Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. U. (G. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 156 str. 1 d., 181 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalį, 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. 2020 m. spalio 10 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,96 promilių girtumas), be jokios priežasties, savo sugyventinę J. B., jai gulint lovoje, sugriebė abiem rankomis už kaklo, smaugė, tokiais veiksmais sukėlė sugyventinei J. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. U. 2020 m. spalio 10 d. 21.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,96 promilių girtumas), kambaryje, demonstruodamas peilį, grasino nužudyti sugyventinę J. B., sakydamas jai, kad ją papjaus, taip sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais G. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. U. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad serga šizofrenija, ji jam yra diagnozuota nuo vaikystės. Yra įrašytas psichiatrinėje įskaitoje. Yra turėjęs galvos traumų, nuo 2000 m. iki 2010 m. ištikdavo epilepsijos priepuoliai 2-3 kartus per mėnesį. Jis nėra įrašytas narkologinėje įskaitoje. Įtarimo esmę supranta. Lietuvių kalbą moka. 2020 m. spalio 10 d. ryte nuėjo į parduotuvę, kur įsigijo du butelius po 0,7 litro tūrio alkoholinio gėrimo – degtinės. Apie 14.00 val. grįžo namo į vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja sugyventinė J. B., vieną butelį nusipirktos degtinės išgėrė keturiese: jis, jo sugyventinė J. B., D. M. ir sugyventinės brolis A. B.. Po to sugyventinės brolis A. B. iš karto išėjo namo. Jis sėdėdamas ant fotelio prisnūdo. Jam paskambino mama. Jis sutarė su mama, kad atvažiuos pas ją į (duomenys neskelbtini). Pranešus apie tai sugyventinei J. B., ji pradėjo priekaištauti, kad jis neva važiuos pas kitą moterį. Jis dėl to įsiuto, nes tai buvo netiesa. Jo sugyventinė J. B. gulėjo ant lovos kambaryje. Jis apimtas įniršio dėl jos kaltinimų jo atžvilgiu, griebė abiem rankomis jai už kaklo ir smaugė, sakydamas ,,arba tu užtilsi, arba tu visam užsičiaupsi“. Smaugimas truko 2-3 minutes. Tuo metu kambaryje buvo D. M., kuris viską matė ir girdėjo. Po to jis ją paleido ir atsisėdo į fotelį. Girdėjo, kaip tuo metu sugyventinė J. B. telefonu kviečia policiją. Po to sugyventinė J. B. vėl pradėjo jam priekaištauti, todėl apimtas įtūžio ištraukė iš savo striukės kišenės, kuri kabojo tame pačiame kambaryje ant kambario durų, peilį, tai yra sulenkiamas peilis, pilkos spalvos rankena, neatlenkęs peilio geležtės, laikydamas jį dešinėje rankoje ir nukreipęs ištiesta ranka į ją, grasino ją nužudyti, sakydamas, kad ,,aš vis tiek tave užmušiu“. Tuo metu kambaryje buvo D. M., kuris viską matė ir girdėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kuriuos į butą įleido sugyventinė J. B.. Ar grasino žodžiais sugyventinei J. B., esant bute policijos pareigūnams, neatsimena. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 87-88).

