- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- N-444-778-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-01383-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. nutarimu pripažino J. S. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jai 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad J. S. vairuodama automobilį buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai nuvažiavo. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. S. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą, nusprendžiant neskirti nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Paaiškina, kad automobilių susidūrimo nejuto, apie įvykį sužinojo tik kai pareigūnai išsikvietė ją į nuovadą. Pareigūnas, kvalifikavęs pažeidimą kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, rėmėsi apgadinto automobilio vairuotojo nurodyta aplinkybe, jog liudytojai, kurie nebuvo nurodyti ir apklausti, matė, kaip ji buvo išlipusi iš automobilio apžiūrėti eismo įvykio vietos ir tuomet pasišalino. Neginčija, kad buvo išlipusi iš automobilio, kadangi ruošėsi eiti į parduotuvę, tačiau pastebėjusi, kad paliko mažą tarpą šalia esančio automobilio vairuotojui įlipti į automobilį, grįžo ir perstatė savo automobilį, t. y. iš automobilio išlipo ne apžiūrėti susidūrimo vietos. Atkreipia dėmesį, kad apgadinto automobilio vairuotojas eismo įvykio pats nematė, jokių liudytojų nenurodė, nei teismas, nei policijos pareigūnai jų neapklausė. Paaiškina, kad yra tvarkinga vairuotoja, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra bausta tik 2 kartus, mano, kad nėra pagrindo netikėti jos paaiškinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
J. S. yra kaltinama padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantė iš esmės neginčija, jog jos vairuotas automobilis galėjo kliudyti ir apgadinti kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau teigia, kad jos veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, kadangi ji nejuto, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010, N62-5002/2010 ir t. t.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė apeliantės kaltės formos. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių apeliantės paaiškinimų matyti, kad ji nuosekliai teigia nejutusi automobilių kontakto, iš automobilio buvo išlipusi, tačiau pamatė, jog paliko per siaurą tarpą iki kito automobilio, į jį perstatė (b. l. 10, 23). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje apskritai nėra duomenų nei apie eismo įvykį sukėlusio, nei nukentėjusiojo automobilių apgadinimų mastą bei pobūdį, nėra aišku, todėl neįmanoma nustatyti, ar smūgis buvo stiprus, t. y. toks, kad jo nebuvo neįmanoma nepajusti ir suprasti, kad buvo kontaktas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nebuvo tirta apeliantės versija, jog ji iš automobilio išlipo ne apžiūrėti apgadinimų, o eiti į parduotuvę. Pažymėtina, kad byloje nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, nebuvo net bandoma rasti tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, arba pasidomėti, ar parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama – iš esmės remtasi tik nukentėjusiojo rašytiniais paaiškinimais, kurie grindžiami kitų asmenų atpasakotomis aplinkybėmis, tuo tarpu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens iškeltos versijos ir jos nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarimą J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.