Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. birželio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimu 12 metų, 2017 m. kovo 31 d. paliestas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, 2020 m. birželio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, savo sugyventinei V. Š. suimdamas pirštais veido srityje ties žandikauliu, jį suspaudė, taip nukentėjusiajai V. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad V. Š. yra sugyventinė, kartu gyvena apie 6 metus, jai priklausančiame bute, veda bendrą ūkį. Jis apie 15 metų visiškai nevartojo alkoholio, o nuo šių metų rugpjūčio mėnesio vidurio, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Dėl tokio elgesio, dažnai pradėjo pyktis su sugyventine, todėl ji pradėjo eiti nakvoti į jo namus. Jis turi namą (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 27 d., būdamas sugyventinės bute, vartojo alkoholinius gėrimus, kai į namus sugrįžo sugyventinė. Jis dėl buvusio girtumo tiksliai papasakoti negali, dėl ko jie apsipyko, bet galimai dėl jo vartojamo alkoholio. Nepamena, kokius veiksmus atliko sugyventinės atžvilgiu, bet neneigia, kad galėjo kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jai rankomis suimti už veido ties žandikauliu ir suspausti (e. b. l. 83-85 )

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja 5 metus gyvena sugyventinis A. K.. Sugyventinis alkoholį vartodavo saikingai, tačiau paskutines dešimt dienų pradėjo dažniau išgerinėti. Kadangi pradėjo nuolatos vartoti alkoholį, todėl ji, paskutines tris dienas nakvodavo jam priklausančioje gyvenamo namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip ir praeitomis dienomis, iš sodybos dalies, (duomenys neskelbtini) kaime, ji sugrįžo apie 09 val. į savo namus. Jai sugrįžus į savo butą ir į jį įėjus, pastebėjo, kad sugyventinis miega kambaryje. Jam nepabudus, ji virtuvėje ruošė maistą. Jai būnant virtuvėje, sugyventinis atėjo prie jos. Pastebėjo, kad sugyventinis buvo stipriai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Sugyventinis priėjo prie jos ir rankos pirštais suėmė jai už veido žandikaulių. Suėmęs suspaudė ir ji patyrė momentinį fizinį skausmą. Suspaudęs veidą, sugyventinis pasakė, kad ji daugiau šiame bute nesirodytų. Norėdama nuo sugyventinio išsilaisvinti, ji pastūmė ir jis ją paleido. Įvykio metu jokios turtinės žalos nepatyrė. Per visus jų bendro gyvenimo metus, jis pirmą kartą prieš ją smurtavo (e. b. l. 31-34).

- 2023 m. rugpjūčio 27 d. protokole-pareiškime V. Š. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 11 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis A. K. ranka suėmė jai už veido ir pirštais suspaudęs žandikaulius liepė jai išeiti iš buto. Dėl tokio sugyventinio veiksmo ji patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir sugyventinį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (e. b. l. 5-10);

- įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio buto, kur buvo smurtaujama apžiūra, tačiau bylai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (e. b. l. 15-17);

- kitų objektų apžiūros protokole aprašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Protokole nurodyta, kad atsiliepus operatorei moteriškas balsas praneša, kad nori išsikviesti policiją, nes namuose sugyventinis daužosi, mušasi, geria. Nurodo adresą - (duomenys neskelbtini). Informuoja, kad geria dešimt dienų, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Į operatorės klausymą kaip daužosi, atsako, kad puolė duoti, ji pabėgo, griebė už kaklo. Sugyventinis namuose. Pranešėja prisistato esanti V. Š. (e. b. l. 18-20);

- kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo ir garso įrašas filmuotas kūno kamera. Protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Prie daugiabučio gyvenamojo namo juos pasitinka nukentėjusioji V. Š., kuri į pareigūno klausymą, kas nutiko pasakoja, kad sugyventinis 10 dienų geria, teistas, sėdėjęs, kai puolė, kai griebė, prašo jį išvežti. <...> virtuvėje sėdi A. K. <...> sako, kad jokių bėdų, pas jį nėra, aiškina, kad nieko nepadarė. <...> A. K. nurodo, kad be reikalo kvietė policiją, jis namie naktį miegojo, o V. Š. kažkur nakvojo. Toliau jis pasakoja, kad nei sudavė, nei užgavo, nieko nepadarė, šiuos žodžius pakartoja pokalbio metu su pareigūnų keletą kartų. Daugiau vaizdo įraše bylai reikšmingos informacijos nėra (e. b. l. 21-23);

- iš alkotesterio žurnalo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d., 11 val. 47 min., A. K. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (e. b. l. 24-25);

- asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint V. Š. drabužiais neuždengtas kūno vietas, sužalojimų nepastebėta (e. b. l. 56-58);

- greitosios kvietimo kortelėje nurodyta, kad V. Š. nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (e. b. l. 59-61).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K., tyčia suėmęs rankomis sugyventinei V. Š. ties žandikauliu, jį spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. Š. sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 142-144).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. A. K. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, teistumas neišnykęs (e. b. l. 95-98), per penkerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs (e. b. l. 114-115), Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (e. b. l. 116-117). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis).

BK 48 straipsnyje, kuris numato laisvės apribojimo bausmę ir kartu su šia bausmes skirtinus įpareigojimus, nėra numatyto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, įpareigojimas būti namuose taip pat nėra baudžiamojo poveikio priemonių sąraše. Toks įpareigojimas nėra numatytas BK 48 ir 67 straipsniuose, kurie taikomi skiriant laisvės apribojimo bausmę, todėl įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. neskirtinas. Siekiant užtikrinti efektyvią elgesio kontrolę, papildomai teismo iniciatyva A. K. skirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis A. K. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jam prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. 11 val. 47 min. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. 12 min. (e. b. l. 69-72, 92-94), t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 89-91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį A. K. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. 11 val. 47 min. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. 12 min., t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginti keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – A. K. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.