- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-371-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49864-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- K. G.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 2 (dviems) metams 3 (trims) mėnesiams; BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir K. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-10-22 05.20 val. iki 2016-10-23 11.25 val. (dvi paros), nuo 2017-02-09 23.05 val. iki 2017-02-10 11.25 val. (viena para), nuo 2017-02-11 18.30 val. iki 2017-02-13 15.27 val. (dvi paros), nuo 2017-02-14 21.35 val. iki 2017-02-15 13.55 val. (viena para), nuo 2017-02-18 22.15 val. iki 2017-02-20 12.40 val. (dvi paros), nuo 2017-02-24 01.20 val. iki 2017-02-24 13.25 val. (viena para), nuo 2017-07-04 21.20 val. iki 2017-07-05 12.59 val. (viena para), iš viso dešimt parų ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-12-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendį pradėjus vykdyti nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, už tai, kad naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino motiną J. G., o būtent:
2016-10-22 apie 04.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina J. G. metu, mėtė daiktus, pribėgo prie jos, gulinčios lovoje, prikišo suspaustus rankų kumščius jai prie veido, grasino ją užmušti, nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji šaukėsi pagalbos, dėl ko kaimynas V. E. iškvietė policijos pareigūnus;
taip pat, jis 2017-02-09 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina J. G. metu, trankė ir laužė daiktus, demonstruodamas rankose laikomus akmenis, bandė suduoti, grasino su ja susidoroti, ją sumušti, „suknežinti galvą“, užmušti, nužudyti ją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus, toliau grasino J. G. susidorojimu;
taip pat, jis 2017-02-11 apie 17.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina J. G. metu, mėtė ir daužė daiktus, rankų kumščiais daužė buto sienas ir duris, spardė duris kojomis, grasino ją užmušti, suspardyti, kad ji numirtų, grasino pakarti, sukapoti ją ir kūną parduoti dalimis, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus, toliau grasino ją „pakasti“;
taip pat, jis 2017-02-14 apie 21.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina J. G. metu, grasino ją nužudyti, „užversti“, susidoroti su ja, metė rankose laikytą peilį ant grindų apie dviejų metrų atstumu nuo J. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus, toliau grasino ją „pakasti“;
taip pat, jis 2017-02-18 apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina J. G. metu, rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smailą daiktą, panašų į peilį, grasino ją užmušti, nužudyti, papjauti, supjaustyti peiliu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji iškvietė policijos pareigūnus;
taip pat, jis 2017-02-24 apie 00.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina J. G. metu, grasino ją suspardyti, „sutraiškyti jai galvą“, išnešti į upę, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji iškvietė policijos pareigūnus.
Be to, K. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2017-07-04 apie 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina J. G. metu, tyčia rankomis po vieną kartą smogė jai į kairę ir į dešinę ausį, du kartus ramentu smogė jai į dešinę koją, taip mušdamas J. G. sukėlė jai fizinį skausmą galvoje ir dešinės kojos čiurnoje.Apeliaciniame skunde K. G. prašo jį išteisinti arba sumažinti paskirtą bausmę. Taip pat prašo išklausyti Kauno apylinkės teismo proceso garso įrašus. Nuteistasis nuoširdžiai sako, kad tiesioginių grasinimų jo mamai J. G. nebuvo. Tai buvo konfliktai dėl to, kad nuteistasis gėrė.
