- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-486-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- M. B., T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-486-115/2010
110.6.;122.4.
2010 m. gegužės 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) M. B. ir T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestas civilinėje byloje Nr. 2-11097-391/09 pagal pareiškėjų M. B. ir T. V. suinteresuotam asmeniui A. B. prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir laikinosios globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. B. ir T. V. kreipėsi į teismą su prašymu atskirti nepilnametę O. B., gim. 2009-06-09, nuo tėvo A. B., nustatyti jai laikinąją globą, gyvenamąją vietą nustatant kartu su senele M. B.. Pareiškėjai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės O. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su senele M. B., adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.2-4).
Nurodė, jog mergaitė šiuo metu gyvena kartu su seneliais, ji aprūpinta būtiniausiomis priemonėmis, mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Mažametė anūkė įpratusi prie namų aplinkos ir ją supančių artimųjų, vaikas auga sveikas ir prižiūrėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjų prašymu nustatyti jo dukros O. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamąją vietą kartu su senele M. B. (b.l.88-90). Paaiškino, kad pareiškėjai ignoruoja jo teises rūpintis dukra, negrąžina vaiko tėvui, neleidžia jam su dukra matytis. Jo gyvenamojoje vietoje jo dukrai būtų užtikrintos visos būtiniausios gyvenimo sąlygos. Pareiškėjai turi būti įpareigoti grąžinti vaiką tėvui.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti tenkinamas, nurodydama, kad tikslinga spręsti vaiko laikinosios institucinės globos klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių skubos tvarka organizuoti laikinosios institucinės globos nepilnametei O. B., gim. 2009-06-09, nustatymą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje (b.l.124-125).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kol sprendžiamas ginčas, teiktinas prioritetas mažo vaiko saugios aplinkos užtikrinimui. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, augindami anūkę, nepripažįsta suinteresuoto asmens A. B. teisės matytis su jo dukra O. B., nors ši teisė teismo sprendimu jam nėra apribota, pareiškėjai kategoriškai atsisako įsileisti Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus į namus, kuriuose yra nepilnametė O. B.. Toks pareiškėjų elgesys galimai gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko raidai. Vaikų teisių apsaugos darbuotojams neturint galimybės lankytis pareiškėjų ir mažamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, nėra galimybės nustatyti, ar mažametis vaikas yra tinkamai prižiūrimas, ar vaikui užtikrintos būtinos vystytis sąlygos. Teismas atsižvelgė į pateiktus duomenis apie kartu su pareiškėjais gyvenančio jų sūnaus netinkamą elgesį buityje, kas kelia grėsmę vaiko interesams. Teismas pateiktą prašymą vertino kaip neatitinkantį vaiko teisių ir teisėtų interesų. Taip pat nustatė, jog nepilnametės O. B. tėvas A. B. gydytas psichiatrinėje ligoninėje, kad dėl sveikatos būklės negali auginti dukros. Kol aplinkybės apie vaiko tėvo sveikatos būklę bus išsamiai ištirtos ir įvertintos, kol bus priimtas sprendimas byloje, teismas sprendė, kad iki sprendimo byloje priėmimo vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su tėvu. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, darė išvadą, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada organizuoti laikinosios institucinės globos vaikui nustatymą geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręsta byla.
Šalies argumentai
Apeliantai (pareiškėjai) M. B. ir T. V. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 127-129), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Nurodė jog teismas turėjo vertinti ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAT išvadą, bet ir pareiškėjų pateiktus įrodymus. Nurodo, jog būtinybė kreiptis į teismą su prašymu atskirti nepilnametę O. B. nuo tėvo A. B. ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę iškilo po jų dukros, anūkės motinos M. B. mirties, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAT, nekreipdamas dėmesio į pareiškėjų pateiktą informaciją apie nepilnametės O. B. tėvo A. B. psichinę ligą, dėl kurios jis negali rūpintis nepilnamete dukra, nurodė perduoti nepilnametę tėvui. A. B. siekė jėga atimti nepilnametę iš pareiškėjų, o pastarieji siekdami apsaugoti ją nuo psichiškai nesveiko tėvo, tikėdamiesi, kad teismas patenkins jų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, laikinai neįsileido nepilnametės tėvo į namus. Teismo argumentai, kad pareiškėjai kategoriškai atsisako įsileisti VTAT darbuotojus į namus, kuriuose yra nepilnametė O. B. ir toks pareiškėjų elgesys galimai gali daryti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko raidai, nes nėra galimybės nustatyti, ar mažametis vaikas yra tinkamai prižiūrimas, ar vaikui užtikrintos