- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2-15130-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01070-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- T. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti jos ir atsakovo T. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – V.
Ieškovės atstovė L. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu T. V. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civi1inės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje gimė sūnus K. V., kuris (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Jų santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Paaiškėjo, kad paskubėjo sudaryti santuoką vienas kito pakankamai nepažinodami. Suprato, kad jų nesieja jokie bendri interesai, tikslai. Nesutampa požiūriai į kertinius gyvenimo dalykus. Prasidėjo nesutarimai, kurie vis dažnėjo. Pradėjo gyventi atskirai. Nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Jų santuoka yra faktiškai iširusi ir šiuo metu ji tėra tik formalumas. Atkurti santuokinių ryšių nėra prasmės, nes jie yra galutinai nutrūkę. Gyvendami santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, todėl jo padalijimo klausimo nesprendžia. Jie turi finansinius įsipareigojimus SIA B2Kapital ir Kauno teritorinei ligonių kasai. Šios finansinius įsipareigojimus vykdys solidariai.
Atsakovas T. V. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti negauta. Dėl šių priežasčių civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės Ž. V. ir atsakovo T. V. santuoka sudaryta Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). K. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). K. V. šeimos sudėtį sudaro vyras M. V., sūnūs D. ir G. G., dukterys D., V. ir O. G. (b. l. 7). VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad K. V. ir M. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 9). VĮ Regitra pažymos patvirtina, kad K. V. ir M. V. savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (b. l. 11, 12).
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendrai negyvena, nėra vienas kitam lojalūs. Ieškovės teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso, suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė prašė santuoką nutrauki dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo kaltės klausimo. Atsižvelgdamas į bylos rašytinę medžiagą, paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).
Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina santuokos metu buvusi pavardė – V., atsakovui – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei ieškovė, nei atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaikų
Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus K. V., kuris jau sulaukė pilnametystės, todėl klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nespręstini.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš teismui pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog Ž. V. ir T. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi. Taip pat, iš teismui pateiktos VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad Ž. V. ir T. V. savo vardu transporto priemonių registruotų transporto priemonių neturi. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl turto padalinimo byloje nesprendžiamas.
Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims
Kreditoriai, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą informuoti, prieštaravimų dėl finansinių įsipareigojimų pasidalijimo negauta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė Ž. V. sumokėjo 75,00 eurų žyminį mokestį, ją byloje atstovavo advokatė. Ieškovės atstovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovės patirtos bylinėjimo išlaidos nepriteistinos.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.72 straipsnio 4 dalimi, 3.127 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – V. ir V.
Kreditorinį įsipareigojimą SIA B2Kapital po santuokos nutraukimo T. V. ir Ž. V. vykdys solidariai.
Kreditorinį įsipareigojimą Kauno teritorinei ligonių kasai po santuokos nutraukimo T. V. ir Ž. V. vykdys solidariai.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.