Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-112-337/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
AN2-112-337/2020
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00107-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Evaldas Vanagas (pirm.)
Institucija
Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
Suinteresuotas asmuo
SIA "Abavas Darzi"
Advokatai
Laimonas Judickas
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-112-337/2020
Teisminio proceso Nr. 4-32-3-00107-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. R. ir Kauno teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. V. R. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 str. 5 d. 50 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. birželio 26 d., 22.45 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių naudotojas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes (180 l putojančio rabarbarų vyno ir 90 litrų obuolių sidro), kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 2 421,9 Eur, t. y. 48,4 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, neturėdamas elektroninio vežimo dokumento spausdintinio varianto ar kito dokumento su aiškiai nurodytu unikaliu administraciniu nuorodos kodu, kuris turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos Nr. 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos (toliau – Direktyva) 21 str. 1 ir 6 d., Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 16 str. 4 d. reikalavimus.

Šalies argumentai

2. V. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti dėl inkriminuojamo nusižengimo sudėties objektyviosios pusės ir kaltės nebuvimo.

1.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus dėl objektyviosios nusižengimo sudėties pusės. Skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis dokumentus su administraciniu nuorodos kodu (ARC) pateikė ne iš karto, todėl formaliai padarė ANK 209 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad jis dokumentą su administraciniu nuorodos kodu (ARC) pateikė dar patikrinimo metu. Teismas klaidingai vertino aplinkybę, jog administracinio nuorodos kodo pateikimas muitinės pareigūnams (praėjus pusei valandos po patikrinimo pradžios) laikytinas formaliu ANK 209 str. 5 d. pažeidimu. Šis pirmosios instancijos teismo vertinimas yra ydingas, kadangi, kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, muitinės pareigūnų patikrinimas prasidėjo 22.45 val., dokumentai buvo pateikti 23.15 val., o pats patikrinimas baigėsi 03.32 val. Taigi, dokumentai buvo pateikti patikrinimui nepasibaigus, todėl nagrinėjamu atveju nėra ANK 209 str. 5 d. sudėties. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog elektroninis vežimo dokumentas su administraciniu nuorodos kodu (ARC) buvo išduotas/patvirtintas anksčiau nei pradėtas muitinės pareigūnų patikrinimas bei dar prieš išvežant prekes. Atkreipia dėmesį, kad nei Akcizų įstatymo 16 str. 4 d., nei Direktyvos 21 str. 1 ir 6 d. nenurodoma, kad pateikiamas dokumentas būtinai turi būti popierinis. Abejuose šiuose teisės aktuose, kurie nurodomi kaip neva pažeisti, nustatomi tokie pat kriterijai, kad turi būti pateikiamas arba elektroninis administracinis dokumentas, arba kitas dokumentas, kuriame būtų nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas (ARC). Minėtose teisės aktų nuostatose nepateikiami formos reikalavimai, taikomi tokiam „kitam dokumentui“, išskyrus reikalavimą, kad tokiame dokumente būtų nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas (ARC). Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, kad dokumentai su administraciniu nuorodos kodu (ARC) buvo pateikti nepasibaigus patikrinimui, o dokumentu laikoma informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Taigi jis inkriminuojamas administracinis nusižengimas grindžiamas tik pusės valandos tarpu, kol jis dokumento su administraciniu nuorodos kodu (ARC) ieškojo (skambinosi į bendrovę, klausė, ar dokumentas nėra prikabintas prie paletės). Mano, kad konstatuodamas, jog administracinis nuorodos kodas buvo pateiktas per patikrinimą, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pateikia prieštaringas išvadas, teigdamas, kad veika buvo padaryta. Teigia, kad ANK 209 str. 5 d. numatytas nusižengimas būtų padarytas, jeigu administracinis nuorodos kodas nebūtų buvęs pateiktas per patikrinimą. Tai, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties pagrindžia ir tai, kad visi būtini popieriniai dokumentai su administraciniu nuorodos kodu buvo prie krovinio dar iki muitinės pareigūnų patikrinimo, tačiau šių dokumentų muitinės pareigūnai neužfiksavo. Kitaip tariant, šiuo atveju jis net neturėjo pateikti elektroninio vežimo dokumento su administraciniu nuorodos kodu, kadangi dokumentai buvo parengti ir pritvirtinti prie krovinio, tačiau pareigūnai jų neužfiksavo. Tai, kad minimi dokumentai buvo prisegti prie krovinio patvirtina fotonuotrauka, padaryta sandėlio apsaugos kameromis pakrovimo metu. Tačiau patikrinimo metu jie nebuvo rasti. Atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktos patikrinimo fotonuotraukos užfiksuoja krovinį tik iš vienos pusės. Tuo tarpu kitoje patikrinimo medžiagoje esančioje nuotraukoje jau išpakuoto krovinio matomos tik išpakuotos dėžės, tačiau nėra užfiksuota krovinį sutvirtinusi plėvelė, ant kurios ir buvo prisegti aptariami dokumentai. Kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog detali krovinio patikrinimo tvarka, muitinės pareigūnų nuolat atliekami patikrinimai, pareigūnų veiklos įgūdžiai leidžia daryti išvadą, kad jų liudijimai apie tai, kad prie krovinio buvo prisegti dokumentai su administraciniu nuorodos kodu, yra patikimi. Mano, kad šiuo atveju nėra priežasties, dėl kurios pirmosios instancijos teismas muitinės pareigūnų parodymams, kaip tam tikrai įrodymų rūšiai, kurie, be kita ko, vertintini kritiškai, turėjo suteikti pirmenybę prieš jo pateiktus rašytinius įrodymus, kurie aiškiai patvirtina, kad dokumentai su administraciniu nuorodos kodu buvo prisegti prie krovinio. Taigi, apylinkės teismas netinkamai įvertino muitinės darbuotojų parodymų patikimumą ir faktines aplinkybes, kurios egzistavo patikrinimo metu. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimas vyko beveik 5 valandas, nuo 22.45 val. iki 03.32 val. Nepertraukiamas darbas, ypač nakties metu, galimai turėjo didelę įtaką muitinės darbuotojų atidumui. Maža to, patikrinimas vyko esant prastam apšvietimui vilkiko priekaboje. Muitinės pareigūnų darytoje fotografijoje nesimato ant prekės turėjusios būti plėvelės. Tikėtina, jog dėl elementarios žmogiškos muitinės pareigūnų klaidos tikrinant krovinį ir jo turinį, plėvelė galėjo būti išmesta, o su ja ir ypač vertingi jam šioje situacijoje dokumentai, su administraciniu nuorodos kodu. Tai, kad muitinės pareigūnai selektyviai sprendė, kas laikytina įrodymais, o kas ne, pagrindžia ir patikrinimo metu pateikti jų paaiškinimai, kad kai kurių dokumentų, pavyzdžiui ant krovinio buvusios etiketės, pareigūnai neaprašė patikrinimo medžiagoje kaip vieno iš pateiktų dokumentų. Kaip pateikto dokumento pareigūnai neaprašė ir jo patikrinimo metu telefone rodyto skaitmeninio elektroninio vežimo dokumento su ARC kodu. Paklausti, kodėl, muitinės pareigūnai tiksliai atsakyti negalėjo, ir paaiškindami, kad šių įrodymų jie nelaikė „dokumentais“. Mano, kad šiuo atveju teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu.

