Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai S. N., kaltinamojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno m. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2016-04-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams;

2) 2016-07-28 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. paskiriant bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 1 (vienerius) metus išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau nei 10 valandų, ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 8 (aštuonis) mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau nei 10 valandų, ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2016-04-18 nuosprendžiu paskirta gautine subendrinta neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir skirti S. N. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį per 10 (dešimt) mėnesių išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau nei 10 valandų, ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. kaltinamas tuo, kad buvusiam šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent tuo, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – buvusią sutuoktinę S. N., tai yra, tyčia bandydamas kumščiu suduoti du smūgius į veidą, ko pasėkoje jai rankomis užsidengus ir išvengus smūgių į veidą, pataikė į kairę ranką bei du kartus delnu sudavė į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. N. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d..

Kaltinamasis S. N. teismo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nurodė, kad taip jau išėjo, kad trečia kartą naudoja fizinį smurtą buvusios sutuoktinės atžvilgiu. Nurodo, kad buvo išgėręs, susipyko ir taip gavosi. Jam buvo šokas, kad ji turi meilužį. Todėl iš pavydo, iš šoko taip gavosi. Labai gailisi taip pasielgęs. Labai atsiprašo nukentėjusiosios ir pasižada teismui su ja nebendrauti, išeiti iš jos namų. Teismo prašo nesodinti jo į kalėjimą, o atidėti bausmės vykdymą. Jis atidirbo 10 val. nemokamų darbų, užsiregistravo priklausomybės centre, vykdo visus teismo skirtus įpareigojimus.

Nukentėjusioji S. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai jau trečias kartas kuomet kaltinamasis smurtauja. Įvykio dieną jai grįžus namo kaltinamasis užsipuolė kur ji buvo ir tuomet prasidėjo smūgiai. Po praeito nuosprendžio jis sakė, kad daugiau nebegers, tačiau geria kiekvieną dieną. Kaltinamasis jai pasakė, kad jis neturi ką prarasti, kadangi namų neturi, jos taip pat ir per paskutines savaites kaltinamajam protas pakriko.

Kaltinamajam S. N. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius (duomenys neskelbtini) str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. N. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas S. N. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-08-23 apie 23.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir buvusio sutuoktinio S. N., gim. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kurio metu pastarasis du kartus rankos kumščiu norėjo suduoti į veidą, bet ji užsidengė ir pataikė į kairę ranką, taip pat du kartus sudavė delnu į veidą. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta ir įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-8);

- nukentėjusioji S. N. apklausiama parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016-08-23 d. apie 23.10 val. grįžusi namus iš darbo rado atėjusį neblaivų buvusį sutuoktinį S. N., gim. (duomenys neskelbtini). Apie 23.30 val. tarp jų kilo konfliktas, kad pastarasis nori, kad ji su juo gyventų. Konflikto metu S. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti. Jai būnant koridoriuje pastarasis pradėjo prieš ją smurtauti, t.y., sudavė du kartus kumščiu į kairę ranką, kuria ji buvo užsidengusi veidą, po to du kartus delnu sudavė į veidą, tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto pastarasis pasišalino. S. minėtu adresu negyvena, tačiau turi nuo buto raktus. Butas, kuriame vyko konfliktas, priklauso jos tėvui A. S.. Jos buvęs sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Į policiją kreipėsi, kiek prisimena, keturis kartus, taip pat buvo padaręs sužalojimus, po kurių kreipėsi į medikus. Po šio įvykio į medikus nesikreips (b.l. 4);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš S. N., adresu (duomenys neskelbtini), faktas (b.l. 14-15);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 581 2016-08-24 00.51 val. S. N. nustatytas 3,19 promilių girtumas (b.l. 19);

- specialisto išvada Nr. 93TPK-664/2016, kurioje nurodyta, kad S. N. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 35);

- įtariamuoju apklaustas S. N. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė yra aiški, viską suvokia, yra blaivus, neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įtariamojo apklausos metu gynėjas nereikalingas. Dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nėra registruotas psichiatro įskaitoje, tačiau vykdydamas teismo nurodymus nuo 2016 m. birželio mėn. užsiregistravo Kauno priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Jo atžvilgiu buvo pradėtos kelios baudžiamosios bylos dėl smurto artimoje aplinkoje prieš S. N.. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas savo buvusią sutuoktinę S. N., gim. (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, yra vieno kambario. Jis nuosavybės teise priklauso S. tėvui. Su S. yra oficialiai išsiskyrę apie 5 metus laiko. 2016-08-23 d. vienas namuose vartojo alkoholį. Tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti apie 22 ar 23 val., kai S. sugrįžo į butą. Tarp jų kilo konfliktas dėl tarpusavio santykių ir tolimesnio gyvenimo, taip pat ji jam pradėjo priekaištauti, kad yra girtas. Būnant koridoriuje, galėjo būti, kad supykęs S. sudavė delnu du smūgius į kairę ranką, nes tuo metu, kiek prisimena, ji užsidengė veidą ir smūgiai kliuvo jai į kairę ranką. Po to jis jai delnu du kartus trenkė į veidą. Supranta, kad tokie jo veiksmai jai galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau tuo momentu apie tai tiesiog nesusimastė, nes buvo piktas ir girtas. Po to jis išėjo iš buto ir prie laiptinės atsisėdo ant metalinės tvorelės. Pamatė, kad ateina jų su S. sūnus, kuris jį sumušė, jam apsvaigo galva. Po to jis telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kas įvyko. Atvyko medikai jį apžiūrėjo. Taip pat atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė už tai, kad smurtavo prieš S.. Tikrai labai nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę. Pasižada ateityje prieš ją niekada nenaudoti jokio smurto, su ja nekonfliktuoti. Išėjęs iš areštinės jos atsiprašys. Taip pat ateityje pasižada nedaryti jokių naujų nusikaltimų (b.l. 53-55).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Visi aukščiau išvardinti veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo S. N. visišku prisipažinimu, kitais įrodymais kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad S. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš buvusią sutuoktinę S. N., tai yra, tyčia bandydamas kumščiu suduoti du smūgius į veidą, ko pasėkoje jai rankomis užsidengus ir išvengus smūgių į veidą, pataikė į kairę ranką bei du kartus delnu sudavė į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. N. fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. N. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš buvusią sutuoktinę. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šį nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės už analogišką nusikalstamą veiką, teistumui neišnykus. Tai reiškia, kad S. N. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės neatlikus (b.l. 41-47). S. N. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 36-40), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b.l. 48, 49). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 29), tačiau nuo 2016-06-10 yra Kauno apskrities priklausomybės ligų centro žinioje, diagnozė: F 10.2 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-08-24 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-644/2016 konstatuota, kad S. N. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 35). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad S. N. ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurtą buvusios sutuoktinės atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, todėl darytina išvada, kad S. N. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad S. N. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių, ateityje pasižada nedaryti nusikalstamų veikų, todėl, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 str. 2 d. numatyta, kad nuteistajam, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas, todėl S. N. atidėjus bausmės vykdymą skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, S. N. išbūtas laikiname sulaikyme.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-08-24 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-8795, kurioje nurodyta, kad advokatas Georgijus Zavtrakovas teikė antrinę teisinę pagalbą S. N. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto S. N.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2016-07-28 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu iš dalies jas sudedant. 2016-07-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, BK 65 str. tvarka pakeičiant laisvės atėmimo bausme ir prie jos pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, skirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 9 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo;

- nebendrauti su nukentėjusiąja S. N.;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti S. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-03 iki 2016-06-05 (dvi dienos) ir nuo 2016-08-24 iki 2016-08-24 13.35(viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš S. N. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.