Teismo posėdyje prokurorė D. Augustauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo K. G. gynėja R. Budrytė prašė jį tenkinti.Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas K. G. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo jį išteisinti, nurodo, jog tiesioginių grasinimų nukentėjusiajai J. G. nebuvo. Taip pat skunde apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis K. G. kaltę dėl sistemingo savo motinos J. G. bauginimo naudojant psichinę prievartą, taip pat dėl ją mušant sukelto fizinio skausmo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto. Apeliaciniame skunde neigiama kaltė ir nurodoma, kad tiesioginių grasinimų nukentėjusiajai nebuvo, prašoma išklausyti teismo proceso garso įrašus. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos, toks prašymas reiškiamas, nes nukentėjusioji, kurios parodymai yra vieni iš pagrindinių įrodymų šaltinių, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tik iš dalies palaikė savo pirminius parodymus, nurodė, kad sūnus K. G. jai negrasino, ji jo nebijo, netiki, kad sūnus galėtų ją sužaloti ar nužudyti. Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, tame tarpe ir pirmosios instancijos teisme vykusių 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 23 d. posėdžių, kuriuose buvo apklausiama nukentėjusioji, garso įrašus, pritaria žemesnės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytam nukentėjusiosios parodymų kaitos įvertinimui. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios pirminiai parodymai užfiksuoti pareiškimų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokoluose buvo teisingi, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu ji parodymus keitė siekdama sušvelninti sūnaus padėtį. Teismas remdamasis nukentėjusiosios iš karto po įvykių duotais parodymais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, kadangi jie atitinka rašytinius bylos įrodymus, o taip pat sutampa su kitų liudytojų parodymais. Nukentėjusiosios parodymus, duotus iš karto po įvykių, užfiksuotus pareiškimuose apie nusikalstamą veiką, pirminiuose proceso veiksmų atlikimo protokoluose, kad ji buvo bauginama, patvirtina bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. G. naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino savo motiną J. G. (t. y. 2016 m. spalio 22 d., 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. vasario 11 d., 2017 m. vasario 18 d., 2017 m. vasario 24 d.). Nuteistojo K. G. teiginius, jog jis nukentėjusiajai negrasino paneigia surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti bei įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė argumentuotą išvadą, kad netikėti nukentėjusiosios pirminiais parodymais nėra pagrindo. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje nukentėjusioji pirminiuose parodymuose, užfiksuotuose pareiškimų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokoluose išsamiai nurodydavo K. G. išsakytus žodžius ar atliktus bauginamojo pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu bei apibūdindavo savo būseną tuo metu. 2016 m. spalio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji J. G. nurodė, kad K. G. būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, priėjo prie jos gulinčios lovoje ir sugniaužęs kumščius prie jos veido sakė, kad ją užmuš, bijo sūnaus, nes jis yra prieš ją ir anksčiau smurtavęs (t. 1, b. l. 99-100). 2016 m. gruodžio 5 d. apklausoje nukentėjusioji taip pat nurodė, kad K. G. sugniaužęs kumščius sakė, jog ją nužudys. Kaimynas V. A. išgirdęs nukentėjusiosios pagalbos šauksmą iškvietė policijos pareigūnus. V. A. nurodė, kad kaimynė šaukiasi pagalbos, nes sūnus ją muša. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. R. patvirtino, jog nukentėjusioji J. G. įvykio vietoje jam sakė, kad K. G. ją grasina nužudyti, verkė, prašė pagalbos. Taip pat K. G. 2017 m. vasario 9 d. grasino savo motinai J. G. Tai patvirtino pati nukentėjusioji, kuri paskambinusi pagalbos, tiek ir tą pačią naktį apklausiama nurodė, jog neblaivus sūnus grasina ją sumušti, atvykusiems pareigūnams ji patvirtino, jog neblaivus K. G. grasina su ja susidoroti, daužo akmenis (t. 1, b. l. 116-118; 119-120). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina Tarnybinis pranešimas ir prie jo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti išmėtyti ir sudaužyti daiktai, taip pat policijos pareigūnas R. S. apklaustas liudytoju nurodė, jog nukentėjusioji buvo sutrikusi, verkė, sakė, kad K. G. agresyvus, daužo daiktus, demonstruodamas akmenis grasina sakydamas, jog suknežins galvą, užmuš, nužudys. Svarbūs ir šio liudytojo parodymai, nes net ir jam girdint K. G. elgėsi įžūliai ir grasino J. G. susidorojimu. K. G. grasino nukentėjusiajai ir 2017 m. vasario 11 d. Nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams ir apklausiama iš karto po įvykio nurodė, jog K. G. jai grasina, kad užmuš (t. 1, b. l. 132-133). Policijos pareigūnas M. R. patvirtino, kad nukentėjusioji nurodė sūnaus išsakytus žodžius, teigė jog bijo sūnaus. Taip pat nurodė, jog K. G. jo akivaizdoje apspjovė nukentėjusiąją, kartojo kad ją nužudys. Iš bylos duomenų matyti, kad taip pat įvykio aplinkybės klostėsi ir 2017 m. vasario 14 d., K. G. būdamas neblaivus grasino nukentėjusiajai, turėjo peilį, metė jį ant žemės, nukentėjusioji pareigūnams nurodė, jog K. G. jai grasino, sakė, kad papjaus (t. 1, b. l. 158-159). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. B. patvirtino, kad nukentėjusioji jam nurodė, kad K. G. jai grasino, sakė, kad pasiims peilį ir ją nužudys, paėmęs peilį, rodė jai, metė peilį ant grindų. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad net ir jam esant įvykio vietoje K. G. grasino užmušti ir papjauti nukentėjusiąją. Apklausiama po įvykio nukentėjusioji J. G. nurodė, kad sūnus jai grasino susidoroti, turėjo peilį, kurį metė ant grindų. 2017 m. vasario 18 d. K. G. taip pat grasino nukentėjusiajai, kuri paskambinusi pagalbos telefonu ir apklausiama po įvykio nurodė, jog sūnus grasino, pasiėmęs peilį (t. 2, b. l. 1-2, 10). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. Š., kuris nuvyko į įvykio vietą nurodė, jog nukentėjusioji J. G. paaiškino, jog K. G. jai grasino užmušti, supjaustyti peiliu. 2017 m. vasario 24 d. K. G. taip pat grasino savo motinai nukentėjusiajai J. G., kad ją suspardys, sutraiškys galvą, išneš į upę. Kad tokio pobūdžio grasinimai buvo patvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės kviečiant pagalbą, jos nurodytos aplinkybės apie tai, kad K. G. jai grasino smurtu, suspardyti, sutraiškyti galvą (t. 2, b. l. 21-22, 27). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. L. paaiškino, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, verkė, nurodė, kad K. G. grasina ją suspardyti, sutriuškinti galvą, o jo draugai žadėjo padėti nukentėjusiąją išnešti į upę. Įvertinus aptartus nukentėjusiosios J. G. pirminius paaiškinimus tiek policijos pareigūnams, tiek ir pirminėse apklausose ją apklausiant iš karto po įvykių, bei aptartus liudytojų parodymus, apeliacinio skundo argumentas, kad K. G. savo motinai negrasino atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi byloje esančių duomenų visumos pagrindu daroma priešinga išvada. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. S., M. R., A. B., patvirtino, kad K. G. nukentėjusiajai grasino susidorojimu net ir jiems girdint. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojai V. E., D. G. patvirtino, kad K. G. būdamas neblaivus, tampa agresyvus, neprognozuojamas. Kaip matyti iš bylos duomenų visomis dienomis, kai jis baugino nukentėjusiąją, šiuos veiksmus atliko būdamas neblaivus. Tą patvirtina byloje esantys pristatyto asmens testo alkoholiui protokolai. Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro abejonių nekeliančią išvadą, kad K. G. atlikti neteisėti veiksmai J. G. atžvilgiu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. G. nukentėjusiosios atžvilgiu išsakė grasinančio pobūdžio žodžius ir atliko veiksmus ne vieną kartą, visi įvykiai nenutolę laiko prasme vienas nuo kito, panašaus pobūdžio, todėl daroma išvada, kad nuteistojo atliktuose veiksmuose buvo sistemingumas, kuris yra vienas iš objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Be to, jo išsakytus grasinimus kaip realius, suprato nukentėjusioji, kviesdama policijos pagalbą, šaukdama kaimynų pagalbos, atvykus pareigūnams, matyti, jog nukentėjusioji būdavo išsigandusi, sutrikusi, verkė. Nukentėjusioji nurodė, jog K. G. ją jau buvo sumušęs, anksčiau buvo teistas už žmogžudystę, vieno iš įvykių metu turėjo peilį, kurį metė į nukentėjusiąją, kito daužė akmenis, taip pat jo išsakyti grasinantys žodžiai ir aplinkybė, jog būnant neblaiviu jis tampa agresyvus, patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti K. G. ir tikėti, jog jis įvykdys savo grasinimus. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo K. G. išteisinti, dėl BK 145 straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenų visumą, skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad K. G. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje taip pat nėra jokio pagrindo, nes jis padarė šį nusikaltimą ir pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus nepažeidė. Apeliaciniame skunde konkrečių argumentų susijusių su prašymu išteisinti dėl šio nusikaltimo nenurodoma. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nesutikti su skundžiamu nuosprendžiu šioje dalyje neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad K. G. tyčia rankomis po vieną kartą smogė nukentėjusiajai į kairę ir į dešinę ausį, du kartus ramentu smogė jai į dešinę koją, taip mušdamas J. G. sukėlė jai fizinį skausmą galvoje ir dešinės kojos čiurnoje. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. G. kaltę dėl minėtų veiksmų sukėlusių nukentėjusiajai fizinį skausmą patvirtina nukentėjusiosios J. G. iš karto po įvykio duoti parodymai, kurie sutampa su liudytojų V. A. ir G. G. parodymais, rašytiniais įrodymais, o taip pat iš dalies atitinka ir nukentėjusiosios teisme duotus parodymus. Šiuos parodymus, o taip pat ir rašytinius įrodymus išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, vertino tiek teisinančius nuteistąjį, tiek ir kaltinančius įrodymus, išsamiai pasisakė apie jų įrodomąją reikšmę. Aukštesnės instancijos teismas su pateiktu vertinimu visiškai sutinka, todėl dar kartą jų nekartoja. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai K. G. atžvilgiu iš kaltinimo pašalino aplinkybes, dėl sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir aplinkybę, kad K. G. ne mažiau, kaip po vieną kartą rankomis smogė ir spyrė nukentėjusiajai į galvą krūtinę. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. G. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo K. G. išteisinti nei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sumažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam K. G. skiriant ir individualizuojant bausmę.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. G. bausmes už du nusikaltimus, paminėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad du nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, jie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, yra baigti, įvertintos ir pasekmės (sukeltas išgąstis, baimė bei fizinis skausmas nukentėjusiajai). Apylinkės teismas tinkamai nustatė atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad K. G. nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimams įvykdyti bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Vertindamas nuteistojo pavojingumą, apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimus už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (nežymų J. G. sužalojimą), nusikaltimus įvykdė neišnykus teistumui yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, įvertino ir tai, kad K. G. atžvilgiu vyksta ir kitas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos J. G. atžvilgiu (BK 145 straipsnio 2 dalyje), todėl apylinkės teismas visiškai teisingai K. G. įvertino, kaip linkusį nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. G. 2003 metais gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, taip pat buvo gydomas 2017 metais, diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, tačiau specialisto išvadoje nustatyta, jog netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nuteistasis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Įvertinus visus šiuos duomenis, pritartina skundžiamame teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad K. G., piktnaudžiaujančiam alkoholiu ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės – areštas, jo nepaveikė teigiama linkme, jis toliau darė nusikaltimus, todėl tik reali laisvės atėmimo bausmė gali paveikti K. G.. Taigi, kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, sprendimą skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, iš esmės nulėmė aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad K. G. anksčiau yra teistas arešto bausmėmis, tačiau jos nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Pažymima ir tai, kad už apysunkio nusikaltimo numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus K. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos sankcijos vidurkiui artimos laisvės atėmimo bausmės, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra nėra aiškiai neteisingos, nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis K. G. bausmė galėtų būti švelninama BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindais. Apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų, paskirtas bausmes subendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį dalinio sudėjimo būdą.Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo K. G. sumažinti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.