1.2. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas dėl jo kaltės beveik nepasisakė, nepagrįstai konstatavo jo neatsargumą dėl minėto pusės valandos tarpo pateikiant dokumentą su administraciniu nuorodos kodu vykstant patikrinimui. Nebuvo įvertinta tai, kad jis yra tik krovinių pervežimo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas-vairuotojas. Ši aplinkybė yra labai svarbi norint įvertinti, ar jo veiksmuose yra kaltės požymių. Nurodo, kad vairuotojas yra atsakingas už krovinio gabenimą į vietovę, kurią darbuotojui nurodo darbdavys. Jis šiuo atveju nebuvo atsakingas už krovinio dokumentus, juo labiau, už akcizinių prekių dokumentaciją, kuri suteikia galimybę pirkėjui atidėti akcizą. Akivaizdu, kad vilkiko vairuotojas nėra suinteresuotas sumokėti ar, šiuo atveju, atidėti akcizo mokėjimą už pervežamą prekę, tad ir dokumentais apsirūpinti neturi, ši pareiga kyla krovinio pervežimo užsakovui, kuris šią pareigą atliko, prikabino dokumentą prie krovinio plėvelės. Jis buvo informuotas, kad krovinys parengtas transportavimui, visi dokumentai sutvarkyti, jis nėra muitinės tarpininkas ar deklarantas įmonėje, tad nėra atsakingas už deklaravimo ar kitokių muito dokumentų pateikimą atsakingoms institucijoms. Šiuo atveju, pareigūnų paprašytas, jis susisiekė su savo darbdaviu, kuris operatyviai pateikė papildomą dokumentą su administraciniu nuorodos kodu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat plačiau nevertino kokia yra jo kaltė, neanalizavo kaltės tipų bei jų sudėties. Taip pat, kad jo veiksmuose nėra kaltės, be kita ko, patvirtina ir aukščiau išdėstytos aplinkybės, kad visi būtini dokumentai su administraciniu nuorodos kodu buvo prisegti prie krovinio, o papildomai, patikrinimo eigoje, jis taip pat pateikė elektroninį vežimo dokumentą su tuo pačiu administraciniu nuorodos kodu.