Kaltinamasis G. U., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ,parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodymus duoti sutinka bei juos pageidauja duoti lietuvių kalba. Apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. bute, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine J. B., D. M. ir sugyventinės broliu A. B. vartojo alkoholį – degtinę. Keturiese išgėrė vieną 0.7 l butelį degtinės, po to A. B. išėjo namo. Bute liko trise. Trise išgėrė antrą 0.7 l butelį degtinės. Kol vakarojo, niekas nesiginčijo, nekonfliktavo. Kiek laiko truko jų vakarojimas, nurodyti negali, laiko nesekė. Kažkuriuo momentu užsnūdo. Jį pažadino motinos skambutis. Pabendravęs su ja, J. B. pranešė, kad kitą dieną vyks pas ją į Klaipėdą. J. B. tai labai nepatiko, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir kaltinti neištikimybe. Jis labai įsiuto dėl tokių jos kaltinimų. Prašė jos liautis kalbėti nesąmonės, tačiau ji ir toliau nepagrįstai jį kaltino ir įžeidinėjo. Kiek matė, kambaryje tuo metu buvo dviese. Kur tuo metu buvo D. M., nežino, tačiau bute jo nepastebėjo. Jis apimtas įniršio priėjo prie J. B., kuri tuo metu gulėjo lovoje, ir toliau jį kaltino, ir abiem rankomis griebė jai už kaklo ir stipriai, sakydamas ,,arba tu užtilsi, arba tu visam užsičiaupsi“, spaudė. Kiek jai spaudė kaklą, nurodyti negali, kadangi buvo labai susijaudinęs. Mano, kad jo spaudimo metu J. B. galėjo jausti fizinį skausmą, kadangi ji šaukė, prašė jo ją paleisti ir jis nuo jos atsitraukė. Atsisėdo į fotelį. Girdėjo, kaip sugyventinė J. B. telefonu kviečia policiją. Po to, baigusi pokalbį, vėl pradėjo jam priekaištauti, todėl apimtas įtūžio ištraukė, kiek pamena, iš kelnių kišenės kišeninį peiliuką, jį ištiesė prieš save ir nukreipė į J. B., jai pagrasino. Kokie tuo metu buvo sugyventinės išsakyti žodžiai, neatsimena, kadangi buvo išgėręs ir susijaudinęs, tačiau galimai grasino, kad ją papjaus. Tokiu būdu norėjo ją išgąsdinti bei kad ji nustotų jį kaltinti nebūtais dalykais. Netikėtai išgirdo, kad kažkas beldžiasi į buto duris ir sugyventinė nuskubėjo jas atidaryti. Tuo metu įsidėjo atgal į kelnių kišenę rankoje turėtą peilį ir atsisėdo atgal į fotelį. Pamatė, kad į butą užėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai, atlikę jo dalinę apžiūrą, jo kelnių kišenėje, rado kišeninį peilį, kuriuo prieš tai susidorojimu grasino J. B.. Tik juo, t. y. tik savo turėtu sulankstomu peiliuku, jai grasino. Kito peilio, kuris yra su mėlyna rankena, konflikto metu su J. B. paėmęs nebuvo ir juo jai negrasino. Esant policijos pareigūnams bute, neatsimena, todėl nurodyti negali, ar grasino susidorojimu J. B., tačiau jei grasino, tai tik iš pykčio, nieko rimto neturėjo ir jai pakenkti ar kaip kitaip nuskriausti nenorėjo. Policijos pareigūnai jį sulaikė, išėmė jo kišenėje turėtą sulankstomą peiliuką, kuriuo grasino J. B. ir pristatė į policijos komisariatą. Labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, o taip pat dėl sukelto J. B. fizinio skausmo. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 103-105).

Nukentėjusioji J. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji lietuvių kalbą moka ir supranta. Su savo sugyventiniu G. U. gyvena kartu apie 5 metus. 2020 m. spalio 10 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), kartu vakarojo, vartojo alkoholį ir gulėjo. Sugyventinis atsistojo ir išėjo į koridorių. Grįžo, kuomet ji dar gulėjo lovoje ir priėjęs prie jos sugriebė abiem rankomis ją už kaklo ir pradėjo smaugti, ji pradėjo jį stumti, ir jis atsitraukė. Dėl smaugimo ji pajuto fizinį skausmą. Tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Kol kvietė policijos pareigūnus sugyventinis griebė peilį, kuris metalinis su mėlyna rankena, ir sakė, kad papjaus: ,,aš tave papjausiu, tu čia negyvensi“, mano, kad G. U. grasinimai yra realūs. Po kažkiek laiko išgirdusi, kad kažkas beldžia į duris, norėjo jas atidaryti, tuomet jos sugyventinis ją pastūmė, ji atsitrenkė į spintą, tačiau tuo metu fizinio skausmo nepajuto. Atidarius duris policijai jos sugyventinis pradėjo rėkti: ,,aš išeisiu, aš ją papjausiu“. Peilis jau gulėjo lentynoje, jis spėjo padėti peilį iki policijos pareigūnai atvyko. Pareigūnai uždėjo jos sugyventiniui antrankius, jis ir toliau šaukė, kad ją užmuš ir papjaus. Vieną kartą prieš maždaug du mėnesius G. U. buvo smurtavęs prieš ją, dėl to kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes bijo savo sugyventinio (b. l. 30-32).

Nukentėjusioji J. B., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su G. U. ją sieja artimi ir dvasiniai ryšiai, veda bendrą ūkį. Gyvena bendrai nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 10 d. apie 21.00 val. įvykus konfliktui su G. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo tik dviese, todėl niekas kitas šio konflikto nematė. D. M. laikinai gyvena jų minėtame bute, tačiau konflikto metu jis buvo koridoriuje. Jis nieko nematė ir negirdėjo. Kai G. U. paėmė iš spintelės virtuvinį peilį, ji tuo metu bijodama dėl tolimesnių jo veiksmų, kadangi jis šaukė, kad ją papjaus, kvietė policiją. G. U., laikydamas rankoje peilį, artinosi prie jos šaukdamas ,,aš tave papjausiu, tu čia negyvensi“, labai išsigando, bandė nuo jo pabėgti, tačiau jis jai to padaryti neleido. Suprato, kad G. U. grasinimai yra realūs, todėl pradėjo jo maldauti, kad jis liautųsi ir padėtų peilį atgal. Kas iššaukė tokią G. U. reakciją, nežino, pasakyti negali, tačiau ji tikrai neišprovokavo šio konflikto. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė G. U.. Policijos pareigūnams pranešė, kad G. U. ją smaugė. Smaugimo metu ji juto fizinį skausmą, tačiau akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Policijos pareigūnai jai pasirašytinai įteikė užduotį atlikti kūno tyrimo apžiūrą, tačiau ji nenuvyko jos atlikti, kadangi fizinis skausmas greit praėjo, akivaizdžių sužalojimų nebuvo, todėl nematė tam tikslo. Pas savo šeimos gydytoją dėl patirtų sužalojimų ir gydymo nesikreipė. Pareigūnams pranešė, kad G. U. jai grasino peiliu, sakė, kad ją papjaus. Kiek jai yra žinoma, pas G. U. apžiūros metu buvo rastas peilis, kuriuo jai buvo grasinama. Jis jai grasino virtuviniu peiliu su mėlynos spalvos rankena. Po kelių dienų G. U. jos atsiprašė, matė, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, todėl jam atleido. Jiedu susitaikė. Pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio nereikš. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. konflikto su sugyventiniu G. U. metu buvo labai susijaudinusi, todėl neatsimena, kokiu būtent peiliu jis jai grasino susidorojimu. Apibūdinti peilio negali. Galimai tai tas pats peilis, kurį policijos pareigūnai rado apžiūros metu pas G. U. kišenėje (b. l. 43-45,47).

