- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- I-2939-142/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme 2013 m. balandžio 2 d. gautas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos (toliau – pareiškėja) skundas, kuriame pareiškėja prašo: 1) pripažinus atsakovų veiksmus nepagrįstais, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. kovo 21 d. aktą Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761; 2) įpareigoti atsakovą trumpiausiais įmanomais terminais vykdyti savo pareigas pagal kompetenciją ir išmokėti pareiškėjai įsiskolinimą už O. A. (O. A.) – iš viso 4 000 Lt, šią sumą indeksuojant; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjai 1 000 Lt turtinę žalą ir 1 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjos skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimų, todėl teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos įstatus (nuostatus), duomenis (dokumentus) apie vadovų išrinkimą (paskyrimą), patikslinti skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir pateikti žalos atsiradimą patvirtinančius įrodymus.
Šalindama skundo trūkumus pareiškėja 2013 m. balandžio 15 d. pateikė įstatus, Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, 2013 m. sausio 5 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo išrašą. Papildomame lape prie skundo paaiškino, kad neturi kvalifikuotos teisinės pagalbos, todėl nemoka argumentuotai įrodinėti patirtos moralinės žalos, nes sunku įrodyti visai organizacijai padarytą žalą, kai tik jos vadovas patyrė diskomfortą, kuris iš tarybos narių gavo griežtą papeikimą, todėl žalą atstovas įrodinės peržiūrint bylą iš esmės, dėl materialinės žalos atstovas teisme pateiks įrodymus, kuriuos rinkti reikia papildomai.
Skundą iš dalies atsisakytina priimti dėl to, kad byla nepriskirta administraciniam teismui, iš dalies kaip nenagrinėtiną teismų. Skundo dalis laikytina nepaduota.
Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėja Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos nariui O. A. 2010 m. gruodžio 24 d. paskolino 4 000 Lt. O. A. mirė 2011 m. rugpjūčio 7 d., jo turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybėn perėmė VMI. Pareiškėja 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į VMI su prašymu 4 000 Lt skolos sumą ir 6 procentus už kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. gruodžio 24 d. pervesti į pareiškėjos sąskaitą. Pareiškėja 2012 m. liepos 4 d. gavo VMI 2012 m. liepos 4 d. raštą Nr. (28.4-08-4)-RNA-29698, kuriame VMI nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą su prašymu atkurti terminus, skirtus kreditoriui kreiptis į atsakovą. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8145-871/2012 pareiškėjai terminas buvo pratęstas. Pareiškėja nurodo, kad 2012 m. spalio 26 d. gavo raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-43516 iš atsakovo (VMI), kuriame paaiškinta, kad pareiškėja turi kreiptis į VMI, kai po skolininko mirties praeis 18 mėnesių, kai inspekcija bus perėmusi skolininko turtą. Pareiškėja kreipėsi pakartotinai 2013 m. kovo 4 d. į VMI ir prašė vykdyti savo įsipareigojimus. VMI atsiuntė skundžiamą 2013 m. kovo 21 d. raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761. Pareiškėja šį raštą laiko atsisakymu vykdyti skolininko įsipareigojimus.
Vienas iš skundo reikalavimų yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš mirusiojo skolininko turto paveldėtojo – valstybės. Iš pareiškėjos skundo turinio aišku, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga siekia, jog VMI išmokėtų pareiškėjos O. A. suteiktą 4 000 Lt paskolą (ją indeksuojant), nes valstybė, kaip tai nustato Civilinio kodekso 5.62 straipsnis, paveldėjimo teise perėmė O. A. nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuos santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 5.63 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką skolininko (palikėjo) mirties atveju. Keliamas ginčas yra reguliuojamas paveldėjimo ir prievolių teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnyje išvardinamos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Keliamas ginčas dėl skolos išieškojimo iš paveldėto turto nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, tokius ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Dėl to šį reikalavimą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtą administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pareiškėja kelia reikalavimą dėl VMI 2013 m. kovo 21 d. rašto Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761 panaikinimo. Šiuo raštu nesprendžiami jokie viešojo administravimo srityje kylantys klausimai, juo tik atsakoma į pareiškėjos reikalavimą dėl 2011 m. rugpjūčio 7 d. mirusio O. A. skolos ir palūkanų (indeksacijos) apmokėjimo iš paveldėto turto. Raštas yra informacinio pobūdžio, juo paaiškinama, kokia tvarka bus sprendžiami skolos išmokėjimo iš paveldėto turto klausimai. Informacinio pobūdžio raštas negali būti administracinio ginčo dalyku.