3. Kauno teritorinė muitinė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir priimti naują. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo V. R. paskirtos nuobaudos dydžiu bei su tuo, kad priimtame nutarime nebuvo aptartas klausimas dėl paimtų daiktų, susijusių su administracinio nusižengimo bylos tyrimu.

1.1. Visų pirma, pažymi, kad ANK 34 str. 5 d. nėra skirta taikyti atvejams, kai parenkama nuobauda yra mažesnė negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tokiais atvejais turi būti taikomos ANK 34 str. 6 d. nuostatos. Tikėtina, kad šiuo atveju apylinkės teismas vadovavosi nebeaktualia ANK 34 str. redakcija ir padarė rašymo apsirikimą, vietoje ANK 34 str. 6 d. nurodęs ANK 34 str. 5 d., kurios pagrindu paskyrė V. R. baudą, švelnesnę negu ANK 209 str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali. Nepaisant to, manytina, kad tokio dydžio bauda neatitinka nuobaudai keliamų tikslų. Teigia, kad V. R. paskirta 50 Eur bauda, atsižvelgus į tokio pobūdžio nusižengimo galimus sukelti neigiamus padarinius valstybės ekonominei rinkai yra per maža ir neproporcinga finansinė našta asmeniui, siekiant, jog jis pasimokytų iš padaryto pažeidimo ir būtent nevykdanti administracinei nuobaudai priskiriamo atlikti prevencinio tikslo.

1.2. Pažymi, kad nors skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje užsiminta, kad akcizinių prekių konfiskavimo taikyti nėra pagrindo, tačiau daiktų – paimtų prekių, klausimas nėra galutinai išspręstas, apylinkės teismui nepasisakius apie tai nutarimo rezoliucinėje dalyje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo privalu apie juos pasisakyti. Paaiškina, kad teismu, rezoliucinėje dalyje neišsprendus gabentų akcizinių prekių klausimo, muitinė kaip institucija, kurios funkcija yra imtis tolimesnių veiksmų, susijusių su sulaikytų (paimtų) prekių administravimu, negalinti atlikti veiksmų susijusių su minėtų prekių kontrole. Cituoja, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią ANK 29 str. 5 d. redakcija, kad kai nustatoma, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Todėl teismui nustačius minėtas aplinkybes, jis turi pareigą pasisakyti apie šios normos taikymą nagrinėjamo nusižengimo aspektu. Pirmosios instancijos teismas dėl šios normos nėra pasisakęs.

Atsiliepimas

4. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Laimonas Judickas atsiliepime į pateiktus apeliacinius skundus sutinka su V. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir prašymais, o su Kauno teritorinės muitinės tik iš dalies.