būtinosios vystymosi sąlygos, neatitinka objektyvios tikrovės ir suformuluoti remiantis, išimtinai, tik institucijos teikiančios išvada teiginiais. Byloje yra rašytiniai įrodymai, t.y. buities tyrimo aktai, gydytojų pažymos, kuriose vienareikšmiškai nurodyta, kad pareiškėjų namuose, kur auga mažametė, yra tvarkinga, švaru, šilta, mergaitė švariai tvarkingai aprengta, atrodė sveika, pažeidimų dėl mergaitės priežiūros ir buities sąlygų nenustatyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAT darbuotojų pareiškėjai pradėjo neįsileisti, tik tada, kai suprato, kad institucija siekia perduoti nepilnametę psichiškai nesveikam tėvui. Nepilnametė auga nuo pat gimimo pas senelius, jos priežiūra rūpinosi seneliai, mergaitei yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis, ji yra prižiūrėta ir mylima ir šių aplinkybių niekas nepaneigė. VTAT darbuotojai teismui pateiktoje išvadoje vietoje pareiškėjų turimų keturių kambarių nurodė tik tris, vadovavosi kaimynės, niekada nesilankiusios pas pareiškėjus, paskleistais gandais, kad nepilnametės vystimuisi gali pakenkti pareiškėjų sūnus A. V.. Byloje nebuvo duomenų, kad nepilnametės O. B. seneliai netinkamai vykdė savo pareigas, po dukros mirties, augindami ir prižiūrėdami nepilnametę, todėl nebuvo būtinumo organizuoti laikiną institucinę globą nepilnametei O. B.. Vaikas turi prioritetinę teisę gyventi natūralioje šeimos aplinkoje. Nepilnametės interesus labiausiai atitinka gyvenimas su močiute seneliais, nes mergaitės ryšys su seneliais pastovus. Skundžiama teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, nes šioje nutartyje nėra įvardinti esminiai vaiko perdavimo institucinei globai argumentai ir aplinkybės, nemotyvuota kodėl pareiškėjų prašymas nebuvo patenkintas.
Apeliantai (pareiškėjai) M. B. ir T. V. taip pat pateikė prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo (b.l. 145; 153-157).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 132-133) prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodė, jog skundžiama teismo nutartis turėjo būti vykdoma skubos tvarka, be to pagal LR CPK 151 str. 3 d. atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Nepaisant to pareiškėjai iki šiol atsisako nepilnametę jo dukrą perduoti Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareigūnams. Pareiškėjai vaiką laiko savo nuosavybe, jiems nėra svarbi nei jo tėvo, nei vaikų teises ginančios institucijos, nei teismo nuomonė dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos. Nurodo, jog po sutuoktinės M. B. 2009-10-10 mirties pareiškėjai suinteresuotam asmeniui dukterį atiduoti atsisakė, jis kreipėsi pagalbos į Vaikų teisių apsaugos skyrių. Dėl pareiškėjų veiksmų kreipėsi į policiją ir prokuratūrą ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, jog nebegali pasitikėti pareiškėjais ir nesutinka, kad šie asmenys augintų jo vaiką. Kilus abejonių dėl jo sveikatos būklės jis neprieštarauja, kad dukra būtų apgyvendinta kūdikių namuose, kol teismas išsiaiškins ar jis gali auginti vaiką. Kūdikių namuose Olgai bus saugiau nei pas pareiškėjus. Įtaria jog abu pareiškėjai ir jų sūnus A. V. turi psichiniu sutrikimų. Čia dažnai vyksta skandalai ir barniai; A. V. girtauja ir muša tėvus. Tokioje aplinkoje mažamečiui vaikui gyventi nesaugu. Siekdamas įrodyti savo tinkamumą auginti vaiką suinteresuotas asmuo nurodo pasirengęs prašyti teismo skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę.
Apeliantų (pareiškėjų) M. B. ir T. V. atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai prašė atskirti nepilnametę O. B., gim. 2009-06-09, nuo tėvo A. B., nustatyti jai laikinąją globą, gyvenamąją vietą nustatant kartu su senele M. B. bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės O. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su senele M. B., adresu (duomenys neskelbtini). Šiam prašymui suinteresuotas asmuo, nepilnametės tėvas A. B. prieštaravo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino apeliantų (pareiškėjų) prašymo dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių bei įpareigojo Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių skubos tvarka organizuoti laikinosios institucinės globos nepilnametei O. B. nustatymą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
LR CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, o šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – apginti nepilnamečio vaiko interesus, nes kitu atveju būtų paneigtas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Pažymėtina, jog ginčo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės O. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su senele M. B. – turi nustatyti, su kuriuo iš artimųjų vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas ar net apgyvendinimas kūdikių namuose, geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš vaiko artimųjų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir senelių asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo bei senelių tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko poreikius ir kt.
