- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 2-2400-800/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03084-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- L.J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Gilbertui Kiderevičiui
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjos L.J. atstovams S. S., advokatui Gilbertui Kiderevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po B. P. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Pareiškime nurodo, kad 2002-06-27 mirė pareiškėjos L. J. motina B. P.. Po palikėjos mirties nėra užvesta paveldėjimo byla. Palikėjos mirties dieną jai nuosavybės teise priklausė turtas: žemės sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini). Palikėja testamento nebuvo sudariusi. Pareiškėja po palikėjos mirties tapo vienintele turto paveldėtoja pagal įstatymą. Iki palikimo atsiradimo palikėja nutraukė santuoką su sutuoktiniu Vladu M. P., todėl jis prarado teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Pareiškėja yra vienintelis palikėjos vaikas, palikėjos mirties dieną nebuvo jokių kitų įpėdinių, kurie po palikėjos mirties galėtų paveldėti turtą, todėl nėra jokių kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisėms ir teisėtiems interesams, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų turėti įtakos. Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradedama jį faktiškai valdyti. Po motinos mirties pareiškėja paveldimu turtu iš karto pradėjo rūpintis ir disponuoti juo kaip savo. Pareiškėja prižiūrėjo, tvarkė žemės sklypus ir naudojo juos savo reikmėms kaip savininkė. Pareiškėja iki pat šiol žemės sklypus prižiūri, tvarko, rūpinasi ir disponuoja jais kaip savo. Iki pat palikėjos mirties pareiškėja gyveno kartu su motina velione B. P.. Gyvenant kartu pareiškėjos motina buvo išreiškusi valią jog po jos mirties jai priklausantis turtas atitektų jos dukrai, pareiškėjai L. J.. Todėl po palikėjos mirties, pareiškėja iš karto pradėjusi rūpintis paveldimu turtu, tokiais savo veiksmais įgyvendino motinos valią, kad jai priklausantis turtas atitektų dukrai. Tokie aktyvūs pareiškėjos veiksmai patvirtina, jos sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Pareiškėja po motinos mirties taip pat paėmė motinai priklausiusius daiktus, kelis fotonuotraukų albumus, velionės asmeninio naudojimo daiktus, drabužius.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, jog ji yra pareiškėjos krikšto dukra. L. J. gyveno su mama tame pačiame name Vilkijoje. Po motinos mirties L. J. ten gyveno dar apie 5 metus, bet po to pardavė namą ir išsikėlė. Pareiškėja žinojo, kad jos mama turėjo miško. Nesikreipė dėl palikimo priėmimo nes buvo užsiėmusi, dažnai sirgo, buvo išvykusi į užsienį. Laidotuvėmis rūpinosi, jas organizavo pareiškėja. Ji taip pat prižiūrėjo mišką, samdė žmones. L. J. prašė jos sutuoktinio rūpintis mišku. Pasiimdavo malkų sau, o kai išvyko leidžia jiems malkautis. Testamento nėra. Pareiškėja paveldėjo visa tai, kas buvo name – namų apyvokos daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad įrodžius paveldėto turto valdymą per įstatymo nurodytą 3 mėnesių terminą, neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimo (b.l. 9) nustatyta, jog 2002-06-27 mirė B. P.. Gimimo liudijimas (b.l. 10), santuokos liudijimas (b.l. 11) patvirtina, jog pareiškėja L. J. yra B. P. dukra. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, jog B. P. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys ( duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 16-17), konstatuotina, kad po B. P. mirties 2002-06-27, atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Iš notarės L. G. rašto nustatyta, jog Kauno rajono 5- ajame notaro biure po B. P., mirusios 2002-06-27, mirties nėra užvesta paveldėjimo byla (b.l. 12). Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus pažyma (b.l. 13) patvirtina, jog santuoka tarp B. P. ir V. P. buvo nutraukta 1974-03-30.
Liudytojas E. S. paaiškino, jog pareiškėja gyveno kartu su savo mama B. P., pareiškėjos namuose. Mirus mamai pareiškėja tuose namuose dar pragyveno apie 3 - 4 metus. Jis iki šiol prižiūri B. P. priklausantį mišką pareiškėjos prašymu. Brolių ir seserų pareiškėja neturi.
Pareiškėjos motinos B. P. mirties metu įstatymas numatė, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numatė tris lygiaverčius alternatyvius palikimo priėmimo būdus. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė turinti teisę paveldėti savo motinos palikimą. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, jog kitų vaikų mirusioji B. P. neturėjo, santuoka su V. P. nutraukta iki B. P. mirties. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja yra vienintelė įpėdinė po savo motinos mirties.
Pareiškėjos atstovė S. S. ir liudytojas E. S. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, jog pareiškėja L. J. po savo motinos B. P. mirties iš karto pradėjo rūpintis mamai priklausančiu turtu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Nuo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 str.).
Iš pareiškėjos priteistinos valstybės šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu – 55,20 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002-06-27, atsiradusį palikimą priėmė L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 55,20 Lt (penkiasdešimt penkis litus 20 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. (žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (Testamentų registrui) apie palikimo priėmimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.