1.1. Paaiškina, kad 2020 m. birželio 25 d. J. M., (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovė, kreipėsi į logistikos įmonę (duomenys neskelbtini), su užsakymu į (duomenys neskelbtini) nuvežti prekės. J. M. užpildė reikiamą siuntimui informaciją ir ją elektroniniu paštu pateikė (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovė J. M. užpildė elektroninę akcizinių prekių deklaraciją ir sumokėjo apskaičiuotą akcizo mokestį už parduodamas prekes (alkoholio gaminius). Su prekėmis buvo siunčiami prekių mėginiai, kurie buvo nemokamai pridėti užsakovui, todėl už nemokamus alkoholinių gėrimų pavyzdžius iš karto buvo sumokėtas akcizo mokestis. 2020 m. birželio 26 d. logistikos įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojai atvyko į (duomenys neskelbtini) logistikos sandėlį, iš kur prekės buvo paimtos. Siunčiamos prekės buvo sufasuotos į butelius ir sudėtos į dėžes. Prekės buvo sukrautos ant vienos paletės (euro padėklas) ir apvyniotos plėvele. Prie siunčiamų prekių buvo pridėta bendro pobūdžio informacija apie siunčiamą krovinį (siuntėjas, prekių rūšis ir kiekiai, prekių pristatymo adresas ir gavėjo kontaktai), taip pat dvi sąskaitos. Prie siunčiamų prekių pridėtose sąskaitose buvo įrašytas unikalus administracinės nuorodos kodas, t. y. elektroninėje akcizinių prekių deklaracijoje sugeneruotas individualus kodas buvo nurodytas prie krovinio pridėtose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 26 d., apie 23 val. (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovė J. M. sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini) darbuotojos, kuri prašė elektroniniu paštu atsiųsti elektroninę akcizinių prekių deklaraciją ir prekių sąskaitas. Prašyti dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad išsiųstas rabarbarų vyno ir obuolių sidro krovinys buvo sulaikytas Lietuvoje ir yra perduotas saugoti į Kauno teritorinės muitinės sandėlį. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei 3 metus bendradarbiauja su logistikos įmone (duomenys neskelbtini), todėl 2020 m. birželio 26 d. prekių siuntimas ir su tuo susijusios procedūros niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių užsakymų. Visa informacija ir būtini dokumentai buvo perduoti logistikos įmonės darbuotojams, kurie neabejotinai yra savo srities profesionalai. Todėl (duomenys neskelbtini) neturėjo pagrindo manyti, kad gali būti padarytas koks nors administracinis nusižengimas siunčiant prekes. Papildomai paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) akcizinėmis prekėmis atliko būtinus veiksmus, kaip tai nustatyta Direktyvos 21 str. 1 ir 6 d., t. y. 2020 m. birželio 26 d. akcizinių prekių siuntimas į (duomenys neskelbtini) buvo sudeklaruotas elektroninėje sistemoje, elektroninėje akcizinių prekių deklaracijoje nurodytas unikalus administracinės nuorodos kodas buvo nurodytas sąskaitose, kurios buvo pridėtos prie prekių, t. y. pateiktos vežėjui. Pažymi, kad elektroninėje akcizinių prekių deklaracijoje nurodyti duomenys sutapo ir jokių neatitikimų nebuvo nustatyta su Kauno teritorinės muitinės prekių patikrinimo duomenimis. Tai parodo, kad akcizinių prekių gabenimas buvo teisėtas ir nebuvo mėginama pažeisti nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų 2020 m. birželio 26 d. fotonuotraukų matyti (duomenys neskelbtini) sandėlyje pakraunamos prekių paletės vaizdas ir prie paletės prisegti dokumentai, kurių dalis apvynioti plėvele. Dėl to nėra žinoma ir suprantama, kokiu būdu šie dokumentai buvo prarasti ir nebuvo rasti apžiūros metu. Teigia, kad tinkamai neįvertinus visų aplinkybių ir įrodymų, nutarime buvo padaryta nepagrįsta ir neteisėta išvada dėl V. R. kaltės.

1.2. Sutinka su Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo argumentais, jog nutarimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti išspręstas klausimas dėl byloje paimtų daiktų grąžinimo. Pažymi, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje buvo aptartas klausimas dėl sulaikytų prekių (duomenys neskelbtini) grąžinimo, tačiau tai nebuvo nurodyta nutarimo rezoliucinėje dalyje. Dėl to sutiktina su apeliacinio skundo dalimi dėl nutarimo pakeitimo ir papildymo, nurodant, jog sulaikytos prekės (180 l putojančio rabarbarų vyno ir 90 l obuolių sidro) grąžintinos (duomenys neskelbtini).

1.3. Nesutinka su Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo argumentais dėl didesnės baudos skyrimo. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta tenkinti V. R. apeliacinį skundą, nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo. Mano, kad sumaišytas ir neteisingai nurodytas ANK straipsnis ar dalis nesudaro pagrindo išvadai dėl priimto teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Tokia situacija pripažintina rašymo apsirikimu ir gali būti išspręsta taikant ANK 638 str. 1 d. Mano, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pagrindo byloje taikyti ANK 34 str. 6 d. yra teisėtos ir pagrįstos bei atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Todėl nėra pagrindo tenkinti Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo reikalavimų dėl V. R. baudos padidinimo ir (ar) administracinio poveikio priemonės jam skyrimo.