Nors ir laikinai keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystimuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų ar artimųjų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nepilnametės O. B. gyvenamoji vieta iki ir po jos motinos M. B. mirties 2009-10-10, buvo su seneliais, t.y. nepilnametės motinos M. B. motina ir tėvu (apeliantais M. B. ir T. V.), Melioratorių g. 1, Vilniuje (b.l. 51; 52-53; 54). Minėta, jog vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitiktų vaiko poreikių. Nagrinėjamo atvejo specifika ta, jog nepilnametė O. B. yra kūdikis – 11 mėnesių amžiaus, todėl šiuo atveju svarbu yra tai, jog mažametė didžiausią gyvenimo dalį praleido kartu su seneliais (apeliantais).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai, augindami anūkę, nepripažįsta suinteresuoto asmens A. B. teisės matytis su jo dukra O. B., nors ši teisė teismo sprendimu jam nėra apribota, pareiškėjai kategoriškai atsisako įsileisti Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus į namus, kuriuose yra nepilnametė O. B., o toks pareiškėjų elgesys galimai gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko raidai; vaikų teisių apsaugos darbuotojams neturint galimybės lankytis pareiškėjų ir mažamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, nėra galimybės nustatyti, ar mažametis vaikas yra tinkamai prižiūrimas, ar vaikui užtikrintos būtinos vystytis sąlygos. Pagal byloje esančius duomenis, Vaikų teisių apsaugos tarnyba ne kartą lankėsi nepilnametės gyvenamoje vietoje Vilniuje, Melioratorių g. 1, (b.l. 60;100;139;141) ir nustatė, kad nepilnametės gyvenamoji vieta su apeliantais (pareiškėjais) atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros, gyvenančių tame būste asmenų neigiamo poveikio mergaitės vystimuisi nenustatyta; šalių gyvenamosios vietos, vertinant gyvenimo sąlygas, iš esmės yra vienodos (b.l. 52; 60;139; 141;142; 148). Atsižvelgiant į minėtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teigti, kad nėra galimybės nustatyti, ar mažametis vaikas yra tinkamai prižiūrimas, ar vaikui užtikrintos būtinos vystytis sąlygos, nėra pagrindo.
Kaip matyti iš VšĮ Naujininkų poliklinikos 2009-10-29 rašto, seneliai vaiku labai rūpinasi, maitina, pagal kvietimus lankosi pas gydytojus specialistus ir apylinkės vaikų ligų gydytoją, medikų požiūriu, nepilnametė prižiūrima pakankamai (b.l. 59; 70). Taip pat byloje yra pateikta Vilniaus m. Socialinės paramos centro 20010-04-23 pažyma, jog socialinės darbuotojos apsilankymo metu nebuvo pastebėtos pažeidžiamos mažametės O. B. teisės ir teisėti interesai (b.l.155). Iš pateiktos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Magūnų seniūnijos pažymos matyti, jog A. V., gyvenęs apeliantų ir nepilnametės gyvenamoje vietoje ir galimai kėlęs grėsmę nepilnametės saugumui, šiuo metu gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą Čerėnų k., Magūnų sen., Švenčionių r. savivaldybėje (b.l. 156;157).
Nepilnametės tėvas A. B., kaip matyti iš VšĮ Šeškinės poliklinikos 2009-11-08 pažymos (b.l 68), turi psichikos sutrikimų, medikų teigimu, A. B. pasirūpinti savimi, auginti ir auklėti dukrą negali. Pats suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, jog kilus abejonių dėl jo sveikatos būklės jis neprieštarauja, kad dukra būtų apgyvendinta kūdikių namuose, kol teismas išsiaiškins ar jis gali auginti vaiką (b.l. 132-133).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog esant aptartai situacijai, nepilnametės O. B. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. B., ar nepilnametės globėju skirti Vilniaus apskrities sutrikusio vystimosi kūdikių namus, nustatant jos gyvenamąją vietą Vilniaus apskrities sutrikusio vystimosi kūdikių namuose Žolyno g.47, Vilniuje, esant tinkamai vaiko artimųjų (senelių) globai, šiuo atveju nėra tikslinga. Kaip jau buvo minėta, tai nepilnametė gyvena su seneliais (apeliantais), jie tinkamai mergaite rūpinasi ir nėra duomenų, kad esanti aplinka nepilnametei tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystimuisi; natūralu, jog tarp nepilnametės ir senelių yra užsimezgęs abipusis emocinis ryšys, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog aplinkos keitimas vaikui padarytų socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, nustatant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės O. B. gyvenamąją vietą kartu su senele M. B., adresu (duomenys neskelbtini).
Be to, iš suinteresuoto asmens A. B. valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11097-391/09 ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su senele M. B., adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. B. valstybei 12,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.