ABTĮ 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas imasi ginti tik pažeistą ar ginčijamą teisę. ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalys teisės aktus apibrėžia kaip individualius teisės aktus ir administracinius aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Pareiškėjai skundžiamas raštas jokių teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje nesukuria, skundžiamu raštu netgi nėra atmetamas prašymas dėl skolos išmokėjimo, o tik nurodoma, kokiu būdu ir kada šis klausimas bus sprendžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos keliamas reikalavimas dėl rašto panaikinimo jo tenkinimo atveju neturės įtakos pareiškėjos pažeistų ar ginčijamų teisių gynimui, nenustatys, nepakeis ir nepanaiks jokių jos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis), nes, kaip minėta, skolos išieškojimo iš mirusio asmens palikto turto klausimai gali būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Todėl skundo reikalavimas dėl rašto panaikinimo negali būti administracinės bylos dalykas ir keliamas ginčas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču (reikalavimas nenagrinėtinas teismų).
Dėl to pareiškėjos skundą iš dalies atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais.
Teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartyje nustatė, kad skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 24 straipsnio reikalavimų, nes skunde nenurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir nepateikta patirtos materialinės žalos įrodymų. Todėl teismas nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. balandžio 19 d. nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmo, neveikimo), atlyginimo, pagrįsti patirtos materialinės žalos dydį.
Šalindama skundo trūkumus pareiškėja 2013 m. balandžio 12 d. papildomame lape prie skundo nurodė, kad moralinę žalą iš esmės patyrė Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos vadovas, kuris patyrė diskomfortą ir gavo iš tarybos narių griežtą papeikimą, dėl materialinės žalos paaiškino, kad daugiau negu parašyta skunde neturi ką papildyti, įrodymus pateiks vėliau.
Darytina išvada, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų skundo dėl žalos atlyginimo trūkumų. Pareiškėja neprašė pratęsti nustatyto termino, kad galėtų tinkamai nurodyti reikalavimo atlyginti žalą pagrindą ir pateikti įrodymus, tik nurodė, kad įrodymus pateiks vėliau.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose nustatyti turinio ir formos reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus (6 ir 7 punktai), neužtenka tik suformuluoti reikalavimą (skundo dalyką), bet būtina nurodyti ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. skundo pagrindą. Suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nulemia ginčijamo teisinio santykio ribas ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Todėl skundo dalykas ir pagrindas turi būti išdėstyti aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui, iš skundo turi būti aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis kreipiamasi į teismą ir kokio materialaus teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurios leistų spręsti žalos, apie kurią kalbama Civilinio kodekso 6.271 ir 6.250 straipsniuose, atlyginimo klausimą. Pareiškėja skunde abstrakčiai nurodo, kad materialinė žala atsirado iš išlaidų, kurios susidarė sprendžiant šį ginčą nuo 2011 metų, kad protinga išlaidų sumą viršija 1000 Lt. Pareiškėja visiškai nepagrindžia nurodytos materialinės žalos dydžio, nemotyvuoja valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: nenurodo valdžios institucijos neteisėtų aktų (veiksmų, neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Abstraktus aplinkybių, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde neįpareigoja teismo nagrinėti skundą, jei iš skundo neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėja (kokią neteisėtą valdžios institucijos veiką) ir kuo ji remiasi. Todėl pareiškėjai nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, neįmanoma apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų. Tas pats pasakytina ir dėl reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Be to, šalindama trūkumus pareiškėja paaiškino, kad neturtinę žalą iš esmės patyrė jos vadovas, ne pati pareiškėja. Tokiu atveju vadovas, kaip fizinis asmuo, o ne pareiškėja turėtų prašyti atlyginti patirtą neturtinę žalą. Šioje byloje pareiškėjos vadovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti nagrinėjamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjos vadovas, kaip fizinis asmuo, gali kreiptis į teismą atskiroje administracinėje byloje. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Kadangi pareiškėja skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo trūkumų nepašalino, ši skundo dalis laikytina nepaduota. Kita vertus, reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra išvestiniai iš pirmų dviejų reikalavimų, todėl atsisakius priimti pirmus du reikalavimus, negali būti priimti ir reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos.
Atsisakius priimti pareiškėjos skundą, jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 42 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 149 straipsniu teisėja
nutarė:
Atsisakyti priimti pareiškėjos Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą trumpiausiais įmanomais terminais vykdyti savo pareigas pagal kompetenciją ir išmokėti pareiškėjai įsiskolinimą už O. A. – iš viso 4 000 Lt, šią sumą indeksuojant.
Išaiškinti pareiškėjai, kad reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš mirusio skolininko turto palikimo priėmėjo gali būti keliamas bendrosios kompetencijos teisme.
Atsisakyti priimti pareiškėjos reikalavimą pripažinus atsakovų veiksmus nepagrįstais panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 21 d. aktą Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761, kaip nenagrinėtiną teismų.
Skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduota.
Išaiškinti, kad pareiškėja dėl turtinės žalos gali pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, pareiškėjos vadovas kaip fizinis asmuo dėl neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį (2013 m. balandžio 2 d. mokėjimo kvitas, Swedbank AB) grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.