Atsiliepimas

5. Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į V. R. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

1.1. Ginčija apelianto poziciją, kad reikalingi dokumentai buvo tinkamai pateikti muitinės pareigūnams atliekamo tikrinimo metu. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, muitinės pareigūnams pradėjus akcizinio krovinio tikrinimą, krovinio gabentojas – V. R., su savimi turėjo ir muitinės pareigūnams pateikė krovinį lydinčius dokumentus – CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nebuvo nurodytas vežamų alkoholinių gėrimų administracinis nuorodos kodas. Kitų dokumentų, V. R. muitinės pareigūnams pradėjus patikrinimą, nepateikė. Jau vėliau, muitinės pareigūnams atliekant detalų krovinio tikrinimą ir vykdant kitus su krovinio patikrinimu susijusius veiksmus, V. R. mobiliojo telefono ekrane pareigūnams parodė elektroninį dokumentą su administraciniu nuorodos kodu, kuris buvo išrašytas skirtingu valstybiniu numeriu registruotai transporto priemonei nei buvo gabentas aptariamas akcizinis krovinys. Cituoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 26 str. 2 d., kuri numato, kad asmenys, vykdydami muitinės įstaigų sprendimus ir (arba) muitinės pareigūnų nurodymus, privalo nedelsdami neatlygintinai pateikti muitinei visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kitus duomenis, kurie reikalingi muitinės priežiūrai vykdyti, ir nekliudyti muitinės pareigūnams atlikti tarnybinių pareigų. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. elektroninį dokumentą su administraciniu nuorodos kodu mobiliojo telefono ekrane muitinės pareigūnams parodė praėjus pusvalandžiui nuo jam kilusios pareigos pateikti duomenis (dokumentus) apie gabenamą akcizinį krovinį. Taip pat, atkreipia dėmesį, kad spausdintinio egzemplioriaus, kuriame aiškiai būtų nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas ir kuris turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, asmuo muitinės pareigūnams krovinio tikrinimo metu taip ir nepateikė. Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iš to sekusia išvada, jog V. R. per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno akcizinį krovinį, pažeisdamas Direktyvos 21 str. 1 ir 6 d. bei Akcizų įstatymo 16 str. 4 d., reglamentuojančias pareigas ir privalomumą turėti spausdintą dokumentą, lydintį akcizinių prekių krovinį, kuriame būtų nurodyti kodai, leidžiantys identifikuoti šį krovinį. V. R. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 str. 5 d. sudėties požymiai.

1.2. Nepritaria apeliantui, jog visi būtini popieriniai dokumentai su administraciniu nuorodos kodu buvo pritvirtinti prie krovinio dar iki muitinės pareigūnų patikrinimo, tačiau šių dokumentų muitinės pareigūnai neužfiksavo. Pažymi, kad muitinės pareigūnai atliko detalų krovinio tikrinimą ir apart ant krovinio priklijuotos etiketės su krovinio aprašymu, jokių kitų dokumentų lydinčių akcizinį krovinį nerado. Tikrinimo metu aptiktoje etiketėje nebuvo nurodytas administracinis nuorodos kodas, tai užfiksuota fotonuotraukose. Šią aplinkybę nurodė ir tikrinimą atlikę muitinės pareigūnai duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu. Nėra jokių duomenų, kad muitinės pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti. Juolab iš paties V. R. elgesio krovinio tikrinimo metu – laiku nepateikė dokumentų, laukė kol elektroninis vežimo dokumentas bus atsiųstas į mobilųjį telefoną, teikiamuose paaiškinimuose sutiko, kad neturėjo spausdintinio dokumento ar kito dokumento su aiškiai nurodytu unikaliu administraciniu nuorodos kodu, galima spręsti, kad visa byloje esanti medžiaga yra teisinga ir pagrįsta teisės aktų tvarką surinktais duomenimis. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju, CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra matyti jokių atliktų žymų ar jame nurodytų pastabų, jog vežėjas nebūtų tikrinęs krovinio (jo išorinės) būklės, todėl akivaizdu, kad esant prie krovinio išorinės dalies pridėtiems reikalingiems dokumentams V. R. būtų juos matęs pakrovimo metu ir pateikęs muitinės pareigūnams jiems atliekant tikrinimą. Apelianto teiginiai, jog muitinės pareigūnai galimai išmetė dokumentus su administraciniu nuorodos kodu kartu su krovinį gaubusia plėvele prieštarauja surinktai bylos medžiagai. Pabrėžia, kad V. R. jokių įrodymų, kurie leistų nesivadovauti byloje surinktais duomenimis nepateikė.

1.3. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas atliko gan detalią analizę dėl jo kaltės ir apie tai pasisakė nutarime. Pritaria apylinkės teismo išvadoms. Atkreipia dėmesį, kad vežėjas priimdamas krovinį savo žinion, turi pareigą patikrinti ar kartu su kroviniu yra visi reikalingi jį lydintys dokumentai.

6. V. R. atsiliepime į Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti bei tenkinti jo paties apeliacinį skundą.

1.1. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog apylinkės teismas neteisingai rėmėsi ANK 34 str. 5 d. bei ANK 22 str. 2 d. yra neteisingi, kadangi jo atžvilgiu procesas yra nutrauktinas dėl ANK 209 str. 5 d. sudėties jo veikoje nebuvimo. Negana to, apelianto nurodyti argumentai dėl sumažintos baudos nepagrįsto skyrimo bei dėl paskirtos baudos neatliekamų ANK 22 str. 2 d. administracinėms nuobaudoms numatytų tikslų bet kokiu atveju negali būti tenkinami. Atkreipia dėmesį, jog muitinės pastaba, dėl pirmosios instancijos teismo klaidos remiantis ANK 34 str. 5 d. vietoje 6 d. yra teisinga, tačiau tai esmės nekeičia ir teisingam bylos išnagrinėjimui nepakenkė. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jis nesikėsino į ANK 209 str. 5 d. saugomą valstybės ekonomikos interesą, nusižengimą atliko dėl neatsargumo. Mano, kad ANK 209 str. 5 d. numatytas minimalus nuobaudos dydis neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų dėl nusižengimo aplinkybių visumos. Taigi, net ir netenkinus jo paties pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir jo atžvilgiu procesą nutraukti, Kauno teritorinės muitinės prašymai taip pat negali būti tenkinami, kadangi pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 34 str. 6 d., tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertino jo veikos pobūdį, aplinkybes, nurodė, jog nesumažinus nuobaudos dydžio, toks nubaudimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

1.2. Mano, kad apylinkės teismas dėl krovinio pasisakė tinkamai. Apie sulaikytas akcizines prekes buvo pasisakyta motyvuojamoje nutarimo dalyje, o ANK 29 str., be kita ko, ir kituose straipsniuose, nėra įsakmiai nurodoma, jog pasisakyti šiais klausimais teismas turi nutarimo rezoliucinėje dalyje. Pažymi, jog, kadangi, šiuo atveju buvo nutarta nekonfiskuoti prekių, tai ANK 29 str. 5 d., reguliuojanti konfiskuojamų prekių tvarką, negali būti taikoma. Jam suprantama, kad apylinkės teismui tinkamai ir argumentuotai pasisakius dėl daikto konfiskavimo netaikymo sulaikytam kroviniui, daiktas turi būti grąžintas savininkui – (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad apeliacinės instancijos teismas išsprendęs skundus, rezoliucinėje dalyje tiesiogiai nurodytu, kad muitinė turi atiduoti sulaikytą turtą savininkui.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai atmetami.

8. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliantas V. R. buvo nubaustas pagal ANK 209 str. 5 d., numatantį atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

10. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad V. R. gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė 48,4 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, neturėdamas elektroninio vežimo dokumento spausdintinio varianto ar kito dokumento su aiškiai nurodytu unikaliu administraciniu nuorodos kodu, kuris turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, tuo pažeisdamas Direktyvos 21 str. 1 ir 6 d., bei Akcizų įstatymo 16 str. 4 d.

11. Pagal Direktyvos 21 str. 1 d. laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas vykdomas pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą tik, jei jis vykdomas turint pagal 2 ir 3 dalis parengtą elektroninį administracinį dokumentą. To paties straipsnio 6 d. numato, kad siuntėjas turi pateikti akcizais apmokestinamas prekes lydinčiam asmeniui atspausdintą elektroninį administracinį dokumentą ar bet kurį kitą verslo dokumentą, kuriame aiškia forma nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas. Prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, viso gabenimo metu turi būti įmanoma pateikti tą dokumentą kompetentingų institucijų prašymu.

12. Akcizų įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtinta, kad jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su parengtu elektroniniu vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, o šio įstatymo ir savo esme tolygių kitų valstybių narių teisės aktų nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais (atleidimo nuo akcizų dokumentu ar kt.).

13. Išanalizavus skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, pateiktą teisinį reguliavimą, kuriame aiškiai nurodoma, jog gabenant akcizais apmokestinamas prekes būtina turėti spausdintą elektroninį administracinį dokumentą ar kitą dokumentą, kuriame nurodytas administracinis nuorodos kodas, bei byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad V. R. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 209 str. 5 d., todėl nėra priežasčių naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. R. atžvilgiu nutraukti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą tinkamai įvertino visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus. Vien tik tai, kad V. R. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo pripažinti apylinkės teismo nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti.

