines pasekmes šiuo atveju pareiškėjui galėtų sukelti tik galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, priimtas gavus visus reikalingus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 12 d. prašymu neprašė atsakovo išduoti statybos leidimą, teismas padarė išvadą, kad abu pareiškėjo skundo reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad skundu ginčijamas raštas nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes tai procedūrinio pobūdžio dokumentas, o ne materialines teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis administracinis aktas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį; įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti statybos leidimą sutinkamai su pareiškėjo teikiamu techniniu buto perplanavimo ir balkono rekonstrukcijos (statybos) projektu; priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 5 200 Lt negautų pajamų dėl nebaigtos buto rekonstrukcijos (neišduoto statybos leidimo) ir dėl talpinamų statybinių medžiagų bute; priteisti pareiškėjui 139 Lt žyminio mokesčio sumą ir 156 Lt (nuo 5 200 Lt) sumą.

Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino pareiškėjo buto perplanavimo ir balkono rekonstrukcijos (statybos) techninio projekto, kurį atsakovas ne vieną kartą atmetė be jokių objektyvių priežasčių, o nagrinėjant bylą teisme, nepateikė jokių minimo projekto neatitikimo statybos reglamentams techninių ar kitokių trūkumų. Mano, kad teismas nepagrįstai nepanaikino skundžiamo atsakovo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kuris prieštarauja 2009 m. rugsėjo 10 d. buto perplanavimo ir buto balkono rekonstrukcijos (statybos) techniniam projektui, kurio vienas iš egzempliorių yra pas atsakovą. Prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti atsakovui pateikė po to, kai atsakovas 2009 m. spalio 18 d. grąžino jam pateikto minimo projekto egzempliorių. Pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių trūkumų, pridėdamas tipinę formą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo. Pareiškėjui neaišku, kokie specialūs architektūriniai sprendimai taikytini paprastam balkonu, kuris statomas ne iš pagrindinio fasado, o iš kiemo. Šią formą pareiškėjas užpildė neįsigilinęs, t.y. mechaniškai. Mano, kad šis atsakovo reikalavimas yra eilinė priedanga vilkinti projekto realizavimo procesą. Tuo tarpu, minimi architektūriniai sprendimai realizuoti techniniame projekte.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas neatsisakė išduoti architektūrinių reikalavimų ar statybą leidžiančio dokumento, tačiau paprašė, kad pareiškėjas pateiktų projektinius pasiūlymus, kuriems pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 d. pritartų namo konstrukcijų ir patalpų bendraturčiai. Pažymi, kad projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė bendraturčuai ir pagal kuriuos būtų galima išduoti architektūrinius reikalavimus, atsakovui pateikti nebuvo. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau atsisakymo išduoti tokį dokumentą nėra. Skundžiamu informacinio pobūdžio raštu tik paprašyta pateikti papildomą informaciją. Todėl skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą, jei pateikus projektinius pasiūlymus (suderinus su bendraturčiais) architektūriniai reikalavimai nebūtų išduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, o byla nutraukta nepagrįstai, kadangi teismas neįvertino to, kad atsakovas ne vieną kartą atmetė pareiškėjo techninį projektą ir skundžiamu sprendimu, kuriame nenurodydamas konkrečių techninio projekto trūkumų ar neatitikimų statybos reglamento reikalavimams, vilkina projekto realizavimo procesą.

Remiantis bylos duomenimis, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2011 m. liepos 12 d. prašymą, ginčijamame 2011 m. rugpjūčio 30 d. Rašte paprašė pareiškėjo pateikti: projektinius pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma gyventojų, suderintus su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Palangos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyriui; rūsio įrengimui po butu paprašė paruošti projektinius pasiūlymus ir suderinus juos su pastato (namo) bendrasavininkiais įstatymų nustatyta tvarka pateikti Architektūros ir urbanistikos skyriui; nurodė, kad tik pateikus prašomus dokumentus jo prašymas bus nagrinėjamas toliau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009).

Teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t.y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialinės teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje.

Teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą (Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.).

Pareiškėjas teismui pareiškė du savarankiškus reikalavimus – panaikinti sprendimą ir įpareigoti išduoti statybos leidimą. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl reikalavimo įpareigoti išduoti statybos leidimą pagrįstumo, tai prieštarauja minėtoms procesinėms teisės normoms. Skundo dalykas bei pagrindas patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekė apginti statytojo teises. Teismas pernelyg formaliai įvertino pareiškėjo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo kaip netinkamai suformuluotą ir dėl to nenagrinėjo viso ginčo. Pareiškėjo reikalavimai bei nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas teismui skundžia institucijos neveikimą statybos procese (ABTĮ 90 str.). Todėl teismas privalėjo nagrinėti ginčą iš esmės ir vertinti ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus, ar privalėjo tokius aktus priimti (ABTĮ 3 str.). Minėti klausimai yra materialinės teisės klausimai, nagrinėtini priimant byloje sprendimą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Teismas turi teisę nutraukti bylą tik konstatvęs procesinio pobūdžio aplinkybes, kurių sąrašas yra baigtinis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnis). Toks reglamentavimas yra viena iš teisės kreiptis į teismą garantijų. Ginčijamu atveju teismas be pagrindo konstatavo, kad nėra minėtos prielaidos kreiptis į teismą – ginčas nepriskirtinas nagrinėti teismui, todėl be pagrindo bylą nutraukė.

Atskirajame skunde pareiškėjas pareiškė naujus reikalavimus – pareiškėjas prašo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 5 200 Lt negautų pajamų dėl nebaigtos buto rekonstrukcijos (neišduoto statybos leidimo), priteisti pareiškėjui 156 Lt (nuo 5 200 Lt) sumą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

Pareiškėjo pareikšti nauji reikalavimai dėl negautų pajamų nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais, todėl negalėjo būti pareikšti atskirajame skunde. Įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl atsisakymo priimti naujus reikalavimus teisme ar dėl apeliacinio proceso nutraukimo. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas dėl naujų aplinkybių nutraukiamas remiantis ABTĮ 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Ginčijamu atveju nėra apeliacinio apskundimo objekto, nes nėra priimtas teismo sprendimas dėl reikalavimų, kurie pareikšti tik apeliacinės instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas nagrinėti bylos kaip pirmoji instancija.

Netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 44 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjui teisė į nurodytų išlaidų atlyginimą atsiras tik tada, kai jo skundas bus išnagrinėtas ir byloje bus priimtas sprendimas. Skundžiama nutartimi pareiškėjui yra grąžintas žyminis mokestis, padarius išvadą, kad byla neturi būti nagrinėjama iš esmės. Atskiruoju skundu nutartis naikinama pripažinus minėtą nutartį ir teismo išvadas nepagrįstomis, todėl šiuo metu negali būti sprendžiamas išlaidų atlyginimo klausimas, nes įstatymas nenustato tokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta netinkamai pritaikius minėtas procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, todėl nutartis šioje dalyje naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 151 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl atskirojo skundo reikalavimų priteisti iš atsakovo 5 356 Lt.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan