Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2014-06-13 apie 20.00 val. viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai plūdosi necenzūriniais žodžiais ir tyčia rankomis bei kojomis trankė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Peugeot 607“, v/n (duomenys neskelbtini) ir to pasėkoje jį apgadino bei UAB „Jodvilė“ padarė 910 litų turtinę žalą, o M. Š. išėjus į kiemą jo sudrausminti toliau plūdosi necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, tokiu būdu įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais bei grasinimais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

G. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas įvyko vakare, prie namų aikštelėje, prie laiptinės. Tai buvo birželio 13 dieną. Ten stovi automobilis kaimynės Monikos. Automobilis ,,Peugeot“, dangiškos spalvos. Jis stovėjo mašinų stovėjimo aikštelėje, Monika ten pastoviai jį laiko. Tą kartą pasirodė, kad ji ten ne vietoje pastatė savo automobilį. Ji per plačiai atsistojo, šonu. O jis ten visada stato savo automobilį. Tuo metu jo draugas norėjo įvaryti automobilį, bet buvo likusi per siaura vieta. Todėl norėjo, kad sudirbtų jos mašinos signalizacija ir paspardė į ratą, bet signalizacija nesudirbo. Tada patraukė už rankenėlės, nulaužė rankenėlę, vis tiek nesudirbo. Po to spyrė į bagažinės dangtį su koja. Iš apačios spyrė, bet vis tiek nesudirbo signalizacija. Po to kaimynė jau viską pamatė pro langą ir išėjo. Nepamena, ką ji tada pasakė, taip pat neatsimena, ką jis tiksliai sakė, nors kažką sakė. Tada buvo išgėręs, nes buvo praradęs darbą. Neatsimena konkrečių žodžių, bet pripažįstą, kad išsakė necenzūrinius žodžius. Draugas tuo metu jau buvo nuėjęs. Jis su kaimyne gyvena toje pačioje laiptinėje. Iki tada nekonfliktavo. Jis pats stengėsi 14 metų gyventi taip, kad niekam nekenkti. Kad UAB (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso jis įvykio metu nežinojo. Jei taip parašyta, tai gal taip ir yra, tokia žala ir buvo padaryta. Su viskuo sutinka. Žalą pats jau atlygino visiškai. Po įvykio kaimynės taip pat atsiprašė. Ji jam atleido. Kaimyno taip pat atsiprašė. Dėl visko jį tą kartą išprovokavo alkoholis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. K. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais. Kiti įrodymai teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas G. K., nėra sunkūs ar labai sunkūs, kaltu jis prisipažino visiškai, davė parodymus, jis pats, prokurorė ir kaltinamojo gynėja su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutiko.

Liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, kad 2014-06-13 apie 19.15 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Kieme pastatė automobilį „Peugeot 607“, v/n (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu tik naudojasi, tačiau jis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra jos sutuoktinis V. Š.. Apie 20.00 val. būdama namuose išgirdo, kad kieme kilo triukšmas. Iš pradžių kažkas vis spaudė automobilio garsinį signalą, o paskui pradėjo šūkauti. Plūdosi necenzūrinias žodžiais, įsiminė tik, kad sakė: „to pydero mašina“. Priėjusi prie lango pamatė, kad kieme prie jos automobilio stovi ir šūkauja kaimynas, kaip dabar jau žino G. K., gyvenantis Antanavos g. 22-78. Atsitraukė nuo lango, nes norėjo nueiti į kiemą ir paklausti kaimyno, kuo jam tas automobilis užkliuvo. Tik atsitraukus, pasigirdo trenksmas, lyg kas būtų trenkęs į automobilį. Iš karto vėl priėjo prie lango ir pamatė, kad G. K. stovi prie automobilio galo kairėje pusėje. Nors nematė, bet suprato, kad jis ir trenkė į automobilį, nes daugiau kieme nieko nebuvo. Taip rėkdamas jis įėjo į laiptinę. Lipdamas pro jų buto, esančio antrame aukšte, duris, jis į jas įspyrė ir nuėjo į savo butą, esantį ketvirtame aukšte. Tuomet ji išėjo į lauką pasižiūrėti, ar neapgadintas automobilis ir, kad jį patrauktų jei kam kliudo, nes buvo pastačiusi prie kelkraščio, tačiau tikrai ne taip, kad trukdytų eismui. Išėjusi pamatė, kad yra atlenkta kairės pusės galinių durelių rankena. Pabandžiusi atidaryti duris, jos neatsidarė. Tuomet dar pamatė, kad įlenktas galinis gaubtas, nebuvo ir toje vietoje esančio pavadinimo „Peugeot“ vienos metalinės raidės, konkrečiau „G“. Jai stovint ties automobiliu, iš laiptinės išėjo tas pats kaimynas. Jis eidamas link jos pradėjo šaukti ir grasinti. Vadino ją „žiurke, kurva“, sakė, jei dar pasistatys čia automobilį, tai jis nuraus jai galvą. Nuolat įterpdavo ir rusiškų keiksmažodžių: „blet, nachui, krysa“. Ar jis buvo apsvaigęs nežino, jis labai arti priėjęs nebuvo, alkoholio kvapo neužuodė, tačiau elgėsi keistokai kaip kad būtų apsvaigęs. Matydama, kad jis kuo toliau, tuo labiau įsiaudrina, nusprendė geriau patraukti automobilį, kad tik jis apsiramintų. Apie tai pasakė ir jam. Tuomet jis apsiramino ir nuėjo namo, o ji įsėdo į automobilį, tačiau jo dar nepatraukusi paskambino tėvui, nes vyras buvo išvykęs į užsienį, papasakojo kas nutiko ir paklausė, ką daryti. Jis pasakė, kad paskambintų į policiją. Kadangi buvo išsigandusi ir sutrikusi, tai paprašė, kad tai padarytų jis. Tėvas atvažiavęs ir apžiūrėjęs kas nutiko, pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Ten jiems pasakė, kad palauktų arba patys atvyktų į Santakos PK. Ji tuomet telefonu nufotografavo automobilį būtent taip, kaip jis ir stovėjo kai buvo apgadintas bei nuvyko į Santakos PK, kur parašė pareiškimą. Kai grįžo iš užsienio sutuoktinis, jis kreipėsi į Kauno nepriklausomų auto ekspertų biurą, kad būtų nustatytas patirtas nuostolis dėl automobilio apgadinimo. 2014-07-01 apie pietus pas ją į namus atėjo kaimynas G. K.. Jis jos atsiprašė, sakė, kad gailisi dėl savo tokio poelgio, kad neadekvačiai pasielgė, nes tą dieną neva buvo atleistas iš darbo ir todėl labai susikrimtęs. Ji jam atleido. Ji pati jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, nenori būti pripažinta ir nukentėjusiąja. (b.l. 33)

2014-03-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemo apžiūros metu užfiksuotas apgadintas a/m „Peugeot 607“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-6)

UAB (duomenys neskelbtini)atstovas direktorius V. Š. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini)direktorius. Šiai įmonei priklauso automobilis „Peugeot 607“, v/n (duomenys neskelbtini). Juo naudojasi jo sutuoktinė M. Š.. 2014-06-13 apie 19.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)namo kieme šį automobilį apgadino jų kaimynas G. K.. Dėl automobilio apgadinimo UAB (duomenys neskelbtini)kreipėsi į Kauno nepriklausomų ekspertų biurą. Buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)padaryta 710 litų materialinė žala bei 200 litų kainavo ekspertų paslaugos. Viso G. K. įmonei padarė 910 litų materialinį nuostolį, tačiau jį pilnai atlygino, todėl G. K. pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini)neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (b.l. 10)

2014-06-20 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita nustatyta, kad dėl a/m „Pegeot 607“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo buvo paskaičiuota 910 litų turtinė žala. (b.l. 13-31)

2014-07-03 mokėjimo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 910 litų. (b.l. 32)

G. K. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant ją teismui buvo kvalifikuota iš idealiosios sutapties kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d. ir turto sugadinimas pagal BK 187 str. 1 d.

Pagal LR BK 284str. 1d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Todėl pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad G. K. susidariusioje situacijoje elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes dėl aiškiai menkavertės dingsties (jo manymu netinkamai pastatyto kaimynės automobilio) ėmė jį daužyti, spardyti ir taip jį apgadino, be to, plūdosi garsiai necenzūriniais žodžiais, išvadino jais išėjusią jį raminti kaimyne M. Š., jos atžvilgiu būdamas nusiteikęs agresyviai išsakė grasinimus, dėl ko ši buvo pažeminta ir šokiruota. Tai vienareikšmiai įrodo, kad jis savo tokiu įžūliu elgesiu, grasinimai ir vandališkais veiksmais viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės (padaryta turtinė žala dėl turto sugadinimo, visuomenės rimties sutrikdymas) lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad G. K. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.

Tačiau teismas sprendžia, kad nepagrįstai kaltinamojo veika buvo kvalifikuota kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir pagal BK 187 str. 1 d.

BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad G. K. tyčine veika buvo sugadintas UAB (duomenys neskelbtini) turtas (automobilis), tačiau tai buvo padaryta jau minėtais vandališkais veiksmais, kas yra ir minėto BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymis.

Tuo tarpu idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra toks atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia.

Šiuo atveju yra konstatuota, kad G. K. viešoje vietoje be kitą ko tyčia rankomis bei kojomis trankė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Peugeot 607“, v/n (duomenys neskelbtini) ir to pasėkoje jį apgadino bei UAB (duomenys neskelbtini) padarė 910 litų turtinę. Tokia veika, kurios metu sugadintas turtas, pripažinta vandališkais veiksmais, kas, kaip minėta, yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis taip pat yra turto sugadinimas arba sunaikinimas. Taigi atsakomybę už G. K. veiką tiek, kiek ji pasireiškė vandališkais veiksmais, ko pasėkoje buvo apgadintas UAB“Jodvilė“ automobilis, numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Todėl šiuo atveju kyla šių normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 187 straipsnio 1 dalis. Todėl esant visumos ir dalies konkurencijai, turi būti taikoma tik bendrą visumą nustatanti norma, nes būtent ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Minėtos normų konkurencijos atveju nusikalstama veika turėtų būti papildomai kvalifikuota ir pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę ir už tam tikrą nusikalstamos veikos dalį, įeinančią į visumą, tik vieninteliu atveju – kai ši dalis būtų pavojingesnė nei pati visuma. Šiuo atveju tiek BK 284 str. 1 d., tiek ir BK 187 str. 1 d. sankcijos numato griežčiausią bausmę laisvės atėmimą iki dviejų metų, taip pat numatytos ir alternatyvios bausmės. Tačiau skirtingai nei BK 187 str. 1 dalis, BK 284 str. 1 d. numato ir alternatyvią laisvės atėmimui bausmę areštą, kas rodo, kad už pastarają veiką numatyta atsakomybė yra netgi griežtesnė nei už veiką pagal BK 187 str. 1 d., kurios sankcijoje arešto bausmė nenumatyta. Todėl tokioje situacijoje sutapties taikymas negalimas.

Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju G. K. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., dėl ko jis iš šio kaltinimo išteisintinas

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis padarė tik nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma būtų pagrindas jį pripažinti dėl to kaltu ir paskirti bausmę.

Tačiau įvertinęs tai, kad G. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino UAB(duomenys neskelbtini)padarytą turtinę žalą, atsiprašė tiek šios įmonės atstovo V. Š., tiek ir M. Š., kurie jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia, taip pat tai, kad jis paskutinį kartą buvo teistas beveik prieš dvidešimt metų, dėl ko teistumas seniai išnykęs ir yra laikomas neteistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo baustas ir administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimus, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su juridinio asmens atstovu (UAB“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. Š.) ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., nutraukti (BK 38 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 4 d., 6 d., 307 str. 4 d., 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. iš kaltinimo šioje byloje pagal BK 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su juridinio asmens atstovu BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamają bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti G. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.