14. Iš byloje esančių muitinės pareigūnų E. D., V. B. ir K. D. tarnybinių pranešimų, jų paaiškinimų duotų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prekių sulaikymo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. R. pateiktos mobiliojo ryšio telefono ekrano fotonuotraukos, nustatyta, kad 22.45 val. pradėjus V. R. vairuoto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą jis muitinės pareigūnams pateikė tik du dokumentus – 2020 m. birželio 26 d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 26 d. gabenimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), o praėjus 30 min. po pradėto patikrinimo, tačiau jam dar nepasibaigus (patikrinimas baigėsi – 3.32 val.), t. y. 23.15 val., muitinės pareigūnams parodė mobiliojo ryšio telefonu gautą elektroninį administracinį dokumentą su unikaliu administraciniu nuorodos kodu (duomenys neskelbtini), kuris buvo sudarytas dar iki prekių išvežimo. Taigi, sutiktina su V. R. apeliacinio skundo teiginiais, kad dokumentą su administraciniu nuorodos kodu jis pateikė dar patikrinimo metu. Be kita ko, šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime. Tačiau, nepaisant šios aplinkybės, nėra pagrindo išvadai, jog V. R. veiksmuose nėra ANK 209 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties. Visų pirma, kaip jau minėta, tiek Direktyvos 21 str. 1 ir 6 d., tiek Akcizų įstatymo 16 str. 4 d. yra aiškiai įtvirtinama, kad gabenant akcizais apmokestinamas prekes būtina turėti spausdintinį elektroninį administracinį dokumentą ar kitą dokumentą su jame esančiu administraciniu nuorodos kodu. Šiuo atveju V. R. jo neturėjo. Apeliantas V. R. ginčydamas savo kaltę apeliaciniame skunde nurodo, kad aptariami dokumentai buvo prisegti prie krovinio, ką pasak jo patvirtina byloje esanti krovinio fotonuotrauka, daryta pakrovimo metu, įmonės (duomenys neskelbtini) sandėlio kameromis, tačiau jų pareigūnai neužfiksavo. Mano, kad, tikrindami krovinį, jie dokumentus galėjo per klaidą išmesti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus ir vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus minėtą fotonuotrauką, nėra galimybės konstatuoti, kad joje užfiksuotas krovinys yra būtent tas, kurį gabeno V. R., taip pat neįmanoma nustatyti kokie dokumentai prie jo prisegti. Be to, patikrinimo metu V. R. muitinės pareigūnams nenurodė, jog reikalingi dokumentai yra prisegti prie krovinio. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog aptariami dokumentai apskritai buvo prisegti prie V. R. vežto krovinio, be kita ko, ir kvestionuoti muitinės pareigūnų veiksmų, atliekant patikrinimą, tinkamumo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog patikrinimą atlikę pareigūnai būtų turėję siekį pakenkti V. R. ir nepagrįstai jį apkaltinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. R. pareigūnams parodytame jo telefone buvusiame elektroniniame dokumente su administraciniu nuorodos kodu, buvo nurodytas ne jo vairuotos transporto priemonės numeris, kas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, galėjo muitinės pareigūnams sukelti abejonių dėl akcizinių prekių vežimo teisėtumo. Taigi, net ir V. R. parodžius minėtą dokumentą, pareigūnai privalėjo tęsti pradėtą patikrinimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtas neatitikimas elektroninio administracinio dokumento nedaro negaliojančiu. Šiuo atveju V. R. yra teisus teigdamas, jog pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra aprašyta ant krovinio priklijuota etiketė su krovinio aprašymu, bei tai, jog V. R. jiems rodė savo telefone esantį elektroninį dokumentą su administraciniu nuorodos kodu, tačiau šios aplinkybės nėra priežastimi pripažinti jų atliktą patikrinimą netinkamu. Pažymėtina, kad krovinio etiketę su krovinio aprašymu pareigūnai nufotografavo ir pateikė į bylą kaip patikrinimo dalį, o įrodymą apie tai, kad V. R. dar patikrinimo metu į mobiliojo ryšio telefoną buvo atsiųstas elektroninis dokumentas su administraciniu nuorodos kodu, į bylą pateikė pats V. R.. Taigi, abu minėti dokumentai buvo tiriami priimant skundžiamą nutarimą. Be to, patikrinimą atlikę pareigūnai bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog patikrinimo metu V. R. jiems rodė telefonu gautą dokumentą su administraciniu nuorodos kodu.