Liudytojas D. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laikinai gyvena pas savo buvusią žmoną J. B., (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyvena su savo sugyventiniu G. U.. 2020 m. spalio 10 d. iš pačio ryto trise, t. y. jis, J. B. ir G. U. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Kiek pamena, iš viso išgėrė du butelius po 0.7 l. Visi buvo apgirtę. Kol vartojo alkoholinius gėrimus, niekas nesipyko ir nesiginčijo. Kiek atsimena, apie 14.00 val. jis išėjo į koridorių parūkyti. J. B. ir G. U. liko bute. Koridoriuje praleido apie valandą laiko. Sugrįžęs į butą, matė ir girdėjo, kad J. B. ir G. U. dėl kažko pykstasi, dėl ko – nesuprato. Ji šaukė, kad iškvietė policiją. Dėl ko vyksta konfliktas, pasiaiškinti nespėjo, nes kažkas pasibeldė į duris. J. B. atidarė duris ir į butą užėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai aiškinosi jų konflikto aplinkybes ir taip sužinojo, kad G. U. smaugė J. B. bei grasino jai peiliu. J. B. skundėsi fiziniu skausmu, todėl G. U. buvo sulaikytas. Jis nepastebėjo, kad J. B. būtų sužalota, ant jos kaklo smaugimo žymių taip pat nematė. Būdamas koridoriuje nieko įtartino negirdėjo. Jis nežino, todėl pasakyti negali, ar G. U. anksčiau yra smurtavęs prieš J. B.. Ji anksčiau jam nesiskundė, kad Genadijus ją skriaustų (b. l. 57-59).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 10 d. 21.04 val. užregistruotas įvykis, apie kurį pranešė J. B., dėl to, kad 2020 m. spalio 10 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), G. U., būdamas neblaivus, savo sugyventinei J. B., gulint lovoje, pradėjo ją smaugti už kaklo abiem rankomis, dėl to J. B. pajuto fizinį skausmą; taip pat G. U. peiliu pradėjo grasinti J. B. (b. l. 4).

Iš 2020 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas vieno kambario butas, kuris yra antrame namo aukšte (duomenys neskelbtini). Butas su dvejomis įėjimo durimis. Pirmosios durys šviesiai rudos spalvos su viena įlaidine spyna. Antrosios durys yra nerakinamos tamsiai rudos spalvos. Kambario kairėje pusėje yra fotelis, už fotelio ? kampinė sofa- lova. Priešais duris yra langas. Dešinėje pusėje yra spinta ir spintelė, ant kurios yra televizorius. Prie durų dešinėje pusėje yra spintelė, ant kurios guli baltos spalvos peilis su mėlynos spalvos rankena (supakuotas į voką Nr. 1). Kitų reikšmingų objektų ikiteisminiam tyrimui neaptikta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 5-7).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos lenktinis (turintis geležtės fiksavimo mechanizmą) buitinės paskirties (kišeninis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 68-71).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad G. U. 2020 m. spalio 10 d. 22.12 val. nustatytas 0,96 promilių girtumo laipsnis (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. U. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiosios J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30-32, 43-45,47) bei kiti byloje esantys duomenys. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo G. U. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. U. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 163). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 167).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas, bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl G. U. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. U. – administracine tvarka baustas (b. l. 118-122), teistas, nedirbantis.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Už BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamą veiką – 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Už BK 145 straipsnio 1 dalies nusikalstamą veiką – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės 8 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. U. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2020 m. spalio 10 d. 22.12 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 13.38 val. (b. l. 80, 90). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

G. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 91-92). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peiliai, atiduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. U. (G. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir G. U. paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. U. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. U. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 22.12 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 13.38 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius, atiduotus saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.