15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta V. R. apeliacinio skundo teiginius dėl kaltės jo veiksmuose nebuvimo, tai, jog jis buvo atsakingas tik už krovinio gabenimą, tačiau ne už krovinio dokumentus. Pažymėtina, kad šiuo atveju V. R., kaip krovinio vežėjas, dar prieš išvažiuojant, privalėjo įsitikinti, jog turi visus reikiamus kroviniui gabenti dokumentus, kuriuos esant muitinės pareigūnų reikalavimui nedelsiant galėtų pateikti, tačiau to nepadarė, elgėsi aplaidžiai ir neatidžiai. Taigi nusižengimą padarė neatsargiai dėl nerūpestingumo (ANK 9 str. 3 d.).

16. ANK 209 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 2 000 iki 5 590 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. R. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 209 str. 5 d. įtvirtinto nusižengimo pavojingumą, todėl vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., jam skyrė švelnesnę nei inkriminuotos normos sankcijoje numatytą baudą – 50 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju apylinkės teismas, nutardamas V. R. skirti švelnesnę baudą, nei numato ANK 209 str. 5 d. sankcija, nepagrįstai vadovavosi ANK 34 str. 5 d., kadangi galimybę asmeniui skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, numato ne ANK 34 str. 5 d., o ANK 34 str. 6 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apylinkės teismo klaida tėra rašymo apsirikimas, nekeičiantis priimto nutarimo esmės ir yra ištaisomas šia priimama nutartimi, patikslinant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis. Įvertinus visas byloje nustatytas V. R. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, tai, kad juo nebuvo kėsintasi į ANK 209 str. saugomas vertybes, jis pasireiškė formaliu akcizinių prekių tvarkos nesilaikymu, t. y. V. R. su savimi tiesiog neturėjo spausdintinio elektroninio ar kito dokumento su administraciniu nuorodos kodu, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog jis nėra toks pavojingas ir baudos, ANK 209 str. 5 d. sankcijos ribose V. R. paskyrimas, šiuo atveju prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Manytina, jog priešingai nei nurodo Kauno teritorinė muitinė, V. R. skirta 50 Eur dydžio, užtikrins ANK 22 str. įtvirtintų nuobaudos tikslų įgyvendinimą.

17. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nebuvo galutinai išspręstas V. R. vežtų akcizinių prekių likimas, kurios, bylos duomenimis, iki šiol yra saugomos Kauno teritorinėje muitinėje. Skundžiamu nutarimu buvo tik nutarta neskirti V. R. vežtų akcizinių prekių savininkei (duomenys neskelbtini) administracinės poveikio priemonės – prekių konfiskavimo, tačiau dėl tolimesnio jų likimo pasisakyta nebuvo. Todėl šie klausimai išsprendžiami priimama nutartimi. Be kita ko, kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundu, šiuo atveju nėra keliamas ginčas dėl minėto sprendimo neskirti (duomenys neskelbtini) prekių konfiskavimo, todėl apie tai apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

17.1. Visų pirma, Kauno teritorinės muitinės pateiktame apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės taikyti ANK 29 str. 5 d., kuri numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su V. R. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu, konstatuoja, kad šiuo atveju jam taikyti turto konfiskavimą, iš jo išieškant vežtų prekių vertę atitinkančią pinigų sumą, yra netikslinga, todėl vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. ši administracinio poveikio priemonė jam neskiriama. Taip pat šiuo atveju, prekių vertę atitinkanti pinigų suma nekonfiskuotina ir iš (duomenys neskelbtini), kadangi ši įmonė neturi jokių sąsajų su padarytu pažeidimu.

17.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad buvo nutarta V. R. vežtų prekių nekonfiskuoti, įmonė (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, atiduodama akcizinį krovinį, tinkamai užpildė krovinio elektroninį vežimo dokumentą ir, kaip minėta, visiškai nėra susijusi su V. R. padarytu administraciniu nusižengimu, konstatuoja, kad V. R. gabentos akcizais apmokestintos prekės – 180 l putojančio rabarbarų vyno ir 90 l obuolių sidro, yra grąžinamos jų savininkei – (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. teismas,

nutaria:

V. R. ir Kauno teritorinės muitinės apeliacinius skundus atmesti.

Grąžinti (duomenys neskelbtini) priklausančius daiktus – 180 litrų putojančio rabarbarų vyno ir 90 litrų obuolių sidro, saugomus Kauno teritorinėje muitinėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nurodant, jog V. R. bauda yra skiriama taikant ne ANK 34 str. 5 d., o ANK 34 str. 6 d.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas